Radviliškio ligoninė visuomenei pateikė 2025-ųjų metų veiklos ataskaitą. Vieno svarbaus fakto šiame dokumente nepastebėti neįmanoma – ligoninės biudžetą slegia daugiau kaip 1,2 milijono eurų siekiantys trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai, kitaip tariant skola. Ir nors oficialiai teigiama, kad situacija valdoma, o biudžeto eilutėje pirštu drąsiai rodoma į daugiau kaip 376 tūkst. eurų siekiantį finansinį perviršį, už šių skaičių slypi gerokai sudėtingesnė realybė.
Kodėl ligoninė, deklaruojanti solidų finansinį rezultatą, tuo pačiu kreipiasi į savivaldybės tarybą dėl papildomų pinigų? Kodėl trumpalaikiai įsipareigojimai perkopė milijoną eurų? Kodėl pacientai jau ne vienerius metus girdi pažadus apie priimamojo skyriaus remontą, tačiau realių darbų taip ir nematyti?
Milijoną eurų siekiančias sąskaitas teks apmokėti greičiausiu metu
Būtent čia ir prasideda svarbiausia šios istorijos dalis. 1,2 mln. eurų trumpalaikių įsipareigojimų nėra teorinė suma, kurią ligoninė galės dengti kažkada tolimoje ateityje. Tai pinigai, kuriuos įstaiga turės sumokėti artimiausiais mėnesiais: atlyginimai darbuotojams, atostoginių kaupiniai, mokesčiai „Sodrai“, atsiskaitymai tiekėjams, įvairios einamosios skolos. Kitaip tariant, tai ne teoriniai finansiniai rodikliai, o realūs mokėjimai, kuriems reikia realių pinigų. Kai tokia suma peržengia milijono eurų ribą, natūraliai kyla klausimas – ar tai normali, kontroliuojama situacija, ar ženklas, kad jau vertėtų trimituoti pavojaus varpais?
Ligoninės direktorė Aušra Čiūdarienė redakcijai aiškino, kad įsipareigojimų augimą daugiausia lėmė padidėję atlyginimai, išaugę atostoginių kaupiniai ir metų pabaigoje dar nesumokėtas „Sodros“ mokestis, kurio terminas buvo 2026 metų sausio viduryje. Lieka klausimas, o ar skola „Sodrai“ buvo sumokėta praėjusiais metais ir argi ligoninės skolos „Sodrai“ būti net 300 tūkst. eurų dydžio, kadangi nuo 2024 metų ligoninės skola padidėjo itin ženkliai.
Negana to, problema ta, kad visuomenei direktorė pateikia tik apibendrintas frazes, o ne detalius faktus bei argumentus, kuriais remiantis galima būtų pagrįsti jos teiginius. Pavyzdžiui, kiek iš tų 1,2 mln. eurų sudaro atostoginiai? Kiek – „Sodros“ mokėjimai? Kiek – skolos tiekėjams? Kiek šių įsipareigojimų yra įprasti metų pabaigos svyravimai, o kiek rodo ilgalaikį finansinį spaudimą? Kol tokio detalumo nėra, visuomenė priversta pasitikėti vien bendru teiginiu, kad neva „situacija kontroliuojama“. Tačiau kai kalbama apie viešąją gydymo įstaigą, kurios finansai matuojami milijonais, vien pasitikėjimo jau nebeužtenka.
2025 metus ligoninė išgyveno solidžiai paremta savivaldybės
Dar daugiau klausimų kyla vertinant papildomą ligoninės finansavimą iš Radviliškio rajono savivaldybės biudžeto.
2025 metais ligoninė iš tarybos gavo daugiau kaip 115 tūkst. eurų papildomų lėšų. Iš jų:
- 63 tūkst. eurų skirti virtuvės remontui,
- daugiau kaip 52 tūkst. eurų – projektui, skirtam medikų pritraukimui,
- papildomos lėšos skirtos darbuotojų psichikos sveikatos stiprinimui.
Paklausta apie tai, kodėl direktorė papildomai naudojosi ir savivaldybės biudžetu, A. Čiūdarienė atrėžė, kad savivaldybė turi pareigą remti savivaldybę, o į tarybą dėl finansavimo kreiptasi dar 2025 metų rudenį, kai nebuvo aišku, ar ligoninė metus baigs su perviršiu.
Tačiau čia ir slypi pagrindinis paradoksas. Jei finansinė situacija buvo neaiški, kodėl po palyginus trumpo laikotarpio atsirado šimtų tūkstančių eurų perviršis? Jei perviršis buvo realus, kodėl reikėjo papildomų Savivaldybės pinigų? O jei papildomas finansavimas buvo būtinas, ar tikrai galima kalbėti apie stabilią finansinę būklę?
Tiksli ligoninės informacija yra itin svarbi, juk kalbama apie rajono gyventojų pinigus ir viešąją įstaigą, kuri finansuojama ne tik iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, bet ir iš savivaldybės biudžeto.
Meras nuo atsakymų bėga
Klausimus dėl Radviliškio ligoninės skolos, perkopusios milijoną, „Radviliškio krašto“ redakcija pateikė ir Radviliškio rajono savivaldybės merui Kazimierui Račkauskiui, ligoninės direktorės tiesioginiam vadovui. Tačiau meras į jam pateiktus klausimus nepateikė atsakymų, tik nurodė, kad atsakymus pateiks ligoninės direktorė.
Vis dėlto tokia pozicija kelia papildomų klausimų. Didėjanti ligoninės skola kelia tikrai daug klausimų, bet meras savo pozicijos nepateikė. Gal jam nerūpi? Ypač svarbu šioje istorijoje yra ir tai, kad būtent mero teikimu savivaldybės taryba priima sprendimus dėl papildomų lėšų skyrimo. Todėl natūralu tikėtis, kad meras iškilus klausimams apie ligoninės finansinį stabilumą neapsiribos tik atsakymų persiuntinėjimu, o pats aiškiai įvardys, kaip vertina situaciją, kai ligoninės trumpalaikiai įsipareigojimai jau perkopė milijono eurų ribą.
Tuo labiau, kad kalbama ne apie eilinę biudžetinę įstaigą, o apie vieną svarbiausių rajono viešųjų paslaugų grandžių – gydymo įstaigą, nuo kurios tiesiogiai priklauso tūkstančių gyventojų sveikata ir saugumas.
Neūkiškumo šešėlis, nuo kurio merui pabėgti nepavyksta
Šioje vietoje neišvengiamai prisimenamas ir senesnis kontekstas. 2020 metais portalas „Visuomenės balsas“ plačiai aprašė mero Kazimiero Račkauskio ryšius dabar jau bankrutavusia įmone, su šeimos verslu „Ropokalnis“, kurio bankrotą teismas buvo pripažinęs tyčiniu. Publikacijoje buvo analizuojami teismų sprendimai dėl įmonės turto išparceliavimo, finansinių pažeidimų ir netinkamo valdymo. Svarbu pabrėžti, kad pats K. Račkauskis yra viešai teigęs, jog su bankroto procesu nebuvo susijęs. Tačiau jis pats yra nurodęs dirbęs įmonėje direktoriaus pavaduotoju, o tuo metu įmonei vadovavo jo tėvas.
Šios istorijos tiesiogiai nesusijusios su dabartine ligoninės veikla. Tačiau jos svarbios kitu aspektu – jos formuoja platesnį viešojo pasitikėjimo foną. Kai rajono vadovybė šiandien susiduria su klausimais apie milijoninius įsipareigojimus-skolas, papildomus biudžeto pinigus ir neaiškią finansinę perspektyvą, visuomenė natūraliai pradeda kelti klausimą, ar rajono valdžia ir pats meras tikrai geba laiku ir atsakingai suvaldyti finansines rizikas?
Kitos ligoninės veiklos ataskaitoje išryškėjusios problemos: gydytojų algos šovė į viršų, o slaugytojų atlyginimai liko uodegoje
Vertinant Radviliškio ligoninės veiklos ataskaitą, į akis krenta ne tik milijoniniai trumpalaikiai įsipareigojimai ar papildomo finansavimo poreikis. Kita itin jautri problema – milžiniškas atotrūkis tarp gydytojų ir slaugytojų atlyginimų bei vis dar nesibaigiančios specialistų pritraukimo problemos.
Pačioje ligoninės veiklos ataskaitoje pripažįstama, kad vienas svarbiausių darbo užmokesčio rodiklių liko nepasiektas. Gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio santykis 2025 metais siekė vos 0,285, nors pati ligoninė buvo nusistačiusi siektiną 0,5 rodiklį. Kitaip tariant, realus atlyginimų balansas nuo planuoto atsiliko beveik dvigubai.
Už šio sauso rodiklio slypi labai konkreti problema. Redakcijos duomenimis, vidutinis gydytojų atlyginimas Radviliškio ligoninėje jau siekia apie 8 tūkst. eurų, tuo tarpu slaugytojų – vos apie 2,1 tūkst. eurų „popieriuje“. Skirtumas – beveik keturis kartus.
Tokie skaičiai kelia vis daugiau klausimų ne tik apie socialinį teisingumą, bet ir apie pačios sistemos tvarumą. Regioninės ligoninės visoje Lietuvoje jau dabar susiduria su slaugytojų trūkumu, perdegimu ir didžiuliais darbo krūviais. Būtent slaugytojos dažniausiai tampa tuo personalu, kuris su pacientais praleidžia daugiausia laiko – nuo kasdienės priežiūros iki sudėtingiausių gydymo etapų.
Todėl situacija, kai gydytojų atlyginimai sparčiai artėja prie didžiųjų miestų lygio, o slaugytojų darbo užmokestis vis dar išlieka kelis kartus mažesnis, ilgainiui gali tapti ne tik moraline, bet ir praktine problema. Nes net ir moderniausia ligoninė negali veikti vien ant brangiai apmokamų specialistų pečių, jei tuo pačiu pradeda trūkti žmonių, užtikrinančių kasdienį pacientų priežiūros darbą.
Komentuodama situaciją, ligoninės direktorė A. Čiūdarienė aiškina, kad atlyginimų santykio rodiklis pablogėjo dėl to, jog 2025 metais ligoninei pavyko prisivilioti daugiau aukštos kvalifikacijos gydytojų specialistų, kurių atlyginimai reikšmingai padidino bendrą gydytojų darbo užmokesčio vidurkį. Pasak direktorės, taip pat svarbu pažymėti, kad 2025 metais slaugytojų atlyginimai buvo didinti du kartus.
Tačiau net ir po šių didinimų skirtumas išlieka milžiniškas, net keturis kartus, o slaugytojų atlyginimas taip ženkliai ir nepakito. Ir būtent čia atsiranda dar vienas sudėtingas klausimas, ar rajono ligoninė ilgainiui nesukurs dviejų greičių sistemos, kur gydytojų pritraukimui skiriami vis didesni pinigai, o slaugytojų grandis ir toliau lieka finansiškai gerokai silpnesnėje pozicijoje?
Kitas skandalingas faktas – ligoninė pritrūko pinigų planuotam gydytojų kvalifikacijos kėlimui
Dar daugiau prieštaravimų vertinant 2025 metų ligoninės veiklos rezultatus ir tikrąją finansinę situaciją paaiškėja įvertinus skaičius, kaip ligoninei sekėsi vykdyti savo įsipareigojimus ir tikslus kelti personalo kvalifikaciją. Ir čia matoma, jei ne komiškai, tai tragiška situacija.
Ataskaitoje nurodoma, kad 2025 metais darbuotojų kvalifikacijos kėlimui skirtų lėšų rodiklis siekė vos 0,0006 proc., nors pati ligoninė buvo nusistačiusi net 0,50 proc. siektiną rodiklį. Tai reiškia, kad ligoninės vadovų planas kelti gydytojų kvalifikaciją faktiškai žlugo. Skirtumas tarp planuoto ir pasiekto rodiklio – ne keli procentai ar nedidelis nukrypimas. Tai dešimtimis ir šimtais kartų mažesnis rezultatas nei pati įstaiga buvo numačiusi.
Pati ligoninės direktorė aiškina, kad siektinam rodikliui pasiekti būtų reikėję maždaug 50 tūkst. eurų papildomų lėšų. Tačiau būtent čia ir išryškėja vienas didžiausių visos veiklos ataskaitos paradoksų. Iš vienos pusės, giriamasi finansiais perviršiais, kitąvertus nesugebėta rasti pinigų apmokėti būtiną gydytojų kvalifikacijos kėlimą. Kaip visa tai atsilieps ligoninės paslaugų kokybei, lieka klausimas.
Metus ligoninė baigė ir įsitraukusi į du teisminius ginčus su pacientais
Vertinant Radviliškio ligoninės veiklos ataskaitą ir direktorės A. Čiūdarienės pateiktus atsakymus, į akis krenta ne tik finansiniai rodikliai, bet ir dar viena jautri detalė – ligoninė šiuo metu yra įsitraukusi į teisminius procesus su buvusiais savo pacientais.
Į redakcijos klausimą, kiek šiuo metu ligoninė turi teisminių ginčų, susijusių su jos veikla, bei ar 2025–2026 metais buvo užbaigtų bylų, ligoninės direktorė A. Čiūdarienė pateikė itin trumpą atsakymą: „Teisminių ginčų – 2.“ Ir vėl plačiau situacija nebuvo komentuota. Nebuvo nurodyta, kokio pobūdžio tai bylos, su kuo ligoninė bylinėjasi, kokio dydžio galimos finansinės pretenzijos reiškiamos ar kokią riziką šie procesai gali sukelti pačiai gydymo įstaigai.
Negana to, pripažįstama ir tai, kad 2025 metais ligoninė gavo tris rašytinius pacientų skundus. Du iš jų pripažinti pagrįstais – dėl gydymo kokybės ir netinkamai suvestos dokumentacijos. Iš pirmo žvilgsnio skaičius nedidelis. Tačiau pats skundų pobūdis yra rimtas. Verta paminėti, kad šis skaičius apima tik rašytinius skundus, o kiek gyventojų skundų nepasiekė rašytinių pretenzijų statuso, iki šiol lieka nutylėta.
Švelninti situaciją siekiama kelerius metus siekiančiais pažadais apie priimamojo remontą
Dar viena istorija, kuri Radviliškyje kartojasi jau ne vienerius metus – priimamojo skyriaus remontas. Tačiau realių darbų iki šiol nėra. Meras K. Račkauskis nemažą savo besibaigiančios kadencijos dalį vis toliau žarsto pažadus apie tuojau prasidėsiančius priimamojo remonto darbus, tačiau kaip jų nebuvo, taip vis dar ir nėra.
Į redakcijos klausimą, kodėl priimamojo remontas iki šiol nepradėtas ir kada realiai planuojama darbų pradžia, ligoninės direktorė A. Čiūdarienė pateikė trumpą atsakymą: „Vyko projekto pirkimas, dabar vyksta remonto viešieji pirkimai.“ Tačiau toks atsakymas žmonėms vis mažiau ką pasako. Gyventojai apie „vykstančius procesus“ girdi jau kelerius metus, tačiau svarbiausias klausimas išlieka nepasikeitęs – kada į priimamąjį pagaliau ateis statybininkai, o ne tik pažadai? Kaip minėjome, meras į šiuos klausimus neatsakė.
Milijoniniai įsipareigojimai, neįvykdyti pažadai ir vis daugiau neatsakytų klausimų
Visa Radviliškio ligoninės 2025 metų veiklos ataskaita šiandien atrodo kaip dviejų visiškai skirtingų realybių susidūrimas.
Vienoje pusėje – oficialūs pareiškimai apie stabilų darbą, finansinį perviršį, naujų specialistų pritraukimą, planus modernizuoti įstaigą ir stiprinti paslaugų kokybę.
Kitoje – beveik 300 tūkstančių padidėjusi ir dabar jau rekordinę sumą, daugiau kaip 1,2 mln. eurų, siekianti trumpalaikių įsipareigojimų našta, papildomų savivaldybės pinigų poreikis, faktiškai žlugęs gydytojų kvalifikacijos kėlimo planas, keturgubai besiskiriantys gydytojų ir slaugytojų atlyginimai, du teisminiai ginčai su pacientais ir metų metus nepajudantis priimamojo remontas.
Ir kuo giliau žvelgi į šiuos skaičius, tuo sunkiau darosi suprasti, kuo tikėti, valdininkais, politikais, ar pateiktais dokumentais?
Emilija Laukagalytė
