Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Šilumos kaina didės

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio rajono politikų vardas vėl linksniuojamas sostinėje. Vilniuje reziduojanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) liepos 25 dienos posėdyje svarstė „Radviliškio šilumos“ kainos pagrįstumo klausimą. Posėdyje buvo konstatuota, kad 2018 metų gruodžio mėnesį Radviliškio šilumos vartotojams šilumos kaina nustatyta su pažeidimais. Dabar rajono valdžia įpareigota pažeidimus ištaisyti per 30 dienų. Tiesa, tai gali būti neįmanoma – politikai po vasaros atostogų į posėdį rinksis rugpjūčio 29 dieną.

Politikų darbo brokas
Vidurvasaryje susirinkę VERT nariai nagrinėjo, ką šilumininkai ir politikai iš Radviliškio padarė ne taip. Pasirodo, kad 2018 metų pabaigoje buvusioje savivaldybės Taryboje  mero Antano Čepononio vadovaujama valdančioji dauguma nesilaikė teisės aktų – jie Savivaldybės įmonės „Radviliškio šiluma“ vartotojams kainą patvirtino su pažeidimais. Neatsitiktinai buvo vertinamas politikų darbas. Vietos savivaldos įstatymas nurodo, kad šilumos kainas tvirtina pačios savivaldybės, o VERT tik atlieka kontrolę. Situacija labai dviprasmiška – įstatymai reikalauja savivaldos politikus priimti sprendimus, nors, panašu, kad jie neturi reikiamos kompetencijos. Galima pastebėti, kad VERT dvejus metus iš eilės vienašališkai nustato šilumos kainas, nes rajono valdžia net ir po pabaksnojimo nesugeba ištaisyti pažeidimų.

Kaina padidės
Įvertinusi pateiktus duomenis ir kitus svarbius skaičius, VERT nariai pritarė šilumos energijos kainos padidėjimui – nuo 5,00 cnt/kWh iki 5,05 cnt/kWh. Bet ji gerokai mažesnė nei Radviliškio šilumininkų pageidavimu patvirtino rajono politikai. 2018 metų gruodį ji buvo 5,35 cnt/kWh, tad kontrolė iš Vilniaus būtina. Beveik 20 lapų pažymoje įvardijama, kad kaina didės dėl investicijų ir padidėjusio darbo užmokesčio. Nenuostabu, kad šilumos kainai  įtakos turėjo šilumininkų noras keltis atlyginimus. Dokumentuose nurodoma, kad darbo užmokesčio fondas didinamas nuo 450,6 tūkst. eurų iki 484,4 tūkst. eurų. Vilma Smalinskienė, vyriausioji įmonės finansininkė, teigia, kad darbo užmokesčio fondas padidėjo po 2019 metų sausio pirmos dienos. Skamba neįtikinamai, bet ji teigia, kad po mokestinės reformos įmonės išlaidos darbo užmokesčio apmokėjimui yra sumažėjusios. Bet kaip tada darbo užmokestis lemia padidėjusią šilumos energijos kainą? Už finansinius skaičius atsakinga V. Smalinskienė, matyt, gerokai pasiklydo. „Radviliškio šiluma“ 2018 metų gruodžio pradžioje pranešė VERT apie padidėjusį darbo užmokesčio fondą, o pritarimą gavo iš Radviliškio politikų. Iš atsakingų Savivaldybės administracijos specialistų komentarų gauti nepavyko.

Nesuderino investicijų
Šilumos gamintojai kone visas investicijas turi suderinti su VERT. Pažymos 4 puslapyje rašoma, kad direktoriaus Prano Mickaičio šilumininkai nebuvo suderinę 2017 metais atliktų investicijų. Jie prašymą įvertinimui atsiuntė tik šių metų birželį! Ką veikia Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė, belieka tik spėlioti. Juk ji vienasmeniškai įgyvendina Savininko teises ir pareigas Savivaldybių UAB’uose ir privalo rūpintis vartotojų gerove. Bet bendrapartiečio vadovaujama įmonė neliečiama, tad nė plaukelis nuo galvos dėl netinkamo vadovavimo nenukris. V. Smalinskienė įrodinėja, kad būtent VERT nesiėmė vertinti investicijų. Reikia užjausti vartotojus, kad per įmonės nesusikalbėjimą su Vilniaus ekspertais, kaina didės. Paprašyta pasakyti, kiek 2 mln. eurų investicija gali turėti įtakos kainai, įmonės vyr. finansininkė pasakė, kad apie 0,3 cnt/ kWh 30 metų laikotarpiui. Tad jei įmonė gamina apie 50 MGW šilumos energijos, tai vartotojams papildomai reikia per metus surinkti apie 150 000 eurų. Per 30 metų tai sudarytų jau 4,5mln. eurų sumą. Šiuo metu Radviliškio rajono savivaldybės Kontrolės komitetas nagrinėja vartotojo skundą dėl įmonės veiksmų. Panašu, kad  turės dar daugiau darbo…
Bus daugiau

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Politikai posėdžiavo „senoviniu būdu“

Avatar

Paskelbta

data

Prieš pat rudens pradžią politikai susirinko į Tarybos posėdį. Tiesa, ne vasaros palydėti, o sprendimus priimti. Posėdyje buvo patvirtintas naujas Administracijos direktoriaus pavaduotojas, nustatyti žemės mokesčio tarifai bei šilumos kainos, pakoreguotas rajono biudžetas. Gerokai užtrukusiame posėdyje patvirtintos viešųjų įstaigų stebėtojų tarybos, paraginti Vyriausybės atstovo, politikai po kelių mėnesių patvirtino Etikos komisiją, kurios pirmininku niekas nenorėjo būti. Taip pat diskutuota dėl investicijų „Radviliškio ligoninėje“.

Posėdžiaujama be interneto
Tarybos posėdžiui vadovavo mero pavaduotojas „valstietis“Mindaugas Pauliukas – rajono meras Antanas Čepononis atostogavo. Informatikams stengiantis atkurti interneto ryšį, M. Pauliukas informavo kolegas apie savo kelionę į Kiniją. Nepaisant pastangų, ryšys nebuvo atkurtas ir Taryba apsisprendė posėdžiauti bei balsuoti „senoviniu būdu“ – rankų pakėlimu. Prieš pradedant nagrinėti sprendimo projektus, nepartinis Gediminas Lipnevičius pateikė klausimus administracijos direktorei Jolantai Margaitienei. Kaip jau tapo įprasta, valdininkė stengėsi išvengti tiesių atsakymų. Neretai ją saugojo šalia įsitaisęs Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Arnoldas Matuzevičius.

Naujas Administracijos direktorės pavaduotojas
Mero teikimu iki šiol Šeduvos seniūnijai vadovavęs Justinas Pranys pasiūlytas J. Margaitienės pavaduotoju. Seniūnui kelią į šį postą atlaisvino Ernestas Mončauskas, kuris ten dirbo vos porą mėnesių. Socdemų frakcijai vadovaujantis Kazimieras Račkauskis pastebėjimu labai tiksliai apibūdino didžiausios partijos desperaciją ir idėjų badą: „Kandidatas neteistas, nesėdėjęs. Jaučiasi tam tikras proveržis“.
Tarybos narys, visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ grupės seniūnas Gediminas Lipnevičius padėkojo šiuo metu dar Šeduvos seniūno pareigas einančiam J. Praniui už nepartinio visuomeninio rinkimų komiteto įgyvendintą siūlymą – idėją – įrankių stendo prie Šeduvos miesto kapinių įrengimą. Dabar šios idėjos įgyvendinimu gali pasidžiaugti Šeduvos miesto svečiai ir gyventojai.
„Darbietė“Zita Žvikienė ypatingai gyrė pretendentą, įvardindama jo teikimą kaip tam tikros konservatorių klaidos ištaisymą. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad už J. Pranį balsavo 19, prieš – 3.

Švietimas – jautri sritis
Švietimo įstaigų vadovų priėmimas ir atleidimas iš darbo yra išimtinė Tarybos prerogatyva. Politikai vienbalsiai pritarė iš Baisogalos mokyklos – darželio direktorės pareigų atleisti Vitą Fessler. Taip pat Taryba pritarė Grinkiškio gimnazijos direktore skirti jau porą metų laikinai įstaigai vadovaujančią Sigitą Šegždienę. Be to, Asta Varkulevičienė buvo atleista iš Pakalniškių pagrindinės mokyklos direktorės pareigų ir paskirta lopšelio darželio „Eglutė“ vadove. Svarbiausias klausimas – mokinių skaičiaus mažėjimas – liko kone nepastebėtas. Sveikintina Savivaldybės iniciatyva iš dalies Savivaldybės biudžeto lėšomis prisidėti prie kai kurių klasių finansavimo. Nebuvo nė vieno klausimo apie rajone atsiradusį privatų licėjų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų teigimu, valstybė už kiekvieną moksleivį lėšas perveda savivaldybėms, kurios sudaro atskiras sutartis su kiekviena mokykla. Tiesa, „Pažinimo licėjus“ veiklą pradėjo poilsio paskirties pastate Arimaičių kaime ir pirmąją naujų mokslo metų dieną dar neturėjo nei statybas užbaigiančio leidimo, nei higienos paso.

Šilumininkai priversti raudonuoti

Taryboje buvo nustatomos šilumos kainos Savivaldybės įmonės „Radviliškio šiluma“ vartotojams. Pernai gruodį nustatytai 5,35 centų už kilovatvalandę kainai nepritarė Valstybinė energetikos reguliavimo tarnybai (buvusi Kainų komisija, VERT). G. Lipnevičius paklausė „Radviliškio šiluma“ vyr. finansininkės Vilmos Smalinskienės, ar anksčiau taip pat kainos buvo paskaičiuotos su klaidomis. Už įmonės skaičius atsakinga V. Smalinskienė tiesaus atsakymo duoti nesugebėjo. Galima tik priminti, kad šis kartas buvo trečias iš eilės, kai VERT specialistai Vilniuje patikrinę rasdavo skaičiavimo klaidų. Dar daugiau. Jų nurodymu šilumos vartotojams buvo sugrąžinta permoka. Kodėl į posėdį neatėjo įmonės direktorius, žemės ūkio elektriko išsilavinimą turintis Pranas Mickaitis, o atsiuntė buvusį policijos pareigūną – tik retorinis klausimas. Taryba vienbalsiai pritarė mažesnėms VERT paskaičiuotoms kainoms.

Investicijos „Radviliškio ligoninėje“
Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė kvietimą paraiškoms dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo. Tarybai pateiktame sprendimo projekte nurodoma, kad kvietime galėtų dalyvauti didžiausia rajono įstaiga VšĮ „Radviliškio ligoninė“. Į tribūną pakviestas direktorius nelabai gaudėsi politikų klausimuose ir su jam įprasta maniera išsisukinėjo nuo tiesioginių klausimų. Įstaigos direktorius turėjo gerokai paprakaituoti, kol atsimušinėjo į nepatogius ir iš anksto su juo nesuderintus klausimus. „Darbietė“Z. Žvikienė teiravosi, kokią dalį nuo suvartojamo viso kiekio energijos pagamins saulės fotovoltinės energijos elektrinė, bei koks bus atsipirkimas. Ligoninės vadovas V. Smalinskas atsakė, kad įstaiga pati neturi lėšų, o, anot jo, pagal paskaičiavimus atsipirkimas būtų per 25 metus.
Ir tai tik tuo atveju, jei bus prisidėta ketvirtadaliu lėšų – prašoma suma yra 25 tūkstančiai eurų. Palyginimui galime pasakyti, kad ant ligoninės kaimynystėje įsikūrusio policijos komisariato stogo įrengta panaši saulės kolektorių elektrinė. Per metus 37 tūkstančius kilovatvalandžių pagaminanti elektrinė kainavo 66 tūkstančius eurų, o prisidėjimas prie projekto atsiėjo vos 4 tūkstančių eurų.
Pastebėjimas – nors ligoninės direktorius minėjo, kad įstaiga neturi pinigų, tačiau operacinį stalą planuojama pirkti net už tris kartus didesnę sumą, nei įsigijo Šiaulių ligoninė.

Ilgiausias posėdis
Nors sprendimo projektų buvo 43, tačiau politikai posėdžiavo daugiau nei tris valandas. Tai tikriausiai yra rekordinis laikas, kadangi Tarybos vidurkis – maždaug viena minutė sprendimo projektui. Vienas iš veiksnių, kad  Tarybos posėdžiai pastaruoju metu trunka ilgiau – Taryboje atsirado nepartiniai V. Aleknienė bei G. Lipnevičius, pateikiantys Tarybai aktualių klausimų.
Nors posėdis vyko neveikiant internetui, jis praėjo sklandžiai. Tarybos narys G. Lipnevičius posėdžio pabaigoje padėkojo vicemerui M. Pauliukui už sklandų Tarybos darbą. Politikas pagirtinas už sugebėjimą netrukdyti pasisakyti opozicijos nariams, užduoti įvairius klausimus. Žinoma, klausiančiųjų nėra tiek daug – kaip visada lyderis G. Lipnevičius, taip pat klausimų uždavė ir Z. Žvikienė. Ar kiti politikai nesugeba, ar nenori atstovauti savo elektoratui, spręsti reikia patiems rinkėjams.

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Už šimtatūkstantinę sumą geras asfaltas bus keičiamas kitu asfaltu

Avatar

Paskelbta

data

Savaitraštis „Radviliškio kraštas“ jau rašė apie  Radviliškio rajono valdininkų užmojus rekonstruoti Žalgirio gatvę, keičiant joje asfalto dangą bei įrengiant  saugaus eismo priemones: bus įrengti greičio ribojimo kalneliai, perėjos neįgaliesiems, sutvarkyti šaligatviai, apšvietimas bei lietaus ir paviršinės nuotekos.
Tarybos posėdyje užvirė aistros dėl Žalgirio gatvės rekonstrukcijos. Dėl saugaus eismo priemonių įrengimo niekas neprieštaravo, tačiau Tarybos nariams iškilo klausimas, kam gadinti puikios būklės asfaltą? Ar tai nebus lėšų taškymas, beje, nemažų? Rekonstrukcijos kaina – net 650 tūkst. eurų.
Tarybos narys Gediminas Lipnevičius paklausė, kas defektavo šią gatvę ir nustatė, kad jos danga susidėvėjusi?
Administracijos direktorė  J. Margaitienė atsakė, kad Žalgirio gatvės asfalto danga defektuota nebuvo. Tad  kaip čia yra, ar administracijos direktorė siūlo gerą dangą keisti dar geresne, kai Radviliškio mieste neasfaltuotų gatvių yra dešimtys, o be jokių šaligatvių – dar dvigubai daugiau…
Taip pat administracijos direktorė informavo, kad rekonstrukcija vyks Žalgirio gatvės atkarpoje nuo Maironio gatvės iki plento.
Administracijos direktorė vėliau bandė pateisinti planuojamas šimtatūkstantines išlaidas: „ES lėšas skyrė saugaus eismo priemonių įrengimui. Šios gatvės šaligatvių būklė labai prasta, joje didelis judėjimas į Lizdeikos gimnaziją, turgų, muzikos mokyklą. Žalgirio gatvėje buvo užfiksuota nemažai eismo įvykių, todėl ji ir buvo pasirinkta rekonstrukcijai. Kai bus įrengtos eismo saugumo priemonės, esama gatvės danga nebebus tinkama“.
Tarybos nariai pastebėjo, kad  nors Dariaus ir Girėno gatvėje eismo saugumo užtikrinimui prie buvusios Jaunimo mokyklos buvo prisukti greičio ribojimo kalneliai ir sutvarkyti šaligatviai, asfalto dangos keisti nereikėjo…
Tarybos narys „valstietis“ J. Povilaitis paantrino G. Lipnevičiui  ir taip pat suabejojo, ar reikėtų keisti pakankamai gerą asfalto dangą  bei teiravosi, kaip giliai bus iškasama esama danga.
Pasak administracijos direktorės J. Margaitienės, asfalto danga bus keičiama, o kaip giliai ji bus iškasta, ji atsakyti negalinti.
Tarybos narys K. Račkauskis teiravosi, kiek laiko užtruks Žalgirio gatvės rekonstrukcijos darbai – jeigu pakankamai judrioje gatvėje kelininkų darbai užsitęs taip ilgai kaip Turgaus ar Vaisių gatvėse, gali kilti didelių problemų.
Projektą pristačiusi G. Rutkauskienė atsakė, kad Žalgirio gatvės rekonstrukcijos darbus planuojama pradėti 2020 metais, o jų trukmė planuojama 36 mėnesiams.
Tarybos narys G. Lipnevičius, išgirdęs valdininkų norą net trejiems metams įklampinti radviliškiečius vienos judriausių gatvių statybos darbuose, teikė siūlymą: „Žalgirio gatvės asfalto būklė labai gera, lyginant su kitomis gatvėmis, taip pat Radviliškyje yra daug neasfaltuotų gatvių. Manau, kad tai yra pinigų taškymas ir siūlau šio klausimo svarstymą atidėti“.
Posėdį stebėjusius gyventojus nustebino  valdininkų  skuba kuo greičiau „įsisavinti“ Europos Sąjungos lėšas bet kokiais būdais, net ir prasilenkiančiais su sveiku protu ar ūkiškumu. Mero A. Čepononio kolegės J. Margaitienės siekis ardyti geros būklės asfaltą perša mintį, ar „nenusės“  ES lėšos kažkieno sąskaitose?
Nors politikai ir abejojo, ar verta ardyti gerą Žalgirio gatvės asfaltą, bet posėdį stebėjusius radviliškiečius  balsavimas šokiravo ir parodė, kad politikų žodžiai nuo darbų skiriasi, o jų kalbos  – tik būdas  pasireklamuoti. 
Už projektą, kad gera asfalto danga būtų keičiama geru asfaltu, pagal gautą protokolą balsavo 19 Tarybos narių: konservatoriai  A. Budrikas, K. Dainius, S. Dišlė, P. Kablys, J. Kvėglys, S. Nakutis, I. Palionienė, E. Pranevičius,  G. Verdingas; „valstiečiai“ J. Povilaitis, K. Dambrauskas, V. Krikščiūnas, M. Pauliukas; socialdemokratai E. Ivanauskytė, V. Janulaitienė, S. Luščikas, J. Pravilonis, K. Račkauskis, „darbiečiai“ J. Baublys ir Z. Žvikienė; prieš balsavo 2 Tarybos nariai – visuomeninio komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ atstovai V. Aleknienė ir G. Lipnevičius balsavo prieš šį abejotiną projektą. Susilaikiusių šiuo klausimu nebuvo.
Posėdžio pabaigoje Tarybos narys G. Lipnevičius žodžių „į vatą“ nevyniojo: „Nors tokie keisti lėšų „įsisavinimai“ rajoną valdančių konservatorių ir jiems prijaučiančiųjų vyksta jau seniai ir daugeliui radviliškiečių yra gerai žinomi, šį kartą mane labiau nustebino ne administracijos direktorės pristatytas Žalgirio gatvės rekonstrukcijos projektas, o kai kurių politikų dviveidiškumas. Prieš rinkimus sakę rinkėjams, kad dės pastangas, jog biudžeto lėšos nebūtų švaistomos, po rinkimų elgiasi priešingai. Belieka tikėtis, kad kai kitą kartą administracija, teikdama siūlymus, atsižvelgs į Radviliškio miesto šimtametes neasfaltuotas gatves bei gatves be šaligatvių“.
Meras A. Čepononis posėdyje nedalyvavo – vietoje Tarybos posėdžio pasirinko atostogas. 

Agnė Dapkutė





 


Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019