Svarstant Radviliškio rajono savivaldybės 2026 metų biudžetą, rajone veikiančių žmonių su negalia organizacijų bendruomenė kilo į atvirą pilietinį pasipriešinimą. Ne dėl politinių ambicijų ar papildomų privilegijų, bet dėl labai konkrečios baimės – kad biudžeto perskirstymo metu socialinių paslaugų ir neįgaliųjų programų finansavimas gali būti sumažintas, o tai reikštų realias pasekmes šimtams rajono gyventojų.
Neįgaliųjų asociacijų atstovai atvirai kalbėjo, jog net menkiausias finansavimo sumažinimas jiems būtų kritinis: teikiamos paslaugos yra akredituotos, paremtos nuolatiniu darbu, o jų tęstinumas priklauso ne nuo deklaracijų, bet nuo konkrečių biudžeto sprendimų.
Pastaraisiais metais Radviliškio rajone socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugas teikė keturios akredituotos įstaigos: Radviliškio rajono asmenų su negalia draugija, Radviliškio diabeto klubas „Likimas“, VšĮ LASS Šiaurės rytų centras, Šeduvos miesto neįgaliųjų draugija. Būtent šių asociacijų atstovai reikalavo iš valdininkų aiškumo dėl jų darbo artėjančiais metais.
Susitikimas, kuriame pritrūko atsakymų
Ieškodami aiškumo, neįgaliųjų organizacijų atstovai susitiko su Radviliškio rajono savivaldybės meru Kazimieru Račkauskiu savivaldybės didžiojoje salėje. Pagrindinis jų lūkestis buvo labai konkretus – viešas ir nedviprasmiškas patvirtinimas, kad 2026 metais finansavimas neįgaliųjų programoms nebus mažinamas.
Tačiau vietoje aiškaus „taip“ arba „ne“ susitikimo metu skambėjo aptakios, formaliai korektiškos frazės apie planavimą, dar nepatvirtintą biudžetą ir būsimus tarybos sprendimus. Iki pat biudžeto priėmimo taip ir liko neaišku, ar finansavimas išliks bent jau tame pačiame lygyje, ar bus atsižvelgta į augančius bendruomenės poreikius.
Situaciją dar labiau paaštrino tai, kad meras susitikimą paliko jam nepasibaigus, teisindamasis skuba ir kitais darbiniais įsipareigojimais. Tačiau jo paties oficialioje darbotvarkėje tą dieną buvo nurodyta, jog iki 17 valandos jis dirba su dokumentais savivaldybėje – jokių išvykų ar suplanuotų susitikimų nebuvo. Dalis neįgaliųjų atstovų taip ir liko iki galo neišgirsti.
Tarybos narys Gediminas Lipnevičius: žmonės su negalia prašo ne privilegijų – o teisės gyventi oriai
Po susitikimo su rajono savivaldybės meru K. Račkauskiu Tarybos narys, opozicinės frakcijos lyderis Gediminas Lipnevičius socialinėje erdvėje toliau kėlė neįgaliųjų asociacijoms skirto finansavimo klausimą. G. Lipnevičius pabrėžė, kad aiškūs atsakymai ir neabejotinas finansavimo užtikrinimas yra būtinas. Cituojame:
„Vakar kartu su pusšimčiu Radviliškio, Šeduvos ir kitų vietovių gyventojų dalyvavau susitikime su Radviliškio rajono meru Kazimieru Račkauskiu. Susitikime dalyvavo beveik visų žmonių su negalia organizacijų atstovai – tie, kurie kasdien susiduria ne su politika, o su realiais iššūkiais.
Žmonės su negalia patys pakvietė mane atvykti – išgirsti, kas vyksta, ir padėti ginti jų teisę gauti socialines paslaugas bei oriai gyventi.
Susitikimo esmė labai aiški: žmonės su negalia prašo nesumažinti savivaldybės biudžeto lėšų socialinėms paslaugoms finansuoti ir nežlugdyti organizacijų, kurios teikia akredituotas socialinės reabilitacijos paslaugas.
Šiandien meras pažadėjo pateikti atsakymus. Tačiau yra ir kita, jau tapusi „klasika“, susitikimo pusė. Vos tik pradėjus man kalbėti, meras tradiciniu būdu paliko posėdį, teisindamasis, kad „labai skuba“ ir neturi net 15 sekundžių.
Peržiūrėjus ketvirtadienio vakaro mero darbotvarkę – jokių susitikimų ar darbų vakare ar po darbo nebuvo numatyta. Mero darbotvarkę pridedu. Na ką – oi tas melagėlis… Tačiau esmė ne tai. Kova dėl žmonių su negalia teisių nesibaigs vienu susitikimu. Kovosime tol, kol mūsų neįgalieji ir jų organizacijos bus apginti, o sprendimai nebus priimami už uždarų durų, taupant silpniausiųjų sąskaita. Kartu viskas įmanoma.“
Mero komentarai – be garantijų ir su paaiškinimais „iš aukšto“
Į kilusį neįgaliųjų bendruomenės pasipriešinimą meras Kazimieras Račkauskis reagavo taip, kaip jau tapo įprasta šioje kadencijoje – formaliai, atsargiai ir vengdamas aiškių įsipareigojimų. Sausio mėnesį, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, meras taip ir nepasakė, ar 2026 metais finansavimas neįgaliųjų programoms bus didinamas, ar bent jau garantuotai išliks toks pats. Vietoje konkrečių skaičių skambėjo biurokratinės formuluotės apie „dar rengiamą biudžetą“, „administracijos projektą“ ir „tarybos sprendimus ateityje“.
Tai buvo būtent tai, kas labiausiai erzino neįgaliųjų asociacijas: kai kalbama apie paslaugas, nuo kurių tiesiogiai priklauso žmonių kasdienis gyvenimas, meras pasirinko ne politinę lyderystę, o atsitraukimą už procedūrų. Kitaip tariant, atsakomybė buvo stumiama ne į priekį, o į šalį.
Dar daugiau klausimų sukėlė ir mero paaiškinimai dėl sausio 15-osios susitikimo. Meras viešai tvirtino situaciją matantis „kitaip“ nei kritikai: esą jis išklausė esminius klausimus, o pasitraukė tik dėl kitų darbinių įsipareigojimų. Tačiau faktai čia kalba garsiau nei komentarai. Oficialioje mero darbotvarkėje tą popietę nebuvo nei išvykų, nei susitikimų – iki 17 valandos buvo numatytas darbas su dokumentais savivaldybėje. Neįgaliųjų atstovams toks paaiškinimas nuskambėjo kaip bandymas išsisukti, o ne kaip rimtas dialogas su bendruomene.
Kai meras palieka salę, o klausimai lieka ore, tai jau nebe „darbotvarkės niuansas“. Kai meras bėga ir palieka salę, tai jau nebe darbotvarkės klausimas. Ar gali būti, kad tai politinis signalas, rodantis, kiek dėmesio skiriama vienai pažeidžiamiausių rajono grupių?
Vasaris atnešė skaičius – bet ne pasitikėjimą
Tik vasarį, po pakartotinių paklausimų, viešo spaudimo ir aiškiai išreikšto pilietinio nepasitenkinimo, savivaldybė pagaliau buvo priversta kalbėti konkrečiai. Paaiškėjo tai, ko sausį taip vengta pasakyti garsiai: Radviliškio rajono savivaldybės taryba nusprendė finansavimą neįgaliųjų socialinės reabilitacijos paslaugoms 2026 metais nemažinti, o netgi padidinti.
2025 metais socialinės reabilitacijos paslaugų įkainis siekė 60,87 euro vienam asmeniui per mėnesį, o 2026 metais jis padidintas iki 62,90 euro – apie 3,3 procento. Didėja ir savivaldybės indėlis.
Tačiau vasaris parodė ir kitą medalio pusę. Nors bendras įkainis padidėjo, biudžete ir toliau nėra aiškiai matomų eilučių, kuriose būtų išskirta, kiek konkrečiai lėšų tenka neįgaliųjų asociacijoms. Finansavimas išskaidytas programiniu principu, todėl be papildomų paaiškinimų neįmanoma paprastai įvertinti, kaip tie pinigai pasieks neįgaliuosius.
Rezultatas – pasiektas, bet klausimai liko
Ši istorija parodė, kad Radviliškyje žmonės su negalia nebėra tylūs stebėtojai. Jie geba susitelkti, viešai kelti klausimus ir daryti realų poveikį sprendimams. Finansavimas 2026 metams išsaugotas ir net šiek tiek padidintas – tai faktas.
Pasiektas teigiamas pokytis. Nuo šiol asmenis, kuriems reikalingos paslaugos, vertins ne viena, o dvi savivaldybės darbuotojos – jos ne tik tikrins dokumentus, bet ir papildomai apklausinės neįgaliųjų asociacijų paslaugų gavėjus, siekdamos nustatyti, ar paslaugos yra reikalingos ir ar jos teiktos tikslingai.
Tokia praktika reiškia gerokai sugriežtintą kontrolę, o nemaža dalis neįgaliųjų asociacijų darbuotojų jau dabar jaučiasi atsidūrę po padidinamuoju stiklu. Nors oficialiai teigiama, kad asociacijų išlikimui grėsmės nekyla, bendruomenėje vis dar tvyro nuogąstavimai, jog apsunkintos akreditavimo sąlygos ir sustiprinta kontrolė gali tapti priemone mažinti paslaugų gavėjų skaičių. Tai, savo ruožtu, reikštų ir mažesnį finansavimą.
Redakcija ir toliau nuosekliai stebės situacijos pokyčius, viešins iškylančias problemas ir gins pažeidžiamiausių gyventojų interesus.
Bus daugiau.
Emilija Laukagalytė
