2025 metų rugsėjį į mokyklas sugrįžtantys Radviliškio rajono mokiniai gali būti priversti mokytis be visų būtinų mokymo priemonių – kai kurių jų paprasčiausiai nėra, o už kitas turi sumokėti tėvai. Kodėl? Mokinių tėvelių pusėn stojo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas Lipnevičius, kuris pareikalavo mero Kazimiero Račkauskio ir Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Laisvūno Vaičiūno atsakymų už ką ir kiek mokinių tėvai, globėjai turės mokėti artimiausiais mokslo metais bei kodėl visomis mokymosi priemonėmis mokinių negali aprūpinti pačios mokyklos.
Nors L. Vaičiūno G. Lipnevičiui pateiktame atsakyme deklaruojama, kad mokyklos gauna valstybės ir savivaldybės lėšų vadovėliams ir mokymo priemonėms, situacija realybėje atrodo gerokai sudėtingesnė. „Vadovėlių aprūpinimas finansuojamas iš mokymo lėšų, tačiau individualiomis mokymosi priemonėmis – pratybomis, uždavinynais, atlasais – aprūpina tėvai,“ – nurodo Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas L. Vaičiūnas.
Taryboje – diskusija dėl vadovėlių ir kitų mokymosi priemonių pirkimo
Švietimo priemonių pirkimo finansavimo klausimą paskutiniame Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje kėlė ir Tarybos narė Vilmutė Sprudzanienė. Ji teigė sulaukusi informacijos iš kelių Radviliškio švietimo įstaigų vadovų, jog mokyklų direktoriai, ruošdamiesi naujiems mokslo metams, susiduria su lėšų stygiumi vadovėliams ir kitoms mokymosi priemonėms įsigyti.
V. Sprudzanienė kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėją Laisvūną Vaičiūną, pasiteiraudama, ar skyrius yra numatęs papildomą finansavimą vadovėlių pirkimui.
Atsakydamas į klausimą, L. Vaičiūnas nurodė, kad mokyklos gali naudotis keliais skirtingais finansavimo šaltiniais: mokinio krepšeliu, „Tūkstantmečio mokyklų programos“ lėšomis bei Radviliškio rajono savivaldybės dotacijomis, kurios siekia nuo kelių šimtų eurų vienai mokyklai.
Paviešinus informaciją apie tai, kad mokyklos susiduria su lėšų mokymosi priemonių pirkimui stygiui Tarybos narys, opozicinės frakcijos lyderis Gediminas Lipnevičius nusprendė atidžiau pasidomėti problemomis, su kuriomis susiduria mokyklų vadovai ir mokiniai bei raštu kreipėsi į Švietimo skyriaus vedėją L. Vaičiūną paaiškinimų.
Atnaujinti ugdymo turinį – bet be vadovėlių?
G. Lipnevičiui pateikti Švietimo skyriaus vedėjo L. Vaičiūno komentarai apie dabartinę situaciją kelia nerimą. Net ir 2025-ųjų rugsėjį daugelis klasių tiesiog neturės naujų vadovėlių pagal atnaujintas ugdymo programas. Pasak L. Vaičiūno, šiuo metu Švietimo portalo vadovėlių duomenų bazėje apskritai trūksta patvirtintų naujų vadovėlių net keliolikai dalykų: nuo lietuvių kalbos ir matematikos pradinėse klasėse iki chemijos, fizikos ir informatikos vyresnėse.
Švietimo portalo vadovėlių duomenų bazėje vis dar trūksta vadovėlių, parengtų pagal atnaujintas ugdymo programas, šiems dalykams ir klasėms:
- 3 klasei: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (2 ir 3 dalys), visuomeninio ugdymo, gamtos mokslų;
- 4 klasei: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (1, 2 ir 3 dalys), visuomeninio ugdymo, gamtos mokslų;
- 5–6 klasėms: muzikos;
- 7 klasei: dorinio ugdymo, informatikos, muzikos;
- 8 klasei: istorijos, geografijos, dorinio ugdymo, muzikos, informatikos, matematikos (2 dalis), chemijos (2 dalis);
- 9 klasei (I gimnazijos klasė): dorinio ugdymo, muzikos, chemijos, fizikos, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (2 dalis), istorijos (2 dalis);
- 10 klasei (II gimnazijos klasė): dorinio ugdymo, muzikos, lietuvių kalbos ir literatūros (2 dalis), chemijos, fizikos;
- 11 klasei (III gimnazijos klasė): fizikos, chemijos, biologijos, informatikos, muzikos, ekonomikos ir verslumo (2 dalis), geografijos (2 dalis);
- 12 klasei (IV gimnazijos klasė): geografijos, biologijos, informatikos, ekonomikos ir verslumo, lietuvių kalbos ir literatūros (2 dalis).
Tai reiškia, kad mokytojai bus priversti laviruoti tarp senų vadovėlių, savarankiškos medžiagos paieškų ir improvizacijos – tai ne tik mažina ugdymo kokybę, bet ir kelia papildomą stresą mokytojams. „Atsiradus atnaujintiems vadovėliams planuojama skirti papildomų lėšų jų įsigijimui,“ – rašoma atsakyme. Tačiau kol jų nėra, mokiniai lieka „tarp eilučių“.
Kai kurios skaitmeninės priemonės – tėvų rūpestis
Radviliškio rajone naudojamos modernios ugdymo platformos – „Eduka“, „Vedliai“, „Reflectus“ – daugelyje rajonų mokyklų bent iš dalies perkamos iš mokymo ar savivaldybės biudžeto. Tačiau kai kurios mokyklos, pavyzdžiui, Alksniupių pagrindinė, siūlo šias platformas pirkti patiems tėvams. „Skaitmenines mokymo(si) priemones mokyklos įsigyja atsižvelgdamos į turimas lėšas“, – teigiama L. Vaičiūno pateiktame atsakyme.
Tai kelia klausimą: ar skaitmeninis ugdymas – vis dar privilegija tiems, kurie gali susimokėti? Jei viena mokykla naudoja skaitmeninius įrankius visai klasei, o kita – tik išgalintiems, apie vienodą švietimo prieigą kalbėti tampa sunku. Negana to, visiems žinoma praktika, kai daugelis Radviliškio miesto ir rajono mokyklų tokias platformas kaip Eduka kompensuoja mokiniams iš dalies, likusią sumą už mokymosi platformos naudojimą turi sumokėti tėvai.
Dokumente nurodoma, kad pratybų sąsiuviniai nėra privalomi ir nėra finansuojami iš mokymo lėšų, tačiau dauguma tėvų vis tiek juos perka. Dar daugiau – kai kuriais atvejais patys mokytojai klasės sutarimu siūlo užsisakyti šias priemones, kurios yra būtinos žinių įtvirtinimui. Tokiu būdu „neprivaloma“ tampa realiai būtina. Tėvai neoficialiai verčiami prisidėti prie mokymo proceso finansavimo, kuris turėtų būti valstybės pareiga.
Finansavimas mažėja, problemos gilėja
Jei 2024 m. Radviliškio rajono mokykloms vadovėliams ir priemonėms buvo skirta 108 771,19 Eur iš mokymo lėšų ir papildomai 100 000 Eur iš savivaldybės, tai 2025 m. – 103 328,62 Eur ir tik 10 000 Eur papildomai. 2025 m. Taigi Radviliškio rajono mokykloms vadovėliams ir mokymo priemonėms naujais mokslo metais skirta beveik 46 % mažiau lėšų nei 2024 m., arba 95 442,57 Eur mažiau. Tai reikšmingas valdančiųjų politikų sprendimas finansavimo sumažinimo net vykstant ugdymo turinio reformai.Vargu, ar toks „taupymas“ gali būti pagrįstas, kai šalyje vykdoma esminė ugdymo turinio pertvarka.
Kai reforma pasibaigia prie kasos aparato
Radviliškio rajono pavyzdys atskleidžia, kaip švietimo sistema gali slysti nuo visiems vienodai prieinamo ugdymo link šeimų finansinių galimybių patikros. Atnaujintas turinys — be vadovėlių, šiuolaikinės platformos — tik tiems, kas gali susimokėti, o „neprivalomos“ pratybos realybėje tampa būtinu įrankiu, už kurį susimoka tėvai. Visa tai vyksta tuo metu, kai bendrai skiriamas finansavimas vadovėliams ir priemonėms mažėja beveik perpus.
Šalies socialinė sistema siūlo tam tikrą atsvarą: nepasiturinčių šeimų vaikams skiriama iki 140 Eur per mokinius paramos mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamas maitinimas mokyklose, jei pajamos vienam asmeniui neviršija 331,50 Eur per mėnesį (arba iki 442 Eur, atsižvelgiant į šeimos aplinkybes). Tačiau kyla esminis klausimas — ar tokia parama užtikrina realiai reikalingų mokymosi priemonių prieinamumą?
Ar 140 Eur paramos pakanka vadovėliams, pratyboms, uždavinynams, licencijoms ir platformų prenumeratai ir visoms kitoms kanceliarinėms priemonėms, sporto drabužiams? Esant taip menkai finansinei paramai, daugelis šeimų privalo patys dengti papildomas išlaidas, todėl kyla pagrįsta abejonė: ar dabartinė parama — tai tik simbolinis gestas, ar reali pagalba, suteikianti galimybę lygiam ugdymui?
Ar teisingai elgiasi rajono politikai, taupydami vaikų sąskaita?
Emilija Laukagalytė
