„Radviliškio bočių“ pirmininkei Rimantei Radavičienei nuobodžiauti nėra kada

Yra ko pasimokyti iš mūsų bočių – darbštumo, kantrybės, atjautos susidūrusiems su gyvenimo negandomis. Šių savybių su kaupu pasisemti galima iš radviliškietės Rimantės Radavičienės, pensininkų bendrijos „Radviliškio bočiai“ pirmininkės bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ senjorų vadovės. Judri ir šneki Rimantė, bėgdama tarp koncertų, švenčių ir vakaronių, sutiko prisėsti ir papasakoti apie save.

– Kokioje šeimoje gimėte?

– Mano tėvai buvo siuvėjai. Mama siuvo drabužius namuose ir buvo namų šeimininkė, o tėtis, apart siuvimo, iš pradžių dirbo gaisrinėje, o po to – inkasatoriumi banke. Buvau apsiūta nuo galvos iki kojų. Augome su broliu dviese. Brolis baigė Kauno politechnikos institutą, o aš – Kauno technologijos technikumą. Pagal išsilavinimą esu chemikė – technologė.

– O kokius darbus teko dirbti?

– Po mokslų baigimo gavau paskyrimą į naują Šiaulių padangų remonto gamyklą. Tai buvo be proto įdomus darbas. Dvidešimt metų kasdien darbo dienomis iš Radviliškio važinėjau į darbą Šiauliuose. Buvau gamybos viršininkė. Esu labai patenkinta tuo laikotarpiu, nes įgijau daug patirties. Vėliau dirbau Radviliškio buitinio aptarnavimo kombinate tiekimo skyriaus vadove. Kai šis kombinatas buvo privatizuotas, įsidarbinau AB „Rameta“, kur dirbau ir darbų saugos inžiniere, ir personalo skyriuje, ir dar daug kuo.

Dirbdama tikriausiai turėjote ir visuomeninių pareigų?

– Visada turėjau visuomenines pareigas. Dainavau ansambliuose gamykloje ir buitinio aptarnavimo kombinate. Buvau ir profsąjungos pirmininke, moterų tarybos pirmininke.

– Išėjus į pensiją, tikriausiai trūko veiklos?

– Kad netrūktų užsiėmimų, įsijungiau į pensininkų bendrijos „Radviliškio bočiai“ veiklą. Iki tol dainuodavau darboviečių ansambliuose, o išėjusi į pensiją, pradėjau dainuoti bendrijos ansamblyje. Dabar jau 12 metų esu šios bendrijos pirmininkė. Išleidome dvi mūsų ansamblio kasetes. Bendrijos 20-mečio proga su draugų pagalba parašiau knygą „Radviliškio bočių“ šiokiadieniai ir šventės“. Draugaujame su pensininkų bendrijomis Šiauliuose, Akmenėje, Raseiniuose, Pasvalyje, Utenoje, Kelmėje, Joniškyje ir kitur – kviečiame žmones pas save, vykstame į kitus miestus patys. Esame su pensininkų bendrija buvę ir Austrijoje, ir Šveicarijoje, Čekijoje, Norvegijoje ir kitur. Praeitą savaitę su „Radviliškio bočiais“ buvome didelėje kelionėje Zarasai – Visaginas. Šiandien (rugsėjo 24 d.) buvome Joniškyje, kur dalyvavome romansų šventėje. Esu dėkinga visam savo kolektyvui, kad man padeda, palaiko. Paskutinį mėnesio antradienį pas mus vyksta teminės vakaronės. Ateinantį antradienį (rugsėjo 28 d.) susirinkę ragausime, ką pagaminome iš rudeninio derliaus, ir minėsime Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną. Už skaniausiai pagamintus valgius bus skirtos premijos. Linksmiausia „Bočių“ šventė – Naujieji Metai. Tada persirengiame, dainuojame, vaidiname. Susibūrimams turime patalpas Radviliškio miesto kultūros centre. Ten jaučiamės kaip savo namuose. Labai gerai sutariame su kultūros centro darbuotojais. Jie mums niekada nėra pasakę, kad negalime rinktis, švęsti. Už tai esame dėkingi. Dėl blogo regėjimo negaliu skaityti, todėl einu ten, kur galiu pamatyti ir išgirsti. Stengiuosi aplankyti visus kultūros centro renginius. Reikia džiaugtis, kol yra galimybė kažką naujo pamatyti, sužinoti. Aš jau dvylikti metai  – Trečiojo amžiaus universiteto studentė. Baigiau anglų kalbos kursus, dabar studijuoju turizmą bei lankau Trečiojo amžiaus universiteto moterų ansamblį „Dainužė“. Esu ir „Radviliškio krašto bendruomenės“ senjorų vadovė.

O ką veikiate namuose?

– Labai mėgstu šeimininkauti. Esame šešios našlės ir renkamės viena pas kitą, kartu ruošiame pietus, plepame. Man tai – didžiausias malonumas.

Paprastai vyresnio amžiaus žmonės skundžiasi sveikata ir geria vaistus. Ar dažnai tenka lankytis pas gydytojus?

– Žinote, niekada neturėjau galvos skausmo ir nežinau, kas tai yra. Neturiu kitų sveikatos bėdų, tik su regėjimu prastai, dėl to vartoju maisto papildus. Nors praeityje buvo lūžę kojos ir rankos, bet dabar jokių bėdų dėl to nejaučiu.

Ar turite šeimos palaikymą?

– Jau 21 metus esu našlė. Vyras buvo geležinkelietis. Sutarėme gerai. Užauginau dukrą ir vyro sūnų. Dukra gyvena Radviliškyje, yra teisininkė. Sutariame puikiai ir mūsų požiūriai beveik visur sutampa. Viską aptariame, pasidaliname įspūdžiais.

Mielai Rimantei Radavičienei linkime stiprybės, daug veiklos ir likti ta Rimante, kuria visi džiaugiasi bei didžiuojasi.

Su Rimante Radavičiene kalbėjosi Rita Grigalienė

Total
32
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts