Didelės šilumos sąskaitos – be atsakymų?

Žiema pasibaigė, pavasaris įpusėjo, o šilumininkai, žarstydami pelnus, gudriai šypsosi. Ir ko nesišypsoti, jei veiksmų laisvė kone neribota – tik retas vartotojas domisi, kaip apskaičiuojama šiluma, o įstaigos už šilumos sąskaitas moka iš biudžeto lėšų. „Radviliškio šiluma“ direktorius Pranas Mickaitis ir abonentinio skyriaus viršininkė Skaidra Dišlė turi retą sugebėjimą visomis išgalėmis bandyti paneigti fizikos dėsnius. Deja, nesėkmingai, nors vartotojų kišenė be jokios akivaizdžios priežasties buvo gerokai paploninta.
Gruodis šiltesnis – sąskaitos didesnės
Pirmą šių metų mėnesį kone pusę Radviliškio daugiabučių namų gyventojų gavo lengvą šoką – gruodžio mėnesio sąskaitos už šilumą ir karštą vandenį buvo kone dvigubai didesnės nei lapkritį. Praėjo dar vienas – sausio – mėnuo ir jau buvo galima palyginti šaltesnį sausio mėnesį su šiltesniu gruodžio mėnesiu. Skaičiai badė akis, kad kažkas netvarkoje, bet „Radviliškio šiluma“ administracija ir toliau užkalbinėjo vartotojams dantis. Jie teigė, kad staiga išaugusioms sąskaitoms už šilumą  įtakos turėjo vėjas ir drėgmė!? Tiesa, po kurio laiko, patikrinus Hidrometeorologijos tarnyboje poros mėnesių oro temperatūros, vėjo greičio ir drėgmės rodiklius ši hipotezė subliuško kaip susprogdintas balionas. Kad sustiprintų įspūdį, šilumininkai per užsakytą straipsnį įtikinėjo, jog natūralu, kad perkant du batonus, bus mokama už du batonus. Bet ar vartotojai pageidavo dviejų „batonų“, į klausimą nei direktorius P.Mickaitis, nei jo vadovaujami specialistai atsakyti nebenori. Gal vis tik derėtų pasiaiškinti, kodėl, pavyzdžiui, Kaštonų 6B daugiabutis lapkritį sunaudojus 23,102 MWh, o jau gruodį – 44, 012. Arba Kęstučio 11 A: lapkritį – 53,375, o gruodį – net 102,5 MWh, Naujosios g. 17 daugiabutis lapkričio mėn. sunaudojo 18,657 MWh, o gruodį – 34,02 MWh. Beje, šilumininkų pateiktais duomenimis, daugiau nei 60 Radviliškio miesto daugiabučių namų  vartotojams gruodį buvo pateikta daugiau šilumos energijos negu sausį. Tokių pavyzdžių pilna per visą miestą, bet, norint išvengti šilumininkų kontraargumentų, kad lyginami nesulyginami dalykai, analizavome identiškus namus.
Identiški namai, bet sąskaitos nevienodos
Lapkritį vidutinė oro temperatūra buvo 3 laipsniai šilumos, o gruodį jau 0,9 šalčio ir sausį – minus 4. Vasarį lauko temperatūra vėl buvo teigiama – 1,3 laipsnio šilumos. Bent šiek tiek fizikos pagrindų turintis supras, kad, kuo šaltesnė lauko temperatūra, tuo daugiau reikės šilumos energijos namui šildyti. Tą, beje, tvirtina ir ekspertai. Tačiau Radviliškis, matyt, šilumininkams miestas savitas. Kuriozinių situacijų daugiau negu gausu, kad galėtum tai pavadinti anomalija. Pavyzdžiui, Kudirkos gatvėje stovi trys tais pačiais metais pastatyti tokio paties dydžio blokiniai namai: 2A, 4A ir 6A. Gražus vaizdas į parką, o ir oro sąlygos tos pačios visiems trims namams, bet suvartojimas skirtingas. 2 A daugiabutis lapkritį, kai vidutinė lauko oro temperatūra buvo 3 laipsniai šilumos, suvartojo 41,982 MWh (Megavatvalandė – šilumos kiekio matavimo vienetas) , 4A – 40,356 MWh, o 6A – 41,000 MWh. Gruodžio mėnesį, kai oro temperatūros nukrito iki – 0,9 šalčio, daugiabutis, pažymėtas 2A, sunaudojo vos 50,532 MWh, 4A – 55,356 MWh, o 6A – net 62,739 MWh. Nieko nuostabaus, kad suvartojo daugiau, bet kodėl taip skirtingai? Pamąstymų gali būti visokių, kad kaimynystėje gyvenantys žmonės skirtingai reaguoja į šalčius: vienas nori daugiau šilumos, kitas prie vėsesnio radiatoriaus gyvas būna. Bet labai įdomu, kodėl sausį, kai temperatūra nukrito dar trimis laipsniais, lyginant su gruodžio mėnesiu, 2A daugiabutis suvartojo 53,247 MWh, 4A – net 61,818 MWh, o 6A – 56,977 Mwh? Taigi, 6A daugiabučio gyventojai sausį sunaudojo gerokai mažiau šilumos energijos negu gruodį, ar tai įmanoma? „Radviliškio šiluma“ vadovas P. Mickaitis sako nežinantis priežasčių, o jo pavaldinė S.Dišlė įrodinėja, kad kalti … patys gyventojai. Vasarį daugiabutyje 2A reikėjo 45,454 MWh šilumos energijos, 4A – 46,815 MWh, o 6A – 43,665 MWh.

Kiek tai atsiėjo?
Vartotojas už patiektą šilumos energiją privalo laiku atsiskaityti. Galutinę kainą sudaro ne tik patiektas šilumos energijos kiekis, bet ir jos kaina. O ji dažnai kinta nuo daugybės priežasčių. Labai nenukrypstant į smulkias kainos sandaros detales, galima apskaičiuoti, kiek aukščiau paminėti daugiabučiai mokėjo už keturis mėnesius. Šilumos kaina lapkritį buvo 52,1 euro už vieną MWh, tad viso daugiabučio 2A gyventojams reikėjo mokėti 2187,35 eurus, kai 4A – 2102,52 eurus, o 6A – 2136,1 eurus. Gruodį, kai kaina buvo 55,8 euro už MWh, tai daugiabučio 2A namo gyventojams šiluma kainavo 2819,65 eurus, 4A – 3088,86 eurais, o 6A namo gyventojams piniginė paplonėjo net – 3500,83 eurais! Sausį šilumos kaina buvo 55,59 euro, tad 2A daugiabutis sumokėjo – 2960,00 eurų, 4A – 3436,46 eurus, o 6A – 3167,35 eurus. Vasarį, kai kaina nedaug skyrėsi nuo sausio mėnesio, nes buvo 55,48 eurų už MWh, tai 2A daugiabučiui šiluma atsiėjo 2521,83 eurus, 4A – 2597,29 eurus, o 6A – 2422,53 eurus.
Nepaaiškinami skirtumai
Tokių atvejų per Radviliškio miestą ne vienas ir ne du. Pavyzdžiui, Povyliaus gatvėje stovintis 8 ir 10 numeriais pažymėti daugiabučiai. Radvilų, Jaunystės, Naujojoje ir kitose gatvėse taip pat yra namų dvynių, kurių šilumos energijos suvartojimas labai skyrėsi gruodžio ir sausio mėnesiais. Net keturių vizitų į „Radviliškio šiluma“ įmonę nepakako, kad pavyktų išsiaiškinti, nuo ko priklauso tokie skirtumai. Savivaldybės įmonės direktorius P. Mickaitis gūžčiodamas pečiais prisipažino, kad atsakymų neturi. Jo pavaldinė S. Dišlė pademonstravo visišką nekompetenciją šilumininkams suformuluotą klausimą, kodėl gruodį, kai lauko oro temperatūra buvo šiltesnė, namams šildyti šilumos energijos reikėjo daugiau negu sausį, kai buvo keliais laipsniais šalčiau, perfrazuodama taip: „Skrenda dvi žąsys: viena į pietus, o kita į šiaurę, koks Petriuko vardas?“ Ar taip į vartotojų ar žurnalistų klausimus turėtų atsakyti 20 metų darbo patirtimi besigirianti specialistė, klausimas retorinis.  Pasijutę įspeisti į kampą, nes skaičiai kalba patys už save, direktorius P.Mickaitis su S.Dišle iš karto atsitvėrė tylos siena: „Ten yra daugiabučių namų bendrijos ir mes negalime kalbėti bei komentuoti.“ Kaip patogu! Vartotojams neaišku, už ką moka ir kaip apskaičiuojama šilumos energija, bet net neturi teisės to sužinoti…

Dėl anomalijų kalti … atidaryti langai
Subliuškus S.Dišlės pasiūlytai hipotezei dėl vėjo ir drėgmės įtakos šilumos energijos suvartojimo keistumams paaiškinti, ji su vadovu sugalvojo dar vieną neįtikinamą versiją. Jų nuomone, kalti … atidaryti langai. Nuo 2009 metų šilumos gamybos įmonės vadovo kėdėje įsitaisęs ūkininkaujantis žemės ūkio elektrikas atvirai piktinasi, kai tokia versija netikima: „Ką jūs galvojate, kad atidaryti langai neturi jokios įtakos namo šilumos poreikiui? Ką mes žinome, kiek jūs langų buvote atsidarę. Jūs norite pasakyti, kad nėra jokios įtakos? Kalbėkite, kalbėkite, mes klausysimės, o jau tada…“ Bent krislelį sveiko proto turintis žmogus supras, kad pro pravertus ar atidarytus langus plūstelėjusi vėsesnio oro masė gali greičiau atvėsinti radiatorius, bet tikrai ne tiek, kad iš esmės pakeistų keliasdešimt butų turinčio daugiabučio šilumos poreikio suvartojimą. Kadangi šilumos punktai automatizuoti, o lauko temperatūros daviklis sumontuotas namo išorėje, tai šilumos energijos bus paduota tiek, kiek nustatyta kompiuterizuotoje sistemoje. Neišlaikiusi įtampos, S.Dišlė mestelėjo frazę, kuri verčia susimąstyti: „Šitas gruodis nebuvo kažkuo ypatingas, kaip ir kiekvienais metais.“ Jos ir direktoriaus duetas įnirtingai stengėsi išgauti mistinį žurnalisto paaiškinimą dėl galbūt įmonės darbuotojų nesąžiningų veiksmų. Tiesa, „Radviliškio šilumos“ pateiktų skaičių dėl šilumos kainos dedamųjų dar nėra patvirtinusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos specialistai.

Skaičiai – ne vartotojų naudai
Šiltą šilumos gamybos įmonės vadovo kėdę ilgam užsėdęs karvių fermoje ūkininkaujantis P. Mickaitis pageidavo, kad būtų sąžininga lyginti šilumos energijos suvartojimo skaičius su panašia lauko oro temperatūra. Jo didžiam nustebimui, ir čia skaičiai nebuvo jo naudai. Kaip ir pageidavo direktorius, buvo pasirinktas V.Kudirkos g. 19 daugiabutis, kuris nebuvo renovuotas, kuriame nepagerintos jokios sąlygos, kurios turėtų esminės įtakos energijos efektyvumui didinti. 2015 metų sausį, kai vidutinė lauko oro temperatūra buvo – 0,8 šalčio, daugiabučio butams ir kitoms bendrojo naudojimo patalpoms šildyti  reikėjo 53,525 MWh, o jau  2018 metų gruodį su – 0,9 šalčio temperatūra – net 61,417 MWh. Kone 8 MWh daugiau. Pats vadovas P. Mickaitis turėjo pripažinti, kad lauko or temperatūra beveik identiška. Kodėl taip yra, jis taipogi nesuvokė. 2018 m. gruodžio mėnesio kainomis, 55 butų gyventojai turėjo papildomai atseikėti daugiau nei 440 eurų arba iš kiekvieno buto po 8 papildomus eurus. Ir tai tik vienas daugiabutis. Tiesa, tai ne vienintelis šilumos energijos padidėjimas konkrečiame name. Vadinamuoju gyvatuku teka karštas vaduo, tad dar daugiau šilumos energijos. Jei 2015 metais buvo konstantinis dydis – 8,8 MWh, tai 2018 metų pabaigoje to paties daugiabučio namo butų vonių vamzdžiais pratekėjo 11,388 MWh šilumos energijos. Taigi, tas pats namas po keturių metų esant toms pačioms oro sąlygoms, sunaudojo net 10,48 MWh, kas sudaro 15 procentų šilumos energijos suvartojimo padidėjimą. Tikėtina, nežinant patiems namo gyventojams.

Specialistas komentuoja
Iš karto po tiesiogiai transliuoto pokalbio „Radvilškio šiluma“ su P. Mickaičiu ir S. Dišle, redakcijai paskambinęs anonimu išlikti pageidavęs asmuo komentavo taip: „Kaip įmonės vadovas (Pranas Mickaitsi – red.) negali suprasti šilumos energijos tiekimą į daugiabutį namą? Paprastų dalykų negali paaiškinti. Kur tai matyta, kad šilumininkas taip nusišnekėtų apie atidarytus langus? Name yra automatizuotas šilumos punktas, kuriame užprogramuojama, kiek turi būti patiekta šilumos energijos, priklausant nuo lauko oro temperatūros. Šiluma perduodama su karštu vandeniu ir ją apskaičiuoti galima pagal paduoto vandens kiekį padaugint jį iš į namą atitekėjusio ir iš namo ištekėjusio vandens temperatūrų skirtumo. Techniškai įmanoma į namą paduoti gerokai karštesnį vandenį negu numatytą pagal temperatūrų grafiką. Pavyzdžiui, esant nulinei lauko oro temperatūrai, paduoti reikia 67 C temperatūros vandenį, bet jei nustatysite 75 ar net 85 laipsnius, tiek ir bus paduodama. Kuo karštesnis vanduo, tuo daugiau šilumos. Techniškai tai tikrai įmanoma. Negaliu tvirtinti, ar pakeitimai užfiksuojami automatiškai, ar ne, reikia klausti kompiuteriukus gaminančios įmonės. O jei name tiekiama per daug šilumos, tai žmonėms bus per karšta ir jie turės atsidaryti langus. Taigi, pagal P.Mickaičio logiką, dar labiau padidės šilumos energijos poreikis, nes greičiau atvės radiatoriai. Taip mąstant, galima visiškai į pievas nusišnekėti. Galvojate, kad kas nors tą

labai pastebės ir puls aiškintis. Ne, tikrai ne, o ir šilumininkai žino, kad vartotojai yra pasyvūs, ir bet kokias sąskaitas apmoka. Bet visam tam reikalinga sistema. Neabejotinai turi dalyvauti ir kiti žaidėjai, ypač tie, kurie administruoja namus. Šilumininkai ten ateina, jų apsilankymo niekas niekur nefiksuoja, taigi…“
Kontrolės nėra
Kone absoliučią daugumą daugiabučių administruojantis „Radviliškio būstas“ patvirtina, kad nevedamas žurnalas dėl šilumininkų apsilankymo konkrečiuose namuose. Jie nurodė, kad yra tik susitariama, kada „Radviliškio šiluma“ specialistai ateina į šilumos punktą. Be to, išaiškėjo, kad namo įvadinis skaitiklis būtent priklauso „Radviliškio šiluma“, o ne daugiabučiui. Gilinantis į situaciją, analizuojant skaičius, atsitiktinai ar ne, bet kai kuriuose namuose buvo atnaujinti žurnalai su svarbiais šilumos punkto duomenimis, pagal kuriuos galima spręsti tikrąjį šilumos energijos poreikį. Šiai dienai šį klausimą nagrinės Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija bei Valstybinė energetikos inspekcija, kadangi „Radviliškio šiluma“ administracija nesugeba vartotojams paaiškinti staiga padidėjusį šilumos energijos poreikį. Tiesa, šilumininkams vadovaujantis ūkininkaujantis elektrikas teigia, kad įmonė neturi specialistų, galinčių ir sugebančių analizuoti skaičius. Gal vertėtų rajono valdžiai keisti ydingą praktiką ir į Savivaldybės įmonės įdarbinti žmones pagal kompetencijas, o ne pagal partinę liniją?

Marius Aleksiūnas

Total
0
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts