Susidorojimui su kritiku diriguoja savivaldybė?

Aiškėja, kad Nakvynės namų gyventojus užtarusio rajono Tarybos opozicijos atstovo persekiojimui dirigavo savivaldybės administracija. Tai paaiškėjo Šiaulių apygardos Radviliškio teismo rūmuose vykusiame posėdyje, kuriame aiškinamasi, ar nepartinis Tarybos narys Gediminas Lipnevičius turėjo teisę įeiti į Nakvynės namų patalpas. Po Tarybos nario vizito gyvenimo sąlygos Nakvynės namuose pagerėjo, tačiau pats politikas buvo apskųstas policijai. Jis tai vadina persekiojimu už kritiką, kurį draudžia įstatymai, o valdininkų veiksmuose įžvelgia piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimo požymių. Nakvynės namus valdo privati organizacija, kuriai savivaldybė negali nurodinėti, kam ir kokius raštus rašyti, ir ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

Prisipažino bendravusi su Socialinės paramos skyriumi

Į rugsėjo 11 dieną vykusį teismo posėdį dėl apsilankymo nakvynės namuose karantino metu kaip liudytoja buvo pakviesta Jūratė Čiūladienė, Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkė, iš kurios savivaldybė perka laikinojo apnakvindinimo paslaugą.

Pasak J. Čiūladienės, jai paskambinusi administratorė I. Rulienė pasakė, jog į Nakvynės namų vidų įėjo pašaliniai žmonės, nors dėl karantino į pastatą pašaliniai asmenys nebuvo įleidžiami.

Dėl šio pažeidimo, pasikalbėjusi su Socialinio skyriaus darbuotoja Rasa Miškiniene, J. Čiūladienė parašė skundą policijai.

Rašyti pareiškimą buvo paliepta?

Spalio 26 d. kaip liudytoja į teismo posėdį buvo pakviesta Radviliškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Miškinienė ir paaiškėjo dar keletas detalių dėl skundo policijai rašymo. Pasak valdininkės, kadangi savivaldybė perka paslaugas iš Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungos, po G. Lipnevičiaus vizito į Nakvynės namus, jai paskambino šios sąjungos pirmininkė J. Čiūladienė ir paklausė, ar rašyti policijai pareiškimą dėl pašalinių asmenų patekimo į šį pastatą. „Man paskambino Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungos, iš kurios perkame laikinojo apnakvindinimo paslaugą, pirmininkė ir pranešusi apie savavališką asmenų patekimą į Nakvynės namus paklausė, ar dėl šio įvykio rašyti pareiškimą policijai. Aš atsakiau, kad, be abejo, reikia rašyti“, – sakė R. Miškinienė. Tarybos narys G. Lipnevičius liudininkės pasiteiravo, su kuo ji savivaldybėje diskutavo dėl Tarybos nario patekimo į Nakvynės namus, nes J. Čiūladienė praėjusiame teismo posėdyje nurodė, jog skundo rašymą policijai inicijavo Socialinės paramos skyriaus vedėja. „Kaip skyriaus vedėja, aš sprendimus galiu priimti pati. Dėl skundo rašymo policijai tariausi su savivaldybės juristais ir administracijos direktore“, – sakė R. Miškinienė.

G. Lipnevičiaus paklausta, ar ji turi teisę nurodinėti privačios įstaigos vadovui, kaip jam elgtis, R. Miškinienė atsakė, jog turi, nes iš šios įstaigos savivaldybė perka apnakvindinimo paslaugą.

„Supratau, kad su administracijos direktore bei dviem savivaldybės juristais nusprendėte nurodyti J. Čiūladienei teikti skundą dėl neva kažkokių pažeidimų“, – R. Miškinienės parodymus apibendrino Tarybos narys.

Teisme bandyta meluoti

Beje, rugsėjo 11 d. vykusiame Tarybos posėdyje liudytoja J. Čiūladienė bandė neigti, kad Tarybos narys G. Lipnevičius jai skambino norėdamas išsiaiškinti dėl prastų gyvenimo sąlygų nakvynės namuose ir pranešė atvyksiantis apžiūrėti, kaip šiuose namuose gyvena žmonės.

„Su Tarybos nariu kalbėjomės tik apie tai, kad gyventojai pažeidinėja taisykles, girtauja, tačiau dėl susitikimo nesitarėme“, – sakė J. Čiūladienė. Kaip paaiškėjo kitame teismo posėdyje, Tarybos narys pranešė, kad atvyks susipažinti su gyvenimo sąlygomis Nakvynės namuose.

Po Tarybos nario apsilankymo gyvenimo sąlygos pagerėjo

Į rugsėjo 11 d. posėdį buvo pakviestas dar vienas liudytojas – Nakvynės namų gyventojas Edmundas Svidras. „Karantino metu savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ pamatėme žinutę, jog į Tarybos narį Gediminą Lipnevičių galima kreiptis pagalbos, tad taip ir padarėme – paskambinę jam susitarėme susitikti. G. Lipnevičiui atvažiavus, papasakojome savo bėdas, pasakėme, ko trūksta ir jis išėjo. Tarybos narys buvo atėjęs su kaukę, dėvėjo pirštines. Po jo apsilankymo situacija žymiai pagerėjo – mums buvo duotos apsaugos priemonės, leista naudotis dušu, kuris iki tol buvo užrakintas. Tik lovos liko senos“, – sakė liudytojas. Dėl liudytojos I. Rulienės nedalyvavimo, teismo posėdis buvo nukeltas į spalio 26 dieną.

Byla buvo nagrinėjama neatvykus liudytojai

Tarybos narys G. Lipnevičius į spalio 26 d. vykusį teismo posėdį kaip liudytoją prašė pakviesti policijos pareigūnę Meilutę Kubilienę, surašiusią administracinio nusižengimo protokolą, tačiau pareigūnė negalėjo dalyvauti prasidėjusiame teismo posėdyje – buvo išvykusi į iškvietimą. G. Lipnevičius prašė atidėti teismo posėdį dėl M. Kubilienės neatvykimo, tačiau teisėja Edita Jucevičienė nusprendė nagrinėti bylą ir nedalyvaujant policijos pareigūnei.

Beje, nuo dalyvavimo šios bylos nagrinėjime policijos pareigūnai vis bando išsisukti. Pasak pareigūnės Linos Laužadienės, pareigūnų įrodymai yra surinkti tinkamai ir policijos komisariato atstovams nebėra reikalo dalyvauti.

Administratorė nieko nematė…

Į teismo posėdį kaip liudytoja buvo pakviesta Nakvynės namų administratorė Irena Rulienė. Pasak I. Rulienės, ji nematė, ar G. Lipnevičius buvo įėjęs į nakvynės namų pastatą, ar ne. „Aš nieko negaliu pasakyti, kadangi nieko nemačiau. Manęs tik moteris paklausė, kur yra Nakvynės namai – aš parodžiau ir nuėjau į namus“, – sakė I. Rulienės. Pasak liudininkės, į jos pareigas įeina į Nakvynės namus vakare įleisti gyventojus, o ryte jiems paliepti išeiti. „Karantino metu į Nakvynės namus nebuvo galima įeiti, o ar ant durų kas nors buvo parašyta apie draudimą negaliu pasakyti, tikrai nebeprisimenu“, – sakė administratorė. Keistas toks administratorės požiūris į darbą – nieko nemato, kas ateina į jos administruojamą pastatą, darbo vietoje apsilanko tik epizodiškai.

Į klausimus neatsakyta

Pavėlavusi į teismo posėdį atvyko policijos pareigūnė, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, M. Kubilienė. Policijos pareigūnė patvirtino, kad Tarybos nario apsilankymo metu nebuvo jokių užrašų, perspėjančių, jog į Nakvynės namus draudžiama įeiti, bet ši svarbi aplinkybė jai nesutrukdė  surašyti protokolo, kuriuo buvo  prašoma susimokėti 250 eurų, o Tarybos nariui nesutikus, ginčas persikėlė į teismą.
Tačiau į klausimą, ar tyrė skundą, kai į tas pačias patalpas buvo patekę savivaldybės darbuotojai be apsaugos priemonių, neatsakė – neva tai nesusiję su šia byla. „Žinau, jog savivaldybės darbuotojai į šias patalpas buvo patekę be apsaugos priemonių ir policijos pareigūnai priėmė visiškai kitokį sprendimą, yra dokumentai“, – sakė G. Lipnevičius.

Liko kaltas, kad padėjo žmonėms

Nepartinis Tarybos narys G. Lipnevičius atkreipia dėmesį į tai, kad Nakvynės namai priklauso privačiai organizacijai, iš kurios savivaldybė perka paslaugą. Savivaldybės administracija privalo rūpintis tik paslaugų kokybe, bet ne nurodinėti įstaigos vadovams, kaip elgtis su paslaugos kokybe besirūpinančiais Tarybos nariais. Jo nuomone, valdininkų veiksmai „kvepia“ tarnybinių įgaliojimų viršijimu, už ką gresia baudžiamoji atsakomybė.  „Balandžio mėnesio 10 dieną sulaukiau Nakvynės namų gyventojų skambučio su prašymu padėti. Jie kreipėsi pagalbos savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ perskaitę žinutę, jog gali kreiptis pagalbos į mane kaip Tarybos narį. Nedelsiant kreipiausi į Jūratę Čiūladienę ir informavau, kad gavau skundą. Su ja kalbėjausi telefonu ir pasakiau, kad atvyksiu pasižiūrėti, kaip teikiama apnakvindinimo paslauga. Praėjusiame teismo posėdyje Čiūladienė bandė teismą klaidinti, jog neskambinau. Į Nakvynės namus atvykau darbo metu, mane užeiti į vidų pakvietė gyventojai. Jokių draudimo ženklų nebuvo. Galiu pasakyti, jog gyventojams grėsė pavojus – jie neturėjo jokių apsaugos priemonių. Sunku buvo patikėti, jog karantino metu dušas buvo užrakintas su spyna, žmonės valgį gamino kibire, po miestą vaikščiojo be apsaugos priemonių. Po mano vizito problemos išsisprendė, gyventojams buvo suteiktos apsaugos priemonės ir pagerėjo jų gyvenimo sąlygos. Su nakvynės namų gyventojais pabendravau labai trumpai – apie 10 minučių – ir pasišalinau. Dėl esamos netvarkos raštu kreipiausi į savivaldybės administraciją, Seimo kontrolierių, Seimo Žmogaus teisių komitetą. Šie raštai davė rezultatų – gyvenimo sąlygos pagerėjo. Kadangi esu Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys ir daviau priesaiką ginti, atstovauti gyventojams, tą dariau ir darysiu. Viską dariau nuosekliai, pagal įstatymus: skambinau telefonu, derinau atvykimo laiką, išsakiau problemas, kurių nesprendžia vadovė. Atkreipiu dėmesį, jog Rasa Miškinienė, kuri tuo metu buvo tik Socialinės paramos skyriaus darbuotoja, kartu su administracijos direktore Jolanta Margaitiene bei juristais derino šį klausimą ir davė nurodymus privačios įstaigos vadovui. Manau, kad nurodinėti privačios įstaigos vadovui – itin grubus pažeidimas. Tikrai nesijaučiu padaręs jokio nusižengimo, prireikus vėl važiuočiau ginti gyventojų, o šią visą bylą vertinu kaip politinį susidorojimą dėl mano vykdomos veiklos. Prašau mano visiško išteisinimo, nes nepadariau jokio nusižengimo, vadovavausi visais įstatymais “, –  sakė Tarybos narys G. Lipnevičius savo baigiamojoje kalboje. Tarybos nario manymu, ši nuo pavasario besitęsianti istorija rodo, jog siekdama užčiaupti kritikus, konservatorių ir „valstiečių“ valdoma savivaldybė gali bandyti veikti svetimomis rankomis net duodama nurodymus privačioms organizacijoms. G. Lipnevičius neslepia, kad konsultuojasi su teisininkais dėl galimybės baudžiamojon atsakomybėn dėl tarnybos įgaliojimų viršijimo patraukti savivaldybės administracijos atstovus.

Jonas Petrikas

Total
1
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts