Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Pinigai svarbiau už lietuviškus ąžuolus…

Avatar

Paskelbta

data

Vietinių politikų kadrilis už Briuselio eurus kartais tampa visiškai nesuprantamu ar net beprotišku. Bet ar kirvio ašmenų yra verti daugiau nei 220 ąžuolų, radviliškiečių ir miesto svečių rankomis sodintų Eibariškių parke, klausimas nebe retorinis. Medis, ypač ąžuolas, nuo senų senovės lietuvių sąmonėje yra laikomas kone šventu. Ar būtina paminti visas lietuviams brangias vertybės kaip meilė gamtai, medžiams tik dėl banknotų šnarėjimo? Medžių pasmerkimas simbolizuoja tik vieną: mero Antano Čepononio vedama Taryba „prastums“ abejotinos vertės projektus vardan vieno tikslo – kuo greičiau įsisavinti ES lėšas. Ir kuo daugiau, tuo geriau. Visa kita – tik akių dūmimas.

Apleistas parkas!?
Taip politikams tapo patogu įvardinti šalia Eibariškių tvenkinio radviliškiečių pamėgtą vietą. Ten yra vandens telkinys, vasarą žiemą traukiantis žmones. Bet nereikia būti itin pastabiam, kad suprastum, jog čia niekada nebuvo parko – žolė šioje vietoje nupjaunama geriausiu atveju vos kartą per metus. Kodėl 20 ir daugiau metų seniūnija tuo nesirūpino, reikėtų klausti ne tik dabartinio, bet ir ankstesnių seniūnų, netgi patį A.Čepononį, kuris buvo miesto meru (dabar miesto seniūnas). Kad rajono aukščiausi vadovai nepastebi, kaip tiesiog akyse ši teritorija tapo kone neprižiūrimu mišku, suprantama. Jų pirtelės stovi ant Arimaičių ežero kranto, tad jie sulėkdavo čia tik per medžių sodinimo akcijas. Pasirodo, kad prisodino tiek daug ir tokiomis tiesiomis eilėmis, kad teritorija tapo ne parku, o … mišku.

Pinigai susuko galvą
Iš karto po 2015 m. rinkimų Savivaldybės vadovas  A.Čepononis visais kanalais guodėsi, kad Radviliškis kaip užkeiktas: nei tikslinis, nei probleminis, todėl Vilnius nenori duoti jam pinigų. Bet tuo pat metu tyliai tyliai „prastuminėjo“ vieną po kito projektus. Kai skirtingose ministerijose vyksta kvietimai teikti paraiškas, būtina gauti Tarybos pritarimą prisidėti Savivaldybės biudžeto lėšomis prie projektų finansavimo. Kitaip valdininkai sostinėje atskirose grafose neuždės varnelių ir pinigėliai iš ES „kranelio“ nepasieks provincijos. Gauti visiškai tik jam vienam atsidavusios Tarybos pritarimą A.Čepononiui, tuo metu negalėjusiam net balsuoti, buvo vieni juokai. Vėliau viskas sustojo į savo vėžes. Į projekto rengimą įtraukiama Vilniuje registruota UAB „Plėtros partneriai“, 2016 metų gegužės mėnesį už 31 460 eurų jie parengė projektą. Įdomu tai, kad viešąjį pirkimą organizavo ne Radviliškio rajono savivaldybės administracija, o miesto seniūnija. Bet parengtas projektas neatitiko ministerijos finansavimo tvarkos aprašo ir jį reikėjo tikslinti. Pirkimas buvo organizuotas dar kartą. 2017 metų liepos mėnesį J.Margaitienė pasirašė projekto koregavimo sutartį už 30 200 eurų. Kokie racionaliai mąstantys politikai ir valdininkai galėtų leisti taip švaistytis savivaldybės biudžeto lėšomis? Ar dar kam nors rūpi už tūkstančius eurų nusipirktų projektų kokybė, kurios vienas iš tikslų – išpjauti šimtais pasodintų medžių? Be to, Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūroje patvirtinta projekto vertė tėra 447 tūkstančių eurų, o jau daugiau nei 61 tūkstantis eurų „nusėdo“ Vilniaus projektuotojų kišenėse.
Kirtimui pritarė ir dendrologas, ir želdynų specialistai
Prie projekto rengimo prisidėjo specialistai. Už savivaldybės lėšas pasamdytas vienas jų, dendrologas daktaras Julius Bačkaitis, sužymėjo, surūšiavo ir suskaičiavo visus medžius ir krūmus. Beveik 3500 medžių. Nors sako, jog samdytas proto neturi, bet ir jam širdį suskaudo. Savo išvadoje parašė: „bene sunkiausiai buvo apsispręsti dėl geros ir jai artimos būklės 135 (iš viso kertamų 220 – red.) paprastųjų ąžuolų iškirtimo … projektiniais tikslais.“ Be ąžuolų, šis specialistas kirviui pasmerkė daugiau nei 420 medžių, įskaitant uosius, klevus, beržus, drebules, pušis, liepas ir taip toliau. Beje, šio dendrologo pavardė skambėjo ir kitur. Kaune jis ginė viešąjį interesą ir rūpinosi medžių išsaugojimu, nes po jo parengtų išvadų Kauno miesto savivaldybė atsisakė išpjauti dalį pjūklui pasmerktų medžių. Gal patirtis vėliau atėjo, nes Eibariškių parką jis įvertino anksčiau nei Kauno miesto gatvėse augančius medžius. Tokiai išvadai neprieštaravo ir Mantas Pilkauskas, pasamdytas atestuotas želdynų projektuotojas, bei J.Bačkaičio kolegė K. Godvod.
Kišasi aplinkos ministerija
Pasklidus informacijai apie pasmerktų ąžuolų likimą, kilo Radviliškio krašto bendruomenės susirūpinimas. Daugelis svarstė, kam tai naudinga. Piliečių skundai pasiekė ir Aplinkos ministeriją. Ministerijos kanclerė Vilija Augutavičienė Radviliškio rajono savivaldybės administraciją įtikinėja, kad rengiant projektus privaloma atsižvelgti ir į visuomenės nuomonę. Maža to, nurodoma, kad vertinant viešųjų želdinių pertvarkymo projektus turi būti įtraukiami atestuoti želdynių projektų rengimo vadovai ir želdinių būklės ekspertai. Papildomai sostinės valdininkai nurodo, jog keičiamas Želdynų įstatymas labiau sugriežtins tvarką suteikiant daugiau galių paprastiems piliečiams ginti viešąjį interesą, kai valdininkų besaikis noras įsisavinti ES lėšas tampa nekontroliuojamas. Tiesa, po ministerijos įsikišimo Eibariškių parko projektas visuomenei tapo nebeprieinamas. Ką šiuo metu rajono valdininkai daro su projektu, pasakyti, ko gero, galėtų tik aiškiaregiai.
Meras ir toliau palaiko projektą
Paprašytas pakomentuoti situaciją dėl planuojamų kirsti medžių projekto tikslais, rajono vadovas A.Čepononis kone pažodžiui cituoja projekto rengėjų žodžius: „Kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas Radviliškio miesto Eibariškių parko teritorijoje parengtas siekiant įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr.05.5.1-APVA-R–019-61-0006. Projektas buvo rengiamas tam, kad būtų įgyvendinamas jame numatytas tikslas – racionaliai tvarkyti, išsaugoti ir tikslingai plėtoti kraštovaizdžio funkcijas Radviliškio miesto teritorijoje ir uždaviniai: teritorijas pertvarkyti taip, kad didėtų jų ekonominė vertė, gerėtų estetinis vaizdas, tačiau nesilpnėtų esamos vietovės ekologinis potencialas ir būtų palaikoma dermė su vietovės gamtiniu savitumu; stiprinti rekreacinių želdynų sistemą, kurti aukštos kraštovaizdžio kokybės erdves, gerinti želdynų tvarkymo kokybę.“
„Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininko G. Lipnevičiaus komentaras
„Šis politikų sprendimas sunkiai suvokiamas. Jeigu medžiai yra sveiki ir nekelia pavojaus, tai kodėl juos reikia nupjauti? Mes „Radviliškio krašto bendruomenėje“ diskutavome šiuo klausimu. Atrodo, dar visai neseniai daugelis radviliškiečių sodinome ąžuoliukus, o „partiniai’“ nusprendė pjauti… Tai netoleruotina. Aš ir „Radviliškio krašto bendruomenė“ kreipsimės raštu į merą, tarybą, o jeigu tai nepadės – piketuosim, kreipsimės į Seimo narius pagalbos, bet ąžuolus turime išsaugoti“.  

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

„Valstiečių“ ir konservatorių „dovana“ verslininkams – už žemę mokės brangiai

Avatar

Paskelbta

data


Radviliškio rajone vis dar nerimsta aistros dėl žemės mokesčių. 
Didelių pastangų dėka  žemdirbiams pavyko išsikovoti, kad žemės ūkio paskirties žemei nuo 2020 m. būtų  taikomas ne 1,7 proc., o 1,3 proc. žemės mokestis. Nors, kaip minėjo Tarybos narys Gediminas Lipnevičius, kova dar nebaigta, šį mokestį dar siūlys mažinti, nes kaimyniniame Šiaulių rajone šio mokesčio dydis – tik apie 0,5 proc.

Rajono valdantieji  nemyli ir verslininkų
Radviliškio rajono savivaldybės Investicijų ir kaimo reikalų komitete bei Taryboje verslininkų reikalais rūpinosi tik  visuomeninio  komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“  atstovai: Tarybos nariai G. Lipnevičius bei Vilma Aleknienė, siūlydami komercinės paskirties žemės  mokestį Radviliškio mieste bei rajone mažinti nuo 0,8 proc. iki 0,5 proc. Nei socialdemokratai, nei „darbiečiai“  dėl mokesčio pamažinimo verslininkams pasiūlymų Tarybai  svarstymui  nepateikė.
Šio pasiūlymo rajoną valdantys konservatoriai ir valstiečiai nepalaikė  ir jis  Tarybos posėdyje nebuvo priimtas. Radviliškio rajone verslininkai už turimus žemės sklypus mokės 0,8 proc. –  bene daugiausiai visame Šiaulių regione.

„Toks trumparegiškas  rajoną valdančiųjų – valstiečių ir konservatorių – požiūris į verslą tikrai nepadės į rajoną pritraukti daugiau investicijų bei sukurti daugiau darbo vietų. Verslininkai savo įmonių kūrimui pasirinks rajonus, kur mokestis už žemę mažesnis, pavyzdžiui, Šiaulių rajoną“,- sakė Tarybos narys G. Lipnevičius.
Beje, Radviliškio rajono meras A. Čepononis ūkiškumo galėtų pasimokyti iš Šiaulių rajono mero A. Bezaro, kuris, susitikęs su „Radviliškio krašto bendruomene“, trumpai pakomentavo šią situaciją: „Mūsų rajone labai  laukiami ir mylimi verslininkai, savivaldybėje stengiamės dokumentus jų įmonių įkūrimui sutvarkyti per trumpiausius terminus“.
Kokia padėtis kituose rajonuose?
Radviliškio rajone, palyginus su kitais rajonais, komercinės paskirties teritorijos žemės beveik brangiausia Šiaulių apskrityje. Štai Kelmės rajono verslininkai už žemę mokės 0,5 proc.,  Akmenės rajono – 0,7 proc., o kaimyninio  Šiaulių rajono – tik apie 0,5 proc.
Balsavimo rezultatai
Už tai, kad verslininkams būtų nustatytas 0,8 proc. žemės  mokestis, balsavo  konservatoriai ir „valstiečiai“. Konservatoriai: A. Budrikas, A. Čepononis, S. Dišlė, A. Grabauskas, T. Januševičius, P. Kablys, J. Kvėglys, S. Nakutis, I. Palionienė, E. Pranevičius, G. Verdingas; „valstiečiai“: K. Dambrauskas, J. Povilaitis.
Prieš 0,8 proc. tarifą komercinės paskirties  žemės sklypams mokestį balsavo: visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ nariai: G. Lipnevičius, V. Aleknienė; socialdemokratai: E. Ivanauskytė, V. Janulaitienė, S. Luščikas, K. Račkauskis; neapsisprendė, kurią pusę palaikyti ir spaudė „susilaikymo“ mygtuką „darbiečiai“ J. Baublys ir Z. Žvikienė.

Jeigu rajono valdantieji neatsitokės ir nepradės labiau vertinti verslininkų, kurie kaip bitutės  suneša  didžiąją dalį lėšų į rajono biudžetą, iš kurių mokami atlyginimai biudžetininkams, vykdomos valdininkų mėgiamos statybos, biudžetininkams apie atlyginimų didėjimą teks tik pasvajoti.  Jei meras A. Čepononis su savo konservatoriais bei koalicijos partneriais „valstiečiais“  neatsitokės, tai jam dar ilgai reikės siuntinėti savo pavaduotoją M. Pauliuką po pasaulį, ieškant investuotojų, norinčių ateiti į Radviliškio rajoną.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Kelio ženklai pagal valdininkų norus

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio rajono savivaldybėje – kaip diena, tai naujiena. Vairuotojai pastebėjo, kad šalia Savivaldybės esančioje automobilių aikštelėje kelio ženklai yra pernelyg dažnai keičiami ar sukeičiami, pastatomi nauji ar perstatomi seni. Sukuriamos tokios apgaulingos situacijos, kad kelių eismo dalyviams tampa nebeaišku, kas ir kaip.
Po skambiųjų rajono valdininkų išgertuvių prie Dubysos, Radviliškio miesto seniūnijos vyr. inžinierius Valdas Miliauskas su darbininkais nuėmė informacinę lentelę, kurioje buvo nurodyta, kad aikštelė rezervuota. Tik išrinktiesiems. Nors dabar gali kilti įvairių minčių. Juk baudas už kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą valdininkai rinko iki išgertuvių, o paskui – nebe. Be to, vienas Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnas kaip privatus asmuo dalyvavo išgertuvėse.
Galima pastebėti, kad rajone dėl kelio ženklų sprendžia Saugaus eismo komisija. Bet jai vadovaujantis Vidmantas Benevičius pripažino, kad į komisiją dėl ženklų įrengimo prie minėtos aikštelės niekas nesikreipė. Tiesa, į kitus papildomus klausimus komisija net piliečiams nesiteikia atsakyti.
Ar tai visiškas neveiklumo įrodymas, belieka spręsti patiems, tačiau kad pasiektas absurdo aukščiausias taškas, akivaizdu kiekvienam vairuotojui. Radviliškio rajono policijos komisaras Linas Valius pažadėjo dėl problemos kalbėtis su vicemeru Mindaugu Pauliuku.

Bus daugiau

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019