Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Didelės šilumos sąskaitos – be atsakymų?

Avatar

Paskelbta

data

Žiema pasibaigė, pavasaris įpusėjo, o šilumininkai, žarstydami pelnus, gudriai šypsosi. Ir ko nesišypsoti, jei veiksmų laisvė kone neribota – tik retas vartotojas domisi, kaip apskaičiuojama šiluma, o įstaigos už šilumos sąskaitas moka iš biudžeto lėšų. „Radviliškio šiluma“ direktorius Pranas Mickaitis ir abonentinio skyriaus viršininkė Skaidra Dišlė turi retą sugebėjimą visomis išgalėmis bandyti paneigti fizikos dėsnius. Deja, nesėkmingai, nors vartotojų kišenė be jokios akivaizdžios priežasties buvo gerokai paploninta.
Gruodis šiltesnis – sąskaitos didesnės
Pirmą šių metų mėnesį kone pusę Radviliškio daugiabučių namų gyventojų gavo lengvą šoką – gruodžio mėnesio sąskaitos už šilumą ir karštą vandenį buvo kone dvigubai didesnės nei lapkritį. Praėjo dar vienas – sausio – mėnuo ir jau buvo galima palyginti šaltesnį sausio mėnesį su šiltesniu gruodžio mėnesiu. Skaičiai badė akis, kad kažkas netvarkoje, bet „Radviliškio šiluma“ administracija ir toliau užkalbinėjo vartotojams dantis. Jie teigė, kad staiga išaugusioms sąskaitoms už šilumą  įtakos turėjo vėjas ir drėgmė!? Tiesa, po kurio laiko, patikrinus Hidrometeorologijos tarnyboje poros mėnesių oro temperatūros, vėjo greičio ir drėgmės rodiklius ši hipotezė subliuško kaip susprogdintas balionas. Kad sustiprintų įspūdį, šilumininkai per užsakytą straipsnį įtikinėjo, jog natūralu, kad perkant du batonus, bus mokama už du batonus. Bet ar vartotojai pageidavo dviejų „batonų“, į klausimą nei direktorius P.Mickaitis, nei jo vadovaujami specialistai atsakyti nebenori. Gal vis tik derėtų pasiaiškinti, kodėl, pavyzdžiui, Kaštonų 6B daugiabutis lapkritį sunaudojus 23,102 MWh, o jau gruodį – 44, 012. Arba Kęstučio 11 A: lapkritį – 53,375, o gruodį – net 102,5 MWh, Naujosios g. 17 daugiabutis lapkričio mėn. sunaudojo 18,657 MWh, o gruodį – 34,02 MWh. Beje, šilumininkų pateiktais duomenimis, daugiau nei 60 Radviliškio miesto daugiabučių namų  vartotojams gruodį buvo pateikta daugiau šilumos energijos negu sausį. Tokių pavyzdžių pilna per visą miestą, bet, norint išvengti šilumininkų kontraargumentų, kad lyginami nesulyginami dalykai, analizavome identiškus namus.
Identiški namai, bet sąskaitos nevienodos
Lapkritį vidutinė oro temperatūra buvo 3 laipsniai šilumos, o gruodį jau 0,9 šalčio ir sausį – minus 4. Vasarį lauko temperatūra vėl buvo teigiama – 1,3 laipsnio šilumos. Bent šiek tiek fizikos pagrindų turintis supras, kad, kuo šaltesnė lauko temperatūra, tuo daugiau reikės šilumos energijos namui šildyti. Tą, beje, tvirtina ir ekspertai. Tačiau Radviliškis, matyt, šilumininkams miestas savitas. Kuriozinių situacijų daugiau negu gausu, kad galėtum tai pavadinti anomalija. Pavyzdžiui, Kudirkos gatvėje stovi trys tais pačiais metais pastatyti tokio paties dydžio blokiniai namai: 2A, 4A ir 6A. Gražus vaizdas į parką, o ir oro sąlygos tos pačios visiems trims namams, bet suvartojimas skirtingas. 2 A daugiabutis lapkritį, kai vidutinė lauko oro temperatūra buvo 3 laipsniai šilumos, suvartojo 41,982 MWh (Megavatvalandė – šilumos kiekio matavimo vienetas) , 4A – 40,356 MWh, o 6A – 41,000 MWh. Gruodžio mėnesį, kai oro temperatūros nukrito iki – 0,9 šalčio, daugiabutis, pažymėtas 2A, sunaudojo vos 50,532 MWh, 4A – 55,356 MWh, o 6A – net 62,739 MWh. Nieko nuostabaus, kad suvartojo daugiau, bet kodėl taip skirtingai? Pamąstymų gali būti visokių, kad kaimynystėje gyvenantys žmonės skirtingai reaguoja į šalčius: vienas nori daugiau šilumos, kitas prie vėsesnio radiatoriaus gyvas būna. Bet labai įdomu, kodėl sausį, kai temperatūra nukrito dar trimis laipsniais, lyginant su gruodžio mėnesiu, 2A daugiabutis suvartojo 53,247 MWh, 4A – net 61,818 MWh, o 6A – 56,977 Mwh? Taigi, 6A daugiabučio gyventojai sausį sunaudojo gerokai mažiau šilumos energijos negu gruodį, ar tai įmanoma? „Radviliškio šiluma“ vadovas P. Mickaitis sako nežinantis priežasčių, o jo pavaldinė S.Dišlė įrodinėja, kad kalti … patys gyventojai. Vasarį daugiabutyje 2A reikėjo 45,454 MWh šilumos energijos, 4A – 46,815 MWh, o 6A – 43,665 MWh.

Kiek tai atsiėjo?
Vartotojas už patiektą šilumos energiją privalo laiku atsiskaityti. Galutinę kainą sudaro ne tik patiektas šilumos energijos kiekis, bet ir jos kaina. O ji dažnai kinta nuo daugybės priežasčių. Labai nenukrypstant į smulkias kainos sandaros detales, galima apskaičiuoti, kiek aukščiau paminėti daugiabučiai mokėjo už keturis mėnesius. Šilumos kaina lapkritį buvo 52,1 euro už vieną MWh, tad viso daugiabučio 2A gyventojams reikėjo mokėti 2187,35 eurus, kai 4A – 2102,52 eurus, o 6A – 2136,1 eurus. Gruodį, kai kaina buvo 55,8 euro už MWh, tai daugiabučio 2A namo gyventojams šiluma kainavo 2819,65 eurus, 4A – 3088,86 eurais, o 6A namo gyventojams piniginė paplonėjo net – 3500,83 eurais! Sausį šilumos kaina buvo 55,59 euro, tad 2A daugiabutis sumokėjo – 2960,00 eurų, 4A – 3436,46 eurus, o 6A – 3167,35 eurus. Vasarį, kai kaina nedaug skyrėsi nuo sausio mėnesio, nes buvo 55,48 eurų už MWh, tai 2A daugiabučiui šiluma atsiėjo 2521,83 eurus, 4A – 2597,29 eurus, o 6A – 2422,53 eurus.
Nepaaiškinami skirtumai
Tokių atvejų per Radviliškio miestą ne vienas ir ne du. Pavyzdžiui, Povyliaus gatvėje stovintis 8 ir 10 numeriais pažymėti daugiabučiai. Radvilų, Jaunystės, Naujojoje ir kitose gatvėse taip pat yra namų dvynių, kurių šilumos energijos suvartojimas labai skyrėsi gruodžio ir sausio mėnesiais. Net keturių vizitų į „Radviliškio šiluma“ įmonę nepakako, kad pavyktų išsiaiškinti, nuo ko priklauso tokie skirtumai. Savivaldybės įmonės direktorius P. Mickaitis gūžčiodamas pečiais prisipažino, kad atsakymų neturi. Jo pavaldinė S. Dišlė pademonstravo visišką nekompetenciją šilumininkams suformuluotą klausimą, kodėl gruodį, kai lauko oro temperatūra buvo šiltesnė, namams šildyti šilumos energijos reikėjo daugiau negu sausį, kai buvo keliais laipsniais šalčiau, perfrazuodama taip: „Skrenda dvi žąsys: viena į pietus, o kita į šiaurę, koks Petriuko vardas?“ Ar taip į vartotojų ar žurnalistų klausimus turėtų atsakyti 20 metų darbo patirtimi besigirianti specialistė, klausimas retorinis.  Pasijutę įspeisti į kampą, nes skaičiai kalba patys už save, direktorius P.Mickaitis su S.Dišle iš karto atsitvėrė tylos siena: „Ten yra daugiabučių namų bendrijos ir mes negalime kalbėti bei komentuoti.“ Kaip patogu! Vartotojams neaišku, už ką moka ir kaip apskaičiuojama šilumos energija, bet net neturi teisės to sužinoti…

Dėl anomalijų kalti … atidaryti langai
Subliuškus S.Dišlės pasiūlytai hipotezei dėl vėjo ir drėgmės įtakos šilumos energijos suvartojimo keistumams paaiškinti, ji su vadovu sugalvojo dar vieną neįtikinamą versiją. Jų nuomone, kalti … atidaryti langai. Nuo 2009 metų šilumos gamybos įmonės vadovo kėdėje įsitaisęs ūkininkaujantis žemės ūkio elektrikas atvirai piktinasi, kai tokia versija netikima: „Ką jūs galvojate, kad atidaryti langai neturi jokios įtakos namo šilumos poreikiui? Ką mes žinome, kiek jūs langų buvote atsidarę. Jūs norite pasakyti, kad nėra jokios įtakos? Kalbėkite, kalbėkite, mes klausysimės, o jau tada…“ Bent krislelį sveiko proto turintis žmogus supras, kad pro pravertus ar atidarytus langus plūstelėjusi vėsesnio oro masė gali greičiau atvėsinti radiatorius, bet tikrai ne tiek, kad iš esmės pakeistų keliasdešimt butų turinčio daugiabučio šilumos poreikio suvartojimą. Kadangi šilumos punktai automatizuoti, o lauko temperatūros daviklis sumontuotas namo išorėje, tai šilumos energijos bus paduota tiek, kiek nustatyta kompiuterizuotoje sistemoje. Neišlaikiusi įtampos, S.Dišlė mestelėjo frazę, kuri verčia susimąstyti: „Šitas gruodis nebuvo kažkuo ypatingas, kaip ir kiekvienais metais.“ Jos ir direktoriaus duetas įnirtingai stengėsi išgauti mistinį žurnalisto paaiškinimą dėl galbūt įmonės darbuotojų nesąžiningų veiksmų. Tiesa, „Radviliškio šilumos“ pateiktų skaičių dėl šilumos kainos dedamųjų dar nėra patvirtinusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos specialistai.

Skaičiai – ne vartotojų naudai
Šiltą šilumos gamybos įmonės vadovo kėdę ilgam užsėdęs karvių fermoje ūkininkaujantis P. Mickaitis pageidavo, kad būtų sąžininga lyginti šilumos energijos suvartojimo skaičius su panašia lauko oro temperatūra. Jo didžiam nustebimui, ir čia skaičiai nebuvo jo naudai. Kaip ir pageidavo direktorius, buvo pasirinktas V.Kudirkos g. 19 daugiabutis, kuris nebuvo renovuotas, kuriame nepagerintos jokios sąlygos, kurios turėtų esminės įtakos energijos efektyvumui didinti. 2015 metų sausį, kai vidutinė lauko oro temperatūra buvo – 0,8 šalčio, daugiabučio butams ir kitoms bendrojo naudojimo patalpoms šildyti  reikėjo 53,525 MWh, o jau  2018 metų gruodį su – 0,9 šalčio temperatūra – net 61,417 MWh. Kone 8 MWh daugiau. Pats vadovas P. Mickaitis turėjo pripažinti, kad lauko or temperatūra beveik identiška. Kodėl taip yra, jis taipogi nesuvokė. 2018 m. gruodžio mėnesio kainomis, 55 butų gyventojai turėjo papildomai atseikėti daugiau nei 440 eurų arba iš kiekvieno buto po 8 papildomus eurus. Ir tai tik vienas daugiabutis. Tiesa, tai ne vienintelis šilumos energijos padidėjimas konkrečiame name. Vadinamuoju gyvatuku teka karštas vaduo, tad dar daugiau šilumos energijos. Jei 2015 metais buvo konstantinis dydis – 8,8 MWh, tai 2018 metų pabaigoje to paties daugiabučio namo butų vonių vamzdžiais pratekėjo 11,388 MWh šilumos energijos. Taigi, tas pats namas po keturių metų esant toms pačioms oro sąlygoms, sunaudojo net 10,48 MWh, kas sudaro 15 procentų šilumos energijos suvartojimo padidėjimą. Tikėtina, nežinant patiems namo gyventojams.

Specialistas komentuoja
Iš karto po tiesiogiai transliuoto pokalbio „Radvilškio šiluma“ su P. Mickaičiu ir S. Dišle, redakcijai paskambinęs anonimu išlikti pageidavęs asmuo komentavo taip: „Kaip įmonės vadovas (Pranas Mickaitsi – red.) negali suprasti šilumos energijos tiekimą į daugiabutį namą? Paprastų dalykų negali paaiškinti. Kur tai matyta, kad šilumininkas taip nusišnekėtų apie atidarytus langus? Name yra automatizuotas šilumos punktas, kuriame užprogramuojama, kiek turi būti patiekta šilumos energijos, priklausant nuo lauko oro temperatūros. Šiluma perduodama su karštu vandeniu ir ją apskaičiuoti galima pagal paduoto vandens kiekį padaugint jį iš į namą atitekėjusio ir iš namo ištekėjusio vandens temperatūrų skirtumo. Techniškai įmanoma į namą paduoti gerokai karštesnį vandenį negu numatytą pagal temperatūrų grafiką. Pavyzdžiui, esant nulinei lauko oro temperatūrai, paduoti reikia 67 C temperatūros vandenį, bet jei nustatysite 75 ar net 85 laipsnius, tiek ir bus paduodama. Kuo karštesnis vanduo, tuo daugiau šilumos. Techniškai tai tikrai įmanoma. Negaliu tvirtinti, ar pakeitimai užfiksuojami automatiškai, ar ne, reikia klausti kompiuteriukus gaminančios įmonės. O jei name tiekiama per daug šilumos, tai žmonėms bus per karšta ir jie turės atsidaryti langus. Taigi, pagal P.Mickaičio logiką, dar labiau padidės šilumos energijos poreikis, nes greičiau atvės radiatoriai. Taip mąstant, galima visiškai į pievas nusišnekėti. Galvojate, kad kas nors tą

labai pastebės ir puls aiškintis. Ne, tikrai ne, o ir šilumininkai žino, kad vartotojai yra pasyvūs, ir bet kokias sąskaitas apmoka. Bet visam tam reikalinga sistema. Neabejotinai turi dalyvauti ir kiti žaidėjai, ypač tie, kurie administruoja namus. Šilumininkai ten ateina, jų apsilankymo niekas niekur nefiksuoja, taigi…“
Kontrolės nėra
Kone absoliučią daugumą daugiabučių administruojantis „Radviliškio būstas“ patvirtina, kad nevedamas žurnalas dėl šilumininkų apsilankymo konkrečiuose namuose. Jie nurodė, kad yra tik susitariama, kada „Radviliškio šiluma“ specialistai ateina į šilumos punktą. Be to, išaiškėjo, kad namo įvadinis skaitiklis būtent priklauso „Radviliškio šiluma“, o ne daugiabučiui. Gilinantis į situaciją, analizuojant skaičius, atsitiktinai ar ne, bet kai kuriuose namuose buvo atnaujinti žurnalai su svarbiais šilumos punkto duomenimis, pagal kuriuos galima spręsti tikrąjį šilumos energijos poreikį. Šiai dienai šį klausimą nagrinės Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija bei Valstybinė energetikos inspekcija, kadangi „Radviliškio šiluma“ administracija nesugeba vartotojams paaiškinti staiga padidėjusį šilumos energijos poreikį. Tiesa, šilumininkams vadovaujantis ūkininkaujantis elektrikas teigia, kad įmonė neturi specialistų, galinčių ir sugebančių analizuoti skaičius. Gal vertėtų rajono valdžiai keisti ydingą praktiką ir į Savivaldybės įmonės įdarbinti žmones pagal kompetencijas, o ne pagal partinę liniją?

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Ar G. Lipnevičiaus projektas „Muziejaus gatvė“ taps realybe?

Avatar

Paskelbta

data

Birželio 27 d. Radviliškio rajono savivaldybėje  vyko projekto  „Muziejaus gatvė Radviliškyje“, kurį pristatė šios idėjos autorius, Radviliškio rajono tarybos narys bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas, Gediminas Lipnevičius. Pasak pranešėjo, tai būtų mažai analogų Europoje ir visame pasaulyje turintis  projektas.
Projektui –  žalia šviesa?
„Man  patiko Gedimino pristatyta idėja apie muziejaus gatvę Radviliškyje, tad šiandien jo paprašysiu, kad ją pristatytų Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariams“,- sakė Radviliškio rajono meras A. Čepononis.
„Ši idėja yra tik projektinė, kurią, manau, bendromis jėgomis derinsime, šlifuosime ir įgyvendinsime. Prie šio projekto daug prisidėjo bendruomenės nariai, taip pat bendruomenės gidas A. Vitartas. Manau, kad šioje gatvėje įsikurtų apie 20 muziejinių eksponatų ir ekspozicijų“,-  prieš pristatymą sakė G. Lipnevičius.
Ši idėja „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui kilo daug keliaujant su bendruomene. „Kodėl geležinkelininkų sostinės gyventojai turi važiuoti į Anykščius pasižiūrėti Geležinkelio muziejaus?“- retoriškai klausė G. Lipnevičius.
Muziejaus gatvėje – per 10  lankytinų objektų
Pasak G. Lipnevičiaus, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje  prie geležinkelio stoties, turėtų įsikurti vagonas – restoranas, kuriame galėtų pailsėti bei užkąsti atvykę turistai. Autobusai atvyktų į Muziejaus gatvę pro Dariaus ir Girėno gatvę, o išvyktų pro Sakalausko gatvę.

Prie geležinkelio stoties jau yra puikus eksponatas – garvežys, prie kurio mėgsta fotografuotis vestuvininkai. „Ši vieta bus dar patrauklesnė, kai bus pastatytas „Radviliškio krašto bendruomenės“ laimės suolelis. Šiam projektui pritarė meras, jau kalbėjau su menininku E. Titu, kad jis padėtų  idėją įgyvendinti. Šis suolelis būtų masyvus, kaip sostas, manau, kad  ant jo pamėgtų fotografuotis miesto svečiai, vestuvininkai“,- sakė G. Lipnevičius.
Kitas objektas būtų ąžuolas, pasodintas apie 1928 metus. Kokia proga jis buvo pasodintas (yra keletas versijų), šiuo metu dar tikslinama.
Geležinkelio stotis, kaip ir namelis prie jos, jau yra  paveldo objektai. Į paveldo objektų sąrašą yra įtrauktas vagonų depas bei vandens bokštas šalia jo.
Pasak G. Lipnevičiaus, geležinkelio stoties laukiamojoje salėje turėtų įsikurti Geležinkelio muziejus, nes Radviliškis – geležinkeliečių sostinė. Rašytojo Jono Marcinkevičiaus name turėtų įsikurti jo memorialinis muziejus. „Šiame name dar gyvena gyventojai, kuriuos reikėtų iškelti, o patį namelį suremontuoti“,- sakė pranešėjas.
Kitas Muziejaus gatvės eksponatas būtų tremtinių vagonas, kuriame jau yra ekspozicija, susijusi su tremtimi. Šalia tremtinių vagono esančiame tuščiame plote turėtų įsikurti su geležinkelio istorija susiję eksponatai: vagonai, drezinos su bėgiais. „Anykščiuose yra ratukai ant bėgių, kuriais smagu pavažinėti ir vaikams, ir suaugusiems, tad, kad muziejus būtų patrauklus, reikia ne tik eksponatų, bet ir atrakcijų. Kitoje pievoje, šalia Ramovės, galėtų įsikurti senoviniai automobiliai. Beje, kalbėjau su  klubo  „Retromobile“  atstovu J. Juču, kuris mielai palaikė šią idėją ir sutiko, kad klubo turimi senoviniai automobiliai galėtų būti eksponuojami šioje vietoje. O taip pat šioje pievoje galėtų įsikurti ir karinė technika bei pabūklai, tikimės, kad prie ekspozicijos įrengimo prisidės Oro gynybos batalionas bei kiti entuziastai“,- sakė idėjos autorius.

Buvusiame Karininkų ramovės pastate turėtų įsikurti muziejus, susijęs su mūšiu su bermontininkais, kuris vyko Radviliškio rajone, partizanine kova bei smulki karinės tematikos ekspozicija. Taip pat muziejau lankytojai galės išbandyti savo taiklumą bei karinius gebėjimus interaktyviose salėse.
Kitoje Laisvės alėjos gatvės pusėje yra pirmosios Gelžkelio gimnazijos pastatas, kuriame turėtų įsikurti Radviliškio krašto muziejus.
Šiuo metu esančiuose Gedulo namuose buvo įsikūrusi pirmoji Radviliškio mergaičių mokykla, ir ant pastato reikėtų pakabinti tai liudijančią lentelę.
Kitas įdomus objektas – Vydūno gatvė, likusi vienintelė bruko, akmenimis grįsta, gatvė, kuri galėtų būti įtraukta į Muziejaus gatvės objektus.
Buvusio žydų viešbučio, kuris vadinosi „Ramybė“, yra autentiški rūsiai, bei jį perstačius čia galėtų įsikurti V. Karmono įkurtas Kosminio modeliavimo muziejus, kuris kol kas yra vienintelis Europoje. Taip pat šioje vietoje turėtų įsikurti edukacinės erdvės, kuriose būtų lipdoma iš molio, audžiama, kepama duona, vykdomos  kitokios veiklos.
Muziejaus gatvės idėja bus „šlifuojama“
„Kai savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ buvo paviešinta ši idėja, paskambinę verslininkai pasiūlė, kad pastatų stogai būtų suvienodinti, pavyzdžiui, padengti klasikine skarda“,- sakė G. Lipnevičius. Pasak pranešėjo, tai būtų išskirtinis objektas, kurio pažiūrėti atvyktų žmonės ir iš Lietuvos, ir iš viso pasaulio, kuris atneštų didelę finansinę naudą rajonui, būtų įdarbinta nemažai žmonių, o miesto kavines, parduotuves užplūstų turistai. Šiuo metu Radviliškyje nėra  muziejaus.
G. Lipnevičiui paantrino Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjas V. Simelis: „Šaunu, kad Gediminas iškėlė šią idėją, kaip išnaudoti paveldą. Mes jau dabar vedame miesto svečių ekskursijas nuo geležinkelio tilto, nuo kurio atsiveria geležinkelio ir miesto vaizdas. Yra  vandens bokštas, statytas 1933 metais, apie kurį galima pasakoti, yra per plenerą išdrožtų batų pora, apie kuriuos sakome: „Traukinys išvažiavo, o batai liko“. Vadinamas J. Marcinkevičiaus namelis yra tipiškas geležinkelininko namas, kuriame gyveno ir stoties viršininkas – ten gali būti  Radviliškio istorijos muziejus“.
„Mes turėtume „uždėti ranką“ ant viso kvartalo, esančio prie geležinkelio, kad namų savininkai žinotų, kokias statybas galėtų vykdyti nusipirkę sklypą Muziejaus gatvėje. Pėsčiųjų gatvė jau beveik prarasta, reikėtų suvaldyti šią situaciją“, – sakė V. Simelis.
Dar vienas šios idėjos privalumas, kad turistai galės aplankyti muziejų kompleksą atvykdami traukiniu. Toks keliavimo būdas, manome, sudomins daugelį mokyklų.
Atsirastų naujų darbo vietų
Tarybos narys G. Lipnevičius pasiūlė pasikviesti visus radviliškiečius, neabejingus savo krašto ateičiai bei atminčiai, prisidėti įgyvendinant Muziejaus gatvės idėją.
Pasak patyrusio bendruomenės gido A. Vitarto, Muziejaus gatvė būtų labai naudinga Radviliškio krašto žmonėms ir turistams. „Kuriant tokią gatvę, reikia, kad būtų žmonių. Jeigu nebus žmonių, šio projekto neišplėtosime į tai, ko norime. Taip pat jau reikia ruošti muziejininkus, kurie kauptų medžiagą, turėtų būti nemažai etatų – apie 20. Šiuolaikiniai turistai nori kažko naujo, atrakcijų, tad reikia stengtis, kad muziejus būtų interaktyvus“,- sakė A. Vitartas.
Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai, kartu su vicemeru M. Pauliuku, vienbalsiai patvirtino G. Lipnevičiaus pasiūlytą Muziejaus gatvės projektą ir susitarė dar kartą susitikti liepos 17 d., 15 val. Į šį susitikimą, kuris vyks Radviliškio rajono savivaldybės mažojoje salėje, kviečiami visi, neabejingi savo krašto ateičiai bei istorijai, pateikti pasiūlymus Muziejaus gatvės projekto tobulinimui.
Ar taps Radviliškis vienu lankomiausių miestų Lietuvoje, parodys laikas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Puipiečiai savo jėgomis sutvarkė aplinką prie paminklo

Avatar

Paskelbta

data

Puipių gyventojai kiek galėdami puoselėja ir tvarko savo  kaimo aplinką: Edmundas Diržinskas, Renata Gutauskaitė, Lina ir Gintarė Ivinskienės savo jėgomis sutvarkė aplinką prie 1928 metais statyto paminklo. Šis paminklas skirtas už Lietuvos laisvę žuvusiems kariams bei Lietuvos nepriklausomybės 10 – mečiui.
„Šiuo paminklu nesirūpino nei seniūnija, nei paveldosaugininkai, tad kaimo gyventojai patys sutvarkė aplinką prie jo, nes per žoles paminklo nebesimatė“,- sakė „Radviliškio krašto bendruomenės“  Puipių skyriaus vadovė Gintarė Ivinskienė.
„Šaunu, kad Puipių bendruomenė, nelaukdama pagalbos iš seniūnijos, pati  rūpinasi savo kaimo aplinka.Tokie darbštūs bei iniciatyvūs žmonės – pavyzdys  ir kitoms bendruomenėms“,- sakė „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Bendruomenės, nesulaukdamos pagalbos iš seniūnijų, vis dažniau imasi iniciatyvos ir gražina savo gyvenvietes. Tad lieka klausimas, ką veikia seniūnas ir seniūnijos darbuotojai,  kuriems už seniūnijos viešųjų erdvių  priežiūrą mokamas atlyginimas?!

„Radviliškio krašto“ informacija


Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019