Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Radviliškio ligoninės slaugoje pirkti vaistus „rekomenduojama“ !?

Avatar

Paskelbta

data

Į savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakciją  kreipėsi radviliškietė M. B. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dėl problemų, su kuriomis ji (galbūt ir daugelis kitų rajono gyventojų) susiduria VšĮ „Radviliškio ligoninė“ Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje.
Slaugyti ligonį namuose nėra sąlygų
Šiame ligoninės skyriuje nuo praėjusių metų slaugomas pusiau paralyžiuotas moters vyras. 120 dienų  už ligonio slaugą nereikėjo mokėti – mokėjo Ligonių kasos, o po šių keturių mėnesių už mėnesio slaugą reikia mokėti po 32,60  eurų už lovadienį. 
„Vyrui po daugelio insultų kairė pusė paralyžiuota, atimta kalba. Jis kūdutis, labai mažai valgo, pats pasiverčia – jau 3 metai tokios būklės. Atrodo, labai lengva prižiūrėti, bet man sunku – 2,5 metų pati slaugiau vyrą namuose. Man 77 metai, nei fiziškai, nei morališkai nebėra jėgų. Man 4 stadijos glaukoma, blogai matau ir kitokių problemų tokiame amžiuje sočiai: stuburo skoliozė ir pan. Jeigu gyvenčiau mieste, paprašyčiau kokios nors kaimynės, kad prižiūrėtų vyrą, kol nueisiu į parduotuvę ar pas gydytoją, o kadangi gyvename tolokai nuo miesto centro, arti nėra nei vieno kaimyno“,- pasakojo radviliškietė. 
Tad neliko nieko kito, kaip kas mėnesį už ligonio slaugą  Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje mokėti po 1010 eurų. Be abejo, suma nemaža, tačiau, kai nėra kitos išeities, už artimojo slaugymą tenka mokėti.
„Stoviu eilėje pagalbai į namus ir į globos namus. Atsakymas – nėra darbuotojų ir nėra vietų. Nors širdis kraujuoja pagalvojus, kad pragyvenus 47 metus artimą žmogų reikia atiduoti globai. Pastatant ligonį į eilę, reikėjo 150 eurų (tokia tvarka) sumokėti gydytojų konsiliumui dėl ligonio būklės nustatymo. Tačiau iš karto pasakė, kad eilė prieis tik po dvejų metų. Tai kam tos išvados – po dvejų metų gali pasikeisti ligonio būklė arba jo iš viso nelikti“, – pasakojo moteris.
Visų Lietuvos  ligoninių Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose ligoniai nemokamai slaugomi 120 dienų, tačiau vėliau paslauga tampa mokama – tokie įstatymai. Radviliškietė dėl to nereiškia pretenzijų, tačiau „išlindo“ kita problema.
Prašoma nuolat pirkti vaistų
„Radviliškio slauga ne tik brangiausia (taip skaičiau spaudoje), bet, mano nuomone, ir pati „biedniausia“. Birželio 28 d. sumokėjau už liepos mėnesio slaugą 1010 eurų 60 cnt. – buvo penktadienis. Taip pat išrašė receptą vaistams „Gelomyrtol“, kuriuos nupirkau. Po dviejų dienų, pirmadienį, vėl nuėjau į Slaugos skyrių aplankyti vyro. Slaugytojos  pasakė, kad reikia nupirkti  pabarstukų, kurių nupirkau. Kitą dieną, antradienį, vėl skambina medikės, kad yra išrašyti receptai vaistams. Trečiadienį nupirkau antibiotikų ir vaistų „Pramistar“, sumokėjau 35 eurus. Vaistus pirkau be jokio piktumo – reikia, tai reikia. Atėjus po dienos, penktadienį, vėl parašyta nupirkti „Gelomyrtol“. Per savaitę keturias dienas man atėjus į ligoninę vis įjungiamas siurblys – tik ne dulkių, o pinigų. Aš pinigų nespausdinu, nevagiu ir „nekombinuoju“, todėl iš niekur jų negaunu. Prie už vyrą gaunamų pajamų turiu pridėti 400 eurų, kad sumokėčiau už slaugą, ir dar tiek vaistų pirkti. Nežinau, kas čia pasidarė, ar pamatę, kad perku vaistus ir nepriekaištauju, tai ir nepraleidžia nei vieno atėjimo. Net ir kantriausiam taurė persipildo. Todėl norėčiau žinoti, kas priklauso už tuos 1010 eurų. Skirtumas su nemokama slauga tiki toks, kad nebereikia sauskelnių pirkti“,- guodėsi moteris.
Pasak M. B., ji nesuprantanti, kam jos vyrui  skiriami per 30 eurų kainuojantys vaistai „Pramistar“, kuriais gydomi degeneraciniai arba dėl kraujagyslių patologijos susidarę dėmesio ir atminties sutrikimai, jeigu jos vyras nekalba ir dalis smegenų yra užlietos krauju.
Vaistus pirkti rekomenduojama?!
Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija  paklausė  VšĮ „Radviliškio ligoninė“ direktoriaus V. Smalinsko, kodėl per tūkstantį eurų mokėdami už ligonio slaugą, artimieji turi dar  papildomai pirkti vaistų.
„Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius užtikrina pirmo pasirinkimo vaistų poreikį skyriaus pacientams. Yra atvejų, kad vaistinėje yra panašaus veikimo preparatų, kurie yra veiklesni ar turi mažiau pašalinio poveikio, todėl skyriaus gydytojai pasiūlo ar rekomenduoja įsigyti juos paciento namiškiams išrašydami receptus. Namiškiams, kurie domisi, bandoma suprantamai paaiškinti, kodėl yra siūlomi alternatyvūs preparatai, paliekama pasirinkimo teisė. Skyriuje visada yra injekcinių formų antibiotikų. Yra atvejų, kuomet esant lengvesnei infekcijai, gydymui pakanka peroralinių antibiotikų, todėl paciento artimiesiems pasiūloma įsigyti jų patiems“,- atskriejo atsakymas iš Radviliškio  ligoninės vadovo V. Smalinsko.
Beje, dėl termino, kad vaistų nupirkti „rekomenduojama“  galima sutikti tik iš dalies. Pasak radviliškietės M. B., atėjusi aplankyti vyro ji ant spintelės randa kartono skiauteles, ant kurių parašyta, kokių vaistų nupirkti. Ant vienos skiautelės, atneštos moters į redakciją, parašyta: „… reikia nupirkti „Gelomyrtol kaps. Nereceptinis vaistas nuo kosulio, kad valytųsi bronchai“. Žodžio „rekomenduojama“ kažkodėl nėra, tik parašyta  „reikia“.  Tiesa, ant kitos kartono skiautelės jau yra rekomendacija: „Rekomenduojame nupirkti pataisų miltelių“.
Tik įdomu, ar tikrai Radviliškio ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius iš tikro toks „biednas“, kad stokoja pataisų sporų miltelių, nekainuojančių net 4 eurų? Juk artimieji už ligonio slaugą moka nemažus pinigus, o šie milteliai reikalingi norint išvengti pragulų, tinkamai ligonio slaugai užtikrinti. Beje, Šiaulių teritorinių ligonių kasų direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, Dalia Miniauskienė sakė, kad šioje situacijoje galima įžvelgti ir piktnaudžiavimą – tokie preparatai slaugomiems ligoniams turi būti nemokami.
„Atėjau vėl aplankyti vyro, slaugytoja iš posto jau man šaukia: „Ateikite, jums vėl paskirti vaistai“. Nebeėmiau recepto, nebegaliu tiek vaistų įpirkti“,- sakė moteris.
Ką gi, radviliškietei belieka viena išeitis – pasikalbėti su vyrą gydančia gydytoja ir paprašyti, kad nebeskirtų ligoniui brangių vaistų. Vargu, ar nekalbančiam  ligoniui pagelbės  kraujagyslių patologiją bei dėmesio ir atminties sutrikimą gydantys vaistai, o moteris vis labiau grims į skurdą.
Pasak  M.B., ji neturi jokių priekaištų  Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus personalui: „Moterys, dirbančios slaugoj, malonios, kantrios, skraido po palatas kaip bitutės, nėra kada tinginiauti. Per 8 mėnesius neteko matyti supykusių. Turime būti dėkingi joms, nes žinome, ką tai reiškia vykdyti ligonių užgaidas ir matyti jų kančias“.
Beje, Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus gydytojai ir patys galėtų aktyviau rodyti norą bendrauti su  slaugomų ligonių artimaisiais – kad  ir palikti kartono skiautelę ant ligonio spintelės su prašymu ar pasiūlymu užsukti pas gydantį gydytoją pasikalbėti apie ligonio būklę, vaistų skyrimą. Sutikime, kad  ligonių artimieji, ypač pagyvenę žmonės, ne visada drįsta  kreiptis į  gydytojus su klausimais.
Ar tikrai Radviliškio ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius pats brangiausias?
Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ pasidomėjo, ar tikrai Radviliškio ligoninėje  pacientai, kurie savo ar artimųjų pageidavimu, pasibaigus apmokamam iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo 120 dienų per metus gulėjimo laikotarpiui ir tęsiantys gydymą Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje,  už pragulėtą laiką moka daugiau nei kaimyniniuose rajonuose.
Kelmės rajono ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje lovadienis slaugomam ligoniui kainuoja 30,58 EUR ( už 31 dieną – 947,98 EUR). Joniškio rajono ligoninės Slaugos skyriuje lovadienio kaina 26 EUR, ligoniams, kurie negali savęs aptarnauti – 27,94 EUR (už 31 dieną – 806 arba 866,76 EUR.). Kuršėnų ir Pakruojo rajonų ligoninėse Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose lovadienio kaina 30,58 EUR, o jeigu ligonis negali apsitarnauti, kaina tokia pat, kaip ir Radviliškio ligoninėje – 32,60 EUR.
Kaip matome, Radviliškio ligoninės slaugos paslaugos  brangesnės nei pas kaimynus. Belieka tikėtis, kad Radviliškio rajono savivaldybės valdantieji konservatoriai ir „valstiečiai“ išgirs slaugomų ligonių artimųjų pagalbos šauksmą ir pasiūlys sumažinti lovadienio įkainius nors iki 30 eurų.
Primename, kad  Radviliškio ligoninė jau  kartą pralaimėjo bylą teisme dėl  netinkamo ligonės slaugymo  Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje –  ligonė, parvežta į namus, po kelių dienų mirė. Mirusiosios  sūnui  už motinos patirtas kančias ir netinkamą slaugą iš ligoninės biudžeto buvo sumokėtas apie 3 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.
Redakcija skaitytojus ragina netylėti ir jeigu gausite tiek Radviliškio ligoninėje, tiek Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje keistų pasiūlymų ar „rekomendacijų“ ką nors pirkti, kreipkitės į „Radviliškio krašto“ redakciją. 

„Radviliškio krašto“ informacija



Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Raštingiausias pradinukas Vinco Kudirkos progimnazijoje

Avatar

Paskelbta

data

Sausio 22 dieną Vinco Kudirkos progimnazijoje vyko 2-4 klasių geriausiai rašančio pradinuko konkursas ,,Branginkime gimtąją kalbą“, kuriame savo lietuvių kalbos žinias rašydami diktantą išbandė 33 mokiniai.

Savo klasių grupėse nugalėtojais tapo: Urtė Kucevičiūtė (2c kl. mokinė), Vestina Veseliauskaitė (3b kl. mokinė), Brigita Žiškytė (4a kl. mokinė).
Mes džiaugiamės ir didžiuojamės mūsų šauniausiais!

Pagalbos mokiniui specialistė Jurgita Lukšienė

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Beždžionės testas, arba kai politikai blaškosi tarp grožio ir proto

Avatar

Paskelbta

data

Nuomonė
Kai Dievas gyvūnams dalijo grožį ir protą, vienintelė beždžionė negalėjo apsispręsti, į kurią eilę stoti. Į gražių ar protingų. Kartais tokioje kryžkelėje atsiduria ir politikai, negalėdami apsispręsti – gražūs jie ar protingi. Todėl tai, kaip tokią dilemą jie sprendžia, pavadinkime beždžionės testu.

Apie gražų politiko poelgį

Rajono socialdemokratų lyderis ir Tarybos narys Kazimieras Račkauskis man asmeniškai gražus. Grožis – skonio reikalas, todėl prašom nesiginčyti. Kas kita – proto reikalai.
Politikų protą įprastai vertiname ne iš reklaminių bukletų (ten – dažniausiai tik grožis), o atsiremdami į faktus, tai yra, kaip jie elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje. Į tokią keblią situaciją ponas Kazimieras pateko prieš porą savaičių, kai buvo balsuojama dėl gatvių asfaltavimo.

Politikas pasielgė gražiai – nusišalino nuo balsavimo vengdamas interesų konflikto, o jo partiečiai – protingai. Nubalsavo už miškan vedančios gatvės, kuri driekiasi pro jų partijos vado sklypą Šeduvoje, asfaltavimą. Ir partijos vadui gerai, ir konservatorių merui Antanui pasimalonino. Tas nelabai gražus, bet protingas, skoloje neliks. Čia būtų galima padėti tašką, bet K. Račkauskis lygioje vietoje nusprendė užmaišyti tikrą audrą stiklinėje.

Ką gražus politikas pridarė negražaus

Reikia pripažinti, kad ir gražūs politikai kartais negražiai pridaro. Negražių darymų vieta yra facebook’ as – ten visi daro ko tik netingi, ir tai, ko padorioje vietoje įprastai nedarytų.

Po to, kai „Radviliškio krašto“ redakcija paviešino balsavimo rezultatus, K. Račkauskis savo facebook’o paskyroje padarė riebų pareiškimą, kad jokių interesų neturėjo ir neturi. „Apdarė“ kolegą nepartinį Tarybos narį Gediminą Lipnevičių. Už tai, kad susirgo ir, jam bevelijus, negali atvykti. Iki jo sraigių ūkelio kelio pažiūrėti. Kad pažiūrėtų ir lieptų žurnalistams apie poną Kazimierą tik gražiai rašyti. Dar išvadino visokiais pavadinimais, susuko keletą sąmokslo teorijų ir pasiūlė toliau tą patį daryti komentatoriams.

Partijos kareivėliai (tie – irgi nori būti gražūs vado akyse) puolė aklai daryti.
Bet padėkime emocijas į šoną ir pamėginkime pasvarstyti, kaip viskas klostėsi ir kokios reikšmės šioje negražioje istorijoje galėjo turėti grožio ir proto reikalai.

Kuo protingas politikas skiriasi nuo gražaus

Protingas politikas, viešai apsidirbęs, pažiūrėtų į veidrodį ir nusijuoktų. Iš savo kvailumo. Arklys nėra nei gražus, nei protingas, bet ir jam turėtų būti aišku, kad asfaltuota gatvė, nepriklausomai nuo to, iš kurios pusės prieina, padidina sklypo vertę ir pagerina verslo reikalus. Pripažinęs, kad turi interesų bėris irgi nepultų aiškinti priešingai. Eitų sau kluonan ramiai šiaudų rupšnoti. Ir daryti tai, ką įprastai daro pavalgęs.

Ponas Kazimieras, nors ir labai gražus, bet Tarybos posėdyje, iš pirmo žvilgsnio, pasielgė protingai – nusišalino. Pagaliau ir po švenčių išsivadėjęs, nors ir pavėluotai, redakcijai atsiųstuose paaiškinimuose pripažino – taip, jo sklypas ribojasi su asfaltuojama Žvejų gatve. Be to, kaip dabar aiškėja, pagal
savivaldybės sumanymą, ir jau išasfaltuota gatvės dalis (dėl kurio Kazimieras tai turi interesų, tai neturi) bus geresnė padaryta. Nuties šaligatvį.

Čia ir vėl istorija galėtų baigtis, visi paplotume protingajam Kazimierui ir eitume rimtesnių darbų dirbti. Bet, kuklia mano nuomone, koją pakišo gražusis Kazimieras. Pastarajam kažkaip „susišvietė“, kad šioje vietoje nelabai gražiai atrodo.

Kaip ten „susišviečia“ smegenyse, kad politikai nei šį nei tą ima daryti, net rimti mokslo daktarai neturi šviesių atsakymų, todėl į šią temą nebesigilinkime

Kaip pasidaryti gražesniu

Ką daro gražūs politikai, kai apsidaro nelabai gražiai? Gražinimosi procedūra paprasta kaip du centai: negražiais reikia padaryti kitus. Kuo kiti negražesni, tai yra, apdaryti, tuo pats sau gražesnis. O kai pasidarai labai gražus – tai ir labai protingas, o visi kiti – labai kvaili. Tapęs gražiu ir protingu tampi dar ir labai galingas, todėl reikalauji, kad ir laikraščiai patį dar labiau išgražintų. Ir jau nebesvarbu, kokius vėjus rašinėji facebook’ uose, nes grožis nereikalauja intelektualinių aukų.

Taigi, čia ir slypi visa beždžionės testo, kaip mes jį pavadinome, paslaptis. Negali būti vienu metu ir gražus, ir protingas, nes, kaip sako lietuvių liaudis, ir gudri višta kartais uodegą įsidilgina.(Atsiprašau gyvūnų mylėtojų – nenorėjau įžeisti vištų).

Kaip tampama gražiais ir protingais?

Mokslas aiškaus atsakymo neturi. Vieni sako, kad viskuo dėti genai, kiti prideda – aplinka kalta. Dar tretisako, kad grožis – apskritai mados reikalas. Bet ilgamečiai stebėjimai rodo, kad politikų grožis ir protas pirmiausiai pasirodo rinkimuose. Pavyzdžiui, ponas Kazimieras ir jo bendražygiai žadėjo, kad po rinkimų pridarys gražių pokyčių. Nepamelavo. Pridarė. Visi – labai gražūs ir labai gražiai balsuoja taip, kaip reikia antaniniams konservatoriams (nepainioti su obuoliais) ir mažažemiams bei bežemiams valstiečiams, kurie truputį dar ir žali.

Grožio mada labai užkrečiantis dalykas. O daktarai sako, kad didžiausia grėsmė užsikrėsti – visokiuose susibūrimuose. Ypač intymiai santykiaujant su užsikrėtusiais. Todėl partijas ir tarybas galima laikyti padidintos rizikos zonomis. Ten visi įvairiais būdais intymiai bendrauja. Viešai ir paslapčia, todėl dažnai sunku atskirti, kurie priklauso pozicijai, o kurie opozicijai. Ir sprendimai po tokių santykių gimsta, jų akimis žiūrint, labai gražūs ir protingi.

O kuo čia dėta vargšė beždžionė, kuri ir graži, ir protinga? Jeigu tikėtume seneliu Darvinu, tai nulipusi nuo medžio ši gražuolė perdavė mums savo genus. Ir, čia jau mano subjektyvia nuomone, daugiausiai jų atiteko politikams.

Pagarbiai, Bežemis Valstietis
P.S. Tai buvo subjektyvi nuomonė, o subjektyvia nuomone – K. Račkauskis man labai gražus. Kiti ne tokie gražūs, todėl apie juos – kitą kartą.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019