Socialiniai tinklai

Aktualijos

Skurdo cunamis jau artėja – pradžia žiemą! 

Paskelbta

data

Nevaldomas kainų šuolis gresia įsiūbuoti socialinę krizę, kuri neišvengiamai dar labiau skurdintų ir padidintų socialinę atskirtį. Premjerė kėlė aukštyn rankas prieš visagalę rinką bei pasaulines tendencijas. Dabar Vyriausybė suskato demonstruoti, kad ieško priemonių, kaip sumažinti žmonių sąskaitas už šildymą ir elektrą. Tačiau tai tik akrobatinis sprendimas – išaugusias kainas norima išdėstyti per penkerius metus.

Artėja brangi žiema

Brangsta viskas, kas tik įmanoma, kainos stiebiasi aukštyn septynmyliais žingsniais. Tiems, kurie skaičiuoja centus, dabar svarbiausia išgalėti įsigyti maisto ir susimokėti už šildymą bei elektrą. Dar ir už vaistus bei kaukę nuo COVID-19. Kadangi dujų kaina „pramušė lubas”, pabrango biokuras, sąskaitas išaugins liberalizuota elektros energijos rinka, o kaukės yra privalomos, ne vienas gali pristigti pinigų duonai.

Tai dar ne viskas – Vyriausybė užantyje šildo mokesčių didinimo ar naujų įvedimo projektus. Valdantieji ketina apmokestinti taršius automobilius, pateikti staigmenų dėl nekilnojamojo turto, komunalinių atliekų išvežimo apmokestinimo, padidinti mokesčius užsiimantiems individualia veikla ir kt. Gali tekti susimokėti net už lietaus vandenį!

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais skurdo rizikos lygis sudarė 20,9 proc., o žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų. Skaičiuojama, kad skurdo rizikos riba pernai buvo 430 Eur per mėnesį vienam asmeniui ir 904 Eur šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų.

Laikina dūmų uždanga

Parlamentaras „valstietis” Valius Ąžuolas sakė susidaręs įspūdį, kad Vyriausybė lyg užsimerkusi stebi, kaip Lietuva ritasi į socialinę bedugnę. „Dar prieš kelis mėnesius premjerė Ingrida Šimonytė, žurnalistų paklausta dėl didėjančių dujų, elektros kainų, sakė, kad Vyriausybė į tai nesikiša – kainas reguliuoja rinka. Suprask, kad Vyriausybei dėl to nereikia nieko daryti. Betgi valstybė turi rūpintis savo piliečiais, matyti, ar jie išgali susimokėti mokesčius”, – premjerės laikysena stebėjosi politikas.

Jo neįtikina neseniai Vyriausybės išsakytas sumanymas, kaip mažinti elektros ir dujų kainų augimo pasaulinėse rinkose įtaką galutinėms vartotojų sąskaitoms. Elektros ir gamtinių dujų kainų kilimą ketinama suvaldyti išdėstant kainas per penkerius metus.

„Dabar, kai jau ne tik dūmai rūksta, bet ir visas gaisras įsiplieskia, Vyriausybė bando ieškoti sprendimų, kaip jį užgesinti. Išaugusias sumas už dujas, elektrą išdėlioti per kelerius metus nėra sprendimas. Tai tik laikina dūmų uždanga”, – įsitikinęs V.Ąžuolas.

Energetikos ministerija aiškina, kad, įgyvendinus suplanuotas priemones, elektros kaina bus fiksuojama ties 21 proc. augimo riba. Tai reiškia, kad, elektros kainai rinkose kylant aukščiau, gyventojams ji daugiau nekils. Dujų kaina virykles turintiems vartotojams, užuot kilusi 51 proc., augs ne daugiau kaip 20 proc. Dujų tarifas šildymui vietoj prognozuotų 83 proc. turėtų kilti ne daugiau kaip trečdaliu.

Taigi koks bebūtų valdančiųjų akrobatinis sprendimas, anksčiau ar vėliau gyventojams vis tiek teks apmokėti išaugusias sąskaitas.

Pastūmės į energetinį skurdą

V.Ąžuolas apgailestavo, kad Lietuvos pasididžiavimas – „Nepriklausomybės” laivas – dabar mums tapo lyg peilis po kaklu. „Jo išlaikymas siaubingai brangus, o dujų trūksta. Labai keista, jog vasarą nepatalpinome dujų į Latvijoje esančią Inčukalnio požeminę gamtinių dujų saugyklą, kad žiemą pasitiktume ne tuščiomis. Energetikos ministras Dainius Kreivys nepaaiškino, kodėl taip atsitiko, tik kažką numykė. Gal tai net tyčinis veiksmas, norint dar daugiau išauginti kainų burbulą ir įsiteikti naftininkams bei dujininkams?” – spėliojo Seimo narys.

Jis neatmeta galimybės, kad gali susiklostyti tokia situacija, kai Lietuvai teks prašyti rusiškų dujų ir baltarusių elektros. Kitaip daugybė tautiečių gali savo kailiu pajausti energetinį skurdą.

„Jeigu šildymas brangsta 50, 60 ar net 80 proc., pakyla elektros kainos, iš ko žmonės susimokės? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo koreguoti kompensacijas už šildymą, dar kažką, bet tai bus tik dalinė pagalba daliai žmonių. O ką daryti kitiems, kurie paramos negaus?” – retoriškai klausė politikas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime atstovas užsiminė ir apie rizikas verslams, kurie gali neatlaikyti energijos kainų šoko.

„Dėl išaugusių dujų kainų stambi trąšų gamintoja „Achema” jau stabdo gamybą. Be to, ką tik teismas nusprendė, kad ji privalo sumokėti apie 18 mln. eurų skolą už Klaipėdos suskystinų gamtinių dujų terminalo išlaikymą. Ar norime „pakarti” šią įmonę? Manau, kad prasidės socialinių problemų grandininė reakcija, nes dalis verslo nesugebės vykdyti gamybos, o žmonės negalės sumokėti mokesčių”, – teigė V.Ąžuolas.

Išeitis – apmokestinti turtuolius

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka sutinka, kad Vyriausybė negali paveikti kainų, bet gali padėti gyventojams. „Yra skiriamos kompensacijos už šildymą, socialinės pašalpos, bet jos gana mažos. Be to, be šildymo yra ir kitų būsto išlaikymo išlaidų: lifto, bendrųjų patalpų priežiūros, aplinkos tvarkymo ir kt. Tai nekompensuojama, bet dabar turime progą ir apie tai pagalvoti”, – naują mintį siūlo ekonomistas.

Jis priminė Vakarų Europos šalims žinomą priemonę – norint didesniam kiekiui žmonių pagelbėti kompensacijomis ir kitokia parama, reikia adekvačiau apmokestinti turtinguosius. Tada daugiau mokesčių subyrėtų į biudžetą ir būtų galima dosniau paremti tuos, kurie gyvena nepritekliuje. Tačiau Lietuvoje tokia mokestinė politika, deja, nepramušama.

„Lietuvoje yra didelė pajamų nelygybė. Potencialūs didesnių mokesčių mokėtojai yra labai organizuoti ir įtakingi, jie, matyt, moka paspausti ir Vyriausybę, kad neatsirastų jiems neparankių mokestinių prievolių”, – svarstė R.Lazutka.

Kai turtingieji išvengia didesnių mokesčių, vieni kitus per biudžetą daugiausia remia tie, kurie gauna mažas ar vidutines pajamas. „Jeigu kompensacijomis ir pašalpomis remsime daugiau gyventojų, reikės daugiau paimti iš tų pačių mokesčių mokėtojų kišenės. Joks Saliamonas nieko geresnio nesugalvos, kaip perskirstyti daugiau per biudžetą. Tik klausimas, kurių žmonių sąskaita? Gali atsitikti taip, kad net nepastebėsi, kaip buvai paremtas savo lėšomis. Visiems gerai žinoma išeitis – labiau apmokestinti tuos, kurių pajamos yra labai didelės. Bet negirdžiu, kad Lietuvoje šioje vietoje būtų kokių nors pokyčių”, – kalbėjo VU profesorius.

Energetikų pelnas išaugo

Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas atkreipė dėmesį, kad laisvoji rinka nėra visagalė, juolab kai kalbama apie strategiškai svarbias sritis. „Šildymas, plačiąja prasme, yra valstybės kontroliuojama rinka, kadangi kainas nustato valstybė kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. Taip, įtakos kainoms žaliavų kaina turi, bet galutinėje paslaugos kainoje ši dalis sudaro tik 30 proc. Kitos sudedamosios dalys yra pelnas, nusidėvėjimas, darbo užmokesčio fondas, mokesčiai ir pan. Štai pernai „Ignitis grupės” pelnas išaugo beveik tris kartus ir siekė 170 mln. eurų”, – dar rugsėjį pabaksnojo socialdemokratas.

Parlamentaras stebėjosi, kad Vyriausybė nemato problemų dėl tiksinčios bombos – kylančių kainų ir infliacijos. „Galbūt Vyriausybė atstovauja tik labai turtingiems asmenims, kuriems energijos brangimas neturės didelės įtakos jų bendroms ūkio išlaidoms?” – svarstė G.Paluckas.

Rūta Dievenytė

Respublika.lt

Eltos nuotr.

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

A. Gedvilas. „Ne automobilių taršos, o tautos kiršinimo mokestis“

Paskelbta

data

LR Aplinkos ministerija po ilgų svarstymų, gąsdinimų ir klaidinimų, be platesnių diskusijų su visuomene, kaip jau tapo įprasta šioje Vyriausybėje, pagaliau išgrynino automobilių apmokestinimo koncepciją. Siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančio automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik taršos mokestį, kuris įneš dar daugiau sumaišties, negu buvo iki šiol.

Pirmiausia, labai norėtųsi paklausti pačių Aplinkos ministerijos klerkų ir įvairaus plauko ekspertų, išdygusių kaip grybų po lietaus, kiek jie patys yra draugiški aplinkai, kiek svarbi jiems patiems mažesnė aplinkos tarša ir švarus oras. Norėčiau pamatyti, su kokiais automobiliais jie važinėja? Ar jie tikrai visi jau yra persėdę į draugiškus aplinkai automobilius? Ministras taip ramiai bando mums įpiršti tą „Tautos kiršinimo mokestį“, kad, atrodo, galima ir patikėti jo nuoširdumu.

Kai pasižiūri į šiandienos aplinkos sergėtojus, supranti, kad arba jie rengia projektus už Europos Sąjungos lėšas ir iš to pragyvena, arba bendradarbiauja su Aplinkos ministerija, įgyvendinant svarbius Projektus, arba šiaip yra prisitaikėliai, nes jų veikla yra priklausoma nuo Ministro, Ministerijos klerkų sprendimų, ES ir kitų fondų, ar lobistų.

Esama situacija

Tad vadinkime faktus savais vardais ir nebūkime „išverstaskūriais“. Beveik pusantrų metų visuomenė buvo audrinama transporto registracijos mokesčiu. Iniciatoriai suokė koks jis neišvengiamai reikalingas, kol galu gale tapo aišku, kad toks mokestis galimai prieštarauja Europinei teisei. Štai Jums naujas pavyzdys – Europos Sąjungos sankcijos ir šimtamilijoninės baudos už tai, kad nėra apmokestinti automobiliai. Man panašu į pataikavimą Briuseliui mūsų žmonių sąskaita. O Jums?

Vienoje televizijos laidoje taršos mokestį, vidutiniškai sieksiantį apie 140 Eur žmogui, Ministras prilygino net Civilinės atsakomybės draudimui. Toks palyginimas, mano supratimu, visiškai nelogiškas ir neadekvatus, nes draudimas suteikia konkrečią paslaugą. Kokią paslaugą vairuotojui suteiktų jo sumokėtas taršos mokestis? Matyt vienas Ministras ir težino…

Ministras sako, kad trečdalis automobilių savininkų mokesčio nemokės, nes jų automobilių CO2 tarša neviršys 130 g/km. O tai, kad laikui bėgant taršos riba mažės ir mokestis bus didinamas, nutylima? Neoficialaus pokalbio su Aplinkos ministerijos atstovu metu, negavau patikinimo, kad ateityje ir elektromobiliai nebus apmokestinti. Prisiminkime Nekilnojamojo turto mokesčio atsiradimą, įgyvendinimą ir kiek kartų jau mažėjo neapmokestinamoji turto riba?

Dar daugiau, Ministras pasakė, kad pusė vartotojų mokės tik iki 100 Eur. Natūraliai kyla klausimas, tai kam tas mokestis reikalingas, nes jo poveikis bus menkas – įplaukos į biudžetą nebus įspūdingos, o ir vairuotojai nebus motyvuoti keisti transporto priemonių? Akivaizdu, kad Ministras nėra iki galo nuoširdus.

Kilnūs tikslai turi būti siekiami progresyviomis priemonėmis. Dabartinėje Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje neįžvelgiu jokio racionalumo, išskyrus kaip dar vieną „Tautos kiršinimo mokestį“, kuris papildys skylėtą biudžetą. Ir toks pasipinigavimas vyksta nuolat. Ką tik teko stebėtis, kai kylant elektros ir dujų kainai prašėme palengvinti naštą gyventojams ir sumažinti PVM, bet argi ši valdžia įgali? Pririšti pensijas ar minimalų darbo užmokestį vidutinio darbo užmokesčio – šiai valdančiajai koalicijai ši misija yra neįmanoma. Įvesti naujus mokesčius? Lengvai!

Tik PVM tarifas nejudinamas, nors nuo 18 iki 21 procento konservatoriai jį padidino „laikinai“. Ir tas laikinumas tęsiasi jau daugiau kaip 11 metų. Suprantu, kad jų sprendimo niekas nenorėjo taisyti, tačiau dabar juk nereikia ir nieko prašyti, nes tos pačios partijos vėl yra prie valdžios vairo.

Dar Ministras kalba, kad kuro dedamoji įtraukta į viską, todėl rinkti mokestį per akcizą neperspektyvu ir, kad iki 5 500 Eur galima įsigyti komfortišką šeimos automobilį, už kurį nereikės mokėti taršos mokesčio. Įdomu, kur čia tokių mašinų yra? Amerikos daužtų automobilių aukcione, ar kur kitur žino Ministras, tik mums tos vietos neatskleidžia?

Nukrypimai nuo logikos

Ministerijos keičia senus automobilius į taršius automobilius už valdiškus pinigus ir jokios atsakomybės neprisiima, o juk ir už transportą, ir Taršos mokestį vis tiek galiausiai sumokės mokesčių mokėtojai, kurie ir taip pastatomi prieš faktą, kad reikės mokėti dar ir už savo automobilius. Kur buvo ministerijų klerkai anksčiau, kad iki šios dienos valstybinių įstaigų transportas tebėra netinkamas.

Iš šalies žvelgiantys ekspertai, nesusiję su ministerija, kaip, pavyzdžiui, ekonomistas Raimondas Kuodis, tiesiai šviesiai rėžė tiesą, kad tai bus turto mokestis, o ne taršos, nes jis bus nesusijęs su nuvažiuotais kilometrais. O tai reiškia, kad net jeigu automobilis ir bus naujas, nepatenkantis į apmokestinamųjų sąrašą, bet nuvažiavęs daugiau už taršų automobilį jo žala gamtai bus net didesnė. Panašu, kad bus taip, jog tas, kuris nuvažiuos dešimtis tūkstančių kilometrų, už gamtos taršą sumokės mažiau, negu kaimo žmogus, nuvažiavęs vos kelis tūkstančius kilometrų per metus. Kartais atrodo, kad valdininkai net nesupranta iš kur tas CO2 atsiranda. Juk ne nuo automobilio, o nuo sudeginto kuro. Kur dingo toks nuvalkiotas, tačiau labai teisingas principas ,,Teršėjas moka“? Kodėl žmogus, turintis kelis automobilius asmeniniam naudojimui, turi mokėti už kiekvieną atskirai, nors vairuoja jis vienas. Suprantama, kad vienu metu jų abiejų jis neeksploatuos.

Ar tik Ministras sprendimą visai Lietuvai siūlo ne pagal Vilnių, nes ten tarša didžiausia? Tuo tarpu aš siūlyčiau nuvažiuoti ir į kitus tuštėjančius miestus. Jeigu reikia, galiu ir palydėti. Apskritai, kalbant apie Vilnių, vos prieš kelis metus, žinodamas, kad visas pasaulis juda ekologiškumo link, Vilniaus Meras R. Šimašius Autobusų parką pildė dyzelinu varomais autobusais. Kitas absurdas tame, kad nežinau nei vienos atskirtos juostos viešam transportui, kuri būtų įrengta neaukojant esamų eismo juostų. Dar kitas pavyzdys – kai reikia saugoti Valakampių tiltą, nes jam reikalingas kapitalinis remontas, piešiama ,,A“ juostą. To pasekoje, gyventojai, važiuojantys ne viešu transportu, lieka įkalinti dar didesnėse spūstyse, ir taip dar labiau teršia orą. Tokie sprendimai yra absurdiški ir sunkiai logiškai paaiškinami. Belieka kreiptis į valdžią, kad paliktų gyventojus ramybėje, kol institucijų veiksmai nėra koordinuojami tarpusavyje ir infrastruktūra nėra gerinama racionaliai.

Geras pavyzdys situacijos absurdiškumui iliustruoti yra vienos daugiavaikės šeimos net su penkiais mažamečiais vaikais laiškas man: „Sveiki, esu Povilas, gyvenantis Vilniaus raj. Džiaugiamės su žmona dorai augindami 5 vaikus, jiems 3, 6, 10, 11, 13 metų. Turime didelį septynvietį automobilį – vienatūrį miniveną, varomą benzinu, su įmontuota dujų įranga. Mūsų automobiliui būtų taikomas beveik maksimalus mokestis. Viešai deklaruojama, kad mokestis skirtas perorientuoti visuomenę į ekologiškesnes transporto rūšis. Tačiau gausioms šeimoms, alternatyvų tiesiog nėra. Elektrinių 7-viečių minivenų arba mikroautobusų – nėra. Išskyrus Mercedes V klasės mikroautobusą, kurio kaina prasideda nuo ~80 tūkst. eurų. Net ir naujausi 2021 m. minivenai, turintys 7 vietas ir bagažinę, tokie kaip Ford Galaxy ar Seat Alhambra, turi >160 g/km CO2 reikšmes, reiškiančias, kad teks mokėti taršos mokestį. Alternatyvos, pvz viešasis transportas, mums kainuoja ~4 kartus brangiau nei vykstant savo automobiliu. Gaunasi, kad mūsų šeima, bus “baudžiama” už tai, kad esame gausi šeima, sąmoningi piliečiai, kad tikime gimstamumo skatinimo politika ir pan. Šiuo mokesčiu esame skatinami vietoj 1 turėti 2 mažesnius ir “mažiau taršius” automobilius, už kuriuos nereikėtų mokėti taršos mokesčio. Prie jūros, pas senelius, ar į teatrą vyktume 2 automobiliais. Sudegintume ~30 proc. daugiau kuro ir išskirtume tiek pat daugiau CO2. Užimtume 2 parkavimo vietas mieste. Vietoj 4 sunaudotume 8 padangas, vietoj vieno – du akumuliatorius, filtrus, tepalus, valytuvus ir pan.“

Alternatyvos

Kadangi taršos mokestis nebus nei sąžiningas, nei motyvuojantis ir skatinantis, todėl pagrindinis tikslas – taršos mažinimas – pasiektas tikrai nebus, o tik dar labiau apsunkins žmonių gyvenimą, nuskurdins juos ir supriešins, kaip jau yra šios Vyriausybės supriešinti skiepyti ir neskiepyti žmonės. Gal jau būtų laikas atsižvelgti į gerąsias kitų šalių patirtis? Ar iš gero gyvenimo didžioji visuomenės dalis eksploatuoja 15-20 metų senumo automobilius? O tie, kurie galėtų mokėti mokestį ir vėl liks nepralošę, nes jau dabar važinėja naujais automobiliais.

Kodėl kalbant apie automobilių apmokestinimą, nekalbama apie skatinamųjų priemonių praplėtimą įsigyjant mažiau taršų automobilį, infrastruktūros gerinimą? Kodėl nesivadovaujama gerąja kitų šalių patirtimis? Įdomu tai, kad kai kalbama apie akcizo dyzeliniam kurui didinimą, Ministerijos atstovai Lietuvą lygina su Vokietija ir visa Vakarų Europa, o kai kalba apie atlyginimus, jau nebelygina, nes ir lyginti nėra ką.

Ar ne gamintojai turi prisiimti atsakomybę už taršių priemonių gamybą? Jie turi rasti būdą, kaip sumažinti išmetamų emisijų tonų kiekį. Taip sutaupysime gyventojams papildomų išlaidų, jie bus dėkingi. Jei kažkas sukūrė taršų automobilį, tai tegul ir susimoka. Palikit mūsų žmones ramybėje, nes jie, pirkdami automobilį jau susimokėjo.

Siekiant oro taršos mažinimo, kam, iš principo, labai pritariu, valstybė taip pat turi prisiimti atsakomybę ir, neperkeldama problemos ant gyventojų pečių, galėtų supirkti taršiausius automobilius ir utilizuoti juos. Kas iš to, kad tas automobilis nukeliaus į kitą šalį, juk toks veiksmas problemos globaliu lygiu nespręs.

Kodėl nebuvo paruoštos alternatyvos taršos mokesčiui? Vis dar neišplėtota viešojo transporto infrastruktūra, nors tai yra ypatingai opus klausimas visoje Lietuvoje, ypač mažuose miestuose. Dar viena iš galimų taršos mažinimo priemonių – taršių automobilių importo ribojimas.

Beje, kalbėdami apie taršą, nepamirškime, kad ji gali pradėti mažėti natūraliai, nes didžiosios transporto įmonės dėl valdžios neveiklumo ir įvairių dirbtinų kliūčių sudarymo savo automobilius perregistruoja kaimyninėse šalyse, taip pat ir Lenkijoje.

Tad alternatyvų taršos problemai spręsti tikrai yra apstu, tačiau vieną gražią dieną, kad ir po metų, apmokestinti jau senai įsigytas transporto priemones, yra mažų mažiausia nekorektiška. Įsivaizduokime, ką reikės daryti žmogui, kuriam tas mokestis bus lygus penktadaliui jo turimos transporto priemonės vertės, arba ketvirtadaliui jo gaunamos algos? Suprantu idėją uždrausti dyzelinu varomiems automobiliams įvažiuoti į miesto centrą. Gal šiuo atveju žmonės patirtų nepatogumų, bet bent jau nereikėtų prarasti automobilio ir patuštinti piniginės. Į klausimą ką daryti žmogui turinčiam 1 000 Eur kainuojantį automobilį, Ministras atsako, kad jį galima pasikeisti į ekologiškesnę alternatyvą. Po tokių atsakymų atrodo, kad ministerijos vadovas skraido kažkur kosmose ir neturi žalio supratimo apie tai, kas vyksta Lietuvoje.

Pabaigai

Sakote, elektromobilis pats žaliausias? Ogi, ne! Yra „žalesnių“, pavyzdžiui biometanu varomas transportas. Elektromobilio išmetama emisija tonomis siekia 0 tik eksploatacijos metu. Tuo tarpu, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir Gas On tyrimų ir inovacijų projekto duomenimis, dyzelino, suskystintų dujų ir suslėgtų dujų gamybos ir utilizavimo metu, išmetamos emisijos siekia 6 t., benzino – 5 t., o elektromobilių – net 9 t. Ir kitas svarbus rodiklis – išmetamos emisijos kiekis kuro aprūpinimo periodu. Taigi, elektromobilių išmetamos emisijos kuro aprūpinimo metu siekia 11 t., kai tuo tarpu benzino, dyzelino, suslėgtų gamtinių dujų – 4 t., o suskystintų dujų – 2 t. Ir nepamirškime fakto, kad Lietuvoje žaliosios elektros dalis bendrame balanse nesiekia net 30 proc. Kitaip sakant, ne viskas auksas, kas auksu žiba.

Ministras televizijos laidoje atviravo, kad jam nemalonu siūlyti tą mokestį, nes tenka kaip kempinei sugerti daug nepasitenkinimų. Ministre, o kaip kitaip, kai klausimas paruoštas be jokios fantazijos ir skamba visiškai neįtikinamai, netgi galima sakyti labai valdiškai.

Ir iš principo, kas gi čia darosi su liberalais? Prieš rinkimus visiems žada laisvę, net ir nuo mokesčių, o kai gauna valdžią, vienas gatves siaurina, medžius važiuojamoje dalyje sodina, kitas, įvesdamas naujus mokesčius, meluoja ir nemirkčioja, neva toks mokestis savalaikis ir neišvengiamas.Štai irLaisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė iš principo atrodo neapsisprendusi, kaip ir jos partiečiai, tai ji Facebok‘e piktinasi naujo mokesčio atsiradimu, tai Vyriausybės posėdyje, kartu su savo partijos deleguotais Ministrais, Taršos mokesčio įvedimą palaiko ir balsuoja ,,UŽ“. Lyg ir nori pataikauti rinkėjams, tačiau ar ji supranta, kad ir rinkėjai tai supranta? Kokiu tikslu veidmainiaujama, paliksiu spręsti Jums.

Sutinku, kad turime rūpintis oro tarša, ypač Lietuvoje, kur užterštumas kietosiomis dalelėmis yra vienas didžiausių Europoje, tačiau tai reikia daryti kompleksiškai, diskutuoti su visuomene apie alternatyvas, o ne bauginti, bausti ir apmokestinti „Tautos kiršinimo mokesčiais“.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Vicemeras kartu su konservatoriais ir vėl išsigando viešumo

Paskelbta

data

Tarybos posėdyje 2021 m. lapkričio 25 d. buvo svarstomas klausimas dėl savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimo. Balsuota netgi už tris sprendimų projektus: pirmasis – Peticijų komisijos parengtas siūlymas komitetų posėdžius transliuoti, antrasis – Tarybos narės siūlymas šiuos posėdžius dar ir įrašyti, o pagal trečiąjį variantą niekas Tarybos reglamente nebūtų keičiama, tai yra, eiliniam mirtingajam ir toliau nebūtų žinoma, ką diskutuoja Tarybos nariai, susirinkę į komitetų posėdžius, kokie motyvai, priimant vieną ar kitą radviliškiečiams svarbų sprendimą. Spėkite, ką pasirinko Tarybos dauguma. Ogi posėdžiauti kaip ir iki šiol – ramiai ir netrukdomi žiūrovų, kad rajono valdančiųjų, konservatorių ir „valstiečių“, darbeliai būtų mažiau žinomi.

Viešinti komitetų posėdžius pirmas pasiūlė Tarybos narys G. Lipnevičius

Dėl naujai pateikto analogiško siūlymo, kurį pats buvo pateikęs prieš kelis mėnesius, Investicijų ir kaimo reikalų komiteto posėdyje Tarybos narys Gediminas Lipnevičius pasisakė: „Negalėjau patikėti savo akimis dėl šios idėjos, nes rugpjūčio mėnesį tokį pat siūlymą tiek raštu, tiek žodžiu buvau pateikęs darbo grupei dėl reglamento pakeitimo. Partijų atstovai pasiūlymo dėl viešumo nepalaikė. Dabar panašu, kad kažkas kopijuoja mano siūlymą. Kad pasiūlymas yra reikalingas, net kalbos nėra. Visi komitetų posėdžiai turėtų būti viešinami.“

Pradinė idėja plojimų nesulaukė

Primename, kad šių metų rugpjūčio mėnesį vykusiame darbo grupės dėl reglamento pakeitimo posėdyje Tarybos narys G. Lipnevičius išsakė pasiūlymą viešinti komitetų posėdžius ir partijų atstovų pritarimo nesulaukė. Dėl pasiūlymo viešinti komitetų posėdžius, pateikiant jų įrašus internete, susilaikė reglamento darbo grupės nariai Jonas Pravilonis, Arnoldas Matuzevičius, Skaidra Dišlė, o „valstietis“ J. Povilaitis išvis atsisakė balsuoti. Ir netgi meras Vytautas Simelis šiame posėdyje nepasisakė už viešumą, nors rugpjūčio 12 d. savo spaudos konferencijoje kalbėjo priešingai: „Aš nematau nieko blogo, kad būtų tiesiogiai transliuojami komitetų posėdžiai“. Nors diskusijose pasisakinėjo aštrokai, vienintelė „darbietė“ Zita Žvikienė balsavo už  G. Lipnevičiaus pasiūlymą, o vėliau idėją pateikė Tarybai kaip savo.

Įžvelgta ir pliusų, ir minusų

Prieš Tarybos posėdį dėl naujai pateikto siūlymo viešinti komitetų posėdžius Investicijų ir kaimo reikalų komitete kilo diskusijos. Svarstyta, kas būtų atsakingas už galimą asmeninių duomenų paviešinimą. Taip pat kilo klausimas, kas darytų įrašų, pateikiamų viešoje erdvėje, nuasmeninimą, kad nebūtų pateikti visuomenės aptarimui duomenys, kurie galėtų kam nors pakenkti. Nuomonių buvo įvairių.

Meras parengtais projektais stebėjosi

Kai trys sprendimų projektai pasiekė Tarybos posėdį, meras V. Simelis kraipė pečiais ir piktinosi savivaldybės juristais, kam šie parengė ir pateikė Tarybai du sprendimo projektus. Panašu, kad savivaldybės vadovas pasiklydo sprendimų projektų skirtumuose ir pats nebežinojo, už ką ir prieš ką reikia balsuoti: „Mano nuomonė nuo pat pradžių nesikeitė, kad posėdžiai būtų transliuojami, po to išsigandau situacijos…“ Ko išsigando V. Simelis, jis taip ir nepaaiškino, tik ir vėl, kaip ir komiteto posėdyje, pasvarstė, kad viešumas galėtų sutrumpinti Tarybos posėdžius. Galbūt norisi greičiau darbo dieną „prastumti“ ir, uždarius duris, pabėgti namo?

Konservatoriai ir vicemeras – prieš viešumą

Net vienuolika Tarybos narių balsavo už tai, kad radviliškiečiai negalėtų žinoti argumentų, dėl ko vienu ar kitu klausimu buvo priimti sprendimai: vicemeras Vytautas Krikščiūnas, konservatoriai Arvydas Budrikas, Deividas Dargužas, Skaidra Dišlė, Tomas Januševičius, Eugenijus Pranevičius, Irena Palionienė, Paulius Kablys, Justinas Kvėglys, Sigitas Nakutis, Gabrielius Verdingas. Įdomiausia tai, kad Peticijų komisija, sudaryta iš Tarybos narių konservatorių Skaidros Dišlės ir Andriaus Grabausko bei socialdemokrato Jono Pravilonio, nepritarė savo pačių rengtam pasiūlymui. Už peticijų komisijai pateiktą siūlymą ir dėl jo parengtą projektą nebalsavo nė vienas Tarybos narys, tačiau Z. Žvikienės parengtas siūlymas sulaukė netgi devynių pritariančiųjų balsų. Šiam sprendimo projektui pritarė savivaldybės meras Vytautas Simelis, nepartiniai Vilma Aleknienė ir Gediminas Lipnevičius, socialdemokratai Eglė Ivanauskytė, Vida Janulaitienė, Jonas Pravilonis, Kazimieras Račkauskis ir Saulius Luščikas. Po balsavimo Tarybos narys G. Lipnevičius pasisakė: „Matau, kad konservatoriai ir „valstiečiai“ bijo viešumo. Pasiūlymą dėl komitetų posėdžių viešinimo teikiau reglamento darbo grupėje. Tuo metu tik mes su Zita Žvikiene pasisakėme už komitetų posėdžių viešinimą. Šiandien jau turime nebijančius viešumo devynis Tarybos narius.“ Tokios pat nuomonės buvo ir Tarybos narė „darbietė“ Z. Žvikienė: „Tenka tik apgailestauti, kad viešumo esantys Tarybos daugumoje vengia.“

Ieva Kučaitė

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi