Socialiniai tinklai

Aktualijos

Radviliškio rajono savivaldybė smenga dugnan…

Avatar

Paskelbta

data

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė Lietuvos savivaldybių indeksų reitingus. Šiais metais Radviliškio rajono savivaldybė tarp mažųjų savivaldybių, palyginus su praėjusiais metais, smuktelėjo žemyn. 2018 m. savivaldybių reitingų lentelėje  mūsų savivaldybė indeksų lentelėje  dalinosi 6-8 vietomis su Vilniaus ir Šilutės rajonų savivaldybėmis, šiemet krito dvigubai žemiau – į 13 – 15 vietas. Vadinasi, žemyn smuktelėta per 9  vietas.

Kokia situacija Radviliškio savivaldybėje?

Šiemet, kaip praėjusiais metais, Radviliškio rajono savivaldybė surinko daugiausiai balų už tai, kad  atliekų išvežimui, daugiabučių administravimui pasitelkė privatų sektorių. Kaip žinia, daugelį Radviliškio rajono daugiabučių administruoja „Radviliškio būstas“, tad savivaldybė savo lėšų nenaudoja.
Atliekų išvežimą administruoja „Eko serviso“ įmonė, kurią prižiūri Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras. Tad savivaldybė vėl „nusiplovė rankas“ – visi nesusipratimai dėl šiukšlių išvežimo bei rinkliavos kainų – ŠRATC’ui.
Taip pat teigiamą įvertinimą savivaldybė indeksų lentelėje gavo „Transporto“ srityje –  2018 m. visiems viešojo transporto maršrutams buvo skelbti viešieji konkursai ir visus juos aptarnavo privatus sektorius. Tik įdomu, ar toks įvertinimas ir tokia tvarka labai džiugina  Radviliškio rajono gyventojus. Kaip žinia, pasibaigus mokslo metams, daugelis autobusų maršrutų rajone dingsta ir rajono kai kurių kaimų gyventojai lieka visiškai „atkirsti“ nuo civilizacijos: kadangi mokiniai vasaros metu į mokyklas nevežami, į kaimus neužsuka mokykliniai autobusai, tad gyventojams į parduotuvę ar pas gydytojus belieka eiti pėsčiomis arba prašyti vairuojančio kaimyno pagalbos.
Tiesa, šiemet geriau įvertinta medicinos bei socialinė sritis – vietoje  pernykščių  45 balų gautas 51.  Turbūt šį įvertinimą lėmė kai kurių  medicinos ambulatorijų darbo optimizavimas – prijungimas prie Radviliškio rajono bei Šeduvos medicinos įstaigų. Taip pat šis įvertinimas gerėja, kai savivaldybėje yra mažiau nedirbančių ir pašalpas gaunančių žmonių – kaip žinome, pašalpų „nurėžime“ Radviliškio  rajono savivaldybė verta eksperto  laipsnio.
Beje, sveikatos bei socialinės rūpybos srityje Radviliškio rajono savivaldybė nepatenka į dešimtuką. Tai kur dingo  garsusis mero pasakymas „Dirbame žmonėms, žmonių labui“?
Taip pat pažymima, kad  Savivaldybei priklausanti centralizuotos šilumos tiekimo įmonė UAB „Radviliškio šiluma“ dirbo pelningai, o gyventojams šiluma kainavo mažiau nei vidutiniškai 5,58 ct/kWh (vidurkis – 6,75 ct/kWh). Visiškai suprantama, kad savivaldybės įmonė UAB „Radviliškio šiluma“ dirbo pelningai – juk žiemą buvo mėnesių, kai  Radviliškio miesto gyventojai už šilumą per mėnesį paklodavo  daugiau  nei šimtą eurų.
Galima daryti išvadą, kad  paslaugų indeksai gerėja, tačiau rajono gyventojams gyvenimas tikrai neatrodo geresnis.

Žemyn smuktelėję reitingai
Savivaldybių indeksų reitingus sudarinėję specialistai pažymi, kad  Radviliškio rajono savivaldybė, norėdama užimti aukštesnę vietą, turėtų peržiūrėti mokestinę politiką. Vidutinis žemės mokesčio tarifas Radviliškio r. siekė 1,03 proc. – daugiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse (0,98 proc.). Didesni nei vidutiniškai buvo ir nenaudojamo nekilnojamo turto ir žemės mokesčių tarifai (3 ir 4 proc.).
Taip pat Radviliškio rajone gana žemas ekonominis aktyvumas. Tūkstančiui gyventojų Radviliškio r. teko mažiausiai iš visų savivaldybių verslo liudijimų – 21 (vidurkis – 41). Praėjusiais metais verslo liudijimų buvo 22,7 lyginant su 42,4 vidurkiu. Vadinasi, rajone ir toliau verslas merdėja.
Veikiančių ūkio subjektų irgi buvo mažiau nei daugelyje kitų savivaldybių. Tūkstančiui gyventojų teko 18,4, kai vidutiniškai – 23,7 (praėjusiais metais veikė 18,1 ūkio subjektas,  lyginant su 23,1 vidurkiu).

Panaši situacija ir su išduotais statybos leidimais. Jų tūkstančiui gyventojų teko 3,2, kai vidutiniškai – 5,3.
Rezultatai
Paanalizavę savivaldybės indekso įvertinimą, galime daryti išvadą: rajone verslas merdėja, investuotojai rajoną aplenkia, žiemą mokesčiai už šildymą kosminiai, o vasarą kaimų gyventojai pas gydytoją ar į didesnę parduotuvę turi kulniuoti pėsčiomis. Dar prisiminkime, kad mūsų savivaldybėje ir atlyginimų vidurkis vienas mažiausių šalyje – ji  užima 51 vietą iš 60.
Vadinasi, kažkas negerai šioje karalystėje…
P.S

Dėl vis blogėjančios situacijos Radviliškio rajono savivaldybėje pasiteiravome Tarybos nario, „Radviliškio verslininkų asociacijos“ vadovo Gedimino Lipnevičiuas. „Dėl problemų su kuriomis susiduria vidutinis ir smulkusis verslas, kalbėjau tiek su meru A. Čepononiu, tiek su vicemeru M. Pauliuku. Tačiau jie problemų nesupranta ar nenori suprasti. „Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo“ komisijos darbas visiškai neefektyvus, per daugelį metų nepastebima jokia apčiuopiama nauda. Rajone nebuvo sukurta daugiau darbo vietų, nepadaugėjo investicijų, nors rajonas geografiškai patrauklus, turime gerą susisiekimą geležinkeliu, esame šalia magistralinio kelio“,- apie rajono problemas kalbėjo verslininkų vadovas.

Agnė Dapkutė





Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Strateginis veiklos planas – tik fantazija?…

Avatar

Paskelbta

data

Nemažai diskusijų  balandžio 1 d. Radviliškio rajono savivaldybės taryboje sukėlė  Radviliškio rajono savivaldybės 2021-2030 metų strateginio plėtros plano tvirtinimas. Buvo pastebėta, jog jame nėra numatyta realių  darbų, kuriuos reikėtų įgyvendinti per dešimt metų.

Strateginį veiklos planą rengė pirmakursis?

Tarybos posėdyje  nemažai kritikos Strateginiam planui kliuvo ir iš gyventojų, ir iš Tarybos narių. Buvo pastebėta, jog plane neatsispindi tragiška rajono situacija – gyventojų vidutinis amžius pats prasčiausias šalyje, o gydytojų, tenkančių vienam gyventojui, skaičius pats mažiausias.
Kadangi į rajoną įsisukęs mokyklų naikinimo vajus, Strateginiame plane taip pat nepaminėta, kokias mokyklas numatoma uždaryti ar reorganizuoti.
Strateginio plano rengėjams kliuvo ir už tai, kad paruoštame dokumente  nėra gyventojų apklausų rezultatų.

Plane  nepakankamai nušviesta ir turizmo įgyvendinimo strategija – jame paminėti dviračių takai, kuriuos gyventojai apvažinėjo jau prieš penkerius metus.

Paminėjus tokius trūkumus, iškilo klausimas, ar toks dokumentas apskritai reikalingas – jį sudaro per 80 puslapių, o  jokios konkrečios informacijos nepateikta.

Dokumentas – tik vizija…

Savo kūrinį tarybos posėdyje bandė ginti Investicijų ir turto valdymo skyriaus  vedėjas Gintaras Pilypas. „Strateginio plano ruošimą 10 metų laikotarpiui įpareigoja Seimo nutarimai, Vidaus reikalų ministerijos įstatymai.  Jis neturi būti konkretus – ką  pasieksime, kokia  kryptimi vystysime rajoną – tai sudėlios Tarybos sprendimai. Gyvenimas keičiasi ir nėra galimybės surašyti konkrečius objektus – tai daroma ruošiant 3 metų strateginį planą. Šis dokumentas neužkerta kelio keisti rajono vystymo krypties kitai Tarybai“,- sakė vedėjas.

Tarybos narė Z. Žvikienė pasiteiravo, kur vis dėlto galima susipažinti su gyventojų apklausų rezultatais – juk įdomu, kokie rajono gyventojų lūkesčiai.

Pasirodo, apklausų rezultatai buvo patalpinti tik  savivaldybės internetinėje svetainėje, o pagal juos, pasak  G. Pilypo ir buvo kuriamas Strateginis planas.

Tad  apie 90 puslapių sudarantis dokumentas – tik vizija, kuri galimai niekada nebus įgyvendinta.

Tvarkinga gatvė bus tvarkoma …  kad gatvė būtų tvarkinga

Tarybos narys G. Lipnevičius pasiteiravo G. Pilypo, kodėl ardoma  gera Vasario 16-osios gatvė. Pasak vedėjo, Radviliškio rajonas nėra tikslinė teritorija, tik geresnė už vidutinę, ir iš Europos sąjungos negavo lėšų kelių rekonstrukcijai, o tik kelių tvarkymui, gerinant eismo sąlygas. Tad  siekiant įsisavinti šias lėšas ir gerinamos eismo sąlygos trijose sankryžose: bus užtikrintas saugus pėsčiųjų judėjimas, pagerintas apšvietimas, bus lengviau judėti neįgaliesiems.

Tarp Tarybos narių buvo kilusi diskusija dėl administracijos direktorės J. Margaitienės  darbų  pirkimo konkurso už daugiau kaip 650 tūkst. eurų, nes radviliškiečiai Vasario 16-osios gatvę jau praminė „auksine“, kaip ir miesto aikštę.

Jonas Petrikas



Skaityti daugiau

Aktualijos

Beveik 60 kartų gaisrinę saugą pirtyse tikrino ugnis

Avatar

Paskelbta

data

Prieš didžiąsias šventes, tarp jų ir Velykas, per Didįjį šeštadienį yra įprasta kūrenti pirtį. O ten, kur ugnis, visada yra didesnė ir gaisro tikimybė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais degė 59 pirtys, pernai per tą patį laikotarpį liepsnojo 47. Net 45 gaisrai jose įsiplieskė dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. Po kelis gaisrus sukėlė elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai ir neatsargus žmogaus elgesys.

Vien pernai ugniagesiai gesino 175 pirtis. Kaip rodo penkerių metų gaisrų statistika, vidutiniškai per metus ugnis aplanko daugiau kaip 140 pirčių.

„Didžiausias gaisro pavojus pirtyje kyla dėl netinkamos konstrukcijos dūmtraukių, kai nesilaikoma norminių atstumų tarp sumontuoto šildymo įrenginio ar dūmtraukio iki degių statinio konstrukcijų. Dūmtraukis nuo jų turi būti nutolęs ne mažiau kaip 25 cm, o nuo paties šildymo įrenginio  – nuo 25 cm iki 1 m. Be to, kūrenant pirtį  patartina jos per daug neprikūrenti ir nepalikti be priežiūros. Pakuros durelės turi būti uždarytos, o malkos laikomos ne arčiau kaip per metrą,“  – sako  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento  Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis.

Be to, priklausomai nuo pirties eksploatavimo intensyvumo, bet ne rečiau kaip kartą per metus, būtina  iš dūmtraukio išvalyti suodžius. Beje, pirties durys turi atsidaryti į išorę, jos turi būti be užraktų ar sklendžių, kad kilus gaisrui iš jos galėtumėte kuo skubiau išeiti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Skaityti daugiau

Skaitomiausi