Socialiniai tinklai

Aktualijos

Artinasi intensyviausia žiedadulkių banga – kaip nuo jos apsisaugoti?

Avatar

Paskelbta

data

Staiga šoktelėjęs termometro stulpelis ir sprogstantys augalų pumpurai – ne vieninteliai pavasario pranašai. Šiltojo sezono pradžią neretam žymi ir netikėtai užklupusi alergija, arba šienligė, kurią sukelia iš augalų pabirusios žiedadulkės. Žiedadulkių sukelta alergija ne tik apriboja kasdienę žmogaus veiklą, blogina gyvenimo kokybę, bet ir dėl gydimo išlaidų bei nedarbingumo smarkiai kerta per kišenę. Pasak Šiaulių universiteto profesorės, biomedicinos mokslų daktarės Ingridos Šaulienės, iki šiol didelė problema – menkas visuomenės informavimas apie šią lėtinę ligą, kadangi, užuot kreipęsis pagalbos į gydytojus, tiesiog prisitaikome prie periodiško negalavimo.

Ne tik Lietuvoje, bet ir svetur dėl pasiekimų areobiologijoje žinoma mokslininkė atkreipė dėmesį, kad žiedadulkių protrūkis bus itin juntamas jau šią ar kitą savaitę, kuomet ims žydėti beržai. Tad norint užkirsti kelią žiedadulkių sukeliamai sezoninei alergijai, pravartu ne tik žinoti jos sukėlėjus, bet ir į pagalbą pasitelkti tinkamas apsaugos priemones.

Žalos pridaro atsainus požiūrius

Šienligės vardu geriau žinomas alerginis rinitas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje – itin dažna liga, nuo kurios kenčia per 30 proc. pasaulio gyventojų. O štai, Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos teigimu, 2025 m. dėl oro užterštumo ir klimato kaitos šios alergijos bus paveiktas kas antras europietis.

Paprastai kalbant, alerginis rinitas yra nosies gleivinės uždegimas, kilęs dėl alerginės reakcijos į žiedadulkes ar kitus lauko ir vidaus alergenus, pavyzdžiui, namų dulkių erkes, gyvūnus ar pelėsius. Sergantieji kaip dažniausią alerginio rinito simptomą įvardija nosies užgulimą, nors kai kurie šiuos pojūčius linkę nurodyti kaip slogą ar pernelyg dažną čiaudulį. Vis tik, be nosies simptomų, įkvėpus ore esančių alergenų gali pasireikšti ir akių paraudimas, niežulys, ašarojimas, taip pat – ir galvos skausmas.

Periodiškai pasikartojanti alergija kelia didžiulį diskomfortą, kadangi sergantysis nuolat privalo keisti kasdieniame gyvenime susiformavusius įpročius. Dėl didelio įsijautrinimo ligoniai neišsimiega, blogai jaučiasi, sumažėja produktyvumas ir gebėjimas susikaupti. Dažnai jie yra priversti neiti į darbą ar nelankyti mokymo įstaigos. „Turėtume suprasti, kad ši alergija yra sudėtinga lėtinė liga, į kurią negalima tiesiog nekreipti dėmesio. O laiku nesuvaldytas ir paūmėjęs alerginis rinitas gali sudaryti palankias sąlygas vystytis ir sunkesniems kvėpavimo takų susirgimams, tokiems kaip astma“, – sakė profesorė I. Šaulienė.

Tiksinti bomba – sprogstantys beržų pumpurai

Kaip teigia Šiaulių universiteto profesorė, priežastis, kodėl ši alergija vienus kamuoja, o kitų ne, slypi ir genetikoje – mat polinkis sirgti šienlige gali būti užkoduotas žmogaus genuose. „Alergija yra kaupiamoji reakcija, kuri pasireiškia tada, kai organizmas yra nusilpęs ir gauna tam tikrą alergenų kiekį, su kuriuo nebegali susitvarkyti. Tad jei žmogus vaikystėje nesirgo alergija, o būdamas vyresnio amžiaus ėmė sirgti, tikėtina, kad jis turėjo polinkį alergijai ir „surinko savo alergenų kiekį“. O štai norint išsiaiškinti, kurie alergenai sukėlė reakciją, būtina atlikti specialius alergijos nustatymo tyrimus“, – sakė biomedicinos mokslų daktarė.

Vis tik pavasarį dažniausias alergiją sukeliantis aplinkos veiksnys ir alergenas – žiedadulkės. Šiuo metu žiedadulkėms alergiški asmenys turėtų pasisaugoti žydinčių blindžių, arba vadinamųjų kačiukų. O šią ar kitą savaitę, tikėtina, ims žydėti beržai – pastarieji laikomi gausiausiai alergizuojančias žiedadulkes barstančiais medžiais visoje Europoje, galinčiais paskleisti nuo 60 tūkst. iki 6 mln. žiedadulkių. Pavasarį

Lietuvoje alerginių reakcijų taip pat gali sukelti ir kitų vėjadulkių medžių – skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio – žiedadulkės.

Venkite tiesioginio kontakto

Viena iš priemonių, kuri padeda apsisaugoti nuo šienligės ir yra naudojama jau ne vieną dešimtmetį, –alergines reakcijas sukėlusio alergeno, t. y. žiedadulkių vengimas. Išvengti nemalonaus kontakto su ore tvyrančiais augalų alergenais galima tiesiog apribojant veiklą lauke. Pastebėta, kad žiedadulkių kiekis vasarą neretai būna didžiausias nuo 5 iki 10 val. – rizika ypač padidėja šiltais, nelietingais, vėjuotais rytais.

„Sušilus orams, kai atsiranda daugiau veiklos ir prasideda aplinkos tvarkymo darbai, ne taip ir paprasta išbūti namie. Tačiau žolių ir medžių žiedadulkėms alergiškiems asmenims bėgiojimą parkais ir pamiškėmis derėtų pakeisti į mankštą namuose ar sporto klubuose. O štai vejos pjovimą perleisti kitiems, kurie yra nejautrūs žolių žiedadulkėms, – svarbu, kad alergenus skleidžianti veja būtų nušienauta, – kalbėjo profesorė I. Šaulienė.

Kai ore daug žiedadulkių, taip pat nederėtų lauke džiovinti drabužių ar patalynės. Mat vėliau parsinešus juos namo, kartu galima įsinešti nemažą kiekį alergenų. Planuojantiesiems prie namų įsirengti žaliąsias erdves, reikėtų stengtis parinkti sodinti tokių rūšių, ypač sumedėjusius, augalus, kurių žiedadulkės nepavojingos sveikatai. „Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir namų apsauga įsirengiant žiedadulkėms atsparius antialerginius langų ir orlaidžių filtrus, o jei jų nėra, augalų žydėjimo laikotarpiu langus laikyti uždarytus – tuomet mažiau žiedadulkių pateks į kvėpavimo takus. Galima įjungti ir oro kondicionierius, tik oras turi cirkuliuoti viduje, jo negalima įleisti iš išorės“, – sakė aerobiologė.

Kaip apsisaugoti išėjus į lauką?

Tuo tarpu alergiškiems žmonėms į lauką palankiausia eiti, kai ore daugiau drėgmės ar po stipraus lietaus, kuomet žiedadulkės apsunksta ir jų kiekį sumažina paviršius nuplovusi liūtis. Renkantis poilsį gamtoje reikėtų kuo mažiau laiko leisti kaime, neiškylauti miške ar kitose žiedadulkių gausiose vietovėse, o vykstant atostogauti verčiau rinktis pajūrį. Pastarajame vėjas pučia nuo jūros į žemyną ir sumažina atnešamų žiedadulkių kiekį.

„Grįžus namo iš lauko reikėtų nepamiršti nedelsiant vandeniu praskalauti nosies. Saugesnis, bet mažiau patrauklus variantas – nešioti apsauginę kaukę, kuri sulaiko dalį alergenų ir neleidžia jiems patekti į kvėpavimo takus. Šiuo metu gaminami ir tiesiai į nosį dedami filtrai – jie mažiau pastebimi, todėl daug mieliau naudojami atliekant įprastus darbus namie ar lauke ir leidžiant laisvalaikį gamtoje“, – pasakojo Šiaulių universiteto profesorė.

Akims apsaugoti per žiedadulkių sezoną patartina nešioti akinius nuo saulės, o tiems, kas nešioja kontaktinius lęšius, pastaruosius keisti į korekcinius akinius, kadangi lęšiai gali kaupti alergenus. O grįžus namo iš lauko reikėtų pasikeisti drabužius, kruopščiai nusiprausti veidą ir nusiplauti rankas. Prieš miegą geriausia išsimaudyti duše ir plaukus gerai išsitrinkti šampūnu, kad pašalintumėte per dieną prikibusias žiedadulkes. „Nors ir nelengva, augalų žydėjimo metu reikėtų sumažinti kontaktą ir su iš lauko grįžtančiais naminiais gyvūnais. Augintiniams neleisti artintis prie veido, juos išmaudyti arba nuvalyti kailį drėgnu skudurėliu“, – patarė profesorė I. Šaulienė.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Vitas Tomkus: rinkimus laimėjo vagys, o pralaimėjo Lietuva! Su autoriaus trigrašiu

Avatar

Paskelbta

data

Šių rinkimų rezultatas yra pats blogiausias politinių jėgų pasjansas, kokį tik beįmanoma įsivaizduoti.

Ne dėl to, kad nepralaimėjo konservatoriai su liberalais. Ir ne dėl to, kad nelaimėjo „valstiečiai“ su Guoga. Dėl to, kad Seime bus balsų pusiausvyra ir nebus tvirtos daugumos.

Mano prognozės artimiausiems ketveriems metams būtų tokios: rimto darbo Seime nebus, užtat bus daug parsidavėlių ir „perbėgėlių“ iš vienos frakcijos į kitą; labai daug kompromisų su sąžine ir principais, (pavyzdžiui, dėl vienalyčių santykių su marihuana); dar daugiau užkulisinių susitarimų dėl „otkatų”, skirstant ES du milijardus Lietuvai; o blogiausia, kad pasibaigus kadencijai, kai Lietuva bus galutinai prasiskolinusi, vėl nebus nė vieno konkretaus kaltininko, nes opozicija badys pirštais į valdančiuosius, o konservatoriai į „valstiečius“.

Ką daryti?

Tarkim, „valstiečiams” atsisakyti mandatų. Kartu susimažintų Seimo tranų skaičius. Lai konservatoriai lieka absoliučia dauguma ir akistatoje su savo aferomis ir visa Lietuva. Lai toliau dirba su „ofšorais“, masonų bankais, amerikiečiais, baltarusiais, rusais, Sorošu ir Putinu, ir… kas kartą, po eilinės aferos, lai baikščiai dairosi per Seimo langus, ar dar ramiai ganosi veršių banda? Ar jau, neduok Dieve, renkasi valstiečiai su šakėmis, nes pagaliau suveikė Tautos savisaugos instinktai…

Jei kas mane dabar apkaltins utopija, priminsiu, kad beveik prieš trisdešimt metų buvau tarp tų, kurie nė kiek nedvejodami atsisakė TSRS deputatų mandatų, nes, būdami mažuma aukščiausioje Tarybų Sąjungos valdžioje, mes nieko nebegalėjome supuvusiai sistemai padaryti.

P.S. Tiesa, anuomet mes visi dar buvome jauni, naivūs utopistai, šventai tikėjome, kad Lietuva per amžius bus Laisva ir Nepriklausoma, o visi Lietuvos gyventojai gyvens santarvėje ir petys petin darbuosis vardan Tos… (O ne visai kitos, mums labai labai svetimos!)

Autoriaus trigrašis:

Eureka! Tik dabar prisiminiau, kad turime prisivežę pilną nieko neveikiančių baltarusių, gal derėtų paprašyti Svetkos, kad mums paskolintų jų truputį demonstracijoms. Juk Lietuvoje rinkimai vyko tip top kaip Baltarusijoje!

Skaityti daugiau

Aktualijos

Radviliškio–Tytuvėnų apygardai LR Seime 2020–2024 kadencijoje atstovaus konservatorius

Avatar

Paskelbta

data

2020 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų (II ture) Radviliškio-Tytuvėnų apygardoje dėl mandato į LR Seimą kovojo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų iškeltas kandidatas Antanas Čepononis ir jau vieną kadenciją LR Seime  išbuvęs „valstiečių“ kandidatas Aurimas Gaidžiūnas.

Įtemptoje bei permainingoje kovoje trapią pergalę laimėjo A. Čepononis. Rezultatas 6445 prieš 5952.

Kadangi  Radviliškio rajono meras A. Čepononis net neištesėjęs savo pažadų  bei palikęs daug neužbaigtų darbų, pasipustė padus į Seimą, rajono gyventojų laukia  nauji  mero rinkimai.

Vyriausioji rinkimų komisija artimiausiu metu spręs, kada jie įvyks, bet labiausiai tikėtina, kad jie vyks 2021 m. kovo pabaigoje – balandžio pradžioje. Rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo mero pasitraukimo iš savo posto.

Šis A. Čepononio mero pareigų atsisakymas ir nauji rinkimai mokesčių mokėtojams kainuos apie 400 tūkst. eurų.

Į  mero rinkimus  jau prognozuojami ir nauji kandidatai – savivaldybės užkulisiuose kalbama, jog šias pareigybes galimai bandys užimti: konservatorė J. Margaitienė, nepartinis G. Lipnevičius, socialdemokratas K. Račkauskis ir rinkimus į Seimą  A. Čepononiui „prapylęs“  „valstietis“ A. Gaidžiūnas.

Tikėtina, kad bus ir daugiau kandidatų, o kas jie – parodys laikas.


„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019