Radviliškio ligoninės virtuvės patalpų remontas, kuris savivaldybės lygmeniu buvo pristatomas kaip reikšminga investicija į viešąją sveikatos infrastruktūrą, realybėje vis labiau primena finansinio neapskaičiavimo pavyzdį. Tai projektas, kuriame politiniuose sprendimuose figūravo dešimtys tūkstančių eurų, tačiau realūs pinigai pasiekė tik dalį to, kas buvo viešai aptariama, o trūkstama suma tyliai perkelta pačiai gydymo įstaigai.
Šiandien jau nebeabejojama: virtuvės remontas kainuoja daugiau, nei savivaldybė faktiškai skyrė, o galutinė projekto kaina iki šiol nėra aiški. Toks finansavimo modelis kelia klausimų ne tik dėl planavimo kokybės, bet ir dėl atsakomybės – kas ir kada nusprendė, kad ligoninė turės dengti tai, kas buvo pristatoma kaip savivaldybės finansuojamas projektas?
Skaičiai, kurie nesutampa: kai pripažintas poreikis viršija skirtą sumą
Savivaldybės tarybos posėdžiuose, svarstant Radviliškio ligoninės virtuvės patalpų remonto klausimą, buvo aiškiai įvardyta, kad darbų apimtis reikalauja gerokai didesnio finansavimo. Viešai skambėjo suma iki 95 tūkst. eurų. Tai nebuvo atsitiktinis skaičius – jis atsirado vertinant realius poreikius ir planuojamus darbus.
Tačiau galutinis sprendimas šių skaičių neatitiko. Ligoninei buvo pervesta 63 tūkst. eurų – suma, kuri jau sprendimo priėmimo metu, vertinant posėdžių diskusijas, akivaizdžiai nebuvo pakankama.
Kodėl finansavimas buvo sumažintas, meras Kazimieras Račkauskis žiniasklaidai aiškiai nepaaiškina. Redakcijai mero pateiktame komentare gana nedetalizuojant užsimenama, kad esant poreikiui finansavimas ligoninei galėtų būti didinamas ateityje. Tačiau tokia logika kelia pagrįstą klausimą: jeigu remoto lėšų poreikis buvo žinomas iš anksto, kodėl buvo pasirinktas sprendimas skirti mažiau, nei, pačių sprendimų priėmėjų pripažinimu, reikės?
Tai leidžia daryti prielaidą, kad projektas buvo pradėtas neturint realiai užtikrinto finansavimo, o trūkstamos lėšos paliktos spręsti vėliau – jau prasidėjus darbams.
Faktinė situacija: savivaldybės pinigai baigėsi, ligoninės – ne
Radviliškio ligoninės pateikti duomenys patvirtina, kad šis sprendimas turėjo tiesioginių pasekmių. Pasak ligoninės direktorės Aušros Čiūdarienės, iki šios dienos virtuvės patalpų remontui jau faktiškai išleista 70 602 eurai. Tai yra daugiau, nei savivaldybės pervesta suma.
Be to, pagal pasirašytą rangos sutartį dar 27 506 eurai už virtuvės patalpų remontą yra įsipareigoti, tačiau kol kas neišmokėti. Kitaip tariant, net ir be papildomų nenumatytų darbų galutinė remonto vertė viršys savivaldybės skirtą finansavimą.
Direktorė patvirtina, kad savivaldybė pervedė tik 63 tūkst. eurų, o visa likusi remonto išlaidų dalis šiuo metu dengiama iš pačios Radviliškio ligoninės biudžeto. Tai reiškia, kad projektas, kuris politiniu lygmeniu buvo pristatomas kaip savivaldybės investicija, faktiškai jau dabar dalinai finansuojamas pačios gydymo įstaigos sąskaita.
Tai kelia esminį klausimą – ar ligoninė apie tokią finansinę naštą buvo informuota iš anksto, ar ji buvo pastatyta prieš faktą, kai darbai jau pradėti, o jų stabdymas nebeįmanomas.
Atvira pabaiga: ar šių pinigų tikrai pakaks?
Papildomą nerimą kelia tai, kad ligoninės vadovė neatsakė, ar šiuo metu įvardyti įsipareigojimai rangovui yra galutiniai ir ar jų tikrai pakaks visiems remonto darbams užbaigti. Tai leidžia manyti, jog projekto biudžetas vis dar gali keistis.
Tokioje situacijoje kyla logiškas klausimas, jei ir dabar nėra aiškios galutinės kainos, kas garantuos, kad ligoninė ateityje nebus priversta dengti dar didesnės dalies išlaidų?
Radviliškio ligoninės virtuvės remonto istorija atskleidžia ne pavienį atvejį, o sisteminę problemą. Projektai pradedami politiniu sprendimu, tačiau be aiškaus, realistiško finansinio plano. Kai paaiškėja, kad skirtų lėšų nepakanka, dalis naštos perkeliama pačioms įstaigoms, o savivaldybė pasilieka galimybę „svarstyti papildomą finansavimą ateityje“.
Virtuvės įranga: dar viena pažadų ir realybės sankirta
Dar labiau situaciją komplikuoja virtuvės įrangos įsigijimo klausimas. Pradiniame etape ligoninė savivaldybės prašė 147 tūkst. eurų įrangai. Vėliau, po svarstymų komitetuose, ši suma buvo sumažinta iki 70 tūkst. eurų, kuriuos taryba patvirtino.
Tačiau, kaip žiniasklaidai patvirtino pats meras, realybėje ligoninė iki šiol negavo nė vieno euro virtuvės įrangai įsigyti. Meras K. Račkauskis žiniasklaidai nurodė, kad ligoninė pirmiausia turėtų finansuoti projektą savo lėšomis, o savivaldybė pinigus skirtų tik įrodžius tokios pagalbos būtinybę.
Tai kelia esminį klausimą, kodėl tarybos posėdžiuose buvo kalbama apie dešimčių tūkstančių eurų savivaldybės finansavimą, jei realiai šių pinigų skyrimas nėra nei aiškus, nei garantuotas.
Ligoninė moka pati: faktas, kurio niekas neakcentavo
Pasak Radviliškio ligoninės direktorės, ligoninė jau iš savo biudžeto sumokėjo 15 669 eurus už virtuvės įrangą – plovyklos ir maisto išvežiojimo sprendimus. Vertinant tai, kad net ir sumažintas įrangos poreikis buvo įvardijamas kaip 70 tūkst. eurų, akivaizdu, jog didžioji dalis planuotų pirkimų taip ir neįvyko.
Tai reiškia, kad ligoninė ne tik dengia dalį remonto darbų, bet ir pati finansuoja įrangą, kuri, pagal pirminius politinius pareiškimus, turėjo būti finansuojama savivaldybės.
Projektas be aiškios kainos ir be aiškios atsakomybės
Šiandien Radviliškio ligoninės virtuvės projektas yra tarp politinių pažadų ir finansinės realybės. Remontas jau kainuoja daugiau nei pervesta, įrangos finansavimas lieka neaiškus, o savivaldybė palieka atvirą galimybę spręsti klausimą ateityje.
Kol nėra aiškaus atsakymo, kiek šis projektas kainuos galutinai ir kas už tai sumokės, lieka pagrįstas klausimas, ar tai buvo neapskaičiuota investicija, ar dar viena situacija, kai viešieji pinigai planuojami „pakeliui“, jau prasidėjus darbams.
Emilija Laukagalytė
