Socialiniai tinklai

Aktualijos

Pastebėjimai ir pamąstymai

Avatar

Paskelbta

data

Kažkaip nepastebimai ir tyliai į Radviliškį atslinko paskutinė liepos savaitė, tačiau peno skilties pradžiai suradau.

Pradžia

Pirma, nors savaitgalinis koncertas buvo nekoks, o vietos melomanų nuomone G. Karaliūnaitė „nepataikė net į fonogramą“, mokamų koncertų nauda akivaizdi. Aš suprantu, kad vakarinių pasivaikščiojimų mėgėjams ir šunims, vedžiojantiems šeimininkus, juostuotos užtvaros sudarė problemų.

Buvo ir šuolininkų, kurie peršokę simbolinę užtvarą bandė prasibrauti arčiau scenos. Tačiau apsaugos dėka „džiovinančių klynus“ piliečių nepastebėjau. Ryte nustebino ir itin menkas šiukšlių kiekis. Chamų paliktas atliekas suskaičiuoti būtų užtekę pirštų. Net mobilieji tualetai neskleidė smarvės, būdingos po alaus mėgėjų apsilankymų. Antra, sekmadienį Liepynėje nesutikau nė vieno grybautojo, o štai vėliau miesto centre pardavinėjantis baravykus ir raudonikius barzdotas prekeivis tvirtino, jog grybai iš Liepynės. Sutikęs pažįstamą gražiu Nidos vardu paklausiau, kaip sekėsi grybauti, nes viena moteriškė, šeštadienį nešusi grybus į turgelį, gyrėsi, jog grybų prisirinko Aukštelkų miške, o pirtinis Antanas – Šaukoto.

Nida atsakė, jog Aukštelkų miškų žinovai, užkietėję grybautojai, visai nesidžiaugia gausiu grybų derliumi. Priešingai, pravaikščioję valandas, laimikį panaudoja tik sriubai. Kad grybų esama, neabejoju, bet taip pat akivaizdu, jog grybingos vietos slepiamos. Iš kitos pusės, tikram grybų sezonui, jei nebus sausros, dar ankstoka. Ir trečią, po miestą sklando gandai apie greitą „Visuomenės balso“ pasirodymą laikraštiniu pavidalu. Aš už sveiką konkurenciją. Jei daugelyje rajonų yra tik vienas laikraštis, pas mus bus trys. Tad nors vienoje srityje tapsime lyderiais, kaip, beje, ir mįslių dalyje.

Mįslių dalis

Šiandien jos dvi. Konservatoriai nuėmė savo reklamą nuo miestą simbolizuojančios freskos su garvežiu. Tikėti tuo, kad tapo kultūringesni – naivu. Galėtų sutvarkyti savo teršalų pėdsakus, apskritai šis pastatas miesto centre galėtų renovuotis – užsidėti padorią  čerpinę  kepurę, o ne sovietinę šiferinę ir papuošti miestą. Deja, deja. Kita mįslė – greitukė jau eilę metu neturi nuolatinio vadovo, o tik laikinas pareigas, gydytojų padėjėjus ir vairuotojus. Vadeliotojai, kaip supratau, nepatiko, nors antikos laikais tai buvo viešpatavimo, aistrų ir instinktų bei išminties simbolis, glaudžiai susijęs su vežimo simbolika, kur ypatingą reikšme turėjo Sol Inviktus (saulės vežimas), baltiškoje versijoje – perkūno ratai. Ir trečioji mįslė – apie ką ji, suprasite patys. C. G. Jungas teigė, jog mes savo mintimis galime veikti materialų pasaulį. Panašiai kalbėjo ir vienas estas, kurio parodos buvo eksponuojamos viešojoje bibliotekoje. Tapybos darbuose „baltas ant balto“ jis tvirtino, kad kartais valios pastangomis jam pavyksta paveikti dažus taip, kad jie nutekėtų norima linkme. Vienas matematikas, panorėjęs įvilkti mistikos ir magijos pasaulį į formules, tvirtino, kad jei žmogus ko nors labai nori ir jam tai realiai reikia, jis gauna norimą daiktą. Kaip pavyzdį jis pateikia knygą, kurią norėjo nusipirkti, bet niekaip nepavykdavo. Kartą išėjęs iš metro stoties Kijeve, jis pas gatvės prekeivį pamatė norimą leidinį, o anksčiau nusipirkti knygos nepavyko, nes ji nebuvo išleista. Tai štai, kartą pagalvojau, kad būtų visai įdomu pavartyti kitų Lietuvos rajonų laikraščius ir palyginti mero nuotraukų skaičių mūsų oficioze su kitų savivaldybių merų nuotraukų skaičiumi vietos spaudos puslapiuose. Ir ką manote? Beje, savo bendramokslių trukdyti dėl to nesinorėjo, bet…

Bet…

Pasvalio rajono laikraštis „Darbas“ (apie ji jau rašiau) Nr. 80, 81, 82. Mero nuotraukų – nulis. „Kupiškėnų mintys“. Komanda – aštuoni asmenys. Išeina antradieniais (8 puslapiai, kaina 45 centai), ir šeštadieniais (16 puslapių, kaina 70 centų). Mano rankose Nr. 57, 58. Mero atvaizdų – nulis. Arba, kaip rašo tarmiškame skyrelyje: „ Musios visos paskavojį, nors nuogu bumbu vaikščiok – neišdirbs“.

„Gimtasis Rokiškis“ – pagrindinė komanda (be platintojų) aštuoni žmonės. Išeina antradieniais (12 puslapių, kaina 69 centai), šeštadieniais (16 puslapių, kaina 69 centai). Varčiau, skaitinėjau Nr. 57, 58-mero puslapiuose nerasta. Biržų krašto laikraštis „Šiaurės rytai“ (jau esu pristatęs) Nr.81, 82, 83. Mero nuotraukų nėra. Pakruojo rajono laikraštis „Auksinė varpa“ (pristatęs) Nr. 56 (mero nėra). Šilalės rajono laikraštis „Šilalės artojas“. Komanda 9 žmonės. Išeina antradieniais ir penktadieniais. Antradienio laikraščio apimtis 12 puslapių, kaina 60 centų. Savaitės komentaro autorius Č. Iškauskas. Nr.56 – mero nuotraukos nėra. Išvados nebus. Iš visų išvardintų laikraščių man didžiausią įspūdį padarė „Kupiškėnų mintyse“ rastas atsitiktinumas. Prie ELTOS  informacijos „S. Skvernelis išeina atostogų“ pridėta ir besišypsančio premjero nuotrauka. Iškart po S. Skvernelio nuotrauka reklama: „Utenos mėsa brangiai perka galvijus“. Ir visa tai paskutiniajame puslapyje. Tiek to. Vienoje sporto laidoje pastebėjau užrašą „Curva super drag“. Neversiu, bet panaudosiu pastraipos antraštei.

Curva super

Vieną dieną prie „Senukų“ pastebėjau merą ir jo artimiausią šutvę. Jei kas nežino, tai šutvė – būrys, kompanija; šutvininkas – būrio, kompanijos, šutvės dalyvis. Visa šventa kompanija pardavinėjo merą, tik neieškokite ryšio tarp pastraipos pavadinimo, kalbu (rašau) apie rinkiminę kampanija (nepainiokite kompanijos su kampanija – kampanija yra sutelkta tam tikro laikotarpio veikla). Tai buvo ne pirma šios dienos politinė akcija. Tądien man į rankas pateko „Krikščionių sąjungos informacinis leidinys“, papuoštas obalsiu „Neleiskime iškirsti miškų ir šeimų“. Pasisavinau citatą: „Ten, kur lengva ranka kertamas medis, kitu ėjimu labai lengvai bus žudomas žmogus“. Šių žodžių autorius Šventasis popiežius Jonas Paulius II. Dabar prisiminkime Lietuvos, rajono miškus ir mūsų miesto medžius, šimtus medžių, kurie buvo iškirsti krikščioniškas vertybes deklaruoti mėgstančiam merui. A. Čepononiui. Sakykite, popiežius klydo. Apsirinkate, jis visiškai teisus. Šiandien visoje Šiaulių apskrityje mes pirmaujame smurtautojų tarpe. Gal ir žmogžudžių. Medžius galima atsodinti, dar geriau būtų išmesti lauk to nesuvokiantį merą ir jo šutvininkus. Beje, šį leidinį pasidėsiu prie kaupiamos rinkiminės medžiagos. Be to, jame du pažįstami veidai – Gedimino Beržinio – Beržanskio ir Aloyzo Juodžio. Pristatoma solidi kompanija rinkimams, deja… šiai brolijai seimo kėdės nešviečia. Ne Apšvietos amžius. Ir ne visada žmogus daro tai, ką nori, tad gal apie norus.

Norai

Smagią reklaminę kompaniją, dalyvaujančią kampanijoje, mačiau trečiadienį. Ji pasitarnavo trigeriu, šiuo atveju, spragtuku. Žinote išsireiškimą – spragt ir važiuoja, spragt ir iššauna. Tai štai, šis spragtukas – nuleistukas ir pagimdė prieš tai buvusią skilties dalį. Ką padarysi, gyvenimas reikalauja savo aukų. Kadaise mėgau miniatiūras ir miniatiūros turi keturis paaiškinimus, bet šiuo atveju itin mažos apimties, maksimaliai glaustas literatūros kūrinys. Dar paprasčiau, kai panaudodamas kuo mažiau raidžių ir žodžių, pradedi vieną temą su nelaukta pabaiga. Idealus variantas – šeši sakiniai, nors niekas nedraudžia ir didesnės pliurpalynės. Tai štai, eidamas namo galvojau rašyti apie Psichikos sveikatos centro ypatumus, bet pamačiau merą ir… O dabar apie jau minėtus ypatumus. Dažnas eina į Psichikos sveikatos centrą  net nepasidomėjęs gydytojų darbo laiku, dažnas ateina be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, be apsauginės kaukės (ir dar drasko akis, o kam man ta kaukė?). Kiti atvyksta visiškai nesilaikydami grafiko. Dar kiti įsivaizduoja, kad psichiatras, kuris iš esmės yra vienas rajone, turi kuo skubiau atvykti į namus ar išrašyti vaistus, nematęs ligonių. Kiti įsivaizduoja, jog yra ypatingi, mirtinai sergantys ligoniai, kuriems jokia registracija nereikalinga. Šovė į galvą – atvykau ir reikalauju. Ir tai dažnai nesudėtingų psichikos problemų turintys asmenys. Dabar išduosiu paslaptį – nuo psichikos ligų dar niekas nemirė. Nuo vaistų priklauso tik 10 proc. gydymo, visa kita – nuo psichikos ligonio (taip tvirtina Lietuvos nusipelnęs psichiatras A. Alekseičikas). Mano patarimas visiems psichikos paslaugų vartotojams. Ir tiems, kurie gydosi, ir tiems, kurie mėgsta psichologų konsultacijas, ir tiems, kuriems tereikia pažymos (darbui, globai, ginklui, vairuoti ir pan.). Psichikos sveikatos centras yra gydymo (medicinos) įstaiga. Visos taisyklės – kaip ir kitose gydymo įstaigose, ir nesvarbu, kad visose Psichikos sveikatos priežiūros įstaigose specialistus vadina „psichais“, o psichiatrus – „durnių daktarais“, tai tik gydymo įstaiga, o ne pereinamasis kiemas, kuriame galite diktuoti savo asmenines taisykles. Beje, apie taisykles ir įvairovę – kitoje pastraipoje.

Įvairovė

Kartą šalmuoti Psichikos sveikatos centro klientai, laukiantys pas gydytoją dėl pažymos, susidomėję stebėjo besiožiuojanti senolį, kuris elgėsi  lyg isteriškas vaikas žaislų parduotuvėje. Kai šį klientą šiek tiek „pastruktūravau“, jis ėmė elgtis padoriau. Motociklininkai, kažkaip užkalbinę mane, išreiškė drakonišką mintį, jog kulka kainuotų pigiau nei tokio ( epitetą praleisiu) asmens priežiūra. Mandagiai atsakiau, kad Lietuvoje vadovaujamės krikščioniškomis nuostatomis. Olandijoje beprasmė egzistencija, be vilties pagerėjimui, dėl brangių tokių ligonių priežiūros kaštų, dažniai artimųjų sprendimu baigiasi eutanazija (neskausmingu neišgydomo ligonio numarinimu, dažniausiai skausmo malšinimais vaistais). Kaip specialistas, remdamasis etiniais profesijos principais, aš turiu sutikti su krikščioniškąja versija. Kaip paprastas pilietis, galiu pamąstyti apie tai, kad Lietuvos ekonominė – demografinė situacija  privers ir mūsų šalies valdžią įteisinti legalų neišgydomo ligonio numarinimą. Ne man spręsti, kiek teisus gyvybingas jaunimas, kiek mes, klientų artimieji. Tokių ligonių priežiūra, slauga – alinantis, sunkus darbas, po kurio dažnas globėjas pats tampa neįgaliu. Ir tai tema, apie kurią galvoja dažnas, o pasisako retas asmuo. Beje, senolis netrukus po motociklininkų išėjimo, sulaukęs globėjos dėmesio, vėl ėmė ožiuotis. Kada nors parašysiu apie Vokietijos vaikų darželius senoliams (nors ką tai turi bendro su Radviliškiu?) ir psichologinius egzistencinės baigties elementus. Nors ko laukti. Finale, kai mirtis uždeda  kaukę (yra toks reiškinys), žmogus traukiasi į embriono pozą, jam reikalinga šiluma, sauskelnės, maistas ir dėmesys. Šiandien dažnas pinigingas pilietis nebesivargina nusenusiu tėvų priežiūra ir talpina juos į senelių namus, slaugos skyrius ar specializuotus psichiatrijos skyrius. Jei tikėtume Europos statistika, tai dešimt procentų senolių socialinės globos įstaigose palieka šį pasaulį pirmomis savaitėmis po patekimo į įstaigą, apie trisdešimt procentų – pirmais mėnesiais, apie penkiasdešimt procentų – per pusmetį. Ir tai sąlyginai sveiki žmonės. Yra tiesos tame, kad 80-mečiai turi tiek pajėgumo, kaip 3-5 metų vaikai. Optimistiškai nuteikęs kai kuriuos skaitytojus, skelbiu pabaigą.

Pabaiga

Kartais mintys prabėga it kumeliai, lieka tik neužrašytas jų aidas. Aidas slopsta, pranyksta, o mintys atgula į atminties dumblą. Ten jos sluoksniuojasi, presuojasi, maišosi ir vėl ieško kelio iš pasąmonės į sąmonę, kad kada nors taptų skilties dalimi. Deja, ne viskas taip paprasta, nes yra minčių, kuriomis gali pasidalinti tik padoriai patikimų draugų tarpe. Kas savaitinė skiltis nepalieka daug laiko įvairiems pamąstymams apie buities tuštybę ir beprasmiškumą. Rašant šias eilutes buvo paskutinė liepos diena, penktadienis, ir, kas įdomiausia, jau žinojau, nuo ko pradėsiu eilinę skiltį. Už tai esu dėkingas oficiozui ir mero pomėgiui pozuoti prieš fotoaparatus ar vaizdo kameras. Taškas.

Vytautas MIKALAUSKIS

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Žemės ūkio mokymų organizatoriams ir klausytojams – parama

Avatar

Paskelbta

data

Nuolat papildyti, atnaujinti savo žinias – būtina. Tad siekiama paskatinti tuos, kurie organizuoja mokymus ūkininkams, miškininkams ir žemdirbių bendruomenei.

Sakoma, kad stovintis vanduo genda. Lygiai taip ir žinios – jei jų neatnaujiname, pasensta, tampa mažiau aktualios. Norint to išvengti, būtina mokytis visą gyvenimą. Nereikia stoti į universitetus ar kolegijas – atšviežinti įgūdžius galima ir lankant kursus ar seminarus.

Nemažai ūkininkams, miškininkams ar žemdirbių bendruomenei skirtų mokymų organizacijos ir įstaigos rengia naudodamosi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama  profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ finansine parama. Norinčios tęsti ar pradėti vykdyti tokią veiklą įstaigos šiemet vėl kviečiamos teikti paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) iki rugsėjo 30 dienos. Pažymima, kad paramos gali kreiptis ir mokymo kursų dalyviai,  jiems galioja tas pats terminas.

Ir miškininkams, ir daržininkams, ir bitininkams

Pagal veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ parama teikiama tuomet, kai pareiškėjai planuoja organizuoti mokymo kursus pagal formalią Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą ir (arba) neformaliojo žemdirbių tęstinio mokymo programas, kurios yra įtrauktos į viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros sudarytą Žemės, miškų, žuvininkystės ūkio ir kaimo plėtros sektoriaus dalyvių neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programų sąvadą.  Remiantis šiuo sąvadu mokymai galės būti organizuojami pagal tokias veiklos sritis kaip: kompleksinės paramos (valdymo) reikalavimų, augalininkystės, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, vaistažolių auginimo, veterinarijos, bitininkystės, žemės ūkio mechanizavimo, miškininkystės, aplinkosaugos, ekologijos ir kt., kartu privalomai į mokymo programą  įtraukiant mokymus jauniesiems ūkininkams pagal šias mokymo programas:  kompleksinės paramos reikalavimai (valdymo reikalavimai), agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas, aplinkosauga ir tręšimo planavimas bei ekonominės (ūkinės) veiklos planavimas ir finansavimo galimybės.

Nurodoma, kad paramą gali gauti mokslo ir studijų institucijos ir profesinio mokymo įstaigos, juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą, mokymo kursų dalyviai – ūkininkai, jų partneriai, ūkio darbuotojai, fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantys žemės valdytojai, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai, tradiciniai amatininkai. Svarbu, kad mokymai būtų organizuojami ne mažiau rajonų, savivaldybių, nei nurodyta paramos paraiškoje, jeigu už tai buvo gauta atrankos balų.

Kuo daugiau balų, tuo daugiau šansų

Prioritetai teikiami tiems, kurie įsipareigoja apmokyti daugiau asmenų. Į tai atsižvelgiant skiriami ir atrankos balai. Pavyzdžiui, jei pareiškėjas numato  apmokyti daugiau nei 300 dalyvių, jam suteikiami 25 balai, jei nuo 200 iki 300 įskaitytinai, – jis gauna 15 balų, jei nuo 100 iki 199 įskaitytinai, – galima tikėtis gauti 10 balų.

 Taip pat svarbi pareiškėjo patirtis, įgyvendinant panašius projektus. Jei pareiškėjas šioje srityje turi daugiau nei penkerius metus patirties (iki paramos paraiškos pateikimo dienos), jam skiriama 15 balų. Vertinama bei sveikintina lektorių, kurie vestų kursus, patirtis. Jei jie turi didesnę nei trejų metų patirtį, skaitant panašaus turinio paskaitas ar vykdant su projekto turiniu susijusią ugdomąją, mokslinę bei šviečiamąją veiklą, skiriama 20 balų. Projekte numačius organizuoti mokymus, susijusius su geros agrarinės būklės reikalavimų laikymusi ūkio veikloje, agrarine aplinkosauga ir klimato kaita, galima pretenduoti į 10 balų. Papildomi balai teikiami ir kai pareiškėjas numato mokymus organizuoti ne viename, o keliuose skirtinguose Lietuvos regionuose.

Kaip žinia, kuo daugiau balų surenkama, tuo daugiau šansų, kad paraiška bus įvertinta teigiamai ir pareiškėjas gaus paramą. Žinant, kad privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 40, teigiamo įvertinimo tikėtis neatrodo sunku.

Planuoja apmokyti mažiausiai 2 tūkst. žmonių

Mokymus naudodamiesi finansine parama pagal KPP priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ jau ne vienus metus rengia Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (ŽŪR). Per visus tuos metus organizacija svarbiomis ir labai reikalingomis žiniomis pasidalijo su keliomis dešimtimis ūkininkų, miškininkų, sodininkų, daržininkų ir kitų žemės ūkio srities specialistų. ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja Sonata Kisielienė apie veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ atsiliepia vien teigiamai:

– Viena iš ŽŪR misijų yra kaimo žmonių bei žemdirbių švietimas. Ji visiškai sutampa su veiklos srities „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ tikslais, todėl mokymus žemdirbių bendruomenei organizuojame ir vedame ne vienus metus. Paraišką paramai teikiame ir šiemet. Planuojame surengti mokymus daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Mokymų nauda ir aktualumu neabejojame. Nuo seno žinoma, kad tobulėti ir mokytis – būtina.

 Europos Sąjunga taip pat palaiko ir skatina mokymosi visą gyvenimą idėją. Gyvename sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kur technologijos tobulėja ne metais, ne savaitėmis, o tiesiog dienomis. Žemės ūkis – ne išimtis. Būtina mokytis ir tobulėti, kad būtume konkurencingi, sugebėtume išlikti, siekti naujų tikslų. Manome, kad viską žinome, tik kai niekuo nesidomime, o kai išgirstame kažką naujo, suprantame, kad nežinome nieko. Siekiant išvengti tokių situacijų, labai skatiname ūkininkus atvykti į mokymus bei seminarus, kurių dauguma – nemokami, – atstovaudama ŽŪR pozicijai ir nuomonei kalbėjo S. Kisielienė.

Ričardo PASILIAUSKO nuotr.

Užs. Nr. 2

Skaityti daugiau

Aktualijos

Tiesioginių išmokų prognozės: kas laukia ūkininkų

Avatar

Paskelbta

data

Jei bus patvirtintas naujasis tiesioginių išmokų planas, didesnių išmokų sulauks besitraukiantys žemės ūkio sektoriai, vidutiniai šeimos ūkiai, jaunieji ūkininkai.

Artėjant naujajam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui, žemdirbiai itin domisi tiesioginių išmokų (TI) Lietuvos ūkininkams skaičiavimo formule 2021–2027 metais. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pristatė socialiniams partneriams planą, kaip galėtų būti skirstomos tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams naujuoju laikotarpiu (2021–2027 m.). Svarbu pažymėti, kad galutinis sprendimas dėl išmokų plano nėra priimtas, todėl išmokų dydžiai gali keistis. Nepaisant to, strateginės kryptys aiškėja. Tiesioginių išmokų prioritetinėmis sritimis bus laikomi vidutiniai šeimos ūkiai, jauni ūkininkai, besitraukiantys žemės ūkio sektoriai, perdirbimas ir apsirūpinimas žemės ūkio produkcija.

Prieš planuodami atliko tyrimą

Prieš ministerijai rengiant TI planą,  Lietuvos agrarinis ekonominis institutas (LAEI) atliko ūkių pelningumo vertinimą. Tyrimo metu buvo aiškinamasi, kokio dydžio ūkiai Lietuvoje yra pelningi, kokie – nuostolingi. Skaičiuota, kokių ūkių šalyje yra mažiausiai, kokios žemės ūkio šakos traukiasi, kurioms reikia padėti.

ŽŪM parengtame plane teigiami pokyčiai laukia smulkiųjų ir jaunųjų žemdirbių, lengvesnės sąlygos numatomos ūkininkaujantiems ekologiškai. Turėtų didėti susietoji parama pieninių karvių laikytojams, auginantiems daržoves atvirame grunte, išmokos galimai bus skiriamos auginantiems riešutmedžius.

Siekiama didinti ūkininkų konkurencingumą, ypač nedidelių, kuriems ūkininkavimas yra pagrindinė veikla ir pragyvenimo šaltinis.

Kaip paaiškėjo iš LAEI tyrimo, remiantis Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenimis, ūkiai iki 10 ha yra sąlyginai pelningi (didžioji prekinių iki 10 ha ūkių dalis – pelningi), o peržengus 10 ha ribą, pelningumas krinta, jie dirba nuostolingai. Pelningai dirba tik gerokai didesni – valdantys 100, 110 ha, o labai pelningais laikomi dirbantys 150 ha ir daugiau. Tokią pačią tendenciją atspindėjo ir produkcijos kreivė: iki 10 ha ji didesnė, vėliau mažėja, o gerokai padidėja tik nuo 150 ha. Būtent tokių ūkių, valdančių iki 90 hektarų, Lietuvoje yra daugiausiai – jie sudaro 90 proc. visų Lietuvos ūkių.

Siūloma atkreipti dėmesį į smulkiuosius ir jaunuosius ūkininkus

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma ūkių Lietuvoje yra vidutiniai ir būtent jų efektyvumas yra prasčiausias, tiesioginių išmokų perskirstymo plane ypatingas dėmesys atkreiptas į ūkius iki 100 ha. Išmokos naujajame pasiūlyme išdėliotos taip, kad jos padėtų smulkiems ūkiams pradėti dirbti pelningiau. Išmoką už pirmuosius hektarus siūloma mokėti ne už pirmuosius 30 ha, o už pirmuosius 50 ha. Tai reiškia, kad už kiekvieną hektarą ūkininkas vidutiniškai gautų 76 papildomus eurus. Pagal naująjį planą, išmokos turėtų būti mokamos laiptuotai, už pirmus 10 ha būtų mokama 65 eurai už hektarą, už 1120 ha – 74 eurai už hektarą, už 2130 ha – 87 eurai už hektarą, o 99 eurai už hektarą būtų skiriami ūkiams, kurie dirba nuostolingiausiai – nuo 31 iki 50 hektarų dydžio. Toks laiptavimas nulemtų, kad didesnes išmokas pajaustų ūkininkai, dirbantys iki  108,4 ha, arba 95,8 proc. visų Lietuvos ūkio subjektų.

Palankios permainos numatomos jauniesiems ūkininkams, kurių Lietuvoje, pasirodo, mažėja. Veiklos esami nenutraukia – keičiantis ūkininkų amžiui, jie praranda jaunųjų statusą. Problema yra naujų jaunųjų ūkininkų įsitraukimas į žemės ūkio veiklą ir nedidelės ūkių apimtys – vidutiniškai jaunieji ūkininkai valdo 32 ha, bet naujai ateinančių jaunų ūkininkų vidutiniai plotai nesiekia ir 10 ha. Dėl to tiesiogines išmokas jauniesiems ūkininkams siūloma nuo 54 eurų didinti iki 173 eurų už hektarą ir planuojama jas mokėti nebe penkerius, o septynerius metus, mokant už 50 ha (šiuo metu mokama už 90 ha).

Daugiau skirtų pienininkams ir daržininkams

Permainos pasiūlytos skirstant susietąją paramą, kuria siekiama palaikyti bei paremti besitraukiančias žemės ūkio šakas. Didelis dėmesys skirtas šeimos ūkiams, kuriouse melžiamos pieninės karvės. Nebūtina turėti kelių šimtų melžiamų karvių, kad ūkis būtų pelningas. Remiantis skaičiavimais, užtenka 25 karvių, kurios, jei ūkininkaujama protingai, iš žaliavinio pieno leidžia išlaikyti šeimą. Todėl išmokos už pienines karves vidurkį nuo 119 siūloma didinti iki 180 eurų. Melžiantiems iki 10 karvių išmoka už karvę naujuoju tiesioginių išmokų laikotarpiu siektų 156 Eur, laikantiems nuo 11 iki 50 raguočių – priklausytų 208 eurai už karvę, auginantiems nuo 51 iki 150 karvių už karvę būtų skiriama 260 eurų. Ūkyje, kuriame laikoma 151 karvė ir daugiau, kiekvienam galvijui, pradedant nuo 151, būtų skiriama po 130 eurų, o visiems kitiems – atitinkamai pagal laiptus.

Susietoji parama palaiko ir daržovių bei vaisių augintojus, todėl auginantiems atviro grunto daržoves vietoj 180 siūloma mokėti 500 eurus už hektarą, o vaisių augintojams parama nuo 237 eurų už hektarą kils iki 386 eurų. Nekistų tik parama mėsinių galvijų, mėsinių avių, cukrinių runkelių augintojams. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto siūlymu į naująjį tiesioginių išmokų planą įtraukti riešutmedžiai – jų augintojams už hektarą bus mokama 150 eurų.

Didesnės išmokos – tik sąžiningiems

Gerų žinių yra ir ūkininkaujantiems ekologiškai. Naujuoju finansiniu laikotarpiu ketinama panaikinti ekologinių ūkių įsipareigojimus penkeriems metams. Pasibaigus pereinamajam laukų laikotarpiui, ūkininkas juos galės tiesiog uždeklaruoti ir gauti jam priklausančią išmoką.

Tiesa, jei laukai po pereinamojo laikotarpio būtų nedeklaruojami, kaip ekologiškus ūkininkas juos galėtų pažymėti tik po kelerių metų. Tokia sąlyga norima pažaboti piktnaudžiaujančius ekologinėmis išmokomis ūkininkus, kurie atsiradus laukuose piktžolėms metus nusprendžia pabūti neekologiškais ūkininkais ir juos nupurškia chemija, o kitais metais vėl grįžta prie ekologinio ūkininkavimo ir didesnių išmokų. Jei bus pritarta naujajam tiesioginių išmokų planui ir jo pakeitimams, norint taip elgtis teks laukti pereinamąjį laikotarpį.

Ričardo PASILIAUSKO nuotr.

Užs. Nr. 3

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019