Socialiniai tinklai

Aktualijos

Radviliškyje paminėta Gedulo ir vilties diena

Avatar

Paskelbta

data

1941 m. birželio 14-oji žymi vieną baisiausių naktų Lietuvos istorijoje. Birželio 14-osios naktį buvo pradėti masiniai lietuvių trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta apie 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Žmonės buvo tremiami gyvuliniuose traukinių vagonuose, daugelis iš jų kelionės tikslo taip ir nepasiekė…

Gedulo ir vilties dienos minėjimas prie Trijų kryžių memorialo prasidėjo Radviliškio miesto kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choro „Versmė“ (vadovė Rasa Gasiūnienė) daina. Renginio vedėjas Radviliškio miesto kultūros centro režisierius Vaidotas Katutis pasveikino visus susirinkusiuosius ir paprašė tylos minute pagerbti nuo sovietų žiaurumo nukentėjusius lietuvius.

Skaudžiais tremtinės prisiminimais pasidalijo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Radviliškio skyriaus vadovė Stasė Janušonienė.

Prie Trijų kryžių memorialo buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakės, skirtos atminti visus, kurie 1941–1952 m. buvo ištremti iš savo gimtųjų kraštų ir nebegrįžo atgal.

Parengta pagal Radviliškio miesto kultūros centro informacija

 

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Virtualus susitikimas su Egle Aukštikalnyte Hansen

Avatar

Paskelbta

data

Kovo 3 dieną yra minima Pasaulinė laukinės gamtos diena, kviečianti švęsti laukinės gamtos grožį ir domėtis laukine gyvūnija ir augalija. Ta proga Šiaulių PRC Prekybos ir verslo skyriaus bendruomenė virtualiai bendravo su Egle Aukštikalnyte Hansen, kuri šiuo metu keliauja ir fotografuoja laukinę gamtą, gyvūnus po MASAI MARĄ (Kenija, Afrika). Susitikime pašnekovė pasakojo apie savo gyvenimą Kenijoje, Afrikos draustinius, nacionalinius parkus, kur stebi, kaip laukiniai gyvūnai gyvena, ir juos fotografuoja. Paklausta, ar laukinėje gamtoje saugu, Eglė Aukštikalnyte Hansen atsakė, kad saugu, tik reikia mokėti matyti, girdėti ir skaityti gamtos ženklus. Papasakodama apie vietinių žmonių gyvenimą, tradicijas ir papročius, E. Aukštikalnytė Hansen pastebėjo, kad tradicijos ir papročiai po truputį keičiasi, kai kurių dalykų jauni išsilavinę žmonės atsisako.

Kadangi keletą metų E. Aukštikalnytė Hansen gyveno Šanchajuje (Kinijoje), tai buvo paprašyta palyginti gyvenimą tose dvejose vietose: Kinijoje ir Kenijoje. Apie gyvenimą Kinijoje yra pasakojama ir knygoje „Mamahuhu: šešeri metai Kinijoje“.  Paklausta, kodėl nerašo arba nekuria laidos apie Lietuvos gamtą, pašnekovė prisipažino, kadangi dar neinvestavo pakankamai savo laiko, tad gimtosios šalies gamtos tiek gerai nepažįstą, kad galėtų, pavyzdžiui, parašyti knygą. Bet patikino, kad Lietuvoje tikrai yra gerų rašytojų, fotografų, kurie atskleidžia Lietuvos grožį.

Eglė pasidžiaugė šiandieniniu jaunimu, kuriuo žavisi ir tiki. Anot Eglės, šiandieninis jaunimas fantastiškas, jie protingi, ieškantys, jie turi daug įvairiausių galimybių, jiems priklauso ateitis. Tad ji jaunimui linkėjo pasitikėti savo intuicija, surasti pusiausvyrą tarp laukinės gamtos ir žmogaus, suvokti, kad žmogus daug ką gali, gali atrasti, sukurti, bet gali ir sunaikinti, tad linkėjo kuo daugiau sukurti panaudojant laukinės gamtos resursus, nepakenkiant vienas kitam ir išlaikant sveiką pusiausvyrą. Linkėjo turėti labai daug svajonių, kurios yra pagrindinis idėjų generatorius, būti lankstiems ir išbandyti save daugelyje veiklų.

Susitikime kalbėta apie knygas „Mama Afrika“, „Laukinė motina gamta“, „Mamahuhu: šešeri metai Kinijoje“.

O mokiniai domėjosi, kaip fotografei pavyko susigyventi su vietine bendruomene, kokia kalba susikalba su vietiniais gyventojais, koks mylimiausias gyvūnas, apie žmogaus poveikį laukinei gamtai ir kur tie pokyčiai matomi ryškiausiai, kas arčiau širdies: Lietuva ar Kenija?

Skaityti daugiau

Aktualijos

SVARBI INFORMACIJA! Pasikeitė gatvės pavadinimas, kurioje įsikūrę Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai

Avatar

Paskelbta

data

Pasikeitė gatvės pavadinimas, kurioje įsikūrę Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai. Dabar gatvė vadinasi Algirdo Juliaus Greimo. Nors gatvės pavadinimo lentelės dar nepakeistos (tebėra senasis P. Cvirkos gatvės pavadinimas), teismo lankytojams ir asmenims, siunčiantiems dokumentus paštu, tai labai svarbi informacija.  Naujas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų adresas: Algirdo Juliaus Greimo g. 77, LT-77165 Šiauliai.

2021 m. kovo pradžioje Registrų centro Adresų registre įregistruotas naujas gatvės pavadinimas. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą „Dėl P. Cvirkos gatvės pavadinimo pakeitimo“ ir nusprendė pakeisti Šiaulių miesto P. Cvirkos gatvės pavadinimą į Algirdo Juliaus Greimo gatvės pavadinimą.

Kaip Teismą informavo Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kol kas Algirdo Juliaus Greimo gatvės pavadinimo nėra žemėlapiuose. 

A. J. Greimas yra vienas žymiausių pasaulio semiotikų. Jis 1929–1931 m. ir 1940–1944 m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo Mergaičių gimnazijoje ir Prekybos institute, buvo Tautinės lietuvių studentų korporacijos Neo-Lithuania narys, priklausė Šiaulių kultūrininkų būreliui.

Nijolė Damulė

Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja

(ryšiams su žiniasklaida ir visuomene)

Mob. 8 676 50 348

Faks. (8 41) 598 480

el. p.  nijole.damule@teismas.lt

https://siauliu.teismai.lt/

Skaityti daugiau

Skaitomiausi