Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Pinigai svarbiau už lietuviškus ąžuolus…

Avatar

Paskelbta

data

Vietinių politikų kadrilis už Briuselio eurus kartais tampa visiškai nesuprantamu ar net beprotišku. Bet ar kirvio ašmenų yra verti daugiau nei 220 ąžuolų, radviliškiečių ir miesto svečių rankomis sodintų Eibariškių parke, klausimas nebe retorinis. Medis, ypač ąžuolas, nuo senų senovės lietuvių sąmonėje yra laikomas kone šventu. Ar būtina paminti visas lietuviams brangias vertybės kaip meilė gamtai, medžiams tik dėl banknotų šnarėjimo? Medžių pasmerkimas simbolizuoja tik vieną: mero Antano Čepononio vedama Taryba „prastums“ abejotinos vertės projektus vardan vieno tikslo – kuo greičiau įsisavinti ES lėšas. Ir kuo daugiau, tuo geriau. Visa kita – tik akių dūmimas.

Apleistas parkas!?
Taip politikams tapo patogu įvardinti šalia Eibariškių tvenkinio radviliškiečių pamėgtą vietą. Ten yra vandens telkinys, vasarą žiemą traukiantis žmones. Bet nereikia būti itin pastabiam, kad suprastum, jog čia niekada nebuvo parko – žolė šioje vietoje nupjaunama geriausiu atveju vos kartą per metus. Kodėl 20 ir daugiau metų seniūnija tuo nesirūpino, reikėtų klausti ne tik dabartinio, bet ir ankstesnių seniūnų, netgi patį A.Čepononį, kuris buvo miesto meru (dabar miesto seniūnas). Kad rajono aukščiausi vadovai nepastebi, kaip tiesiog akyse ši teritorija tapo kone neprižiūrimu mišku, suprantama. Jų pirtelės stovi ant Arimaičių ežero kranto, tad jie sulėkdavo čia tik per medžių sodinimo akcijas. Pasirodo, kad prisodino tiek daug ir tokiomis tiesiomis eilėmis, kad teritorija tapo ne parku, o … mišku.

Pinigai susuko galvą
Iš karto po 2015 m. rinkimų Savivaldybės vadovas  A.Čepononis visais kanalais guodėsi, kad Radviliškis kaip užkeiktas: nei tikslinis, nei probleminis, todėl Vilnius nenori duoti jam pinigų. Bet tuo pat metu tyliai tyliai „prastuminėjo“ vieną po kito projektus. Kai skirtingose ministerijose vyksta kvietimai teikti paraiškas, būtina gauti Tarybos pritarimą prisidėti Savivaldybės biudžeto lėšomis prie projektų finansavimo. Kitaip valdininkai sostinėje atskirose grafose neuždės varnelių ir pinigėliai iš ES „kranelio“ nepasieks provincijos. Gauti visiškai tik jam vienam atsidavusios Tarybos pritarimą A.Čepononiui, tuo metu negalėjusiam net balsuoti, buvo vieni juokai. Vėliau viskas sustojo į savo vėžes. Į projekto rengimą įtraukiama Vilniuje registruota UAB „Plėtros partneriai“, 2016 metų gegužės mėnesį už 31 460 eurų jie parengė projektą. Įdomu tai, kad viešąjį pirkimą organizavo ne Radviliškio rajono savivaldybės administracija, o miesto seniūnija. Bet parengtas projektas neatitiko ministerijos finansavimo tvarkos aprašo ir jį reikėjo tikslinti. Pirkimas buvo organizuotas dar kartą. 2017 metų liepos mėnesį J.Margaitienė pasirašė projekto koregavimo sutartį už 30 200 eurų. Kokie racionaliai mąstantys politikai ir valdininkai galėtų leisti taip švaistytis savivaldybės biudžeto lėšomis? Ar dar kam nors rūpi už tūkstančius eurų nusipirktų projektų kokybė, kurios vienas iš tikslų – išpjauti šimtais pasodintų medžių? Be to, Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūroje patvirtinta projekto vertė tėra 447 tūkstančių eurų, o jau daugiau nei 61 tūkstantis eurų „nusėdo“ Vilniaus projektuotojų kišenėse.
Kirtimui pritarė ir dendrologas, ir želdynų specialistai
Prie projekto rengimo prisidėjo specialistai. Už savivaldybės lėšas pasamdytas vienas jų, dendrologas daktaras Julius Bačkaitis, sužymėjo, surūšiavo ir suskaičiavo visus medžius ir krūmus. Beveik 3500 medžių. Nors sako, jog samdytas proto neturi, bet ir jam širdį suskaudo. Savo išvadoje parašė: „bene sunkiausiai buvo apsispręsti dėl geros ir jai artimos būklės 135 (iš viso kertamų 220 – red.) paprastųjų ąžuolų iškirtimo … projektiniais tikslais.“ Be ąžuolų, šis specialistas kirviui pasmerkė daugiau nei 420 medžių, įskaitant uosius, klevus, beržus, drebules, pušis, liepas ir taip toliau. Beje, šio dendrologo pavardė skambėjo ir kitur. Kaune jis ginė viešąjį interesą ir rūpinosi medžių išsaugojimu, nes po jo parengtų išvadų Kauno miesto savivaldybė atsisakė išpjauti dalį pjūklui pasmerktų medžių. Gal patirtis vėliau atėjo, nes Eibariškių parką jis įvertino anksčiau nei Kauno miesto gatvėse augančius medžius. Tokiai išvadai neprieštaravo ir Mantas Pilkauskas, pasamdytas atestuotas želdynų projektuotojas, bei J.Bačkaičio kolegė K. Godvod.
Kišasi aplinkos ministerija
Pasklidus informacijai apie pasmerktų ąžuolų likimą, kilo Radviliškio krašto bendruomenės susirūpinimas. Daugelis svarstė, kam tai naudinga. Piliečių skundai pasiekė ir Aplinkos ministeriją. Ministerijos kanclerė Vilija Augutavičienė Radviliškio rajono savivaldybės administraciją įtikinėja, kad rengiant projektus privaloma atsižvelgti ir į visuomenės nuomonę. Maža to, nurodoma, kad vertinant viešųjų želdinių pertvarkymo projektus turi būti įtraukiami atestuoti želdynių projektų rengimo vadovai ir želdinių būklės ekspertai. Papildomai sostinės valdininkai nurodo, jog keičiamas Želdynų įstatymas labiau sugriežtins tvarką suteikiant daugiau galių paprastiems piliečiams ginti viešąjį interesą, kai valdininkų besaikis noras įsisavinti ES lėšas tampa nekontroliuojamas. Tiesa, po ministerijos įsikišimo Eibariškių parko projektas visuomenei tapo nebeprieinamas. Ką šiuo metu rajono valdininkai daro su projektu, pasakyti, ko gero, galėtų tik aiškiaregiai.
Meras ir toliau palaiko projektą
Paprašytas pakomentuoti situaciją dėl planuojamų kirsti medžių projekto tikslais, rajono vadovas A.Čepononis kone pažodžiui cituoja projekto rengėjų žodžius: „Kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas Radviliškio miesto Eibariškių parko teritorijoje parengtas siekiant įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr.05.5.1-APVA-R–019-61-0006. Projektas buvo rengiamas tam, kad būtų įgyvendinamas jame numatytas tikslas – racionaliai tvarkyti, išsaugoti ir tikslingai plėtoti kraštovaizdžio funkcijas Radviliškio miesto teritorijoje ir uždaviniai: teritorijas pertvarkyti taip, kad didėtų jų ekonominė vertė, gerėtų estetinis vaizdas, tačiau nesilpnėtų esamos vietovės ekologinis potencialas ir būtų palaikoma dermė su vietovės gamtiniu savitumu; stiprinti rekreacinių želdynų sistemą, kurti aukštos kraštovaizdžio kokybės erdves, gerinti želdynų tvarkymo kokybę.“
„Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininko G. Lipnevičiaus komentaras
„Šis politikų sprendimas sunkiai suvokiamas. Jeigu medžiai yra sveiki ir nekelia pavojaus, tai kodėl juos reikia nupjauti? Mes „Radviliškio krašto bendruomenėje“ diskutavome šiuo klausimu. Atrodo, dar visai neseniai daugelis radviliškiečių sodinome ąžuoliukus, o „partiniai’“ nusprendė pjauti… Tai netoleruotina. Aš ir „Radviliškio krašto bendruomenė“ kreipsimės raštu į merą, tarybą, o jeigu tai nepadės – piketuosim, kreipsimės į Seimo narius pagalbos, bet ąžuolus turime išsaugoti“.  

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Skandalingas pirkimas ligoninėje

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio ligoninės traumatologai – ortopedai garsūs visoje šalyje. Jiems ir įranga turi būti pačios aukščiausios kokybės, nes operacijų mastas kaip didžiųjų miestų respublikinėse ligoninėse. Vienas gydytojų – Tomas Januševičius – teigia, kad senasis operacinis stalas toks blogas, kad operacijos metu reikia ne tik žmogų operuoti, bet ir stalą taisyti.

Rajono valdžia ir ligoninės direktorius Vaidas Smalinskas stengiasi, kad operacinę pasiektų naujas operacinis stalas. Nebūtinai geriausias, svarbu brangiausias. Kinijoje pagaminta vokiškos gaminio kopija gali atsieiti 20 tūkstančių eurų brangiau negu vokiškas originalas.

Pirkinys būtinas
Ortopedijos – traumatologijos skyriuje dirbantis T. Januševičius teigia, kad naujo operacinio stalo reikėtų jau rugsėjo mėnesį. Tada vėl padaugės atliekamų operacijų. Jis neslepia, kad yra išbandęs Vokietijos ir kitų gamintojų operacinius stalus. Taip pat išbandė ir kinų gamybos HyBase operacinį stalą. Puikiai vertinamas už pasiektus aukštus rezultatus operavimo srityje ortopedas traumatologas neslepia, kad jam tai labiausiai patikęs įrenginys. Kaip ir jo kolegoms. Gydytojus reikia suprasti, kadangi ligoninė orientuojasi į specializuotų operacijų teikimo spektrą, tad įranga jiems būtina. Jaunas gydytojas neslepia, kad nesigilina į jokius viešuosius pirkimus, nes jo darbas – gydyti pacientus.

Vykdomas pirkimas
Reikia konkrečiai kinų gamybos operacinio stalo, nėra problemų, tokį ir gausite“. Taip iš šalies atrodo visas operacinio stalo viešasis pirkimas. Balandžio 25 dieną ligoninė pateikė medicininės įrangos tiekėjams paklausimą dėl operacinio stalo techninės specifikacijos. Paprastai tariant, apklausė rinką. Vos keturias dienas laukė pastabų. Gegužės 29 dieną paskelbiamas viešasis pirkimas operacinio stalo traumatologinėms operacijoms atlikti įsigyjant finansinio lizingo būdu. Išsimokėtinai. Techninė specifikacija tokia, kad rinkos dalyviai suprato, ką konkrečiai ligoninė siekia nusipirkti.

Įmonės nesivargina
Neatsitiktinai konkurse dalyvauja tik vienas tiekėjas. Redakcijos turimais duomenimis, tai „Graina“ iš Panevėžio. Suprantama, konkurentai griežia dantų dėl pasirinktos agresyvios rinkodaros taktikos. Paprašyti pakomentuoti, kodėl nedalyvavo konkurse, įmonių atstovai neslėpdami teigė, kad neapsimokėjo gaišti laiko. „Ilsanta“, „Medicinos projektai“, „Sormedica“ ir kitų įmonių atsakingi asmenys teigė supratę iš parengtų viešojo pirkimo dokumentų, kad ligoninė nusimatė konkretų pirkinį iš konkretaus pardavėjo. Bet ar ligoninės Viešųjų pirkimų komisija yra pageidavimų koncertas? Gal yra kitų priežasčių, kodėl į pirkimo procedūras kišasi direktorius Vaidas Smalinskas? Panaši praktika buvo taikoma, kai Savivaldybės administracija „pirkosi“ VW Passat automobilius.

Dangstosi apsaugos duomenų įstatymu
Priremtas įrodymų dėl neteisėto kišimosi į pirkimą, rajono valdžios proteguotas V. Smalinskas dangstosi asmens duomenų apsauga, tačiau nesiteikia atsakyti, kaip jam pavyko sužinoti pasiūlymo kainą. Viešai prieinamuose VTEK deklaracijose nėra nurodyta tokia informacija. Turi ekstrasenso galių? Vargu . Maža to, jis kišasi į komisijos darbą, raštu atsakydamas į pretenzijas. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Dianos Vilytės nuomone, įstaigos vadovas, jei nedalyvauja komisijoje ir dar nėra sudaryta pasiūlymų eilė, kainos neturi teisės žinoti Kyla klausimas, kodėl Tarybos nariams per posėdžius direktorius neteikia atsakymų apie viešuosius pirkimus? Dar daugiau. Gal verčia pavaldinius pažeisti konfidencialumo reikalavimus ir nesilaikyti įstatymo raidės?

Kinų gamybos brangiau nei vokiškas
Neįtikėtina, kad vokiška kokybė būtų pigiau vertinama negu kinų. O gal ne kokybėje atsakymas, o galimybėse ir viešojo pirkimo sąlygų nustatyme? 2019 metų vasario mėnesį Šiaulių Respublikinė ligoninė už 27 tūks. 830 eurų nusipirko Schimdt markės Diamond modelio traumatologinėms operacijoms skirtą stalą. Kalbama, kad su visomis pagalbinėmis detalėmis buvo išleista apie 50 tūkstančių eurų. O „Radviliškio ligoninės“ direktorius V. Smalinskas kone prieš mėnesį konstatavo, kad operacinis stalas kainavo 70 tūkst. eurų. Kaip bebūtų keista, už straipsnį buvo sumokėta iš ligoninės biudžeto. Už operacinių ir sterilizacinių įrangų pardavimą atsakingas „Grainos“ vadybininkas Saulius Raudeliūnas tvirtino, kad HyBase operaciniai stalai yra 30 procentų pigesni negu Vokietijos gamintojų originalai. Tiesa, jis nedrįso lyginti atskirų markių gaminių, nes teigė neturintis informacijos, ką Šiaulių ligoninė įsigijo.

Viskas teisėta
Įspraustas į kampą, V. Smalinskas į pagalbą kviečiasi policijos pareigūnus. Su pareigūnų pagalba paaiškėjo, kad ne tik stalo nėra, bet ir pirkimo procedūros neužbaigtos. Ligoninės direktorius žadėjo, kad į pateiktus klausimus jis atsakys įstatymų numatytais terminais. Deja, teisinį išsilavinimą turintis vadovas neatsakė, kodėl neturėdamas tam teisės kišasi į viešuosius pirkimus. Dar viena įdomi aplinkybė yra ta, kad V.Smalinskas uždraudė ligoninėje be jo atskiro leidimo filmuoti, fotografuoti ar net daryti garso įrašų. Todėl negalima pateikti nusidėvėjusio operacinio stalo nuotraukos.

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Meras „susirūpino“ šilumos kainomis

Avatar

Paskelbta

data

Rugpjūčio 7 d. rajono vadovas Antanas Čepononis sušaukė skubų pasitarimą. Valstybinė energetikos  kontrolės Taryba (buvusi kainų komisija – red. p.) pripažino, kad rajono politikai šilumos vartotojams nustatė kainą su pažeidimais.

Kol meras su žmona „atostogavo“ Portugalijoje, „Radviliškio šiluma“ direktorius Pranas Mickaitis su vyr. finansininke Vilma Smalinskiene prisidarė dar daugiau bėdų. Jie nesugebėjo vartotojui paaiškinti, kodėl apskaičiavo 5,35 cnt už kilovatvalandę, kai juos kontroliuojantys specialistai tvirtina 5,05 cento. Savivaldybės įmonė per 2018 metus pardavė 52 tūkstančius megavatvalandžių, tad prie kainos pridėtas trečdalis cento galėjo pavirsti į daugiau nei 150 tūkstančių eurų, kurią papildomai būtų sumokėję gyventojai ir įmonės.
Sveikintina A. Čepononio iniciatyva – privalu tiesiogiai rajono žmonių rinktam merui atstovauti jų interesams ir sutramdyti šilumininkų godumą. Į pasitarimą sukviesti atsakingi Administracijos specialistai – Agnė Grabauskienė ir Justė Kriuklienė su direktore Jolanta Margaitiene priešaky. Mero darbotvarkėje nurodytas aiškus tikslas – pasitarimas dėl šilumos kainų. Prasidėjus posėdžiui, atsiskleidė tikrasis tikslas. Meras ne gyventojų interesais rūpinasi, o savo prestižu. Dar daugiau. Jis puolė gelbėti bendrapartiečio, savo pavaduotojo partijos skyriuje Prano Mickaičio. Šis žemės ūkio elektriko išsilavinimą turintis valdininkas vadovauja strateginei Savivaldybės įmonei ir, matyt, apie šilumos gamybą tiek pats supratimo turi, kiek paprastas žmogus apie juodąsias skyles kosmose.  Vyr. finansininkė V. Smalinskienė rypavo, kad skaičiavimo metodika labai sunki ir nepatogi. Jai pritarė ir P. Mickaitis. Jie bandė gintis argumentais, kad peržvelgus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) tinklalapį, esą, ir kitos šilumos gamybos įmonės darančios pažeidimų. Bet tylėjo, kad politiniu nepotizmu garsėja ne tik Radviliškis. Tai Lietuvos regionų rykštė, kai į darbą priimami ne pagal kompetencijas, o pagal atsidavimą vadovaujančios partijos skyriaus pirmininkui. Tada ir metodikos neįkandamos, ir skaičiai nesuprantami pasidaro, net du ar trys aukštieji negelbėja.
Vos penkiolika minučių trukusio pasitarimo metu buvo nuspręsta, kad prieš žmones Savivaldybė atrodys geriau, jei ne VERT vienašališkai patvirtins šilumos kainas. Reikia sutikti su mero A. Čepononio pastebėjimu, kad iš esmės tai nieko nekeičia – ar rajono politikai patvirtins 5,05 cnt/k Wh kainą, ar vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo suteikta teise tai vienašališkai padarys VERT. Bet kodėl nesiimama realių priemonių išsiaiškinti, kam naudingas toks „apsiskaičiavimas“? Juk po pusę cento prie kiekvienos parduodamos kilovatvalandės padauginant iš tūkstančių gyventojų ir per sezoną sumos bus pakankamai įspūdingos. Deja, valdžios vyrų noras dėti milžiniškas pastangas atrodyti gražiai užgožia tūkstančių vartotojų teisę gauti sąžiningą informaciją.

Valdžia įžvelgia sąmokslą
Baigiantis pokalbiui, mero A. Čepononio išmonė ir nusimanymas ypatingai gerai atsiskleidė šiame baigiamajame pasisakyme  (kalba netaisyta): „Dėl visų pliotkų, dėl visų šnektų, kurių būna, paleiskime į viešumą, tegul girdi, tegul klauso, nepadarykime uždaro rato, kad nebūtų tik uždaras ratas, kad netaptų valstybine paslaptimi, valstybės saugumo departamento susidomėjimu, tai nueikime į tai, kad tai būtų visiškai paprastai … hmm.. todėl, kad visi skaičiavimai yra. Visi terminai yra išlaikyti Tarybos posėdžiui, tas, kas yra reikalinga. Išsiunčiame medžiagą, išsiųsime sprendimą, ir tada tik vieną prašymą turiu, kad padarykime, kad tai būtų tos trys dienos, kad sutiktų (VERT – red. past.). Manau, kad sutiks. Blogiausiu atveju spręsime, ką daryti. Susirinkti dėl vieno klausimo anksčiau yra įmanomi ir tokie dalykai, bet pabandykime pasidėstyti.“ Jam antrino ir P. Mickaitis: „Jo, čia geras sprendimas. Dėl praeito bazinio čia gavosi … kada neišsidiskutuojam yra terpė ir eskalavimui. Nors kainą padidinam, tą pamirštam, bet parašom, kad su pažeidimais. Kas yra patogu – parašom, kas yra nepatogu – nerašom.“ Tiesa, galima pastebėti, kad Savivaldybės įmonė ir ypač jos vadovybė stengiasi su žiniasklaida nebendrauti. Į pateiktus klausimus raštu neatsakoma jau daugiau nei dvi savaites, nors įstatymas numato vienos dienos terminą. Užtruko atsakymų derinimas, nes klausimai nepatogūs?

Direktorė J. Margaitienė nieko nežino
Savivaldybės įmonės turtinės ir neturtines teises vienasmeniškai įgyvendina Administracijos direktorė. Po pasitarimo paklausta, kodėl būtent šis VERT sprendimas tapo tokiu svarbiu, ji neslėpdama atsakė nežinanti. Galime priminti, kad buvusi Kainų komisija 2018 metų sausį vienašališkai nustatė šilumos kainas. Tačiau kodėl tuomet nei pati J.Margaitienė ar jai pavaldūs specialistai, nei meras nekėlė tokio ažiotažo, mero patikėtinė negalėjo atsakyti. Atsakomybės klausimas paprasčiausiai nebuvo keliamas, nes visi susiję tarpusavio partiniais ryšiais.
(Bus daugiau)

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019