Radviliškio rajono gyventojai vis dar patiria nepatogumus po to, kai buvo galutinai uždarytas vienintelis mieste veikiantis „Swedbank“ skyrius. Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis pasklidus žinioms apie banko uždarymą viešojoje erdvėje tikino, kad situacija nebus tokia bloga kaip atrodo – gyventojai nepatirs sunkumų. Tačiau realybė parodė ką kita.
Negana to, Radviliškio rajono savivaldybės valdančiųjų koalicijai palankios žiniasklaidos priemonės dėl Swedbank išsikėlimo kaltina opozicijos atstovą, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narį ir patalpas bankui nuomavusios įmonės savininką Gediminą Lipnevičių. Kol rajono meras Kazimieras Račkauskis viešojoje erdvėje teigia, kad dėl banko išlikimo klausimo dirbo su Swedbank atstovais, nors ir nepateikia jokios tai įrodančios informacijos, Tarybos narys G. Lipnevičius teigia, kad apie jį ir jo vadovaujamą įmonę skleidžiama informacija yra manipuliatyvi ir klaidinga, o tokie kaltinimai neturi pagrindo, nes jokie derybiniai veiksmai tarp Swedbank ir G. Lipnevičiaus vadomo UAB „Ligelitas“ dėl nuomos sąlygų nebuvo vykdyti, o banko atstovai net nesikreipė dėl nuomos dydžio. G. Lipnevičiaus manymu, bandymas permesti atsakomybę jam atrodo kaip dar viena strategija nukreipti dėmesį nuo mero neveiklumo.
Swedbank išsikėlimo istorija. Ar derybos dėl banko likimo buvo vykdytos?
Dar praėjusiųjų metų kovą pasklidus informacijai, kad Swedbank Radviliškio skyrius bus uždaromas, Radviliškio rajono savivaldybės tinklapyje paskelbta publikacija, kurioje cituojamos mero K. Račkauskio mintys apie skyriaus uždarymą. Skaitant tekstą susidaro įspūdis, kad vietoje atsakomybės prisiėmimo, mero komanda ėmėsi manipuliatyvių pareiškimų. Savivaldybės tinklalapyje buvo paskleista informacija, esą viena iš pagrindinių banko skyriaus išsikėlimo priežasčių yra bankui taikomi aukšti patalpų nuomos mokesčiai, taip formuojant nuomonę, kad dėl banko skyriaus likimo klausimo įtakos turėtų patalpų savininkas, opozicijos atstovas Gediminas Lipnevičius.
Praėjus kone metams istorija valdantiesiems rajono politikams palankiame savaitraštyje „Radviliškio naujienos“ vėl imta eskaluoti. „Radviliškio naujienose“ paskelbtame straipsnyje dar kartą cituojamos mero K. Račkauskio mintys, tačiau necituojama ir niekur neišskiriama objektyvi paties banko pozicija apie išsikėlimo aplinkybes. Siekdama įvertinti „Radviliškio naujienų“ paskleistos publikacijos objektyvumą, „Radviliškio krašto“ redakcija kreipėsi į „Radviliškio naujienas“. Mėginta išsiaiškinti, ar prieš skleisdama kritiką G. Lipnevičiaus atžvilgiu „Radviliškio naujienų“ redakcija surinko visą teisingai informacijai būtiną medžiagą ir ar kreipėsi į paties Swedbank atstovus dėl banko uždarymo aplinkybių. Į klausimą „Radviliškio naujienos“ neatsakė.
Savo ruožtu visas šias publikacijas opozicijos atstovas ir bankui pataplpas nuomavęs Tarybos narys Gediminas Lipnevičius viešojoje erdvėje vertina kaip manipuliacijas ir tiesos iškraipymą. Pasirodžius „Radviliškio naujienų“ publikacijai, G. Lipnevičius savo Facebook paskyroje pateikė savo nuomonę apie jo atžvilgiu paskleistą informaciją. Cituojame:
„Mero melagienos apie banką” tęsinys
Mero K. Račkauskio ir jo kolegų finansuojamose „Radviliškio naujienose” vėl specialiai papilta melagienų siekiant suklaidinti radviliškiečius ir, aišku, pažeminti mane. Dar kartą informuoju, kad AB SWEDBANK nesikreipė į mano vadovaujamą bendrovę dėl nuomos sumažinimo. Nuoma buvo suderinta seniai, SWEDBANK siūlymu.
Dėl Swedbank padalinio išsaugojimo dėjau visas pastangas: kreipiausi į Seimo narius, Tarybą ir net bandžiau paprotinti patį merą, nes darbo vietos mūsų miestui yra itin svarbios. 2024 m. kovo 29 dieną siųsto dokumento kopiją Seimo nariams, Tarybai, merui pridedu. Bet kaip laikas parodė, meras nesuprato, kad banko skyrius, darbo vietos ypač reikalingos radviliškiečiams. Palyginimui, kaip mus informavo, Joniškio rajono meras susitarė su SWEDBANK vadovais ir Joniškyje skyrius dirba iki šiol, nors miestas pagal gyventojų skaičių beveik perpus mažesnis. Iš nuogirdų: Joniškio meras pasakė tik vieną sakinį: „Jei jūs uždarote skyrių ir atleidžiate joniškiečius iš darbo, savivaldybė naudosis to banko paslaugomis, kuriame dirba joniškiečiai…” ir Joniškio Swedbank skyrius dirba ligi šiol. Kodėl Radviliškio rajono meras K. Račkauskis nesugebėjo rasti bendros kalbos su banko atstovais, spręskite Jūs. O „račkauskinių” nusišnekėjimai, kad bankui, kuris kas kelias dienas uždirba milijoną eurų, o per metus – šimtais milijonų, tūkstantis su trupučiu eurų nuoma yra per didelė – skamba apgailėtinai.
Džiugu, kad man pavyko sutarti, o tuo pačiu išsaugoti SWEDBANK banko bankomatus toje pačioje vietoje. Mero finansuojamas laikraštis bandė suklaidinti, kad tai mero nuopelnas. Tačiau įrodymai „bado” akis – ant susitarimo dėl bankomatų išsaugojimo – G.Lipnevičiaus ir Swedbank banko vadovo parašai. Trumpai tiek.“
Ką dėl Swedank skyriaus išlikimo iš tiesų padarė meras?
Po viešų diskusijų ir „Radviliškio krašto“ iškeltų klausimų apie konkrečius mero atliktus veiksmus, siekiant išlaikyti banko skyrių, meras Kazimieras Račkauskis pateikė savo atsakymą. Pasak mero, jis kalbėjo ir derėjosi su banko atstovais ir tuometine Radviliškio Swedbank skyriaus vadove Loreta Volbekiene. Pasak mero, L. Volbekienė merui paaiškino, jog banko sprendimą uždaryti Radviliškio miesto skyrių lėmė tai, jog tiesiogiai į banko skyrių ateidavo labai mažai klientų, o skyriaus išlaikymas nepateisino lūkesčių, todėl jį laikyti neapsimokėjo, nes nepigiai kainavo skyriaus išlaikymo išlaidos. Taip pat meras teigė dėl banko klausimo taręsis su tuometiniu Seimo nariu Antanu Čepononiu, taip pat kreipęsis į tarybos narį G. Lipnevičių. „Radviliškio krašto“ redakcija prašė mero K. Račkauskio pateikti jo darbus įrodančius dokumentus, tačiau jų meras nepateikė.
Swedbank pozicija: banko skyriaus uždarymo istorijoje patalpų nuomos kaina neturėjo reikšmės
Dar 2024 metų balandį Swedbank atstovai raštu „Radviliškio krašto“ redakcijai pateikė informaciją, kuri paneigia bet kokius kaltinimus G. Lipnevičiui dėl jo vadovaujamos įmonės vaidmens banko skyriaus uždarymo istorijoje. „Bankas priėmė sprendimą uždaryti Radviliškio skyrių remdamasis klientų aptarnavimo pokyčiais ir skaitmenizacijos tendencijomis. Pastaraisiais metais vis daugiau klientų renkasi naudotis internetine bankininkyste bei mobiliosiomis programėlėmis. Todėl fizinių skyrių veikla tampa mažiau aktuali. Kainodara ir nuomos klausimai nėra pagrindinė uždarymo priežastis“, – rašoma banko atsakyme. Šis atsakymas patvirtina, kad savivaldybės išplatinta informacija ir valdančiajai daugumai palanki žiniasklaida skleisdama informaciją apie neva dideles nuomos kainas kaip vieną iš pagrindinių banko uždarymo priežasčių yra netiksli. Tik lieka klausimas, ar ši banko pozicija tikrai nebuvo žinoma ir pokalbio metu neišsakyta merui Kazimierui Račkauskiui, o gal politinio oponento kaltinimas pasitaikius palankiai progai buvo merui naudingas?
Banko praradimo istorija pasitelkta kaip politinio persekiojimo įrankis?
Swedbank skyriaus uždarymo istorija, atrodo, atskleidžia sudėtingą Radviliškio rajono politinį vaizdą. Ar gali būti, kad opių klausimų akivaizdoje valdantieji siekia ne naudos rajono gyventojams, o mėgina kurti jiems palankias politines audras? Nors Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis teigia, jog buvo deramasi dėl banko išlikimo, tačiau konkrečių įrodymų nepateikė, o valdantiesiems palanki žiniasklaida mėgino suformuoti nuomonę, esą uždarymo priežastis buvo patalpų nuomos kaina, taip imantis kaltinimų prieš opozicijos politiką Gediminą Lipnevičių. Tačiau pati „Swedbank“ administracija oficialiai patvirtino, kad sprendimą uždaryti skyrių lėmė ne finansiniai aspektai, o klientų įpročių pokyčiai ir skaitmenizacijos tendencijos. Visa ši situacija kelia klausimą: ar tikrai buvo dedamos realios pastangos išsaugoti banko skyrių, ar tai buvo tik dar viena politinės kovos priemonė, siekiant pakenkti opozicijos atstovui?
Negana to, redakcijos nuomone, mero skleidžiamas melagienas sudaužė į šipulius paskelbta vieša informacija, kad bankai turėjo rekordinius pelnus, kurie aiškiai įrodo, kad ne finansiniai rodikliai lėmė banko skyriaus uždarymą… Faktas toks: šiai dienai beveik dvigubai mažesnis miestas Joniškis turi Swedbank skyrių, o Radviliškis – ne. Pasak gyventojų, prie Joniškio banko skyriaus išsaugojimo prisidėjo Joniškio rajono meras.
Emilija Laukagalytė
