2024 m. pabaigoje Radviliškio rajone – Šeduvos ir Baisogalos seniūnijose – rekonstruoti Holokausto aukoms skirti memorialai vėl atsidūrė visuomenės dėmesio centre. Nors šie paminklai buvo pastatyti dar 2015 metais ir priklauso „Dingusio štetlo“ muziejui, 2024 metų pabaigoje muziejaus iniciatyva memorialų paminkliniai įrašai buvo atnaujinti, tačiau rekonstrukcija sukėlė diskusijas ne dėl architektūrinio sprendimo, o dėl pasikeitusio įrašų turinio.
Pradiniai įrašai skelbė, kad „nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai sušaudė apie 400 Šeduvos žydų“. Tačiau įrašai buvo pakeisti, aiškiai pabrėžiant, kad žudynes vykdė lietuviai kaimynai. Nebeliko plačiai vartojamo apibūdinimo „su nacistiniais okupantais kolaboravę asmenys“, o taip pat ir bet kokios nuorodos į nacistinius okupantus.
Neaiškios atsakomybės ribos. Savivaldybė kratosi bet kokios atsakomybės
Dar 2024 metų pabaigoje visuomenei iškilo klausimas, kas atsakingas už tokį memorialinių įrašų keitimą. Nors paprastai memorialų priežiūros klausimus sprendžia savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento specialistai, nei viena šių institucijų neprisiima atsakomybės už įrašų keitimą. Nei Radviliškio rajono savivaldybė, nei seniūnijos, nei Kultūros paveldo departamentas (KPD) negalėjo pateikti konkretaus atsakymo, kas inicijavo pakeitimus. Ankstesnės diskusijos metu Radviliškio rajono savivaldybė kratėsi atsakomybės, nurodydama, kad ne ji atsakinga už įrašus. Visgi kreipusis į visas su paveldu susijusias institucijas, paaiškėjo, kad memorialai priklauso Šeduvoje žadamam atidaryti „Dingusio štetlo“ muziejui, tačiau bet kokie įrašų pakeitimai turi būti derinami su Kultūros paveldo departamentu.
Kultūros paveldo departamentas: muziejaus įrašyti užrašai kursto tautinę nesantaiką
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius, gavęs informaciją apie pasikeitusius užrašus ant memorialinių paminklų Šeduvoje ir Baisogaloje, 2024 m. gruodžio 4 d. oficialiai kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę, VšĮ „Dingęs štetlas“ – Šeduvos žydų istorijos muziejų bei Radviliškio rajono savivaldybę. Skyrius prašė šias institucijas pagal kompetenciją įvertinti, ar nauji įrašai atitinka istorinę tiesą, yra korektiški bei neskatina visuomenės supriešinimo.
Kultūros paveldo departamento atstovų teigimu, dar 2024 m. gruodžio 6 d. Genocido centras pateikė išvadą, jog pakeisti įrašai yra antiistoriografinio pobūdžio, neatitinka istoriškai pagrįstų tyrimų, skatina nesantaiką tarp tautinių bendruomenių ir radikalizaciją. Atsižvelgdamas į šią išvadą, Kultūros paveldo departamentas 2024 m. gruodžio 10 d. raštu informavo visas suinteresuotas institucijas, kad sprendimai dėl įrašų turinio turi būti priimami vadovaujantis Genocido centro vertinimu. 2024 m. gruodžio 31 d. skyrius gavo muziejaus „Dingęs štetlas“ raštą, kuriame muziejus įsipareigojo pakeisti holokausto faktą žyminčius užrašus. Dėl kokių priežasčių muziejaus atstovai nusprendė pakeisti užrašus, departamentui nėra žinoma.
Po pusmečio tylos paminklai uždengti, savivaldybė kratosi bet kokios atsakomybės
Sulaukusi gyventojų klausimų dėl iki šiol uždarytų memorialinių paminklų „Radviliškio krašto“ redakcija kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės merą K. Račkauskį, Šeduvos seniūnę Editą Mančiauskę ir Baisogalos seniūnę Renatą Masiulienę prašydama pamokentuoti, ar vietinės valdžios institucijos atkreipė dėmesį paminklinių užrašų rekonstrukcijos klausimą. Atsakymas nustebino, tiek meras, tiek seniūnės pabrėžė, kad su šia istorija iš esmės neturi nieko bendrą. Kilo klausimas, kodėl meras K. Račkauskis nesiėmė aktyvesnių veiksmų, kad tokie svarbūs ir plačiai lankomi memorialiai būtų prieinami visuomenei, o prie memorialų atvykę asmenys galėtų deramai atiduoti pagarbą Holokausto aukoms.
Muziejus teigimu užrašai ateityje bus pakeisti. Darbai pajudėjo tik po redakcijos tyrimo?
Kadangi nuo memorialų uždengimo buvo praėję daugiau nei pusė metų, „Radviliškio krašto“ redakcija kreipėsi į muziejų „Dingęs štetlas“ pasiteirauti, kodėl memorialų užrašų keitimo darbai vis dar nepradėti. Į šią užklausą muziejus atsakė, kad memorialų įrašų keitimas užtruko dėl techninių priežasčių. Pasak muziejaus atstovų, užrašų atnaujinimui reikalingos tinkamos oro sąlygos – sausi ir šilti orai, kurių ši vasara kol kas pagailėjo. Nepaisant užsitęsusio proceso, muziejus patikino, kad memorialai bus sutvarkyti iki oficialaus muziejaus atidarymo vasaros pabaigoje.
Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus atstovų teigimu, liepos 11 dieną, praėjus vos kelioms dienoms po „Radviliškio krašto“ redakcijos kreipimosi, muziejaus atstovai susisiekė su departamento atstovais prašydami pradėti memorialų tekstų keitimo procedūrą.
Įdomu tai, kad redakcijai muziejaus atstovai teigė, kad darbus trukdo atlikti orai, tačiau kaip paaiškėjo po Kultūros paveldo departamento išaiškinimo, iki pat redakcijos kreipimosi muziejaus „Dingęs štetlas“ atstovai iki šiol nebvo pradėję jokių veiksmų dėl reikiamų procedūrų suderinimo. Redakcija į muziejų kreipėsi liepos 9 dieną, tuo tarpu muziejus į departamentą kreipėsi tik liepos 11 dieną.
Muziejaus įrašyti memorialiniai įrašai – istoriškai netikslūs ir kelia tautinę nesantaiką
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Holokaustų tyrimų eksperto dr. Arūno Bubnio, tokie memorialiuose įrašyti įrašai ne tik netikslūs, bet ir pavojingi, nes įtvirtina kolektyvinės kaltės naratyvą ir iškreipia istorinę realybę: „Akcentuoti nusikaltėlių tautybę – mąstymo klaida, nes ne visi tautos atstovai buvo tokie. Kaltinant tautas nebus susitaikymo ir empatijos, bus tik tolesnis kiršinimas.“ Jo vertinimu, tokie įrašai gali būti išnaudojami ir kaip hibridinio karo priemonė, menkinant Lietuvos valstybingumą bei pilietinę vienybę.
Genocido centras taip pat pabrėžia, kad valstybės istorinės atminties įamžinimo objektai tampa informacinio karo taikiniais, todėl svarbu, jog jų formuluotės remtųsi profesionalių istorikų tyrimais, būtų derinamos su atsakingomis institucijomis, o ne formuojamos vienašališkai ar politiškai motyvuotai (pilną tyrimų centro komentarą skaitykite kitame savaitraščio numeryje).
Istorinės atminties įamžinimas Lietuvoje tebėra jautrus klausimas
Šeduvos ir Baisogalos memorialų istorija atskleidė giluminę problemą – istorinės atminties įamžinimas Lietuvoje tebėra jautrus, politiškai pažeidžiamas ir ne visuomet paremtas atsakomybe bei profesionalumu. Paminklų įrašų keitimas be derinimo su atsakingomis institucijomis sukėlė ne tik istorinės tiesos klausimų, bet ir pavojų tautiniam santarvei. Tuo metu institucijos ilgai tylėjo arba kratėsi atsakomybės, o muziejus delsė imtis konkrečių veiksmų. Tik aktyvus „Radviliškio krašto“ redakcijos įsikišimas išjudino įstrigusį procesą ir privertė institucijas imtis veiksmų. Ši situacija tampa svarbiu priminimu, kad istorinė atmintis nėra tik praeities klausimas – ji veikia dabarties visuomenės santykius, pilietinę sanglaudą ir valstybės atsparumą. Būtina, kad ateityje tokie sprendimai būtų grindžiami istoriniais tyrimais, skaidrumu ir pagarba visoms bendruomenėms.
Emilija Laukagalytė
