Socialiniai tinklai

Aktualijos

Savivaldybės vadovai atsibudo – svarstė, kaip padėti verslui

Avatar

Paskelbta

data

Ne paslaptis, kad Radviliškio rajone verslas merdi,  mieste pilna išnuomojamų patalpų, o administracijos direktorė J. Margaitienė verslo skatinimo atėjimą į rajoną pripažino prie nepadarytų darbų.

Beje, į Seimą pabėgęs buvęs rajono meras konservatorius A. Čepononis prieš rinkimus žadėjo rajone įkurti net tūkstantį darbo vietų, bet,  kaip ir daugelis kitų, šis pažadas  liko neištesėtas.

Po Tarybos nario kreipimosi – pabudimas iš letargo miego

Radviliškio rajono savivaldybės taryboje svarstant biudžetą buvo paliestas labai svarbus klausimas – pagalba verslui.

„Nustebino, jog biudžeto projekte nėra numatyta priemonių, kaip padėti verslui. Komitetas „Už geresnį gyvenimą visiems“ teikė pasiūlymą, kaip padėti verslininkams šiuo nelengvu laikotarpiu – tikriausiai daugelis įmonių karantino pabaigos nesulauks, bankrutuos. Liūdna, kad iš administracijos pusės nėra jokių pasiūlymų, kaip gelbėti rajono verslą, nukentėjusį nuo pandemijos“,- sakė Tarybos narys G. Lipnevičius.
Jis Tarybai ir savivaldybės administracijai  pateikė  planą, kuriuo teikė  siūlymą, kaip konkrečiai padėti dėl karantino nukentėjusiems verslininkams.

Įmones bei verslininkus, kurie patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą, G. Lipnevičius siūlė metams atleisti nuo nekilnojamojo turto, žemės ir/ar žemės nuomos mokesčio. Taip pat buvo siūloma atleisti nuo Atliekų rinkliavos mokesčio nedarbo laikotarpiu.

Po Tarybos nario iškelto klausimo, kaip padėti nelengvą laiką išgyvenantiems verslininkams, rajono savivaldybės vadovai  puolė rodyti, jog jiems taip pat rūpi verslininkų problemos ir karštligiškai ėmėsi ieškoti būdų, kaip paremti vidutinius ir smulkiuosius verslininkus.

Beje, savivaldybės administracija, vadovaujama direktorės J. Margaitienės, net nežino, kokios pagalbos reikėtų rajono verslininkams ir prašė Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo komisijos narių pagalvoti ir pateikti konkrečių siūlymų, kaip dar būtų galima savivaldybės biudžeto lėšomis prisidėti prie rajono smulkių ir vidutinių verslo subjektų, dirbančiųjų su verslo liudijimais, patentais, pažymomis padėties gerinimo.

Tik įdomu, kodėl į šį pasitarimą nebuvo pakviesti asocijuotų verslo struktūrų atstovai, kurie puikiai žino esamą verslo padėtį rajone.

Pagalba verslui – lašas jūroje

Rajono biudžete smulkiojo ir vidutinio verslo paramai yra numatyta 40 tūkst. eurų. Pasitarime dėl paramos verslui dalyvausi Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Rita Chlebauskienė teigė, kad paramos priemonėmis, patvirtintomis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. T-230 „Dėl nekilnojamojo turto ir savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos bei žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatų suteikimo“, pasinaudojo nedaug rajono verslininkų. „Savivaldybės tarybos priimtomis mokesčių lengvatomis, taikytomis būtent nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam verslui, 2020 metais pasinaudojo keli rajono verslininkai, iš viso suteikta 7,7 tūkst. eurų paramos“.

Neatmestina galimybė, jog daugelis verslininkų net nežinojo, kad gali pasinaudoti savivaldybės teikiama parama. „Nesulaukiame ir negauname informacijos, kokia parama mums priklauso, kaip nukentėjusiems nuo Covid-19 pandemijos, iš savivaldybės negauname jokios informacijos“,- per pirmąją karantino bangą netekę galimybės dirbti savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcijai skundėsi viešojo maitinimo įstaigas turintys verslininkai.

Tad apie pagalbą verslui savivaldybės administracija galimai taip pat paskleidžia informaciją ribotam kiekiui interesantų – kaip buvo ir su brangaus buto pirkimu Stiklo gatvės buvusiame bendrabutyje.

Ar  savivaldybės administracija pasinaudos Tarybos nario  teiktu  konkrečiu pasiūlymu, kaip padėti verslui, o verslininkai sulauktų pagalbos, parodys  laikas.

Jonas Petrikas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Strateginis veiklos planas – tik fantazija?…

Avatar

Paskelbta

data

Nemažai diskusijų  balandžio 1 d. Radviliškio rajono savivaldybės taryboje sukėlė  Radviliškio rajono savivaldybės 2021-2030 metų strateginio plėtros plano tvirtinimas. Buvo pastebėta, jog jame nėra numatyta realių  darbų, kuriuos reikėtų įgyvendinti per dešimt metų.

Strateginį veiklos planą rengė pirmakursis?

Tarybos posėdyje  nemažai kritikos Strateginiam planui kliuvo ir iš gyventojų, ir iš Tarybos narių. Buvo pastebėta, jog plane neatsispindi tragiška rajono situacija – gyventojų vidutinis amžius pats prasčiausias šalyje, o gydytojų, tenkančių vienam gyventojui, skaičius pats mažiausias.
Kadangi į rajoną įsisukęs mokyklų naikinimo vajus, Strateginiame plane taip pat nepaminėta, kokias mokyklas numatoma uždaryti ar reorganizuoti.
Strateginio plano rengėjams kliuvo ir už tai, kad paruoštame dokumente  nėra gyventojų apklausų rezultatų.

Plane  nepakankamai nušviesta ir turizmo įgyvendinimo strategija – jame paminėti dviračių takai, kuriuos gyventojai apvažinėjo jau prieš penkerius metus.

Paminėjus tokius trūkumus, iškilo klausimas, ar toks dokumentas apskritai reikalingas – jį sudaro per 80 puslapių, o  jokios konkrečios informacijos nepateikta.

Dokumentas – tik vizija…

Savo kūrinį tarybos posėdyje bandė ginti Investicijų ir turto valdymo skyriaus  vedėjas Gintaras Pilypas. „Strateginio plano ruošimą 10 metų laikotarpiui įpareigoja Seimo nutarimai, Vidaus reikalų ministerijos įstatymai.  Jis neturi būti konkretus – ką  pasieksime, kokia  kryptimi vystysime rajoną – tai sudėlios Tarybos sprendimai. Gyvenimas keičiasi ir nėra galimybės surašyti konkrečius objektus – tai daroma ruošiant 3 metų strateginį planą. Šis dokumentas neužkerta kelio keisti rajono vystymo krypties kitai Tarybai“,- sakė vedėjas.

Tarybos narė Z. Žvikienė pasiteiravo, kur vis dėlto galima susipažinti su gyventojų apklausų rezultatais – juk įdomu, kokie rajono gyventojų lūkesčiai.

Pasirodo, apklausų rezultatai buvo patalpinti tik  savivaldybės internetinėje svetainėje, o pagal juos, pasak  G. Pilypo ir buvo kuriamas Strateginis planas.

Tad  apie 90 puslapių sudarantis dokumentas – tik vizija, kuri galimai niekada nebus įgyvendinta.

Tvarkinga gatvė bus tvarkoma …  kad gatvė būtų tvarkinga

Tarybos narys G. Lipnevičius pasiteiravo G. Pilypo, kodėl ardoma  gera Vasario 16-osios gatvė. Pasak vedėjo, Radviliškio rajonas nėra tikslinė teritorija, tik geresnė už vidutinę, ir iš Europos sąjungos negavo lėšų kelių rekonstrukcijai, o tik kelių tvarkymui, gerinant eismo sąlygas. Tad  siekiant įsisavinti šias lėšas ir gerinamos eismo sąlygos trijose sankryžose: bus užtikrintas saugus pėsčiųjų judėjimas, pagerintas apšvietimas, bus lengviau judėti neįgaliesiems.

Tarp Tarybos narių buvo kilusi diskusija dėl administracijos direktorės J. Margaitienės  darbų  pirkimo konkurso už daugiau kaip 650 tūkst. eurų, nes radviliškiečiai Vasario 16-osios gatvę jau praminė „auksine“, kaip ir miesto aikštę.

Jonas Petrikas



Skaityti daugiau

Aktualijos

Beveik 60 kartų gaisrinę saugą pirtyse tikrino ugnis

Avatar

Paskelbta

data

Prieš didžiąsias šventes, tarp jų ir Velykas, per Didįjį šeštadienį yra įprasta kūrenti pirtį. O ten, kur ugnis, visada yra didesnė ir gaisro tikimybė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais degė 59 pirtys, pernai per tą patį laikotarpį liepsnojo 47. Net 45 gaisrai jose įsiplieskė dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. Po kelis gaisrus sukėlė elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai ir neatsargus žmogaus elgesys.

Vien pernai ugniagesiai gesino 175 pirtis. Kaip rodo penkerių metų gaisrų statistika, vidutiniškai per metus ugnis aplanko daugiau kaip 140 pirčių.

„Didžiausias gaisro pavojus pirtyje kyla dėl netinkamos konstrukcijos dūmtraukių, kai nesilaikoma norminių atstumų tarp sumontuoto šildymo įrenginio ar dūmtraukio iki degių statinio konstrukcijų. Dūmtraukis nuo jų turi būti nutolęs ne mažiau kaip 25 cm, o nuo paties šildymo įrenginio  – nuo 25 cm iki 1 m. Be to, kūrenant pirtį  patartina jos per daug neprikūrenti ir nepalikti be priežiūros. Pakuros durelės turi būti uždarytos, o malkos laikomos ne arčiau kaip per metrą,“  – sako  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento  Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis.

Be to, priklausomai nuo pirties eksploatavimo intensyvumo, bet ne rečiau kaip kartą per metus, būtina  iš dūmtraukio išvalyti suodžius. Beje, pirties durys turi atsidaryti į išorę, jos turi būti be užraktų ar sklendžių, kad kilus gaisrui iš jos galėtumėte kuo skubiau išeiti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Skaityti daugiau

Skaitomiausi