Pasaulio sveikatos organizacijos
duomenimis, širdies ligos kasmet nusineša 17 mln. gyvybių ir tai sudaro
trečdalį visų pasaulio žmonių mirčių. Pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių
ligų skaičių Lietuva užima vieną pirmųjų vietų Europoje. Pagrindinė mirties
priežastis – miokardo infarktas. Jo atsiradimui įtakos turi ne tik bendra
gyventojų būklė, bet ir gyvenimo įpročiai, stresas, nuovargis ir netinkama
mityba.
Nors Lietuvoje jau nuo 2006-ųjų metų yra vykdoma
prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa, tačiau kardiologai vis dar
skambina pavojaus varpais, mat mirtingumas nuo šios ligos šalyje išlieka vienas
didžiausias visoje Europoje.
„Lietuvos kardiologų draugija kelia klausimus, kodėl
Lietuva, būdama Europos Sąjungos šalimi ir turėdama visus prieinamus vaistus,
vykdydama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, vis dar yra paskutinėje
vietoje pagal savo rezultatus, kodėl mes neapsaugome savo jaunų žmonių, kodėl
tik išėjus į pensiją dažnas suserga širdies bei kraujagyslių ligomis“, – susirūpinusi
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė prof. dr. Jelena Čelutkienė.
Prevencinės galimybės šalyje yra nemenkos, tačiau
neurologas prof. Dalius Jatužis apgailestauja, jog tik 47 proc. vyrų ir 53
proc. moterų dalyvauja valstybės apmokamoje širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos
programoje, kuri gali apsaugoti ir nuo širdies, ir nuo smegenų ligų.
„Kalbėdami apie kraujagyslių ligų riziką, mes
kalbame ir apie miokardo infarktą, ir apie išeminį insultą, ir net apie galūnių
kraujagyslių ligas. Daug žmonių šalyje serga šiomis ligomis, nes yra
nepakankamai skiriama dėmesio rizikos veiksniams. Padidėjęs cholesterolio
kiekis skatina kraujagyslių sienelių funkcijos blogėjimą, skatina
aterosklerozės vystymąsi, skatina trombozę, kas ir sukelia šias gyvybei
pavojingas ligas“, – sako VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojas
neurologas, Lietuvos neurologų asociacijos ir insulto asociacijos prezidentas
med. m. dr. prof. Dalius Jatužis.
Širdies ir kraujagyslių ligoms įtakos turi ir
paveldimumo faktorius, tačiau daug didesnis rizikos veiksnys yra netaisyklingas
žmogaus gyvenimo būdas: rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga mityba,
antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Aukštas kraujospūdis,
išprovokuotas nuolatinio streso ar nerimo, taip pat didina širdies apkrovą,
sukelia širdies sienelių sustorėjimą ir gali padidinti širdies bei kraujagyslių
ligų tikimybę.
„Jeigu kalbėtume apie cholesterolį, jis yra labai
svarbus organizmo komponentas, atsakingas už ląstelių dauginimąsi, kraujagyslių
sienelių elastingumą. Jeigu jo ima trukti, ypač kaktinėje smegenų srityje,
prasideda demencija, silpnaprotystė. Savo cholesterolį reikia pasitikrinti bei
sužinoti bent du kartus per metus ir esant nedideliam pakitimui, koreguoti jo
kiekį maisto produktais: žuvimi, aliejais, česnakais, uogomis“, – teigia
gydytoja kardiologė Asta Grigaliūnienė.
Nors širdies ir kraujagyslių ligos itin pavojingos
gyvybei, tačiau pasak kardiologų, net iki 80 proc. šių ligų būtų galima
išvengti pakoregavus gyvenimo būdą ir mitybą. Plačiai žinoma, jog širdies
būklei itin naudinga Viduržemio jūros dieta, kurios mitybos pagrindą sudaro
augalinės kilmės produktai, žuvis, jūros gėrybės, alyvuogių aliejus.
„Kad ir negyvename Viduržemio regione, tačiau šiais
laikai jau galime nusipirkti šių produktų ištisus metus, tačiau Lietuvoje
žmonės dar vengia taip maitintis, nes tai yra brangu ir reikalauja papildomo
laiko bei pastangų. Tačiau mes ir savo šalyje turime produktų, kurie teigiamai
veikia širdies sveikatą. Labai daug antioksidantų yra daržovėse, vaisiuose,
širdies veiklai svarbi yra folio rūgštis ir vitaminas B12, kurio vienas
pagrindinių šaltinių yra jautiena. Deja, šių produktų lietuviai nesuvalgo tiek,
kiek reikėtų, todėl negauname reikalingo maistinių medžiagų kiekio. Per mažai
valgome ir žuvies, todėl negauname pakankamai širdžiai naudingų omega-3
polinesočiųjų rūgščių, bet per daug gauname širdžiai kenksmingų sočiųjų riebalų
– iš riebios kiaulienos ir riebių pieno produktų”, – teigia VU Medicinos
fakulteto profesorius Rimantas Stukas.
Gydytojai pripažįsta, jog nors pacientai ir supranta
gyvenimo būdo bei mitybos įtaką sveikatai, tačiau ne visada laikosi numatytų
gairių. Greitas gyvenimo tempas, darbe patiriamas stresas, laiko stoka neretai
priverčia rūpinimąsi savimi nustumti į šoną, kol išprovokuotos ligos tampa
nebekontroliuojamos. Tokiems žmonės gydytojai rekomenduoja išmėginti širdies
veiklai subalansuotus maisto papildus, kurie užtikrina reikiamų maistinių
medžiagų dienos normą.
„Jeigu mitybos neišeina taip lengvai sureguliuoti, ją galima papildyti tinkamais maisto papildais, kurių sudėtyje būtų Viduržemio jūros dietos naudingieji komponentai. Tačiau, žinoma, net ir vartojant papildus nereikia užmiršti, kad labai svarbu yra stebėti savo mitybą ir stengtis kuo daugiau naudingųjų medžiagų širdžiai ir sveikatai gauti su maistu“, – tikina prof. R. Stukas.