Paklausus radviliškiečių, kuo garsėja Radviliškio rajonas, beveik kiekvienas atsakys; „Burbiškio dvaru“. Į šį dvarą vežame svečius, siūlome apsilankyti turistams, o per „Tulpių žydėjimo šventę“ čia suplūsta minios lankytojų ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Latvijos.

Štai šeduviai giriasi jau greitai turėsiantys net tris muziejus. O kuo gali pasigirti  Radviliškis? Verta pamąstyti. Kur mes atsivesime miesto jubiliejaus švęsti atvažiavusius svečius, kur parodysime su miesto istorija susijusią ekspoziciją? Neparodysime, nes Radviliškis neturi kraštotyros muziejaus.

Jono Marcinkevičiaus muziejus sunyko

Vyresni radviliškiečiai prisimena netoli geležinkelio stoties buvusį rašytojo Jono Marcinkevičiaus muziejų. Lietuvių kalbos mokytojai čia vesdavo mokinius apžiūrėti ekspozicijos. Šis rašytojo memorialinis muziejus buvo įkurtas 1975 metais, minint rašytojo 75-ąsias gimimo metines. Tačiau keitėsi laikai, pastatas iki 2019  metų išnuomotas samariečiams, o eksponatus priglaudė Viešoji biblioteka. Taigi radviliškiečiai nebegali pasigirti mieste turintys muziejų.

Muziejaus vizija nutolo

Viltis turėti Radviliškyje muziejų buvo nušvitusi, kai pastatą, esantį Vasario 16 – osios gatvėje Nr. 17 (buvusį „Raudoną restoraną“) ir priklausiusį savivaldybei, ši perdavė bibliotekos žinion. Tuomet Viešosios bibliotekos direktore dirbusi dabartinė tarybos narė Aldona Januševičienė turėjo viziją, kad pastate įsikurs Radviliškio kraštotyros muziejus. Pastato antrame  aukšte esančiuose butuose gyveno žmonės, o pastato pirmojo aukšto šildymas kainavo labai brangiai. Norėdama išlaikyti pastatą, biblioteka pirmojo aukšto patalpas nuomavo, buvo reikalingas brangiai kainuojantis remontas. Savivaldybė nusprendė, kad tokio turto išlaikymas ir būsimas remontas kainuos per brangiai ir paprašė tarybos leidimo pirmąjį aukštą leisti privatizuoti.

Taryba leido  šį veiksmą atlikti ir „Raudono restorano“ pirmasis aukštas buvo privatizuotas. Dabar pastatas turi savininką, o šis tikriausiai nebus toks altruistas ir savomis lėšomis jame neįkurs miesto kraštotyros muziejaus. Vizija Radviliškyje turėti muziejų dar labiau nutolo.

Paveldosaugos skyriaus vedėjo V. Simelio nuomone, savivaldybė galėjo atlikti atvirkštinį veiksmą – iš antro aukšto gyventojų išpirkti butus, o pastatą suremontuoti ir įkurti muziejų, nes vieta šiam tikslui idealiai tiktų.

Tarybos nariai ieškos muziejui vietos

Kitą savaitę žada rinktis Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai, kviestis politikus bei kraštotyrininkus ir kalbėtis apie muziejaus įkūrimą Radviliškyje. „Muziejų galima įkurti greitai, tačiau reikia politinio sprendimo“,- sako Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vytautas Simelis.

Eksponatų muziejaus įkūrimui tikrai užtektų: nemažai jų saugoma Viešojoje bibliotekoje, yra pas privačius asmenis. „Šiuolaikiniam muziejui nereikia daug vietos. Jis turi būti įdomus, interaktyvus. Būtų galima paruošti filmukų apie kraštiečius, viktorinų vaikams“,- sakė tarybos narė A. Januševičienė.

Kol kas tikimasi, kad galbūt pavyks muziejų įkurti  buvusiame Jono Marcinkevičiaus memorialinio muziejaus pastate, tačiau prieš tai reikia ten gyvenančiai radviliškietei suteikti būstą, pastatą rekonstruoti. O šis remontas bus brangesnis  nei buvusio „Raudono restorano“ pastato remontas.

Vienas tarybos narys pasiūlė dar vieną variantą – miesto kraštotyros muziejų įkurti … Vaižganto gimnazijoje, nes šiame pastate, gimnazistams išėjus į Lizdeikos gimnaziją, bus daug vietos.
Pasiūlymas kelia šypseną, bet to, šiame pastate jau yra V. Karmono įkurtas raketų muziejus.

Liūdintis malūnas Basanavičiaus gatvėje

Šiuo metu Radviliškyje turime bene vienintelę žymią vietą – malūną, prie kurio vyko kovos su bermontininkais. Šis malūnas aplūžęs, stogas prakiuręs – vaizdas tikrai liūdnokas. Malūnas yra privatus, turi net du savininkus. Vienas savininkas jau miręs, giminaičiai neatsiliepia, o kita pusė malūno priklauso Radviliškio miesto piliečiui skulptoriui S. Žirguliui. Jeigu skulptorius savo miestui padovanotų savo pusę malūno, statinį būtų galima sutvarkyti, paversti lankytinu objektu. „Būtų galima malūną sutvarkyti, juk tiek prie jo privaidinome, prisifotografavome. Prie šio malūno kariškių grupes atveža karininkas A. Tamošiūnas, o žiūrėti kaip ir nėra ką: stogas prakiuręs, pastatas aplūžęs“,- sakė V. Simelis. Beje, skulptoriui jau buvo siūloma pastatą padovanoti miestui, bet kol kas jo sprendimo nesulaukta.

Muziejaus klausimas lieka atviras

Kol kas klausimas apie kraštotyros muziejaus įkūrimą Radviliškyje lieka atviras. Švęsdami miesto 450 – ąjį jubiliejų negalėsime svečiams pasigirti turtinga savo miesto  istorija, atsispindinčia muziejaus ekspozicijose. Galbūt ekspozicija apie miesto praeitį ir bus surengta, bet tik laikina, pradingsianti tuoj po jubiliejaus minėjimo.

„Radviliškio krašto“ informacija