Šermukšnių kekėm…

Šermukšnių kekėm

spalio

vakarai nuraudę

dar kužda

šildančius žodžius,

dar laukia

žingsnių

gelsvas lapų

valsas,

aistringai apkabinęs

tylą

po nusirengusiu

klevu.

Sudeginsim žvaigždes

juodų

šakų žvakidėse.

Išeis naktis,

nors svajos

nuodėmę tebesapnuos.

O šitam laikui

tegul

vardą išrenka –

kur neseniai sėdėjome –

akmuo

Lidija Kubilienė

Total
0
Dalinasi
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Related Posts