Radviliškio rajone leidžiami du laikraščiai. Ir jie abu labai skirtingi. Pirmas – tai savivaldybės finansuojamas ir rašantis apie jos naujienas. „Naujienos“ – tas žodis turėtų daug ką reikšti. Bet, deja, šiame laikraštyje gali rasti tik kur vyks koncertai, šokiai ar jaunimo sporto renginiai, įvairios reklamos, dar sveikinimai (Seimo narių, mero ir taip toliau). O kur pats pagrindas? Ką veikia meras, seniūnas, administracijos direktorė? Ką gero jie padarė žmonėms? Kiek kiemų ar gatvių sutvarkyta? Kur vaikams žaidimo aikštelės, duobės ar užlygintos? Mūsų gyventojams reikia darbų ir tikrų darbų, kad mes matytumėme. Paskutiniame numeryje radau straipsnį apie mero svarbiausius praėjusių metų darbus. Pasirodo, kad mūsų meras labai darbštus. Su vicemeru K. Auguliu ir seniūnu A. Grigaliūnu aptarė pačius svarbiausius, jiems aktualiausius, labiausiai rūpimus klausimus. Galvoju, o kas jiems gali rūpėti? Ogi jubiliejai! Matai, reikia ruoštis 2018 m. Europos žmonių festivaliui. Mat kas jam neduoda ramybės – valstybės „pinigėliai-pinigai“. O kur žmonės, o kur jų bėdos? Mere, ar pagalvojote apie juos, ar jums jie „nė motais“? Meras per daug savivaliauja. Kelia savo įvaizdį. Jis visiškai nesirūpina tuo, kas svarbiausia. O svarbiausia – žmogus. Juk žmogus, paprastas žmogus jus rinko. A. Čepononis – miesto „karalius“, tik be karūnos. Klestinti korupcija matosi akivaizdžiai. Reikia ją pažaboti, naikinti, rauti su šaknimis. Kituose rinkimuose nebūsime tokie akli. Nebepasitikime. O laikraštis „Radviliškio kraštas“ – tai visuomenės, bendruomenės laikraštis. Ir jei to laikraščio nebūtų, kaip mes sužinotume apie visų valdžios žmonių „gerus“ darbelius, apie šimtatūkstantines sumas, kurias jie „įsisavina“. Apie teismą, kuris „nekaltus teisia“. Geras laikraštis, jame atsispindi žmonių vargai, rūpesčiai, bėdos. Labai gražūs sveikinimai. Labai gerai, rašykite, skelbkite, viešinkite, mes turime viską žinoti. Mums viskas rūpi.
Senolė
