Socialiniai tinklai

Aktualijos

Rudeninė senjorų išvyka

Avatar

Paskelbta

data

Kažkada išskaičiau Vaižganto žodžius, skirtus J. Žemaitei: „Tai stambus nešlifuotas akmuo, kuris vertinamas ne matomais spinduliais, tik svoriu… Tai rašytoja, sverianti labai daug karatų“. Šiandien, kai švenčiame Juozo Tumo – Vaižganto garbingą 150 metų gimimo jubiliejų, neabejodami tuos žodžius galime pritaikyti pačiam Vaižgantui (1869-1933).
Gimė Maleišiuose, Svėdasų valsčiuje (dabar Anykščių kraštas). Kas jis? Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, KUNIGAS. Tėvai buvo pasiturintys ūkininkai. Šeimoje gimė 10 vaikų, iš kurių išaugo tik penki, dar penki broliai mirė vaikystėje. Juozukas buvo jauniausias, dešimtas vaikas šeimoje. Mokėsi Kunigiškių pradžios mokykloje, kurioje ir pabuvojo Trečio amžiaus universiteto knygų bičiuliai. Muziejus sovietmečiu buvo gerokai sunaikintas, ten gyveno net kelios kolūkiečių šeimos. Vėliau vietinių žmonių iniciatyva buvo restauruotas medinis nedidukas pastatas ir jame įrengta ekspozicija apie Vaižganto mokyklinius metus. Seni rudi mokykliniai suolai, molinė krosnis, skambutis, skelbdavęs pamokos ir pertraukos pradžią ir pabaigą. Nors paties Vaižganto autentiškų daiktų neišlikę, tačiau vietiniai gyventojai sunešė pageltusias nuo laiko pažymių knygeles, sąsiuvinius, knygas. Buvo išties malonu prisiliesti prie šimtmečio išsaugotų relikvijų (ekskursijos vadovas-žurnalistas ir rašytojas Vytautas Bagdonas).
Vaižgantas mokėsi visą gyvenimą, siekdamas tobulumo: Daugpilio realinėje gimnazijoje, Kauno kunigų seminarijoje (į kunigus įšventintas 1893 metais). Vaižganto veikla buvo įvairialypė: įsitraukė į lietuvių klierikų Lietuvos mylėtojų draugijos veiklą, palaikė ryšius su Mosėdžio vietos knygnešiais, platino draudžiamą literatūrą, mokė vaikus skaityti, redagavo nelegalius laikraščius, buvo slaptai sekamas policijos.
12 metų buvo Kauno Vytauto bažnyčios rektoriumi. Lietuvos universitete dėstė lietuvių literatūros istoriją. Jam buvo suteikti docento ir garbės daktaro laipsniai. 1921 metais įkūrė Lietuvai gražinti draugiją.
Visa tai mes vienaip ar kitaip buvome žinoję, o ekskursijoje sužinojome daugiau apie jo žmogiškąsias charakterio savybes. Ne veltui sakoma, kad Vaižgantas – mūsų visuomenės sąžinė. Visus žavėjo savo paprastumu, nuoširdumu. Eidamas Laisvės alėja Vaižgantas katilioką nešdavosi rankose: argi suspėsi prieš visus nukelti?.. Jei batai spausdavo, nesidrovėjo eiti grindiniu basas. Seminarijoje jis klausydavo klierikų išpažinčių. Buvo atlaidus ir tiesmukas. Jei abejodavo dėl kunigystės, sakydavo: „Nenori – nebūk“. Kai kartą prieš šventimus baigiamojo kurso alumnas suabejojo pašaukimu, Vaižgantas atrėžė: „Ir čia šūdas, ir ten šūdas. Imk šventimus“. Ėmęs tukti, bandė numesti svorio. Pasisekė numesti 3 kilogramus. Tada ir gimė posakis: „Vargas alkti, vargas ir ėsti“.
Jo kambario durys buvo atviros visiems. Bet tarp prašančių būdavo ir tokių, kurie padarydavo daug nemalonumu. Bet vieną kartą ant durų atsirado kortelė: „Čia ne bankas, pinigų neskolinu“. Kai Vaižgantas šventė 60-metį, spaudoje pasirodė nuotrauka: sėdi su sutana, su katilioku ant galvos ir šuneliu Kauku (planuojamas būtent toks paminklas Vaižgantui pastatyti Kaune). Apačioje nuotraukos užrašas: „Ieškojau laimės kitiems ir pats laimingas tapau“.
Vedami apmąstymų, pabuvojome ir Malaišiuose, Vaižganto gimtinėje, kur neseniai pastatytas paminklas, išdrožti stogastulpiai.
Neliko pamirštas ir rašytojas Jonas Biliūnas, svajojęs apie laimės žiburį. Pabuvojome jo muziejuje Niūronyse. Mus sužavėjo Anykščių krašto gamtovaizdžiai. Pabuvojome ant Kalitos kalno, sužinojome apie šeimyniškėlių piliakalnį ir karalių Mindaugą (pasakojo mūsų klubo narys A. Krikštanas), Kupiškyje ieškojome žemėlapyje nurodytų menininko Orakausko skulptūrų, stabtelėjome prie Kupiškio marių, iš tolo gėrėjomės sala „Uošvės liežuvis“. Kilo daug idėjų kitoms išvykoms.

TAU klubo „Beržė“ pirmininkė J. Kaučikienė

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Neblaivus „zuikis“ ne tik norėjo apgauti kontrolierių, bet jį dar ir sumušė

Avatar

Paskelbta

data

Birželio 1-osios ryte Šiauliuose, 4-ojo maršruto miesto autobuse, įvykęs incidentas tarp keleivio ir kontrolieriaus, baigėsi ikiteisminiu tyrimų dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Nusikalstama veika įtariamas neblaivus vyras (0,98 prom.) atsidūrė areštinėje, o bilietus tikrinęs kontrolierius – pas medikus. Jam diagnozuotas nubrozdinimas ir kaklo suspaudimas,po medikų apžiūros jis  gydosi ambulatoriškai.

Į Bačiūnų gatve važiavusį autobusą patikrinti, ar nėra juo važiuojančių „zuikių“, su kolege įlipo kontrolierius ir paprašė pateikti bilietus. Vienas keleivių, nuo kurio trenkė alkoholiu, kontrolieriui pateikė elektroninį bilietą, tačiau, jį nuskenavus, pastebėta, kad bilietas – lengvatinis. Kontrolierius paprašė keleivio pateikti galimybę naudotis tokiu bilietu suteikiantį dokumentą. Kai keleivis ėmė atsikalbinėti, atidžiau elektroninį bilietą apžiūrėjęs kontrolierius pastebėjo, kad jis priklauso ne vyrui, o moteriai. Keleivio buvo pareikalauta ne jam priklausantį elektroninį bilietą atiduoti kontrolieriui. Tačiau šis, pasakęs, kad  bilietas priklauso jo draugei, nesutiko su kontrolieriaus reikalavimu. Dėl to ir kilo konfliktas, pasibaigęs smurto protrūkiu.

Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėja, atliekanti ikiteisminį tyrimą, siekdama nustatyti tikslias įvykio aplinkybes,  prašo atsiliepti autobusu važiavusius ir konfliktą mačiusius keleivius ir paskambinti jai telefonu (8 700) 61454 arba parašyti elektroniniu paštu rasa. preimontiene@policija.lt.

                                             Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Aktualijos

VVSSF skelbia papildomos informacinės kampanijos konkursą

Avatar

Paskelbta

data

Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (VVSSF) taryba paskelbė dar vieną socialinės informacinės kampanijos projektų finansavimo konkursą. Taip siekiama užtikrinti kuo platesnę objektyvios informacijos sklaidą apie koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo suvaldymą šalyje. Šiai naujai informacinei kampanijai skiriama 500 tūkst. eurų iš 2020 metų VVSSF skirtų lėšų, kurias Finansų ministerija skyrė kaip papildomą finansavimą.

VVSSF tarybos pirmininkė Gražina Belian teigia, kad ši informacinė kampanija leis užtikrinti aktyvesnę informacijos sklaidą visuomenės informavimo priemonėse apie koronaviruso infekcijos valdymą šalyje, emocinės pagalbos galimybes ir kitais aktualiais klausimais.

„Tikimąsi, kad ši informacija bus skelbiama patrauklia forma, aktuali, patikima bei moksliškai pagrįsta ir taps atsvara plintančiai melagingai informacijai „fake news“. Koronaviruso infekcija kelia grėsmę ne tik fizinei sveikatai, ji taip pat daro įtaką kasdieniam kiekvieno žmogaus gyvenimui. Tad  svarbu ne tik šviesti visuomenę apie asmeninę atsakomybę siekiant suvaldyti šią infekciją, bet ir informuoti žmones apie tai, kaip jie gali apsisaugoti ir kokios pagalbos sulaukti“, – teigia G. Belian.

Kampanijos pagrindinis tikslas yra siųsti aiškią žinią, kad siekiant suvaldyti koronaviruso infekcijos plitimą šalyje, kiekvienas žmogus turi jaustis atsakingas už savo ir artimųjų bei kitų aplinkos žmonių ateitį ir sveikatą. Kiekvienas gyventojas turėtų sugebėti įvertinti esamą padėtį, prisitaikyti prie pokyčių, suprasti vykdomus prevencinius veiksmus, atsižvelgti į specialistų rekomendacijas ir gebėti jas taikyti asmeniniame gyvenime bei imtis aktyvių prevencinių veiksmų.

Projektų paraiškų laukiame iki birželio 23 dienos. Daugiau informacijos: http://sam.lrv.lt/2020-m-socialines-informacines-kampanijos-koronaviruso-covid-19-informacijos-sklaida-salies-ziniasklaidos-priemonese-konkurso-dokumentai

Apie Valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondą:

Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas veiklą pradėjo 2016 metais. Jo lėšos naudojamos visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veikloms, įskaitant prevencinius projektus, socialinę reklamą, mokslinius tyrimus.

Sprendimus dėl fondo lėšų skyrimo priima fondo taryba, kurios sudėtį 5 metams tvirtina Vyriausybė. Tarybą sudaro 14 narių, tarp jų – ministerijų, savivaldos, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Nacionalinės sveikatos tarybos atstovai.

Taryba tvirtina Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis remiamų projektų sritis ir jų prioritetus, skelbia konkursus projektams atrinkti, nustato projektų atrankos kriterijus, priima sprendimus skirti arba neskirti lėšas pateiktiems projektams.

Fondo lėšas sudaro Vyriausybės nustatytas praėjusių metų faktinių įplaukų procentas iš akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, apdorotą tabaką, bei įplaukų iš lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019