Socialiniai tinklai

Aktualijos

Taiklaus, kandaus ir gražaus lietuviško žodžio meistras

Avatar

Paskelbta

data


Lygiai prieš 10 metų (2008 gruodžio 13 d.) į Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelį palydėjome Rašytoją Vytautą Petkevičių – žmogų, kuris pasireiškė kaip labai įdomi, prieštaringa ir tiesos ieškanti asmenybė. Vienu metu (iki ir po 1960 metų) V. Petkevičius gyveno ir dirbo Radviliškyje. Manau, yra radviliškiečių, kurie prisimena jo stotą ir garsų balsą, ypač juokaujant. Mūsų kartos vaikai augo rašytojo knygų pasaulyje. O vaikams rašė tikrai daug, savotiškai tęsdamas Jono Biliūno ir Petro Cvirkos tradicijas. Tai labiausiai atsispindi apsakymų knygoje „Visi prieš vieną“. Čia piešiami sudėtingi žmogaus santykiai su gauta, aprašomi dramatiški ir šviesūs gamtos pasaulio vaizdai, siejami su žmogaus rūpesčiais ir užčiuopiama naujovių įtaka net ten, kur, rodos, jau tūkstančius metų gyvuoja susiformavę dėsniai ir santykiai.

O pasaka „Sieksnis, Sprindžio vaikas“ – linksmiausia mūsų vaikų literatūros knyga. Joje nuotykis užleidžia vietą humoristėms situacijoms, linksmam ir vaizdingam pasakojimui. Įvykių nėra per daug, o atskiri siužeto momentai sukasi apie pagrindinį herojų Sieksnį, Sprindžio vaiką (beje, Radviliškio parko prieigoje yra skulptūra šiems veikėjams).
Kita pasaka -apysaka „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“ turėjo tokį pasisekimą, kokio iki jos neturėjo nė viena šio žanro knyga. Tada E. Mieželaitis sakė, kad ši knyga artima geriausiems to žanro pasaulinės literatūros kūriniams. Ne veltui ir mūsų bibliotekos vaikų literatūros skyriuje ji labiausiai „nuskaityta“.
Pačiam rašytojui, ką jis yra prisipažinęs susitikimuose su skaitytojais, jo paties kūryboje vaikams arčiausiai širdies miniatiūrų apysaka „KODELČIUS“. Rašytojas net 17 metų ieškojo tai knygai tikroviškos medžiagos ir šiaip bandė rasti jai tinkančią meninę formą. Stengėsi, kad būtų ne tik įvairiapusiška, bet ir kiek galima artima mažiesiems skaitytojams. Pasisekė parodyti vaiko vidinio pasaulio turtingumą. Ir suaugusius žavi vaiko – to gyvo stebuklo – proto skvarbumas, emocijų išraiška, ieškojimų ir atradimo džiaugsmas.
Beveik tuo pačiu metu pasirodė publicistikos vaikams knyga „Yra šalis“. Rašytojas šią knygą dedikavo savo vaikams – sakė norintis, jog žinios apie savo Tėvynę būtų svarbios ir įsimintinos. Pasirinko pasakojimo formą ir apsistojo prie įdomiausių istorijos įvykių, savitų liaudies papročių, tradicijų, Lietuvos gamtos iš žmonių. Labai įvairios pasakojimo intonacijos, gausybė faktų ir reiškinių interpretacijos padeda išlaikyti skaitytojo dėmesį. Pasakojimas gyvas, pilnos aistros ir romantiškai pakilus, kasdieniškas, visai nepastebimai auklėjamasis. Toje knygoje ypač išryškėjo tautos istorijos ir tradicijų žinojimas. Ypač puiki ir žodinga kalba.
Yra dar daug vaikams skirtos literatūros, pvz.: „Ko klykia gervės“, „Didelis ir mažas“, „Molio Motiejus – žmonių karalius“ ir t.t. Rašytojas rašė ir romanus. Į daugelio tautų kalbas išverstas ir pripažintas romanas „Apie duoną, meilę ir šautuvą“ išėjo 1967 m. Tai tas romanas, į kurį ir tada, ir dabar daug kas šluostosi kojas. Vos knygai pasirodžius, Antanas Sniečkus, kalbėdamas Vilniaus partijos plenume (prezidiume sėdėjo ir V. Petkevičius) net tris kartus pakartojo: „O čia sėdi Rašytojų sąjungos narys ir sekretorius Petkevičius, kuris šia knyga smeigia peilį partijai į nugarą!“
O visai neseniai buvo bandoma įrodinėti, kad tai, neva, odė „stribams“. Pasirodo, ką nori išskaityti tekste, tą ir išskaitai…
Neturiu tikslo aptarti visas jo knygas, bet, manau, kad šį žmogų prisiminti yra padoru. Jis gyvendamas Radviliškyje buvo aktyvus, dalyvaudavo susitikimuose ir renginiuose visur, kur tik buvo pageidaujamas ir kviečiamas. Susitikimuose visada būdavo gyva, o mokiniai jam plodavo už  humorą ir šmaikštumą.1961-2 metais ne kartą lankėsi 1961- ųjų metų V. Valsiūnienės vid. mokyklos 18-tos laidos abiturientų brigadoje Černiachovskio vardo kolūkyje. Ko gero, yra prisimenančių, kaip būdavo atstovu Civilinės metrikacijos biure vykstančiose vestuvių apeigoje ir „sumainydavo“ žiedus jauniesiems ir t.t.
Teko klausytis žurnalisto Ferdinando Kauzono prisiminimų apie V. Petkevičių ir įstrigo jo žodžiai, kuriuos išgirdo jaunystėje, tik pradėjęs dirbti: „Vaikeli, žinok. Ne viskas, kas raudona, yra teisinga“…  Kaip sakė žurnalistas, tie žodžiai apvertė aukštyn kojom jo „raudonąjį“ pasaulį. Žurnalistas išsireiškė garsiau, nes yra drąsesnis, kad Lietuvoje buvo du žmonės – J.Baltušis ir V.Petkevičius, kurie tarybmečiu drįsdavo garsiai ir viešai sakyti tai, ką pogrindyje šnabždėjo disidentai ir niekas jų negirdėjo. O gal kas nors Sąjūdį įsivaizduoja be Vytauto Petkevičiaus?
Ir dar vienas apgailestavimas. V. Petkevičius išleido istorinio romano „Paskutinis atgailos amžius“ I ir II dalis, bet nesuspėjo išleisti dar dviejų – jos rankraštis liko stalčiuje. Jo dukra Liudmila Petkevičiūtė tęsia tėvo darbą – rašo vaikams ir sakosi ruošianti knygą apie tėvą. O aną romaną išleisti neranda rėmėjų. O gaila…
Mirė Rašytojas tą dieną, kai gavo šaukimą į teismą, neva, knygoje „Durnių laivas“ „kažką“ apkalbėjo…
Ant knygos viršelio „Abrakadabra“ yra dabarčiai labai tinkantys Rašytojo žodžiai: „Tauta – šventa ugnis – Jos negalima nei supleškinti didžiuliame be reikalo sukurtame lauže, nei užpilti tuščiažodžiavimo srutomis.“
O man norisi tikėti, kad Lietuvos žemė Rašytojui nepikta.

Danguolė Dabašinskienė

1 Comment

1 Comment

  1. Avatar

    Gintaras

    2018 gruodžio 14 at 5:51

    Vaikystėje sunku buvo ruošti namų darbus, kai netoliese gulėjo “Gilės nuotykiai ydų šalyje” ir kitos Rašytojo knygelės vaikams… O paskutinėje Vytauto Petkevičiaus trilogijoje yra keli epizodai susiję su Radviliškiu.
    Paskutiniu laiku jaučiasi tarybinio laikotarpio ignoravimas… Tačiau, tai irgi istorijos dalis. Tuo laiku, taip pat gyveno daugybė iškilių, dorų žmonių, kuriuos vertėtų atminti.

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Naujas savaitraščio “Radviliškio kraštas” numeris jau prekyboje

Avatar

Paskelbta

data

Skaityti daugiau

Aktualijos

Koncertas „Dainuoju Tau gyvenimą“

Avatar

Paskelbta

data

Ansamblis „Lietuva“ pirmą kartą pristato jungtinį projektą su bardais Sauliumi Bareikiu, Olegu Ditkovskiu ir Gediminu Storpirščiu – koncertą „Dainuoju Tau gyvenimą“. Ansamblio choras ir orkestras kartu su ilgamečiais dainuojamosios poezijos atlikėjais pristatys gražiausias bardų dainas dar negirdėtame amplua. Poetų dainos, pritaikytos tautinių instrumentų aranžuotėms ir chorui, žada jaukius ir šiltų emocijų kupinus vakarus.

„Nors vyrauja skirtingos sampratos, svarbiausia girdėti vienas kitą ir suprasti, panašiai jausti, nešti emociją ir tarpusavyje užmegzti tikrą ryšį – juk abu stiliai šneka iš širdies. Pasaulyje jau seniai tas vyksta“, – emocinio ryšio svarbą premjeroje pabrėžia vienas iš „Aktorių trio“ narių Olegas Ditkovskis.

 „Kai susijungia virpantys kanklių ir gitarų garsai, atrodo, visas gyvenimas it viena styga tampa jautriai užgaunamas. Turime dvi savitas kultūras – keliu sau uždavinį sujungti bardišką ramybę su ansamblietiška judraus choro nuotaika. Bardų vakaruose klausytojai linkę užsimerkti, įsiklausyti į žodžius, o čia dar turėsime ir vaizdą, ypatingas aranžuotes. Koncerto dainose liesis gyvenimo istorijos, tad kiekvienas ras sau tai, kas jam reikšmingiausia“, – premjerą apibūdina programos režisierius Donatas Bakėjus, dar žinomas kaip šokėjas, choreografas, Anželikos Cholinos trupės narys.

 „Aš mylėjau tave tau nežinant“, „Žalia, žalia“, „Chrizantemos“ – tai tik dalis kūrinių, kuriuos dauguma iš mūsų dainuojame atmintinai. Šioje muzikinėje premjeroje atpažįstamos dainos atsiskleis kitomis spalvomis: aranžuotėse dominuos tokie instrumentai kaip kanklės, skudučiai ar lumzdeliai, įsipins sutartinių atgarsiai ir tautiniai motyvai, nuolat pereinantys į šiuolaikinį skambesį.

Retas susimąsto, kad liaudies muzika tampriai susijusi su dainuojamąja poezija, t.y. bardiška kultūra. Tai susiję su reikšmingais Lietuvos istorijos periodais, kuriuos valstybinis ansamblis siekia perteikti profesionalioje scenoje. Bardų stilių galima sieti su XX a. pradžioje kilusiu kanklininkų sąjūdžiu, po kurio 7-tame dešimtmetyje, kaip svarbus alternatyvios kultūros reiškinys, ir išsivystė bardų judėjimas. Alternatyvioji jaunimo banga gyvavo pagrindinėse miesto gatvėse, kur draugai rinkdavosi pabendrauti, kartu pagroti gitara ir padainuoti apie gyvenimą. Augantis pasipriešinimas tarybinei ideologijai, drąsėjantis kritinis mąstymas ir laisvėjantis kūrybiškumas – visa tai atsispindėjo gatvės muzikos kultūroje. Paraleliai bardų gyvavimui atsirado dar vienas folkloro sąjūdis, nepriėmęs sovietinės sistemos vertybių.

„Tokie pokyčiai, vykstantys muzikos kultūroje, ir tokie istoriniai įvykiai, kaip Prahos pavasaris ar Romo Kalantos susideginimas, prisidėjo prie socialinio pasipriešinimo oficialiai sovietmečio kultūrai. Jaunimas reaguodavo jautriai, neturėdamas galimybių sekti pasaulio įvykius. Barduose svarbi istorija: kaip tu ją jauti, tokią išraišką ir renkiesi“, – pasakoja Gediminas Storpirštis – vienas didžiausių dainuojamosios poezijos puoselėtojų, Lietuvos teatro ir kino aktorius, teatro pedagogas, dainų autorius ir atlikėjas. G. Storpirštis įsitikinęs, kad kanklių ir gitarų sąskambis suteiks ypatingos emocijos, išreiškiamos premjeroje „Dainuoju Tau gyvenimą“.

Koncertinėje programoje bardų dainas aranžuoja net trys Lietuvos kompozitoriai: Andrius Kulikauskas, Aras Žvirblys ir Sigitas Mickis. A. Kulikauskas dar žinomas kaip dainų atlikėjas, kartu su ilgamečiu bendražygiu maestro Vytautu Kernagiu įkūręs „Dainos teatrą“, ilgai dirbęs su „Keistuolių teatro“ aktoriais. Kompozitorius, lektorius S. Mickis taip pat aranžuoja kūrinius „Keistuolių teatrui“. Dar vienas įžymus kompozitorius Aras Žvirblys muziką kūrė ansamblio „Lietuva“ muzikiniam spektakliui – misterijai „Dievai ir žmonės“, po sėkmingo debiuto sugrįžtančiai į ansamblio rudens sezoną.

Premjera numatoma nuo spalio 9 d. Ignalinoje, Pakruojyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Tauragėje, Vilniuje, Radviliškyje. 2020 m. programa bus tęsiama ir kituose Lietuvos miestuose.

Naujienas sekite valstybinio ansamblio „Lietuva“ socialinių tinklų Facebook ir Instagram paskyrose, taip pat oficialioje svetainėje www.ansamblis-lietuva.lt

KŪRYBINĖ GRUPĖ:

Režisierius – Donatas Bakėjus

Aranžuotojai: Andrius Kulikauskas, Aras Žvirblys, Sigitas Mickis

Bardai: Saulius Bareikis, Olegas Ditkovskis, Gediminas Storpirštis

Valstybinio ansamblio LIETUVA choras ir orkestras

Solistai: Dovilė Kazonaitė, Ieva Filipkauskaitė, Ilona Pliavgo

VADOVAI:

Ansamblio vadovė – Edita Katauskienė

Meno vadovas – Giedrius Svilainis

Dirigentas – dr. Egidijus Kaveckas

Vyr. chormeisteris – Algimantas Kriūnas

KVIEČIAME Į KONCERTUS:

Spalio 9 d. (III) 18:00 val. – Ignalinos kultūros centre | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Spalio 11 d. (V) 18:00 val. – Pakruojo kultūros centre | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Spalio 16 d. (III) 18:00 val. – Šiaulių koncertų salėje „Saulė“ | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Spalio 18 d. (V) 18:00 val. – Marijampolės kultūros centre | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Spalio 23 d. (III) 18:00 val. – Tauragės kultūros centre | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Spalio 26 d. (VI) 18:00 val. – Vilniuje, Šokio teatre | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Spalio 30 d. (III) 18:00 val. – Radviliškio kultūros centre | „Dainuoju Tau gyvenimą“

Bilietus platina: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/koncertas-dainuoju-tau-gyvenima-66359/

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019