Socialiniai tinklai

Aktualijos

Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariai – turtuoliai ar skurdžiai?

Avatar

Paskelbta

data

Daugelis žmonių net nenutuokia, kiek uždirba jų savivaldybėje dirbantys Tarybos nariai. Gal Tarybos nario alga yra tokia pati kaip mero ar Seimo nario? 

Įprastai tarybos narys atlyginimą gauną už dalyvavimą komitetų, tarybos posėdžiuose, už pasiruošimą posėdžiams. Tarybos nariai tikrai neuždirba tiek pat, kiek rajono meras, kuris, beje, irgi išrinktas tiesiogiai kaip ir visi likę Tarybos nariai. Dar daugiau – jeigu kokia nors įmonė mokėtų atlyginimus taip, kaip Radviliškio savivaldybėje, merui neužtektų atlyginimo baudoms mokėti.

Tarybos nario atlyginimas Radviliškyje – paslaptis

Vietos savivaldos įstatyme nurodoma, kad Tarybos nario atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama reglamente nustatyta tvarka. Atlyginimo už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas dydį nustato savivaldybės taryba. Lietuvoje yra savivaldybių, kurios Tarybos nariams apmoka algas iki 60 valandų darbą per mėnesį. Neretai pati Taryba sprendžia, kelias darbo valandas per mėnesį reikia apmokėti.

Lyg ir būtų logiška, jei tarybos nario darbo užmokestis būtų tiesiogiai susietas su savivaldybės mero darbo užmokesčiu, nes tiek meras, tiek ir tarybos nariai yra išrinkti tiesiogiai. Tokiu atveju tarybos narys kiekvieną mėnesį gautų fiksuotą darbo užmokestį, kuris siektų, pavyzdžiui, 10 proc. nuo mero algos. Vadinasi, jei meras uždirba 3000 eurų, tai tarybos narys uždirbtų 300 eurų per mėnesį.

Didelė dalis Lietuvos savivaldybių, tarp jų ir Radviliškio, viešai neskalbia, koks yra vidutinis tarybos nario darbo užmokestis. Tokios informacijos neskelbia ir kaimyninės savivaldybės: Pakruojo, Pasvalio, Kėdainių, Akmenės, Joniškio. Pasidomėjus paaiškėjo, kad Radviliškio rajono Tarybos narys per mėnesi uždirba nuo 20 iki maždaug 40 eurų, kai tuo tarpu rajono mero atlyginimas „į rankas“ siekia pustrečio tūkstančio eurų. Panašų atlyginimą gauna ir Kaišiadorių, Molėtų tarybos nariai.

Nustato pati Taryba

Kai kurios savivaldybės pateikia duomenis apie Tarybos narių darbo užmokestį. Lietuvoje yra savivaldybių, kurios Tarybos nariams apmoka algas iki 60 valandų darbą per mėnesį. Valandos darbo užmokestis skaičiuojamas nuo vidutinio šalies darbuotojo darbo valandos užmokesčio. Neretai pati Taryba sprendžia, kelias darbo valandas per mėnesį reikia apmokėti. Pasirengimui posėdžiams tarybos narys gali sugaišti 4–5 valandas, verta atsižvelgti, kad Tarybos narys vyksta į renginius ar susitikimus su žmonėmis, juose praleidžia nemažai laiko.

Galima palyginti, kiek uždirba kitų savivaldybių tarybų nariai. Nenorima vertinti didmiesčių tarybos narių atlyginimo, nes Radviliškio savivaldybė nėra didelė. Alytaus rajono savivaldybėje yra tarybos narių, kurie uždirba apie 500 eurų, atskaičius mokesčius. Štai Panevėžio ir Raseinių tarybos nariai per mėnesį uždirba maždaug 200 eurų, Šakių ir Vilkaviškio – apie 100 eurų. Kelmės savivaldybės tarybos narių darbo užmokestis siekia nuo maždaug 100 iki 300 eurų. Galėtume vertinti, kad Kelmės tarybos narys uždirba apie 10 procentų nuo mero algos, kai tuo tarpu Radviliškio tarybos narys tik apie 2 proc. Radviliškio ir Kelmės savivaldybių dydis labai panašus, bet akivaizdu, kad kelmiškiai taiko visai kitokią tarybos nario darbo vertinimo ir užmokesčio skaičiavimo metodiką. Ko gero, yra vertinamas darbas ne tik posėdžiuose, bet ir veikla už savivaldybės ribų: pasiruošimas posėdžiams, susitikimai su rinkėjais, dokumentų nagrinėjimas, vykimas ir dalyvavimas renginiuose ir panašūs dalykai, kurie Radviliškio rajono savivaldybėje nėra vertinami ir juos atlyginimas nėra mokamas.

Nepildo darbo apskaitos formų

Tarybos nariai nepildo darbo apskaitos formų, nors yra nemažai tarybos narių, kurie per mėnesį tikrai išdirba daugiau negu šešiasdešimt valandų. Jeigu valandinis įkainis siektų apie šešis eurus, tai susidarytų maždaug 360 eurų sumą, kuri būtų pagrįsta tarybos nario veikla, kitaip tariant, tarybos narys būtų įpareigotas ne tik pildyti popierinę darbo apskaitos formą, bet ir tikrai, o ne tik formaliai vykti į renginius, susitikinėti su gyventojais, spręsti jų problemas.  

Ir pabaigai. Galima diskutuoti, daug ar mažai mokama Radviliškio rajono Tarybos nariams. Ko gero, kai kas pasakytų, jog kai kuriems politikams, kurių rinkėjai nei girdi, nei akyse mato, ir tų kelių dešimčių – per daug. Tačiau pabandykime įsivaizduoti, kaip pasielgtų darbo inspektorius privačioje įmonėje radęs tokią tvarką: be aiškios apskaitos, kažkas nedirba, bet atlyginimą gauną, kai kas dirba daugiau, bet jiems už tai nemokama? Ar užtektų tokios įmonės vadovui, o šiuo atveju Tarybos pirmininkui – merui, atlyginimo baudoms susimokėti?

(Bus daugiau)

Bežemis valstietis

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Prezidentui prisiekė du nauji Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjai

Avatar

Paskelbta

data

V. Bėčienės asmeninio albumo nuotr.

Gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl dviejų Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjų Vaivos Bėčienės ir Vaido Kazlausko skyrimo ir priėmė jų priesaikas. Rytoj naujieji teisėjai pradės darbą Raseinių rūmuose. Iš viso Prezidentas šiandien pasirašė 5 dekretus dėl naujų teisėjų skyrimo. 

„Esu sujaudinta man suteikto pasitikėjimo ir tuo pačiu didžiulės atsakomybės, kuri man duodant priesaiką tampa neišvengiama mano gyvenimo dalimi, – sako Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja V. Bėčienė. –  Iš visų jėgų stengsiuosi pateisinti žmonių lūkesčius turėti nepriklausomą ir nešališką teismą, ginantį žmogaus teises ir teisėtus interesus, saugoti bei tvirtinti teisėjo profesijos garbę, taip prisidedant prie mūsų brangios šalies stiprinimo. Anot V. Bėčienės, teisėjo profesija – tai pati garbingiausia teisininko profesija, reikalaujanti aukščiausios kvalifikacijos ir itin aukštų elgesio standartų.

Didžiulio džiaugsmo ir pakilios nuotaikos neslėpė V. Kazlauskas, tapęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėju. „Buvimas geru teisėju reikalauja sąžiningumo, aukštos kompetencijos ir daugybės valandų sunkaus darbo bei nesuteikia teisės naudotis nepagrįstomis privilegijomis. Kadangi teismų sistemoje dirbu jau pakankamai ilgą laiko tarpą, puikiai žinau, kad ir kitiems teismų darbuotojams ir valstybės tarnautojams keliami itin aukšti reikalavimai, o be jų indėlio ir atsidavimo teisingo sprendimo priėmimas tam tikrais atvejais būtų paprasčiausiai neįmanomas“, – pabrėžė teisėjas V. Kazlauskas.

Rytoj Raseinių rūmuose teisėjus pasitiks kolektyvas. Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė Rasa Milvydaitė labai džiaugiasi, kad teisme pradeda dirbti du jauni kolegos: „Su dideliu džiaugsmu pasitinkame naujus teisėjus ir linkime jiems sėkmės. Raseinių rūmuose pusę metų trūko dviejų teisėjų. Nuo šiandien visi (47) teisėjų etatai užimti.“

Daugelis darbuotojų teisėjui V. Kazlauskui yra pažįstami. Mat 2013 m. tuometiniame Raseinių rajono apylinkės teisme jis pradėjo dirbti teisėjo padėjėju. Tai buvo pirmoji jauno teisininko darbo vieta po teisės studijų Vilniaus universitete. Vėliau teisėjo padėjėju dirbo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose ir paskutinė darbovietė – Vilniaus apygardos teismas.  

Teisėja V. Bėčienė po studijų Mykolo Romerio universitete teisėjo padėjėja visą laiką dirbo Kaune: Kauno apygardos administraciniame teisme, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose yra keturi teisėjų etatai. Paskutinį pusmetį Raseinių rūmuose trūko dviejų teisėjų, todėl visas kolektyvas labai laukė naujų kolegų. Iš viso Šiaulių apylinkės teisme yra 47 teisėjų etatai.

Nijolė Damulė

Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja

ryšiams su žiniasklaida ir visuomene

Tel. (8 41) 598 511

Mob. 8 676 50 348

Faks. (8 41) 598 480

el. p.  nijole.damule@teismas.lt

Viršelis V. Bėčienės asmeninio albumo nuotr.

https://siauliu.teismai.lt/

Skaityti daugiau

Aktualijos

Skaitymas mus jungia!

Avatar

Paskelbta

data

Pirmąją 2020 –ųjų metų vasaros dieną prasideda pamėgtasis ir visų laukiamas „Skaitymo iššūkis“. Tai jau penktą kartą organizuojama interaktyvi akcija, kurios metu visi norintieji kviečiami įvykdyti penkias smagias skaitymo užduotis ir laimėti prizų. Šių metų šūkis – „Skaitymas mus jungia!“

 „Skaitymo iššūkį“ organizuojančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos aklųjų biblioteka tikisi, kad per vasarą (birželio 1–rugpjūčio 31 d.) penkias užduotis įveiks dar daugiau žmonių nei pernai. Nors jau ir 2019 metų rezultatai pranoko visus lūkesčius – iššūkį priėmė net 16 390 dalyvių (beveik du kartus daugiau nei 2018 m.), o jį įveikė tris kartus daugiau skaitytojų nei praėjusiais metais – 10 339. Iš viso pernai per vasarą buvo perskaityta net 74 100 knygų!

„Šiais, 2020, metais „Skaitymo iššūkis“ švenčia 5-erių metų gimtadienį, tad savo skaitytojus pasitinkame su 5 naujomis skaitymo užduotimis ir smagiais prizais. Viena iš pagrindinių naujienų – atnaujinta www.vasarasuknyga.lt projekto svetainė, kuri bus aiški, patraukli ir pritaikyta regos negalią turintiems žmonėms“, – sako šių metų projekto vadovė Greta Kėvelaitienė.

Penkios „Skaitymo iššūkio“ užduotys

„Skaitymo iššūkis“ kviečia dalyvauti įvairaus amžiaus skaitytojus  – nuo mažiausių iki labai patyrusių.  Kaip rodo organizatorių patirtis, aktyviai jame dalyvauja ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai bei seneliai. Knygas dalyviai gali skaityti iš savo namų knygų lentynų, skolintis bibliotekoje, skaityti elektronines knygas ar klausyti audioknygų. Šiemet užklupęs karantinas gerokai praplėtė skaitytojų akiratį, todėl kiekvienas „Skaitymo iššūkio“ dalyvis gali rinktis įvairių formatų knygas, svarbu, kad jos atitiktų organizatorių pateiktas užduotis. O jos šiemet yra tokios:

perskaityti knygą, kurios autorius yra iš Šiaurės šalių;

perskaityti knygą, kurios pavadinime yra skaičius;

perskaityti knygą apie gamtą;

perskaityti knygą apie draugystę;

perskaityti eiliuotą knygą.

Naudingi ir smagūs prizai

Dalyvauti skaitymo varžytuvėse labai paprasta: galima kreiptis į savo biblioteką, kad jos darbuotojai užregistruotų Jus kaip iššūkio dalyvį, kitas, dar patogesnis, būdas – registruotis savarankiškai svetainėje www.vasarasuknyga.lt. Visi, sėkmingai įveikę „Skaitymo iššūkį“ ir gavę patvirtinimą el. paštu, dalyvauja bendroje loterijoje, kurioje galima laimėti 3 pagrindinius prizus: planšetę, sėdmaišį, momentinį fotoaparatą. Aktyviausiems skaitytojams atiteks ir kelios dešimtys leidyklos „Baltos lankos“ knygos. Na, o visi, kurie sėkmingai įveiks visas užduotis, dovanų gaus knygų skirtuką su vaistažolių sėklomis. Prizais bus apdovanotos ir aktyviausios iššūkyje dalyvaujančios bibliotekos.

Be to, viso iššūkio metu „Vasara su knyga“ Facebook ir Instagram paskyrose vyks konkursų, kur galima  laimėti papildomų prizų.

„Vasara su knyga“ palaikymo komanda

Tam, kad ši graži skaitymo šventė įvyktų, organizatorių komanda dėkoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijai, LRT, leidyklai „Baltos lankos“ ir partneriams – IBBY Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriui.

 „Vasara su knyga“ – tai Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų organizuojama skaitymo skatinimo programa pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl skaitymo skatinimo 2019–2024 metų programos ir skaitymo skatinimo programos 2019–2021 metų veiksmų plano patvirtinimo“. 2018 m. spalio 19 d. Nr. Įv-746/v-834. „Skaitymo iššūkis“ yra viena iš „Vasara su knyga“ iniciatyvos dalių.

Daugiau informacijos apie „Skaitymo iššūkį“, taisykles, registracijos formą ir karščiausias naujienas rasite: http://vasarasuknyga.lt/ bei Facebook paskyroje https://www.facebook.com/vasarasuknyga/.

Kontaktinis asmuo

„Vasara su knyga“ 2020 metų projekto vadovė

Greta Kėvelaitienė

 greta.kevelaitiene@pavb.lt Tel. +370 643 049

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019