Socialiniai tinklai

Aktualijos

Savivaldybėje – „šimtadarbis“, o vadovai užmerkė akis

Paskelbta

data

Kai kiti žmonės neranda net vieno darbo, kitiems ir keturiolika darbų vienu metu susirasti problemų nėra. Savivaldybėje kalbama, kad Radviliškio rajono savivaldybės Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Arnoldas Matuzevičius yra labai darbštus ir dirba net keturiolikoje darboviečių – savivaldybei pavaldžiose mokyklose bei vaikų darželiuose. Ką mano apie tokį „supermeną – šimtadarbį“, paklausėme savivaldybės mero Vytauto Simelio, administracijos direktorės Jolantos Margaitienės bei paties „šimtadarbio“ A. Matuzevičiaus.

Administracijos direktorė J. Margaitienė problemos nemato

Savivaldybės administracijos direktorė J. Margaitienė informacijos, kas iš savivaldybės darbuotojų ar valstybės tarnautojų dirba kitose darbovietėse, neatskleidė, teisindamasi, kad to neleidžia asmens duomenų apsauga, tačiau patikino, kad toks darbuotojas savivaldybėje yra vienas. Nors administracijos vadovė atvirauti nebuvo linkusi, pasiteiravome, kokia jos nuomonė dėl pavaldinių gebėjimo dirbti kitose darbovietėse.

– Ką manote apie savivaldybės darbuotojų ar valstybės tarnautojų darbus keliais etatais? 

 – Jei tai netrukdo vykdyti pagrindinių valstybės tarnautojo ar darbuotojo pareigų, neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, siekimą užsidirbti papildomų pajamų vertinu teigiamai.

 – Ar tai neįtakoja gebėjimo gerai atlikti darbą savivaldybėje?

 – Iki šiol valstybės tarnautojų papildomas darbas neturėjo įtakos tiesioginių darbo funkcijų atlikimo kokybei. Jei tokia įtaka bus pastebėta, šis klausimas bus sprendžiamas individualiai teisės aktų nustatyta tvarka.

Ar savivaldybės administracijos Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Arnoldas Matuzevičius iš tiesų dirba 14 darboviečių?

– Jūsų prašoma informacija, kaip minėta anksčiau, sudaro asmens duomenis, todėl dėl šios informacijos siūlome kreiptis tiesiogiai į valstybės tarnautoją.

Ar į Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigas neįeina savivaldybės biudžetinių įstaigų atstovavimas teisėsaugos institucijose, teisinių dokumentų rengimas? Gal galite pateikti pareiginius nuostatus?

– Neįeina. Pagal pareigybės aprašymą, valstybės tarnautojas, eidamas pareigas, gali atstovauti tik savivaldybės institucijoms (tarybą, administraciją).

Kaip A. Matuzevičiui pavyko įsidarbinti kitose savivaldybei pavaldžiose įstaigose, kurios, kaip žinia, yra mokyklos ir darželiai?

– Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktą, biudžetinės įstaigos vadovo pareigos yra tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą. Tai reiškia, kad savivaldybės sprendimo, keičiant švietimo įstaigos, kurios teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, struktūrą ir pareigybių sąrašą, nereikia.

– Kaip manote, ar A. Matuzevičius spėja atlikti visus darbus galimai net keturiolikoje įstaigų?

– Priekaištų dėl A. Matuzevičius atliekamų funkcijų neturiu.

– Kurią darbo dienos dalį (arba savaitės ar mėnesio dalį) jis skiria darbui kitose įmonėse ar įstaigose?

– Darbą A. Matuzevičius pagal papildomo darbo sutartis atlieka kitu nei valstybės tarnautojo darbo laiku.

Meras dėl direktorės darbo tik žada domėtis

Į klausimus apie savivaldybės darbuotojų lakstymą per kelias darbovietes meras V. Simelis, nors nenoromis, tačiau atsakė. Tiesa, kai kur jis teigė, kad kontroliuoti savivaldybės administracijos darbuotojus – ne jo darbo sritis. Galbūt dėl to ir jokių priemonių dėl didesnio kai kurių darbuotojų apetito pinigams jis nežada imtis. Manome, kad mero, kaip savivaldybės vadovo, turinčio tam tikrų galių, sritis yra ir domėtis, kas vyksta tame pačiame koridoriuje.

Ką manote apie savivaldybės darbuotojų ar valstybės tarnautojų darbus keliais etatais? 

– Mano manymu, tai nėra sektinas pavyzdys.

Ar tai neįtakoja gebėjimo gerai atlikti darbą savivaldybėje?

– Mano manymu, valstybės tarnautojai turėtų eiti vienas pareigas, nes, galimas dalykas, papildomos pareigos gali trukdyti tinkamai atlikti pagrindines pareigas.

Ar Jums teko girdėti, kad savivaldybės administracijos Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Arnoldas Matuzevičius iš tiesų dirba 14 darboviečių?

Specialiai tuo nesidomėjau, bet viešoje erdvėje pasklidusi informacija apie tai pasiekė ir mane.

Kadangi Jūsų kabinetas yra netoli A. Matuzevičiaus, kiek darbo laiko jis praleidžia ne kabinete, o kitose įstaigose?

– Na, tikrai neseku savivaldybės administracijos darbuotojų, todėl į šį Jūsų klausimą atsakyti negaliu.

Ar nemanote, kad leidžiant šiam darbuotojui dirbti keliolikoje darboviečių, švaistomos savivaldybės biudžeto lėšos?

– Manau, kad nešvaistomos, nes įstaigoms juristo paslaugos vis tiek reikalingos, tad jos vis tiek naudojamos.

Ar nemanote spręsti dėl administracijos direktorės atsakomybės, nesukontroliavus sau pavaldžių darbuotojų darbo laiko bei atsakomybės klausimų, sudarius prielaidas protekcijoms ir didesniam darbo užmokesčiui be pagrindo?

– Jei tai bus sisteminis klausimas, reikės pasidomėti išsamiau.

 „Darbštusis“ juristas kol kas nieko nežada keisti

O gal vis tik darbas keturiolikoje darboviečių – viso labo gandai, galų gale paklausėme Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo A. Matuzevičiaus. Kur ir kuo dirba bei keliose darbovietėse, valstybės tarnautojas atsisakė pateikti duomenis, nes tai – asmens duomenys, kurie nėra vieši.

– Ar dirbate pagal darbo sutartis, o galbūt vykdote individualią veiklą?

– Pagal darbo sutartis.

-Kelias valandas per dieną (ar savaitę) skiriate darbui ne savivaldybėje?

-Tai asmens duomenys, kurių anksčiau minėtu teisiniu pagrindu neteiksiu.

– Ar į Jūsų, kaip Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojo, pareigas neįeina savivaldybės biudžetinių įstaigų atstovavimas teisėsaugos institucijose?

-Neįeina.

– Kaip sekasi visus darbus suderinti, ar nepavargstate, vis tik nemažas krūvis?…

– Sekasi gerai, dėkui.

– Ar nežadate iš kurių nors darboviečių išeiti?

– Kol kas neplanuoju. Ateityje tai priklausys nuo objektyvių aplinkybių bei darbdavių ir darbuotojo, t.y. mano, valios.

Kadangi savivaldybės darbo laikas yra nuo 8 iki 17 valandos, ir, pasak administracijos direktorės J. Margaitienės, savivaldybės darbo laiku jis būna darbo vietoje, lieka klausimas, kaip po 17 valandos jis spėja padirbėti dar trylikoje darboviečių ir ką jis dirba ugdymo įstaigose naktį. Ar įmanoma dirbti galimai iki keturiolikos darboviečių, nepažeidžiant įstatymų, ir dėl ko problemų nemato savivaldybės meras V. Simelis bei administracijos direktorė J. Margaitienė, paliekame spręsti Jums, gerbiami mūsų skaitytojai.

Monika Ilgauskytė

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi Lukiškių kalėjimo komplekso ir jo prieigų istorinės atminties įprasminimo darbų

Paskelbta

data

2022 m. sausio 27 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) galimybių studijos ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose‘‘, pristatymas ir diskusijos. LGGRTC(Centro) vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas pristatė numatomą galimybių studiją dėl Lukiškių aikštės istorinės atminties įamžinimo.

,,Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi naujos funkcijos su ryškia visuomenine užduotimi – įprasminti Lietuvos istorinės atminties klausimus Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose. Šios svarbios vizijos sukūrimas ir įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių mūsų įstaigos uždavinių‘‘ – susirinkusiems kalbėjo LGGRTC (Centro) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Rengiant galimybių studiją dėl ,,Istorinės atminties įamžinimo strategijos Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“ LGGRTC (Centre) buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo pakviesti žinomi istorikai, architektai, dailininkai. Jos pirmininku paskirtas LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas, architektas, profesorius A.Vyšniūnas.

Svečiams iš prezidentūros, vyriausybės, LR užsienio reikalų ministerijos ir kitų institucijų, LGGRTC (Centro) darbuojamas buvo pristatyta pirminė galimybių studija ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“.

,,Svarbiausias šios studijos tikslas – Istorinės atminties įamžinimas, Laisvės kovų dalyvių atminties pagerbimas, nacionalinio pasididžiavimo ir savigarbos stiprinimas, nacionalinės tapatybės identifikavimas. Ir labai svarbu suderinti politinius, istorinius, architektūrinius, meninius momentus, suformuoti teisingą Vilniaus miesto tremties ir rezistencijos laikotarpio istorinį įamžinimą ir parodyti šio komplekso daugiafunkcines galimybes‘‘- sakė LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas A.Vyšniūnas.

Prof.A.Vyšniūnas pabrėžė, kad tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės Lietuvos Laisvės kovų istorijos įamžinimo koncepcijos pagrindu siūlome sukurti Istorinės atminties tyrimų ir edukacijos centrą, kuris reziduotų Lukiškių kalėjimo pastatų komplekse. Memorialinių kompleksų (ypač Holokausto) formavimo pasaulinė praktika (Yad Vashem Jeruzalėje, Berlyno holokausto muziejus, Karlago muziejus Dolinkoje. Tai rodo, kad tokie centrai yra nepaprastai gyvybingi, nes atlieka švietėjišką funkciją, sukuria platformą įvairioms meninėms veikloms ir projektams.

Tai yra ilgalaikis projektas, kuris yra būtinas, nes praėjus daugiau kaip 30 metų po Nepriklausomybės atstatymo, Lietuvos visuomenė dar sunkiai  suvokia skirtumo tarp „tremtinių“ ir „politinių kalinių“. Žmonės neturi elementarių žinių apie GULAG‘ą, jo struktūrą, veikimo principus. Visiškai nieko nežinoma apie Ypatinguosius lagerius, nors būtent juose kalėjo didžioji dalis Laisvės kovotojų.Labai mažai žinoma apie pasipriešinimą politinių kalinių lageriuose (Kengyras, Norilskas, Vorkuta).

Studija pagrįsta istorinio informatyvumo ir teritorinės sklaidos principu, kuris leistų dabar veikiančius atsitiktinius istorinės atminties siužetus sujungti į vieną kultūrinę-edukacinę platformą. Labai svarbu prasminant tokias skaudžias ir svarbias istorines temas: Partizanų, Gulago, Holokausto, Tuskulėnų. Iš esmės tai yra vienas kitą papildantys siužetai, kurie gali būti įgyvendinami ir realizuojami skirtinguose kompleksuose.

Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas – diskusija. Nutarta, kad bus tikslinama ši studija. Koncepciją numatoma pristatyti visuomenei 2022 m. balandžio mėn.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Nuotraukos LGGRTC darbuotojų

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kiaules laikantys ūkininkai raginami neprarasti budrumo dėl AKM

Paskelbta

data

Nors Lietuvos kiaulių ūkiuose afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių daugiau kaip 1,5 metų nėra nustatoma, iš Europos šis virusas nesitraukia. Sausio viduryje apie pirmą šiemet AKM židinį ūkyje, laikiusiame 168 kiaules, pranešė Slovakija.

Virusas pasitvirtino ištyrus per trumpą laikotarpį nugaišusių 8 kiaulių mėginius. Toje Slovakijos teritorijoje, kurioje buvo nustatytas AKM protrūkis, fiksuojami ir teigiami ligos atvejai šernams, todėl viena iš keliamų hipotezių – AKM virusas į kiaulių laikymo vietą pateko iš užkrėstos aplinkos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Slovakijoje AKM itin skaudžiai pasireiškė 2021 m. gruodžio mėnesį, kai liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma virš 40 tūkst. kiaulių.

Lietuvoje AKM atvejai vis dar fiksuojami laukinėje gamtoje. 2021 m. virusas nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems. Rizika virusą iš miško pernešti į kiaulių laikymo vietą visada išlieka, todėl mūsų šalies kiaulių augintojai raginami išlaikyti budrumą bei atsargumą, griežtai ir atsakingai taikyti biologinio saugumo priemones savo ūkiuose. Tai vienintelė efektyvi priemonė, galinti padėti apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų ūkius nuo šios ligos atnešamų nuostolių. 

Ypač svarbu užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, o kiaulės būtų šeriamos tik termiškai apdorotais pašarais. Prie įėjimų į kiaulių laikymo vietas turi būti patiesti dezinfekciniai kilimėliai, dėvimi tik darbui tvarte skirti rūbai, persiaunama avalynė ir reguliariai naudojamos dezinfekcinės priemonės.

Ūkininkų prašoma stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę, o kilus net menkiausiam užkrečiamosios ligos įtarimui – nedelsiant informuoti veterinarijos gydytoją, artimiausią regioninį VMVT padalinį arba pranešti bendruoju nemokamu VMVT telefono nr. 8 800 40 403.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi