Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Radviliškio kraštotyros muziejaus: svajonė ar realybė?

Avatar

Paskelbta

data

Paklausus radviliškiečių, kuo garsėja Radviliškio rajonas, beveik kiekvienas atsakys; „Burbiškio dvaru“. Į šį dvarą vežame svečius, siūlome apsilankyti turistams, o per „Tulpių žydėjimo šventę“ čia suplūsta minios lankytojų ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Latvijos.

Štai šeduviai giriasi jau greitai turėsiantys net tris muziejus. O kuo gali pasigirti  Radviliškis? Verta pamąstyti. Kur mes atsivesime miesto jubiliejaus švęsti atvažiavusius svečius, kur parodysime su miesto istorija susijusią ekspoziciją? Neparodysime, nes Radviliškis neturi kraštotyros muziejaus.

Jono Marcinkevičiaus muziejus sunyko

Vyresni radviliškiečiai prisimena netoli geležinkelio stoties buvusį rašytojo Jono Marcinkevičiaus muziejų. Lietuvių kalbos mokytojai čia vesdavo mokinius apžiūrėti ekspozicijos. Šis rašytojo memorialinis muziejus buvo įkurtas 1975 metais, minint rašytojo 75-ąsias gimimo metines. Tačiau keitėsi laikai, pastatas iki 2019  metų išnuomotas samariečiams, o eksponatus priglaudė Viešoji biblioteka. Taigi radviliškiečiai nebegali pasigirti mieste turintys muziejų.

Muziejaus vizija nutolo

Viltis turėti Radviliškyje muziejų buvo nušvitusi, kai pastatą, esantį Vasario 16 – osios gatvėje Nr. 17 (buvusį „Raudoną restoraną“) ir priklausiusį savivaldybei, ši perdavė bibliotekos žinion. Tuomet Viešosios bibliotekos direktore dirbusi dabartinė tarybos narė Aldona Januševičienė turėjo viziją, kad pastate įsikurs Radviliškio kraštotyros muziejus. Pastato antrame  aukšte esančiuose butuose gyveno žmonės, o pastato pirmojo aukšto šildymas kainavo labai brangiai. Norėdama išlaikyti pastatą, biblioteka pirmojo aukšto patalpas nuomavo, buvo reikalingas brangiai kainuojantis remontas. Savivaldybė nusprendė, kad tokio turto išlaikymas ir būsimas remontas kainuos per brangiai ir paprašė tarybos leidimo pirmąjį aukštą leisti privatizuoti.

Taryba leido  šį veiksmą atlikti ir „Raudono restorano“ pirmasis aukštas buvo privatizuotas. Dabar pastatas turi savininką, o šis tikriausiai nebus toks altruistas ir savomis lėšomis jame neįkurs miesto kraštotyros muziejaus. Vizija Radviliškyje turėti muziejų dar labiau nutolo.

Paveldosaugos skyriaus vedėjo V. Simelio nuomone, savivaldybė galėjo atlikti atvirkštinį veiksmą – iš antro aukšto gyventojų išpirkti butus, o pastatą suremontuoti ir įkurti muziejų, nes vieta šiam tikslui idealiai tiktų.

Tarybos nariai ieškos muziejui vietos

Kitą savaitę žada rinktis Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai, kviestis politikus bei kraštotyrininkus ir kalbėtis apie muziejaus įkūrimą Radviliškyje. „Muziejų galima įkurti greitai, tačiau reikia politinio sprendimo“,- sako Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vytautas Simelis.

Eksponatų muziejaus įkūrimui tikrai užtektų: nemažai jų saugoma Viešojoje bibliotekoje, yra pas privačius asmenis. „Šiuolaikiniam muziejui nereikia daug vietos. Jis turi būti įdomus, interaktyvus. Būtų galima paruošti filmukų apie kraštiečius, viktorinų vaikams“,- sakė tarybos narė A. Januševičienė.

Kol kas tikimasi, kad galbūt pavyks muziejų įkurti  buvusiame Jono Marcinkevičiaus memorialinio muziejaus pastate, tačiau prieš tai reikia ten gyvenančiai radviliškietei suteikti būstą, pastatą rekonstruoti. O šis remontas bus brangesnis  nei buvusio „Raudono restorano“ pastato remontas.

Vienas tarybos narys pasiūlė dar vieną variantą – miesto kraštotyros muziejų įkurti … Vaižganto gimnazijoje, nes šiame pastate, gimnazistams išėjus į Lizdeikos gimnaziją, bus daug vietos.
Pasiūlymas kelia šypseną, bet to, šiame pastate jau yra V. Karmono įkurtas raketų muziejus.

Liūdintis malūnas Basanavičiaus gatvėje

Šiuo metu Radviliškyje turime bene vienintelę žymią vietą – malūną, prie kurio vyko kovos su bermontininkais. Šis malūnas aplūžęs, stogas prakiuręs – vaizdas tikrai liūdnokas. Malūnas yra privatus, turi net du savininkus. Vienas savininkas jau miręs, giminaičiai neatsiliepia, o kita pusė malūno priklauso Radviliškio miesto piliečiui skulptoriui S. Žirguliui. Jeigu skulptorius savo miestui padovanotų savo pusę malūno, statinį būtų galima sutvarkyti, paversti lankytinu objektu. „Būtų galima malūną sutvarkyti, juk tiek prie jo privaidinome, prisifotografavome. Prie šio malūno kariškių grupes atveža karininkas A. Tamošiūnas, o žiūrėti kaip ir nėra ką: stogas prakiuręs, pastatas aplūžęs“,- sakė V. Simelis. Beje, skulptoriui jau buvo siūloma pastatą padovanoti miestui, bet kol kas jo sprendimo nesulaukta.

Muziejaus klausimas lieka atviras

Kol kas klausimas apie kraštotyros muziejaus įkūrimą Radviliškyje lieka atviras. Švęsdami miesto 450 – ąjį jubiliejų negalėsime svečiams pasigirti turtinga savo miesto  istorija, atsispindinčia muziejaus ekspozicijose. Galbūt ekspozicija apie miesto praeitį ir bus surengta, bet tik laikina, pradingsianti tuoj po jubiliejaus minėjimo.

„Radviliškio krašto“ informacija

 

1 Comment

1 Comment

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Pakalniškių kaime tėvą sumušęs sūnus uždarytas į areštinę

Avatar

Paskelbta

data

Gruodžio 23 d. apie 21:00 val. Radviliškio rajone Pakalniškių kaime, Rozalimo g., namuose sūnus, gim. 1985 m., sumušė tėvą, gim. 1957 m. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Pareiškimas gautas
2020-12-24.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Šeimose – domėjimasis tradicijomis

Avatar

Paskelbta

data

Anksčiau ilgus žiemos vakarus žmonės užpildydavo, kartu dirbdami nesunkius ir neskubius darbus. Radviliškio kraštas nuo seno garsėja savo tautodailininkais, jų darbų gausumu, autentiškumu. Čia organizuojami čempionatai (kojinių mezgimo, pasakų sekimo), konkursai, adventiniai turgūs ir kita.

Viešoji biblioteka, siekdama priminti senąsias tradicijas, ilgesniais rudens ir žiemos vakarais kvietė visus norinčiuosius į Šeimų etnokultūrinę stovyklą – pabūti drauge, pamąstyti apie praeities svarbą dabarčiai. Pagrindinė šio projekto idėja – pristatyti krašto žmonėms lietuvių tautos savitumą: tautodailę, tautosaką (sekamą ir dainuojamąją) bei muzikavimą.

Spalio–gruodžio mėnesiais vyko įvairūs užsiėmimai tautodailės temomis. Juos vedė tautodailininkai Regina Martyšienė, Jadvyga Kurmanskienė, Jolanta Kvedarienė, Eugenijus Arbušauskas, Olė Plungienė. Dalį šių užsiėmimų buvo galima pamatyti Viešosios bibliotekos e. erdvėje – videopamokėlėse, kuriose aiškinta apie riešinių mezgimo ypatumus, šiaudinio paukštelio rišimą, juostų pynimą, tradicinių kanklių gaminimą bei kankliavimą.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laimutė Verbickienė vedė edukacinį užsiėmimą apie pasakas mūsų ir kitų tautų gyvenime, lektorė, etnologė Gražina Kadžytė pristatė švenčių ratą, lektorė, etnomuzikologė, TV laidų vedėja, Vilniaus miesto folkloro ansamblio „Virvytė“ vadovė Loreta Sungailienė pasakojo, kas padeda atverti vaikų balsus ir širdis, patarė, kaip skatinti kūrybiškumą ir kaip visai šeimai prisijaukinti liaudies dainą, šokį, žaidimą, pasaką.

Visus tuos mėnesius Viešosios bibliotekos e. erdvėje buvo pristatomos tautodailininkų darbų parodos: kojinių, pirštinių, keramikos, lėlių, sodų, verpsčių ir kt. Šiaulių televizijos darbuotojai sukūrė videofilmą apie tautodailę ir tautodailininkus mūsų rajone.

Susidomėjimas projekto veiklomis, dalyvavimas jose rodo, kad neblėsta dėmesys mūsų protėvių darbams ir tradicijoms. Projekto veiklų rezultatus (fotonuotraukas, videomedžiagą) savo bendruomenėse pristatė, jais su mokiniais, jaunimu dalijosi mūsų partneriai.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.

Viešosios bibliotekos informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi