Socialiniai tinklai

Aktualijos

Singapūrietis Michaelis savo protėvių šaknų ieškos Radviliškyje

Avatar

Paskelbta

data


Singapūrietis Michaelis Rebaczonok-Padulo  prisistato Mykolu  ir sklandžiai savo mintis dėsto lietuvių kalba. Dar didesnė nuostaba kyla išgirdus, kad kalbos jis išmoko savarankiškai. Iš kur tokia aistra? JAV gimęs Mykolas moka visų trijų savo protėvių tautų kalbas – lietuvių, rusų ir italų. Dar daugiau – domėdamasis genealogija, jis atsekė savo protėvius Lietuvoje iki pat XVIII a. ir, pasibaigus pandemijai, svajoja rudenį aplankyti jų tėviškę Radviliškyje.

Savaitraščio skaitytojams siūlome Michaelis Rebaczonok-Padulo  pamąstymus apie savo lietuvišką kilmę ir protėvius bei nuveiktą darbą ieškant lietuviškų šaknų.

Aš  esu emigrantų vaikas

Aš esu emigrantas ir pats emigrantų vaikas. Seniai emigravau iš JAV į Singapūrą, kur galiausiai tapau piliečiu.

Sako, kad yra trys emigrantų kategorijos: misionieriai, samdiniai ir netinkami asmenys. Aš priklausiau trečiajai kategorijai, t.y. netinkamiems! Kodėl aš taip sakau? Prašau leisti man paaiškinti. Niekada nesijaučiau išties patogiai augdamas JAV dėl daugelio priežasčių. Viena jų buvo tai, kad mano etninis paveldas man buvo labai svarbus nuo pat ankstyvos vaikystės.

Tačiau tuo metu (o galbūt vis dar, bent jau daug kur) buvo labai daug ksenofobijos. Pusė mano paveldo buvo Pietų Europos (italų), o likusi dalis – Rytų Europos (rusų ir lietuvių). Žmonės tyčiojosi iš italų dėl daugelio priežasčių – iš dalies dėl Sicilijos mafijos. Tačiau situacija buvo rimtesnė kalbant apie Rytų europiečius, ypač per šaltąjį karą. Į tai, kad  turiu Rytų Europos šaknų ir tapatinuosi su jomis, kai kurie žiūrėjo įtariai ar net piktai. Jei parodai per daug meilės savo Rytų Europos paveldui, rizikuoji būti apkaltintas „komunistu“, taigi ir „išdaviku“. Bet aš būtent tai ir padariau. Taigi, aš buvau šiek tiek „išdavikas“ ir  tapau „netinkamu“!

Maištas prieš socialines sankcijas

Nepaisant tuo metu egzistavusių socialinių sankcijų, manyje esantis „mažasis maištininkas“ nusprendė  sukilti. Italų ir net rusų kalbų pradėjau mokytis būdamas tik 7 – 9  metų. Tuo metu Baltuosiuose rūmuose  buvo  prezidentas  Kenedis, vyko „kosmoso lenktynės“. „Koks geras laikas pradėti mokytis rusų kalbos!” – pagalvojau. Pradėjau  mokytis fonografo disko dėka. Pamokas sudarė paprasti pokalbiai tarp šių veikėjų:  Vanios, Mašos ir jų augintinių. Iki šiol prisimenu jų vardus. Šuo buvo pavadintas Laika, katė buvo  Murka. 

Kai kurie vaikai mokykloje mane vadino „komunistu“. Tai erzino, bet man tai nerūpėjo. Aš  nesiruošiau sustoti – tai juk buvo mano paveldo dalis.

Bet nors aš ir sukilau prieš kvailas siauras pažiūras, mano senelių iš  Rytų Europos požiūris buvo kitoks. Seneliui pavyko nuslėpti „rusiškumą“ –  originalią „Rebaczonok“ pavardę  jis pakeitė į „Reback“. Niekada negirdėjau, kad  jis ištartų vieną vienintelį žodį rusiškai. Aš jo  nekaltinu – mes visi esame savo laikų ir aplinkybių produktai, jis taip pat buvo.

Lietuvos  pusė

Bet Lietuvos  pusė … o Dieve! Jos iš esmės nebuvo. Močiutės Helen pavardė buvo „Miller“. Niekada negalėjau suprasti, kaip „Miller“ galėjo būti lietuviška pavardė! Ir niekas man to niekada nepaaiškino. „Aš amerikietė!“ – sušuktų mano močiutė. Nors ji gimė netrukus po to, kai apie 1900 metus tėvai emigravo iš Lietuvos į JAV, aš niekada negirdėjau, kad ji kalbėtų  lietuviškai.

Aš taip pat nekaltinu močiutės Helenos – ji taip pat buvo savo laiko ir socialinių-politinių aplinkybių produktas. Visai kaip senelis Nikolajus. Kaip ir mes visi.

Tuo metu nebuvo knygų ar diskų mokytis lietuvių kalbos – bent jau nė vienos, apie kurią aš žinočiau. Taigi Lietuva buvo  apgaubta Laiko rūko ir liko visiškai nepasiekiama.  

Praėjo daug metų. Galų gale aš pradėjau atlikinėti  kai kuriuos savo šeimos istorijos genealoginius tyrimus. Bet kol kas aptarsiu tik tuos, kurie susiję su  mano „paslaptingu“ lietuvišku paveldu.

Paslaptingas lietuviškas paveldas

Iš JAV Konnektikuto valstijos archyvų pavyko gauti mano prosenelių George’o ir Martos, gimusių Lietuvoje, mirties liudijimus. Prosenelė Marta mirė 1932 m.  ir man  pirmasis didelis apreiškimas atėjo, kai pažvelgiau į jos mirties liudijimą. Taip, jos vardas buvo Martha Miller … bet pridėta pavardė „Milasz“!  Aha! Pirmoji mano apreiškimo akimirka! „Millerio“ pavardė buvo ne kas kita, kaip anglicizuota „Milasz“ versija!  Pagaliau pasirodė kažkas  prasmingo. 

Kažkas man vėliau pasakė: „O, jos pavardė buvo Milasz? Ar žinote, kas yra Czeslawas Miloszas? Jis laimėjo Nobelio literatūros premiją!“  Tai buvo be galo įdomu!

Įstojau į universitetą ir studijavau tiek italų, tiek rusų kalbas, literatūrą ir istoriją, ypač Rusijos istoriją. Deja, lietuvių kalba nebuvo pasiūlyta ir aš nežinojau nė vieno, kuris  kalbėtų šia kalba. Baigiau universitetą su Summa Cum Laude laipsniu, bet nemokėdamas nė vieno lietuviško žodžio. Liūdna.

Sėkmingiausias gyvenimo posūkis

Mano lietuviškam paveldui atrodė lemta amžinai merdėti, ypač kai gyvenimas pasisuko netikėčiausiai, bet sėkmingiausiai. Baigęs universitetą atvykau į Singapūrą. Visada domėjęsis kinų kultūra, iškart pradėjau mokytis kinų (mandarinų) kalbos. Dėjau daug pastangų, kol pradėjau ir svajoti kiniškai. Štai kaip aš ketinau mokytis kalbos!

Metai bėgo ir gyvenimas iš tiesų buvo labai aktyvus. Tapau profesionaliu pedagogu ir galiausiai pradėjau dirbti viename iš  politechnikumų. Aš mokiau anglų kalbos ir bendravimo įgūdžių ir nacionalinio švietimo (pilietinio ugdymo). Taip pat vedžiau personalo mokymus. Įstojau į valdančiąją Liaudies Veiksmų Partiją („People’s Action Party“) ir aktyviai dalyvavau politikoje, padėdamas vargstantiems gyventojams.

Užsiliepsnojo aistra Lietuvai

Tarp viso to, kas įvyko 1989 – 1990 m., staiga dėl akivaizdžių priežasčių užsidegiau aistra Lietuvai, ypač po 1990 m. kovo 11 d.

 Kai kurie žmonės pradėjo galvoti, kad aš iš tikrųjų esu iš Lietuvos! Užmezgiau  ryšius su užsienio organizacijomis, tokiomis kaip „Pasaulio lietuvių bendruomenė“,  užsisakiau lietuvišką vadovėlį ir pradėjau savarankiškai mokytis kalbos. Mokiausiu su didžiule  aistra, kol galėjau lietuviškai rašyti laiškus, užmezgiau ryšius su Lietuvoje gyvenančiais žmonėmis. 

Man buvo duoti dviejų Romos Katalikų kunigų vardai Lietuvoje. Jie abu turėjo „Milasius“ pavardę. Matyt, jie nebuvo susiję su manimi, bet tai nebuvo svarbu. Mes aktyviai susirašinėjome ir man patiko siųsti šventinius maisto paketus ir kitas dovanas. Jaučiau, kad tai yra mažiausia, ką galiu padaryti. Man net buvo labai malonu kalbėti tiesiogiai su Prezidentu Landsbergiu telefonu per „BBC World“ radijo programą 1992 m. pradžioje (nors, turiu prisipažinti, kalbėjau angliškai, o Prezidentas Landsbergis man atsakė lietuviškai!).

Taip pat kurį laiką veikiau kaip neoficialus ryšių palaikymo asmuo tarp Lietuvos ir Singapūro Užsienio Reikalų ministerijų, kai abi šalys  užmezgė diplomatinius ryšius. Lietuvos Užsienio Reikalų Ministerija maloniai pasiūlė man garbės konsulo pareigas, tačiau turėjau jų atsisakyti dėl daugybės kitų savo įsipareigojimų. Vis dėlto man buvo garbė atlikti nedidelį vaidmenį, kai Lietuva vėl ėmė įsitvirtinti pasaulyje kaip nepriklausoma tauta.

1993 ir 1994 metais pagaliau sutikau  pirmuosius lietuvius. Tuomet dvi mažos delegacijos keletą dienų praleido Singapūre ir aš juos šiek tiek lydėjau. Du iš tų džentelmenų  iki šiol liko mano draugais ir vis klausinėja, kada pagaliau atvažiuosiu į Lietuvą!

Bet vėlgi, sulaikė  įsipareigojimai čia, Singapūre. Išsiunčiau laišką  Neringai Ceskevičiūtei iš Lietuvos Valstybės Archyvo dar 1993 m., tikėdamasis, kad ji man padės surasti keletą protėvių. Deja, aš galėjau pateikti labai mažai informacijos ir  ji tuo metu negalėjo man padėti. Bet Neringa man paliepė susisiekti su ja, jei pavyktų gauti papildomos informacijos, kuri padėtų  paieškoms.

Metai  bėgo, darbų nemažėjo, tačiau nepamiršau savo genealoginių tyrimų. 2000 – aisiais metais užsiprenumeravau genealoginę svetainę, žinomą kaip Ancestry.com.  Šios svetainės dėka  atradau  daugiau dokumentų apie savo protėvius. Ir tada vieną dieną  …  radau peticiją dėl JAV pilietybės ir natūralizacijos pažymėjimo vienam „Peter Joseph Milles“.  Dokumente esantis vardas ir informacija atitiko tą, kurią radau kituose dokumentuose. Bet ant šio buvo vienas pastebimas priedas: jo gimimo vieta! Ir ten buvo aiškiai parašyta: Radviliškis, Lietuva! Pagaliau turėjau tikrąją bent kai kurių mano protėvių  kilmės vietą Lietuvoje! 

Sužinojau, kad po tiek metų ponia Neringa Ceskevičiūtė vis dar dirbo Lietuvos Valstybės Archyve. Taigi mes vėl pradėjome susirašinėti – šiais laikais elektroniniu paštu, o tai nebuvo įmanoma 1993 m. Ponia Neringa maloniai patikrino įrašus ir ten  rado „Piotr Milasz“ (žinoma, rusų kalba), gimusio Radviliškyje 1894 m. birželio 9 d., gimimo įrašą.

Tai tiksliai atitiko jo natūralizacijos liudijime esančią informaciją. Tai buvo pirmasis mano protėvių gimimo įrašas Lietuvoje, apie kurį pagaliau žinojau, kad egzistuoja. Beveik nepajutau, kaip atidariau šampano butelį!

Istorijos rūkas pagaliau ėmė kilti!

Vėliau atradau skaitmenintų internetinių Romos Katalikų Bažnyčios  knygų, priėjimas prie kurių  tapo įmanomas svetainės epaveldas.lt dėka. Taigi neseniai pradėjau tyrinėti šiuos internetinius archyvus ir padariau daug daugiau atradimų apie savo lietuvišką kilmę – jie buvo kur kas platesni, nei įsivaizdavau!

Pavyzdžiui, atradau, kad esu kilęs ne tik iš Milaszų šeimos, bet ir iš Lauciaus bei Matuko šeimos.  Aš galėjau atsekti Lauciaus ir Matuko giminės linijas dar  XVIII amžiuje, o tai pasirodė labai naudinga patirtis. Daugelis, nors ir ne visi, buvo kilę iš Mankuszki kaimo. Jaučiausi kaip sėkmės lydimas  „privatus detektyvas“. Aš net sužinojau, kad mano prosenelis George Miller iš tikrųjų buvo Jurgis Milasz, gimęs 1871 m. gegužės 1 d. Jis vedė mano prosenelę Martą Szymkiewicz, kuri buvo „dvoryanka“. Jos tėvas buvo bajoras Ignac Szymkiewicz, o motina – Agneszka Wasilewska. Man pasirodė įdomu, kad mano prosenelis buvo „krestjanas“, nes, remiantis įrašais, „krestjaniui“ buvo neįprasta vesti „dvoryanką“. Manau,  jie turėjo susituokti iš meilės!

Tiesą sakant, kai pagalvojau, nenustebau, kad Marta Szymkiewicz buvo kilmingoji. Vienas prisiminimas, kuriuo močiutė su manimi pasidalijo, kai buvau vaikas – kad jos mama mokėjo 5 kalbas. 1880-aisiais metais merginai tai turėjo būti nepaprastas pasiekimas. Taigi jos tėvas turėjo turėti  išteklių, kad užtikrintų dukrai gerą išsilavinimą prieš maždaug 135 metus.

Buvo daugybė  kitų įdomių faktų, kuriuos sužinojau ir kai kurie man sukėlė  liūdesį. Vienas mano protėvių buvo Karolis Laucius – 1827 m. jis vedė Marciyaną Matukowną. Per  22 metus pora susilaukė net 11 vaikų! Bet tada jie mirė. Karoliui buvo tik 55 metai, kai jis mirė 1854 m., o Marciyana buvo maždaug tokio pat amžiaus, kai mirė 1860 m. Jiems turėjo būti tikrai labai sunku – gimdyti ir užauginti 11 vaikų, o tada palikti šį pasaulį pačiame jėgų žydėjime…

Aš su savo genealoginiais tyrimais grįžau į XVIII amžių  ir  atradau, jog dar vienas mano protėvis buvo Tomasz Matukas/Matukiewicz, 1795 m. vedęs Apoloniją Waycziurigowna. Jie nuo 1796 m. spalio iki 1812 m. lapkričio susilaukė  „tik“ 8 vaikų. Įsivaizduoju, kad  jie taip pat gyveno sunkiai.
Šiame etape man tapo aišku, kad išsamūs genealoginiai tyrimai turi būti „nebaigtas darbas“. Toliau plušiu  internetiniuose archyvuose, kad atrasčiau kuo daugiau pirminių dokumentų. Tai gali užtrukti visą mano likusį gyvenimą. Bet ir  gerai – tai yra mano, kaip mes vadiname angliškai „meilės darbas“ („labour of love“).

Planuose – kelionė į Lietuvą

Aš tikrai kada nors apsilankysiu Lietuvoje – daug kartų „mačiau“ šią gražią šalį knygose, žurnaluose ir filmuose. Natūralus šalies grožis man padarė  įspūdį, kaip ir architektūra bei liaudies menas! Ši kelionė, žinoma, turės palaukti, kol pasibaigs pandemija. Tuo tarpu aš tęsiu susirašinėjimą su draugais Lietuvoje ir, žinoma, dirbsiu suskaitmenintuose archyvuose.
Žinoma, ir toliau mokausi lietuvių kalbos – lietuviškai  galiu skaityti ir rašyti, bet nemoku tikrai gerai kalbėti.

Man labai džiugu, kad  ieškodamas savo brangaus  lietuviško paveldo, nors ir  labai pamažu, pasiekiau  labai daug.

Michael Rebaczonok – Padulo, Singapūras

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Antrajame mero rinkimų ture konservatoriai susikaus su „žaliaisiais“

Avatar

Paskelbta

data

Balandžio 11 d. įvyko Radviliškio rajono savivaldybės mero rinkimų pirmasis turas. Jame dalyvavo 7 kandidatai. Į antrą rinkimų turą pateko savivaldybės administracijos direktorė, Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė bei savivaldybės Turizmo ir paveldosaugos poskyrio vedėjas, buvęs meras Vytautas Simelis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (konservatorių) kandidatė Jolanta Margaitienė surinko 30,66 proc. visų rinkimuose balsavusių rajono gyventojų balsų, o V. Simelis, rinkimuose dalyvaujantis su Lietuvos žaliųjų partija, surinko 22,30 proc. visų rinkimuose balsavusiųjų rajono gyventojų balsų.

Apie praėjusius rinkimus bei kandidatus:

Jolanta Margaitienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) partijos kandidatė

Į antrą turą patekusi kandidatė  J.Margaitienė  priklauso  konservatorių partijai, kurios nariai rajone pagarsėjo, kai kartu su meru A.Čepononiu buvo teisiami dėl korupcijos net aštuonerius metus…  J. Margaitienė  rinkimų metu stengėsi pelnyti rinkėjų palankumą rajono seniūnijose dalindama saldainius ir zefyrus su pasibaigusiu galiojimo terminu bei lakstydama po įvairias statybvietes – neva apžiūrėti objektų. Ši konservatorė  rajono gyventojams žinoma kaip uoli buvusio mero A. Čepononio įsakymų vykdytoja. Kad J. Margaitienė neturi lyderio savybių bei savo, kaip merės, veiklos strategijos, radviliškiečiai galėjo įsitikinti debatų metu – ji lyg užsukta vis kartojo „Tęsiu Antano pradėtus darbus“. Ir tęsia – įsigijo butus Vilniuje ir Palangoje, visai kaip anksčiau Antanas.

Beje, J. Margaitienė jau du kartus buvo išrinkta į Tarybą, tačiau atsisakė Tarybos nario mandato – apgavo savo rinkėjus. Konservatoriams A.Čepononiui bei J.Margaitienei valdant Radviliškio savivaldybę, rajonas nusirito beveik į paskutinę vietą pagal atlyginimų vidurkį, lyginant su kitomis 59  Lietuvos savivaldybėmis.

Vytautas Simelis, Lietuvos Žaliųjų partijos kandidatas

Į antrą turą taip pat pateko V. Simelis, kurį daugelis rajono gyventojų prisimena kaip buvusį merą, tad patirties, kaip vadovauti rajonui, šis kandidatas turi. V. Simelis rinkimuose į mero postą dalyvavo su Lietuvos žaliųjų partija, nors daugelį metų buvo socialdemokratų partijos narys – kaip sakoma, iš raudono tapo žaliu. Kadangi ši mero kadencija bus trumpesnė, truks tik dvejus metus, belieka tikėtis, jog išrinktas meru V. Simelis gal ir nepakels rajono iš bedugnės, tačiau ir jam nepakenks.

Kazimieras Račkauskis, Socialdemokratų partijos kandidatas

Rinkimų  metu bene daugiausia plakatų bei skrajučių buvo su K. Račkauskio atvaizdu, sukurtas net filmukas, tačiau tai jam  nepadėjo net patekti į antrą turą. Tai ambicingas, pasipūtęs politikas, savo oponentams dažnai rašantis labai piktus laiškus. K. Račkauskis rajone žinomas kaip posėdžius praleidinėjantis politikas bei kaip Kontrolės komiteto neveiklus pirmininkas. Tiesa, K. Račkauskis siūlė atidaryti Vaikų ligų skyrių, kurį  konservatoriai ir  jo bendrapartiečiai socialdemokratai prieš kelerius metus  uždarė.

Tai jau treti  iš eilės šio kandidato pralaimėti rinkimai, kai jis antrame ture pralaimėjo konservatorių kandidatui, o paskutinius du  kartus – Seimo nario  ir mero rinkimuose –  net  nepateko į antrą turą. Radviliškio skyriaus socialdemokratų partijos nariai kalba, jog dėl prastų rezultatų rinkimuose, K. Račkauskis gali netekti ir Socialdemokratų partijos Radviliškio rajono skyriaus pirmininko pareigų.

K. Račkauskis sulaukė 17,14 proc. rinkėjų palaikymo.

Gediminas Lipnevičius, nepartinis

Vienintelis rinkimuose dalyvavęs nepartinis G. Lipnevičius pirmajame  ture surinko balsų tiek, kiek dvi parlamentinės partijos – „valstiečiai“ ir liberalai ar Darbo partija kartu sudėjus. Prieš dvejus metus pirmą kartą dalyvavęs mero rinkimuose šis kandidatas sulaukė 10,9 proc. balsų, o šį kartą gerokai daugiau – net 12,86 proc. balsų  nuo visų atėjusiųjų į rinkimus.

Kaip niekas kitas G. Lipnevičius  sulaukė  trukdymų, apie jį buvo aktyviai skleidžiama dezinformacija. Šie rinkimai, daugelio radviliškiečių nuomone, nebuvo švarūs. Rinkimų komisija elgėsi tendencingai, atokiai nuo balsavimo apylinkių gyvenantiems piliečiams nebuvo sudaryta galimybė atiduoti savo balsą. Todėl dalyvavusių rinkimuose kraštiečių šiemet buvo kaip niekad mažai. Visa tai tarnavo sisteminių partijų atstovams. Nepartinis Tarybos narys G. Lipnevičius pasiryžęs toliau dirbti Radviliškio krašto žmonėms ir tęsti savo pradėtus darbus bei duotus pažadus būdamas  Radviliškio rajono gyventojų  atstovu Radviliškio rajono savivaldybės taryboje.  

Aurimas Gaidžiūnas, Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjungos kandidatas

„Valstietis“ A. Gaidžiūnas pirmajame rinkimų ture į Radviliškio rajono savivaldybės merus liko penktas – nepadėjo net darbo Seime patirtis. Ką ir bekalbėti, kai už Baisogaloje gyvenantį kandidatą aktyviai nebalsavo net patys baisogaliai. Kalbama, jog dėl tokio skaudaus pralaimėjimo rinkimuose A. Gaidžiūnas gali netekti ir skyriaus pirmininko posto. Beje, ketverius metus sėdėjęs Seime, A. Gaidžiūnas ne kartą pašieptas LNK KK2 laidoje, o rajone išgarsėjo ne aktyvumu kaip Seimo narys, o tuo, kad įsigijo itin prabangų BMW automobilį beveik už 100  tūkst. eurų, kuriuo sugebėjo  numušti  net dvi stirnas. Labiausiai nustebino  šio kandidato kolega „valstietis“  M. Pauliukas, einantis mero pareigas, kuris labai  nenoriai agitavo už savo bendrapartietį.

A. Gaidžiūnas surinko 10,11 proc. rinkėjų balsų.

Mantas Reutas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas

Priešpaskutinis  liko M. Reutas, kuris  rinkimų į merus kampanijos metu taip pat norėjo būti matomas bei žinomas, tačiau radviliškiečiai vis tiek vieni kitų klausinėjo „Kas tas Mantas Reutas?“ Šiam jaunam politikui dar trūksta patirties susiremti su patyrusiais kandidatais. Gal jaunam kandidatui koją pakišo ir tai, kad jis yra  liberalų partijos, kurios idėjos daugeliui piliečių svetimos dėl požiūrio į šeimą ir homoseksualias santuokas, atstovas.

M. Reutas surinko tik 3,23 proc. rinkėjų balsų.

Jurgis Baublys, Darbo partijos kandidatas

Kaip ir buvo galima tikėtis, paskutiniu rinkimuose  liko Darbo partijos Radviliškio skyriaus pirmininkas Jurgis Baublys. J. Baublys jau ne pirmą kadenciją dirba savivaldybės Taryboje ir posėdžiuose dažniausiai tyli. Tiesa, pasisako, kai sprendimai liečia jo, kaip verslininko, interesus, o šio kandidato pagyvėjimas posėdžiuose pasimatė prieš savivaldybės mero rinkimus – ir jis panoro būti žinomas.

J. Baublys surinko 3,03 proc. rinkėjų balsų.

Balandžio 25 d. antrame rinkimų ture susikaus buvęs meras, „žaliasis“ Vytautas Simelis ir administracijos direktorė, konservatorė Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė.

„Radviliškio krašto“ informacija


Skaityti daugiau

Aktualijos

Žmonių gyvenimą pakeitusi pandemija koregavo ir kriminogeninę situaciją

Avatar

Paskelbta

data

Pandeminiu laikotarpiu policijos pareigūnams buvo deleguota daug papildomų funkcijų, tarp kurių – įvairių Lietuvos vyriausybės sprendimų vykdymas, organizuojant kontrolės priemones karantino situacijai valdyti. Tam teko skirti nemažai tarnybos laiko ir buvo baiminamasi, ar užteks žmogiškųjų išteklių tiesioginėms savo uždaviniams vykdyti – operatyviai reaguoti į iškvietimus, užtikrinti viešąją tvarką ir nusikalstamų veikų tyrimą,  šalinti nusikalstamas veikas įtakojančius rizikos veiksnius. Šiaulių apskrities  policijos  kolektyvui tai pavyko. Suokalbininkas šioje situacijoje buvo ir pati pandemija bei su ja susijęs visuomenės gyvenimas karantino sąlygomis.

Pagrindinė žinutė gyventojams – nusikalstamumas  sumažėjo

Pirmojo ketvirčio rodikliai byloja, kad kriminogeninė situacija tiek šalyje, tiek Šiaulių apskrityje keitėsi į gerąją pusę. Šiaulių apskrities policijos kolektyvą džiugina šio laikotarpio  nusikalstamumo rodikliai su minuso ženklu.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Šiaulių apskrityje nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 21 proc. ir jų buvo užfiksuota 787. Trečdaliu sumažėjo nusikalstamų veikų, padarytų viešosiose vietose, tarp jų ir gatvėse. Mažiausiai nusikalstamų veikų viešosiose vietose užfiksuota Joniškio (4), Pakruojo (6) ir Raseinių (8) rajonuose.

Ikiteisminių tyrimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų aptarnaujamoje teritorijoje  sumažėjo nuo pernai buvusių 33 iki 13, vagysčių – nuo 173 iki 91. Tokiuose rajonuose, kaip Pakruojo ir Raseinių, šių nusikalstamų veikų sumažėjo keturis kartusi, Joniškio rajone  – tris kartus. Mažiau buvo pavogta transporto priemonių, mažiau įsibrauta į gyvenamąsias patalpas. Turto sunaikinimo atvejų apskrityje šiemet registruota 22, kai per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį jų buvo 42.

Bendras nusikalstamų veikų skaičius turi tendenciją mažėti, tačiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius bei jų lyginamasis svoris bendroje nusikalstamumo statistikoje didėja. Šios kategorijos nusikaltimų per  pirmąjį ketvirtį registruota 48 (pernai per tą laikotarpį – 42) ir jų lyginamasis svoris išaugo nuo 4,2 proc. iki 6 proc. Nužudymų užregistruota 4 (pernai – 2), sunkių sveikatos sutrikdymų – 3 (pernai – 1), plėšimų 8 (pernai -6). Tačiau  sunkių nusikaltimų šiemet daugiau ir atskleista. Bendru nusikalstamų veikų atskleidimo rodikliu Šiaulių apskrities policijos komisariatas pirmauja tarp didžiųjų  šalies apskričių komisariatų.  Kolektyvas atskleidė 86,6 proc. visų registuotų nusikalstamų veikų. O Telšių apskrities policijos kolektyvas, su kuriuo nuo rudens Šiaulių AVPK dirba eksperimento sąlygomis, kaip vienas administracinis vienetas, pasiekė net 97 proc. nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Geriausiais nusikalstamų veikų ištyrimo rodikliais Šiaulių AVPK gali pasigirti Šiaulių miesto ir rajono PK kolektyvas, atskleidęs 91 proc. nusikalstamų veikų, ir Joniškio PK kolektyvas, pasiekęs 94.6 proc.  nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Atskleistų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad sumažėjo nusikalstamumo keliu pasukančių nepilnamečių skaičius. 2020 m. 1 ketv. jie įvykdė 70 nusikalstamų veikų, šiais  metais – 41.  Anksčiau teistų asmenų ir girtų asmenų padarytų nusikaltimų skaičius taip pat sumažėjo, tik padaugėjo nusikalstamų veikų, kurias įvykdė asmenys, apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Kadangi karantino sąlygomis prekyba didžiule dalimi persikėlė į interneto erdvę, tai šių metų pirmą ketvirtį buvo stebimas sukčiavimo atvejų (2020 m. 1 ketv. – 33, 2021 m. 1 ketv. – 41) dažnėjimas. 

Šiaulių apskrities policijos pareigūnai per 1 ketv. ieškojo 63 dingusių be žinios žmonių. 78 proc. jų surasta, kitų paieška tebetęsiama. Šiaulių miesto ir rajono PK ieškojo 34 asmenų (surasta 28), Radviliškio PK – 12 (surasta 12), Raseinių r. PK – 8 (surasta 5), Pakruojo PK -3 (surastas 1), Joniškio r. PK – 1 (surastas 1).

Eismo dalyviai buvo atsargesni ar tiesiog mažiau keliavo?

Optimistinė avaringumo statistika  Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamos teritorijos keliuose pasiekta intensyvia policijos pareigūnų kontrole. Ribojant judėjimą tarp savivaldybių, natūraliai sumažėjo ir eismo dalyvių. O išvykusiuosius į kelionę  drausmino žinia apie padidintų pareigūnų pajėgų budėjimą keliuose. 

Per 1 šių metų ketvirtį įskaitinių eismo įvykių (kuriuose sužaloti ar žuvo žmonės) sumažėjo daugiau, negu per pusę (2020 m. 1 ketv. – 68, 2021 m. 1 ketv. – 27).

                               2020 m. 1 ketv.                                        2021 m. 1 ketv.                                       

Šiauliuose                                    34                                                             12

Radviliškio rajone 13                                                             5

Šiaulių rajone                               10                                                             3

Raseinių rajone       7                                                               3

Joniškio rajone       3                                                               0

Tik  Pakruojo rajone stebimas įskaitinių eismo įvykių augimas (2020 m. 1 ketv. – 1, 2021 m. 1 ketv. – 4).

Žuvusiųjų eismo įvykiuose sumažėjo nuo pernai buvusių 3 iki 1 šiemet (mirtis eismo įvykyje fiksuota Šiaulių rajone), sužalotųjų – nuo 81 iki  31. Sumažėjo ir įskaitinių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės: 2020 m. 1 ketv. – 5, 2021 m. 1 ketv. – 2. Abu girtų asmenų sukelti eismo įvykiai fiksuoti Pakruojo rajone.

Šiaulių apskrities keliuose pareigūnai per šių metų 1 ketv. sulaikė 196 neblaivius vairuotojus, kurių 58-iems buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nes jų girtumas siekė per 1,5 prom. Vidutinio ir sunkaus girtumo vairuotojų daugiausia sulaikyta Šiaulių mieste ir rajone (22), Raseinių rajone (13) ir Radviliškio rajone (11), mažiau – Joniškio rajone (6) ir Pakruojo rajone (5).

Kritika – grūdina, o padėka – motyvuoja

Policijos pareigūnai džiaugiasi vis daugiau pilietiškėjančia visuomene. Nuolat jaučiamas jos palaikymas  ir pagalba, dalinantis savo pastebėjimais apie jų aplinkoje vykstančius abejotinus procesus, teisės ir saugaus eismo pažeidimus. Visuomenės pastabumas padeda policijai, ieškant nusikalstama veika įtariamų asmenų. Pareigūnai dėkingi visiems, kurie aktyviais savo veiksmais įsitraukia į dingusiųjų be žinios paiešką.  Tik tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas  sudaro terpę saugios aplinkos kūrimui. Kritinės gyventojų pastabos policijos kolektyvą grūdina ir priverčia keistis, o padėkos, kurių irgi netrūksta, motyvuoja dirbti.

                      Atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi