Nevaldomas kainų šuolis gresia įsiūbuoti socialinę krizę, kuri neišvengiamai dar labiau skurdintų ir padidintų socialinę atskirtį. Premjerė kėlė aukštyn rankas prieš visagalę rinką bei pasaulines tendencijas. Dabar Vyriausybė suskato demonstruoti, kad ieško priemonių, kaip sumažinti žmonių sąskaitas už šildymą ir elektrą. Tačiau tai tik akrobatinis sprendimas – išaugusias kainas norima išdėstyti per penkerius metus.
Artėja brangi žiema
Brangsta viskas, kas tik įmanoma, kainos stiebiasi aukštyn septynmyliais žingsniais. Tiems, kurie skaičiuoja centus, dabar svarbiausia išgalėti įsigyti maisto ir susimokėti už šildymą bei elektrą. Dar ir už vaistus bei kaukę nuo COVID-19. Kadangi dujų kaina „pramušė lubas”, pabrango biokuras, sąskaitas išaugins liberalizuota elektros energijos rinka, o kaukės yra privalomos, ne vienas gali pristigti pinigų duonai.
Tai dar ne viskas – Vyriausybė užantyje šildo mokesčių didinimo ar naujų įvedimo projektus. Valdantieji ketina apmokestinti taršius automobilius, pateikti staigmenų dėl nekilnojamojo turto, komunalinių atliekų išvežimo apmokestinimo, padidinti mokesčius užsiimantiems individualia veikla ir kt. Gali tekti susimokėti net už lietaus vandenį!
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais skurdo rizikos lygis sudarė 20,9 proc., o žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų. Skaičiuojama, kad skurdo rizikos riba pernai buvo 430 Eur per mėnesį vienam asmeniui ir 904 Eur šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų.
Laikina dūmų uždanga
Parlamentaras „valstietis” Valius Ąžuolas sakė susidaręs įspūdį, kad Vyriausybė lyg užsimerkusi stebi, kaip Lietuva ritasi į socialinę bedugnę. „Dar prieš kelis mėnesius premjerė Ingrida Šimonytė, žurnalistų paklausta dėl didėjančių dujų, elektros kainų, sakė, kad Vyriausybė į tai nesikiša – kainas reguliuoja rinka. Suprask, kad Vyriausybei dėl to nereikia nieko daryti. Betgi valstybė turi rūpintis savo piliečiais, matyti, ar jie išgali susimokėti mokesčius”, – premjerės laikysena stebėjosi politikas.
Jo neįtikina neseniai Vyriausybės išsakytas sumanymas, kaip mažinti elektros ir dujų kainų augimo pasaulinėse rinkose įtaką galutinėms vartotojų sąskaitoms. Elektros ir gamtinių dujų kainų kilimą ketinama suvaldyti išdėstant kainas per penkerius metus.
„Dabar, kai jau ne tik dūmai rūksta, bet ir visas gaisras įsiplieskia, Vyriausybė bando ieškoti sprendimų, kaip jį užgesinti. Išaugusias sumas už dujas, elektrą išdėlioti per kelerius metus nėra sprendimas. Tai tik laikina dūmų uždanga”, – įsitikinęs V.Ąžuolas.
Energetikos ministerija aiškina, kad, įgyvendinus suplanuotas priemones, elektros kaina bus fiksuojama ties 21 proc. augimo riba. Tai reiškia, kad, elektros kainai rinkose kylant aukščiau, gyventojams ji daugiau nekils. Dujų kaina virykles turintiems vartotojams, užuot kilusi 51 proc., augs ne daugiau kaip 20 proc. Dujų tarifas šildymui vietoj prognozuotų 83 proc. turėtų kilti ne daugiau kaip trečdaliu.
Taigi koks bebūtų valdančiųjų akrobatinis sprendimas, anksčiau ar vėliau gyventojams vis tiek teks apmokėti išaugusias sąskaitas.
Pastūmės į energetinį skurdą
V.Ąžuolas apgailestavo, kad Lietuvos pasididžiavimas – „Nepriklausomybės” laivas – dabar mums tapo lyg peilis po kaklu. „Jo išlaikymas siaubingai brangus, o dujų trūksta. Labai keista, jog vasarą nepatalpinome dujų į Latvijoje esančią Inčukalnio požeminę gamtinių dujų saugyklą, kad žiemą pasitiktume ne tuščiomis. Energetikos ministras Dainius Kreivys nepaaiškino, kodėl taip atsitiko, tik kažką numykė. Gal tai net tyčinis veiksmas, norint dar daugiau išauginti kainų burbulą ir įsiteikti naftininkams bei dujininkams?” – spėliojo Seimo narys.
Jis neatmeta galimybės, kad gali susiklostyti tokia situacija, kai Lietuvai teks prašyti rusiškų dujų ir baltarusių elektros. Kitaip daugybė tautiečių gali savo kailiu pajausti energetinį skurdą.
„Jeigu šildymas brangsta 50, 60 ar net 80 proc., pakyla elektros kainos, iš ko žmonės susimokės? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo koreguoti kompensacijas už šildymą, dar kažką, bet tai bus tik dalinė pagalba daliai žmonių. O ką daryti kitiems, kurie paramos negaus?” – retoriškai klausė politikas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime atstovas užsiminė ir apie rizikas verslams, kurie gali neatlaikyti energijos kainų šoko.
„Dėl išaugusių dujų kainų stambi trąšų gamintoja „Achema” jau stabdo gamybą. Be to, ką tik teismas nusprendė, kad ji privalo sumokėti apie 18 mln. eurų skolą už Klaipėdos suskystinų gamtinių dujų terminalo išlaikymą. Ar norime „pakarti” šią įmonę? Manau, kad prasidės socialinių problemų grandininė reakcija, nes dalis verslo nesugebės vykdyti gamybos, o žmonės negalės sumokėti mokesčių”, – teigė V.Ąžuolas.
Išeitis – apmokestinti turtuolius
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka sutinka, kad Vyriausybė negali paveikti kainų, bet gali padėti gyventojams. „Yra skiriamos kompensacijos už šildymą, socialinės pašalpos, bet jos gana mažos. Be to, be šildymo yra ir kitų būsto išlaikymo išlaidų: lifto, bendrųjų patalpų priežiūros, aplinkos tvarkymo ir kt. Tai nekompensuojama, bet dabar turime progą ir apie tai pagalvoti”, – naują mintį siūlo ekonomistas.
Jis priminė Vakarų Europos šalims žinomą priemonę – norint didesniam kiekiui žmonių pagelbėti kompensacijomis ir kitokia parama, reikia adekvačiau apmokestinti turtinguosius. Tada daugiau mokesčių subyrėtų į biudžetą ir būtų galima dosniau paremti tuos, kurie gyvena nepritekliuje. Tačiau Lietuvoje tokia mokestinė politika, deja, nepramušama.
„Lietuvoje yra didelė pajamų nelygybė. Potencialūs didesnių mokesčių mokėtojai yra labai organizuoti ir įtakingi, jie, matyt, moka paspausti ir Vyriausybę, kad neatsirastų jiems neparankių mokestinių prievolių”, – svarstė R.Lazutka.
Kai turtingieji išvengia didesnių mokesčių, vieni kitus per biudžetą daugiausia remia tie, kurie gauna mažas ar vidutines pajamas. „Jeigu kompensacijomis ir pašalpomis remsime daugiau gyventojų, reikės daugiau paimti iš tų pačių mokesčių mokėtojų kišenės. Joks Saliamonas nieko geresnio nesugalvos, kaip perskirstyti daugiau per biudžetą. Tik klausimas, kurių žmonių sąskaita? Gali atsitikti taip, kad net nepastebėsi, kaip buvai paremtas savo lėšomis. Visiems gerai žinoma išeitis – labiau apmokestinti tuos, kurių pajamos yra labai didelės. Bet negirdžiu, kad Lietuvoje šioje vietoje būtų kokių nors pokyčių”, – kalbėjo VU profesorius.
Energetikų pelnas išaugo
Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas atkreipė dėmesį, kad laisvoji rinka nėra visagalė, juolab kai kalbama apie strategiškai svarbias sritis. „Šildymas, plačiąja prasme, yra valstybės kontroliuojama rinka, kadangi kainas nustato valstybė kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. Taip, įtakos kainoms žaliavų kaina turi, bet galutinėje paslaugos kainoje ši dalis sudaro tik 30 proc. Kitos sudedamosios dalys yra pelnas, nusidėvėjimas, darbo užmokesčio fondas, mokesčiai ir pan. Štai pernai „Ignitis grupės” pelnas išaugo beveik tris kartus ir siekė 170 mln. eurų”, – dar rugsėjį pabaksnojo socialdemokratas.
Parlamentaras stebėjosi, kad Vyriausybė nemato problemų dėl tiksinčios bombos – kylančių kainų ir infliacijos. „Galbūt Vyriausybė atstovauja tik labai turtingiems asmenims, kuriems energijos brangimas neturės didelės įtakos jų bendroms ūkio išlaidoms?” – svarstė G.Paluckas.
Rūta Dievenytė
Respublika.lt
Eltos nuotr.
