Socialiniai tinklai

Aktualijos

Artinasi intensyviausia žiedadulkių banga – kaip nuo jos apsisaugoti?

Avatar

Paskelbta

data

Staiga šoktelėjęs termometro stulpelis ir sprogstantys augalų pumpurai – ne vieninteliai pavasario pranašai. Šiltojo sezono pradžią neretam žymi ir netikėtai užklupusi alergija, arba šienligė, kurią sukelia iš augalų pabirusios žiedadulkės. Žiedadulkių sukelta alergija ne tik apriboja kasdienę žmogaus veiklą, blogina gyvenimo kokybę, bet ir dėl gydimo išlaidų bei nedarbingumo smarkiai kerta per kišenę. Pasak Šiaulių universiteto profesorės, biomedicinos mokslų daktarės Ingridos Šaulienės, iki šiol didelė problema – menkas visuomenės informavimas apie šią lėtinę ligą, kadangi, užuot kreipęsis pagalbos į gydytojus, tiesiog prisitaikome prie periodiško negalavimo.

Ne tik Lietuvoje, bet ir svetur dėl pasiekimų areobiologijoje žinoma mokslininkė atkreipė dėmesį, kad žiedadulkių protrūkis bus itin juntamas jau šią ar kitą savaitę, kuomet ims žydėti beržai. Tad norint užkirsti kelią žiedadulkių sukeliamai sezoninei alergijai, pravartu ne tik žinoti jos sukėlėjus, bet ir į pagalbą pasitelkti tinkamas apsaugos priemones.

Žalos pridaro atsainus požiūrius

Šienligės vardu geriau žinomas alerginis rinitas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje – itin dažna liga, nuo kurios kenčia per 30 proc. pasaulio gyventojų. O štai, Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos teigimu, 2025 m. dėl oro užterštumo ir klimato kaitos šios alergijos bus paveiktas kas antras europietis.

Paprastai kalbant, alerginis rinitas yra nosies gleivinės uždegimas, kilęs dėl alerginės reakcijos į žiedadulkes ar kitus lauko ir vidaus alergenus, pavyzdžiui, namų dulkių erkes, gyvūnus ar pelėsius. Sergantieji kaip dažniausią alerginio rinito simptomą įvardija nosies užgulimą, nors kai kurie šiuos pojūčius linkę nurodyti kaip slogą ar pernelyg dažną čiaudulį. Vis tik, be nosies simptomų, įkvėpus ore esančių alergenų gali pasireikšti ir akių paraudimas, niežulys, ašarojimas, taip pat – ir galvos skausmas.

Periodiškai pasikartojanti alergija kelia didžiulį diskomfortą, kadangi sergantysis nuolat privalo keisti kasdieniame gyvenime susiformavusius įpročius. Dėl didelio įsijautrinimo ligoniai neišsimiega, blogai jaučiasi, sumažėja produktyvumas ir gebėjimas susikaupti. Dažnai jie yra priversti neiti į darbą ar nelankyti mokymo įstaigos. „Turėtume suprasti, kad ši alergija yra sudėtinga lėtinė liga, į kurią negalima tiesiog nekreipti dėmesio. O laiku nesuvaldytas ir paūmėjęs alerginis rinitas gali sudaryti palankias sąlygas vystytis ir sunkesniems kvėpavimo takų susirgimams, tokiems kaip astma“, – sakė profesorė I. Šaulienė.

Tiksinti bomba – sprogstantys beržų pumpurai

Kaip teigia Šiaulių universiteto profesorė, priežastis, kodėl ši alergija vienus kamuoja, o kitų ne, slypi ir genetikoje – mat polinkis sirgti šienlige gali būti užkoduotas žmogaus genuose. „Alergija yra kaupiamoji reakcija, kuri pasireiškia tada, kai organizmas yra nusilpęs ir gauna tam tikrą alergenų kiekį, su kuriuo nebegali susitvarkyti. Tad jei žmogus vaikystėje nesirgo alergija, o būdamas vyresnio amžiaus ėmė sirgti, tikėtina, kad jis turėjo polinkį alergijai ir „surinko savo alergenų kiekį“. O štai norint išsiaiškinti, kurie alergenai sukėlė reakciją, būtina atlikti specialius alergijos nustatymo tyrimus“, – sakė biomedicinos mokslų daktarė.

Vis tik pavasarį dažniausias alergiją sukeliantis aplinkos veiksnys ir alergenas – žiedadulkės. Šiuo metu žiedadulkėms alergiški asmenys turėtų pasisaugoti žydinčių blindžių, arba vadinamųjų kačiukų. O šią ar kitą savaitę, tikėtina, ims žydėti beržai – pastarieji laikomi gausiausiai alergizuojančias žiedadulkes barstančiais medžiais visoje Europoje, galinčiais paskleisti nuo 60 tūkst. iki 6 mln. žiedadulkių. Pavasarį

Lietuvoje alerginių reakcijų taip pat gali sukelti ir kitų vėjadulkių medžių – skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio – žiedadulkės.

Venkite tiesioginio kontakto

Viena iš priemonių, kuri padeda apsisaugoti nuo šienligės ir yra naudojama jau ne vieną dešimtmetį, –alergines reakcijas sukėlusio alergeno, t. y. žiedadulkių vengimas. Išvengti nemalonaus kontakto su ore tvyrančiais augalų alergenais galima tiesiog apribojant veiklą lauke. Pastebėta, kad žiedadulkių kiekis vasarą neretai būna didžiausias nuo 5 iki 10 val. – rizika ypač padidėja šiltais, nelietingais, vėjuotais rytais.

„Sušilus orams, kai atsiranda daugiau veiklos ir prasideda aplinkos tvarkymo darbai, ne taip ir paprasta išbūti namie. Tačiau žolių ir medžių žiedadulkėms alergiškiems asmenims bėgiojimą parkais ir pamiškėmis derėtų pakeisti į mankštą namuose ar sporto klubuose. O štai vejos pjovimą perleisti kitiems, kurie yra nejautrūs žolių žiedadulkėms, – svarbu, kad alergenus skleidžianti veja būtų nušienauta, – kalbėjo profesorė I. Šaulienė.

Kai ore daug žiedadulkių, taip pat nederėtų lauke džiovinti drabužių ar patalynės. Mat vėliau parsinešus juos namo, kartu galima įsinešti nemažą kiekį alergenų. Planuojantiesiems prie namų įsirengti žaliąsias erdves, reikėtų stengtis parinkti sodinti tokių rūšių, ypač sumedėjusius, augalus, kurių žiedadulkės nepavojingos sveikatai. „Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir namų apsauga įsirengiant žiedadulkėms atsparius antialerginius langų ir orlaidžių filtrus, o jei jų nėra, augalų žydėjimo laikotarpiu langus laikyti uždarytus – tuomet mažiau žiedadulkių pateks į kvėpavimo takus. Galima įjungti ir oro kondicionierius, tik oras turi cirkuliuoti viduje, jo negalima įleisti iš išorės“, – sakė aerobiologė.

Kaip apsisaugoti išėjus į lauką?

Tuo tarpu alergiškiems žmonėms į lauką palankiausia eiti, kai ore daugiau drėgmės ar po stipraus lietaus, kuomet žiedadulkės apsunksta ir jų kiekį sumažina paviršius nuplovusi liūtis. Renkantis poilsį gamtoje reikėtų kuo mažiau laiko leisti kaime, neiškylauti miške ar kitose žiedadulkių gausiose vietovėse, o vykstant atostogauti verčiau rinktis pajūrį. Pastarajame vėjas pučia nuo jūros į žemyną ir sumažina atnešamų žiedadulkių kiekį.

„Grįžus namo iš lauko reikėtų nepamiršti nedelsiant vandeniu praskalauti nosies. Saugesnis, bet mažiau patrauklus variantas – nešioti apsauginę kaukę, kuri sulaiko dalį alergenų ir neleidžia jiems patekti į kvėpavimo takus. Šiuo metu gaminami ir tiesiai į nosį dedami filtrai – jie mažiau pastebimi, todėl daug mieliau naudojami atliekant įprastus darbus namie ar lauke ir leidžiant laisvalaikį gamtoje“, – pasakojo Šiaulių universiteto profesorė.

Akims apsaugoti per žiedadulkių sezoną patartina nešioti akinius nuo saulės, o tiems, kas nešioja kontaktinius lęšius, pastaruosius keisti į korekcinius akinius, kadangi lęšiai gali kaupti alergenus. O grįžus namo iš lauko reikėtų pasikeisti drabužius, kruopščiai nusiprausti veidą ir nusiplauti rankas. Prieš miegą geriausia išsimaudyti duše ir plaukus gerai išsitrinkti šampūnu, kad pašalintumėte per dieną prikibusias žiedadulkes. „Nors ir nelengva, augalų žydėjimo metu reikėtų sumažinti kontaktą ir su iš lauko grįžtančiais naminiais gyvūnais. Augintiniams neleisti artintis prie veido, juos išmaudyti arba nuvalyti kailį drėgnu skudurėliu“, – patarė profesorė I. Šaulienė.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Ligoninėje dviejų kabinetų remontas – už milijoną…

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio ligoninė pastaruoju metu garsėja brangiais Viešaisiais pirkimais. Paskutinis ligoninės vadovų pageidavimas Tarybai – leisti vykdyti geriatrijos konsultacinio kabineto ir dienos stacionaro įrengimo projekto viešuosius pirkimus ir pasirašyti pirkimų sutartis.

Ar atsiras reikalingų specialistų?

Kyla klausimas, ar Radviliškio ligoninei reikalingas geriatrijos dienos stacionaras bei konsultacinis kabinetas – juk ligoninėje yra Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius, kuris teikia paslaugas vyresnio amžiaus pacientams. Geriatrijos dienos stacionaruose 60-ies metų ir vyresnio amžiaus žmonėms teikiama kompleksinė pagalba – medicininė, psichologinė ir socialinė priežiūra, atliekamas visapusiškas paciento ištyrimas, diagnozuojami ir gydomi specifiniai geriatriniai sindromai ir lėtinių ligų paūmėjimai, stengiamasi pagerinti pacientų funkcinę būklę, gyvenimo kokybę, teikiamos rekomendacijos dėl tolimesnio gydymo.

Ir dar klausimas, ar atsiras specialistų, pageidaujančių dirbti už taip brangiai įrengtame dienos stacionare. Žinoma, jog šiuo metu Lietuvoje trūksta gydytojų geriatrų, nes tai ne pati patraukliausia sritis medikui – juk gydytojas visuomet nori matyti savo pacientą išgijusį, sustiprėjusį, o čia yra priešingai. Tačiau ligoninės direktorius nusiteikęs optimistiškai – jis planuoja pirmiausiai įvykdyti viešuosius pirkimus, o vėliau įdarbinti  ir sveikatos priežiūros specialistų komandą. Planuojama, jog komanda bus gausi, ją sudarys gydytojas geriatras, bendrosios praktikos slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, medicinos psichologas ir socialinis darbuotojas.

Tik ar atsiras tokių specialistų – šiuo metu ligoninėje trūksta 15 įvairios kvalifikacijos medicinos specialistų.

Geriatrijos kabinetui – beveik 300 tūkst. eurų

Verčia suabejoti ir  šio konsultacinio kabineto  bei dienos stacionaro įrengimo kaina. Pasak Radviliškio ligoninės direktoriaus Vaido Smalinsko, šio projekto tikslas – VšĮ Radviliškio ligoninės II korpuso 2 aukšte esančiose patalpose įkurti geriatrijos konsultacinį kabinetą ir 6 vietų dienos stacionarą. O už projekto įgyvendinimui skirtus 283 tūkst. eurų numatyta atlikti patalpų remontą, lifto atnaujinimą bei įsigyti reikalingą medicininę, virtuvės, vonios kambario, kompiuterinę ir kitą įrangą bei įrenginius, kineziterapijos ir ergoterapijos įrangą ir priemones, baldus specialistų darbo vietoms, virtuvei, palatoms, procedūrų kabinetui, laukiamajam, pagalbinėms patalpoms. Šiuos darbus numatoma atlikti iki 2022 m. spalio 31 dienos.

Visus nustebino daugiau nei įspūdinga suma kabinetų remontui bei menkavertei įrangai įsigyti – 283 tūkst. eurų, arba suprantamiau – milijonas litais už dviejų kabinetų įrengimą, kuriame viename iš jų bus 6 lovos, o kitas – konsultacinis kabinetas. 

Kadangi  jau žinoma, jog leidimas  įrengti geriatrijos dienos centrą bei konsultacinį kabinetą Tarybos bus duotas, lauksime šio prabangaus konkurso pabaigos ir informuosime skaitytojus, kas ir už kiek buvo pirkta. 

Jonas Petrikas

Skaityti daugiau

Aktualijos

Statinių savininkai ir naudotojai, sustiprinkite statinių priežiūrą žiemos sąlygomis

Avatar

Paskelbta

data

Prasidėjus permainingiems orams, kai dienomis temperatūra priartės prie nulio, ant namų stogų formuosis varvekliai ir susidarys pavojingos sniego nuošliaužos. Varveklis, krentantis nuo stogo, gali stipriai sužaloti ne tik praeivius, bet ir apgadinti šalia namo stovinčius gyventojų automobilius.
Bendro naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą turi organizuoti seniūnijos. Daugiabučius namus administruojančios bendrijos ar pastatus administruojančios įmonės, kol dar neįvyko nelaimė, turėtų nedelsdami pasirūpinti gyventojų ir jų turto saugumu: nudaužyti varveklius bei nukasti sniegą tose vietose, kur gali susidaryti pavojingos nuošliaužos. Prieš pradedant tokius darbus, vietas, kuriose kyla pavojus praeivių gyvybei ar gyventojų turtui, būtina aptverti įspėjamosiomis juostomis. Privačių namų savininkai arba nuomininkai turi užtikrinti praeivių saugumą, tad būtina nukasti sniegą, nukapoti susiformavusį ledą, slidžias vietas pabarstyti smėlio mišiniu.

Labai aukštai kabančių varveklių patiems gyventojams šalinti nepatartina, nes tam reikia specialios technikos bei įrangos. Privačių namų savininkams, nusprendusiems pašalinti varveklius, reikėtų laikytis pagrindinių saugumo taisyklių: 

1. Niekada nelipkite ant apsnigto ar apledėjusio stogo daužyti varveklių.

2. Niekada nestatykite kopėčių tiesiai po kabančiais varvekliais, neremkite kopėčių į apledėjusius vandens surinkimo latakus.

3. Kopėčias statykite ant lygaus ir stabilaus pagrindo.

4. Įsitikinkite, kad krisdami nudaužyti varvekliai neužkris ant žmonių, naminių gyvūnų ar asmeninio turto. Jei įmanoma, teritoriją, į kurią gali kristi varvekliai, aptverkite apsaugine juosta.

5. Varveklius daužykite pakankamo ilgio medine kartimi, kad pats nesusižeistumėte.

6. Daužydami varveklius nenaudokite perteklinės jėgos. Per smarkiai daužant varveklius galima pažeisti stogo konstrukcijas. Jei varvekliai masyvūs ir jų neįmanoma lengvai nudaužti, kreipkitės į profesionalias tarnybas.

7. Niekada nedaužykite varveklių, jei arti yra elektros perdavimo linijos ar kitų komunikacijų. Medinė kartis, kurią naudojate varvekliams daužyti, turi būti trumpesnė nei atstumas iki laidų.

8. Nudaužytus varveklius būtina nedelsiant nustumti nuo šaligatvio ar tako.

Kad būtų išvengta varveklių susiformavimo, reikia:

1. Laiku ir saugiai pašalinti sniegą nuo stogo.

2. Įrengti tinkamą palėpės apšiltinimą, kad namų šiluma nepatektų pro stogo dangą, netirpdytų sniego ir neformuotų varveklių.

3. Įrengti vandens latakų elektrinį apšiltinimą – neužšaltų vandens latakai ir nesusiformuotų varvekliai.

Eidami į darbą, mokyklą ar grįždami namo stenkitės išvengti žiemos pavojų. Labai atsargiai lipkite apledėjusiais laiptais, nepaslyskite leisdamiesi nuokalne ar eidami šaligatviu, nevaikščiokite arti aukštų pastatų, nestatykite prie jų ar apsnigtų medžių automobilių. Įspėkite vaikus apie gresiančius pavojus ir nepalikite mažamečių lauke be priežiūros.

Primename statinių savininkams ir naudotojams, kad būtina sustiprinti statinių priežiūrą žiemos sąlygomis.

Žiemą ant statinių stogų kaupiasi sniegas, o atšilus orui – ledas ar vanduo ir labai padidėja apkrovos. Tokie pokyčiai veikia statinius ir gali sukelti griūtis ar avarijas. Statinio konstrukcijų mechaniniam atsparumui ir pastovumui poveikį gali sukelti sniegas, ledas ar tirpstančio sniego ir ledo vanduo, užkemša lietaus nutekėjimo sistemas, bėga ir patenka ant statinio konstrukcijų. Šąlant vanduo ardo ir gadina konstrukcijas, mikroplyšiai didėja, veikiami temperatūrų skirtumo.

Siekiant išvengti galimų avarijų ir nelaimingų atsitikimų, reikia būtinai stebėti sniego storį, apledėjimus ir jų poveikį statiniams bei aplinkai. Susikaupęs sniegas, ledo varvekliai turi būti šalinami nuo statinių išorinių konstrukcijų. Nuo laiptelių, šaligatvių, takelių ir prieigų turi būti nuvalytas sniegas, pabarstyta smėliu. Tokiu būdu galima išvengti nelaimių ir skaudžių pasekmių.

Prašome visų atsakingų asmenų už statinių priežiūrą imtis reikalingų priemonių nelaimėms išvengti.

Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba

Skaityti daugiau

Skaitomiausi