Šventės ir beglobiams gyvūnėliams iš „Šiaulių letenėlės“

Artėjant Kalėdoms ir  Naujiesiems metams visi  kažko laukiame, tikimės, gyvename su viltimi kiekvienais metais, bet prieš Naujuosius metus mes tikimės ypatingai kokio nors didelio stebuklo. O stebuklus kuriame patys – juk mūsų gerumas tai ir sukuria, ko kitą kartą  net nesitiki. Tiktai kažkodėl Tyrulių seniūnijoje žmonės nenori patikėti ir padaryti kažkam stebuklą.

Iškabinome skelbimus, rašėme laikraštyje, kad renkame maisto produktus „Šiaulių letenėlės“ šuniukams ir kačiukams, laukėme gal du mėnesius, bet, deja, nėra seniūnijoje norinčių paremti, padėti, prisidėti prie beglobių gyvūnų gerovės. Negražus toks žmonių poelgis, mes esame godūs ir savanaudžiai. Sakydavo: „Kaip mes galime nuvežti jiems maisto, „Letenėlė“ yra toli ir ne kiekvienas turime mašiną“.

Tačiau dabar rinkome maistą vietoje, bet vis tiek neatsirado tokių žmonių, kurie prisidėtų. Manau, visi galime prisidėti nors maistu, bet mes pradedame  verkšlenti, kad blogai gyvename ir vos tik  išgyvename. Mūsų godumas pražudo visus stebuklus, visas viltis. Godumas pražudo mus visus ir mes pasirodome, kokie esame iš tikrųjų – tik verkiame, kad mes dabar blogai gyvename ir  vos užtenkame pinigų vaistams.

Tačiau yra žmonių, kurie atiduoda viską, kad tik gyvūnėliai būtų paėdę, pavedžioti ir turėtų namus: būdas, voljerus. Vienas tokių žmonių –  „Šiaulių  letenėlės“ savininkė Ingrida Butkutė. Ji atiduoda viską, kad tik jos augintiniams gyvūnams būtų saugu ir jie turėtų  maisto. Ten jau lankausi  nebe pirmą kartą, visada su lauktuvėmis. Visi mes ne turtuoliai, bet vienas kitam turim padėti. Svarbiausia turėti noro ir stebuklai patys pasirodo.

Pradėjus kalbėtis su Ingrida, ji pasakojo, jog taip pat pradėjo nuo nulio. Nupirko sodybą  atokiau nuo žmonių, įvedė elektrą, atsirado vagonėliai ir visa  kita. Niekas iš dangaus nenukrito,  ji pati savo lėšomis, savo protu viską suorganizavo. Padėjo geri žmonės, atsirado rėmėjų. Šiuo metu ruošiamasi statyti voljerus šuniukams. Kas nori, gali  paaukoti ir pinigėlių. Nes Ingrida  sakė, kad dar labai daug reikia surinkti pinigėlių, o surinkta  kol kas  labai mažai. Tad suteikim viltį: kas galime, paaukokime maisto, lėšų. Tik mūsų gerumas parodys, ką mes visi galime kartu. Ir  palinkėkime tokiam žmogui kaip Ingrida tik stiprybės, stebuklų, kuriuos mes patys sukuriame. Nes tokių žmonių yra vienetai. Ir tegul pildosi jos norai padėti  neprižiūrėtiems, paliktiems gyvūnams. Sėkmės ir dar kartą sėkmės.

Saulius Taločka

Total
7
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts