Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

Radviliškio antstoliai: apie reformą, skolininkus ir skolas

Avatar

Paskelbta

data

Liepos 15 dieną  „Radviliškio krašto bendruomenės“ popietėje, bendruomenės pirmininko bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi antstolės Rima Adomaitienė, Doloresa Petronaitienė bei antstolių padėjėjas Tomas Adomaitis.
Pokyčiai antstolių veikloje
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius paprašė antstolės R. Adomaitienės pristatyti savo veiklą bei pokyčius, kurie aktualūs ir skolininkams, ir skolos išieškotojams.

„Antstoliai veikia teisingumo ministro  priskirtose teritorijose, mūsų antstolių kontora aptarnauja beveik visą Šiaurės Lietuvą – mes veikiame Radviliškio, Šiaulių, Pasvalio, Pakruojo, Joniškio, Raseinių ir Kelmės rajonuose.
Didžiausias klientų antplūdis būna kiekvieno mėnesio 10-11 dienomis, kai mokamos pašalpos, nes pašalpų gavėjai būna ne visada socialiai atsakingi, prisidarę skolų, baudų. Iš viso mūsų kontoroje dirba 10 žmonių. Mes visada juntame, kai keičiasi valdžia – mus vis nori „pažaboti“. Lietuvoje apie 300 tūkst. žmonių turi įvairių skolų, tad politikams labai patogu įtikti rinkėjams – jeigu pasisakai blogai apie antstolius, įtinki tiems 300 tūkst. žmonių. Šita valdžia labai didelį reveransą daro skolininkams: sumažino išskaitomą dalį iš gaunamų pajamų – dabar paliko 30 proc. Nukenčia negaunantys alimentų, skolų. Skolų išieškojimo laikas išsitempė į 3-4 metus.
Antstoliai skelbia varžytines, daugelis norėjo pirkti nekilnojamąjį turtą varžytinėse pasiėmę paskolą – dabar galima tokį turtą pirkti išsimokėtinai. Nuo rugpjūčio 1 d. sumažintos antstolių veiklos vykdymo išlaidas, tad gali būti, kad  nemažai antstolių kontorų neišsilaikys ir bankrutuos. Mes esame privatūs, valstybei nieko nekainuojame, iš gautų skolininkų lėšų sumokame mokesčius, mokame PVM – jeigu iš skolininko  paimame 100 eurų, tai 36 eurus  atiduodame valstybei. Vadinasi, tas, kuris skolingas, moka mokesčius ir valstybei, nereikia galvoti, kad antstolis viską pats sau pasiima“,- apie antstolių veiklą trumpai papasakojo R. Adomaitienė.
Popietės dalyviams kilo klausimų
Ar tiesa, kad  jūs kas savaitę perskaičiuojate išieškomą sumą ir prie jos prisidedate po 26 eurus?“,-nuskambėjo klausimas.
„Tai klaidinga informacija. Antstolis paskirsto tik darbovietės pervestas lėšas, už tai prisideda po 2 eurus. Jeigu jokių veiksmų nevyksta, jokių lėšų neprisideda, gali augti tik skolos palūkanos. Žmonės savo valia deda parašus ant greitųjų kreditų sutarčių, kur palūkanos kartais būna net 70 procentų –  jeigu pasiėmėte 100 eurų paskolą, po penkerių metų skola bus jau 500 eurų. Tad palūkanos gali būti didesnės už išieškomą sumą.  Antstolis gali prisidėti tik 20 eurų ir vykdymo išlaidas – jeigu antstolis siunčia laišką, už tą laišką reikia susimokėti“,- atsakė T. Adomaitis.
Pasak antstolių, jeigu yra skola „Šilumos tinklams“ už šildymą, ši įmonė nesiteisia su palūkanomis, o jeigu teisiasi, palūkanos būna 5-6 procentai. Antstolių patarimas: jeigu sutartyje pamatėte daugiau kaip 7 proc. palūkanų, tokios sutarties nereikėtų pasirašyti, nes palūkanos pražudys – mokėsite ne skolą, o palūkanas. Pasak T. Adomaičio, buvo atvejis, kai skolos suma buvo 18 tūkst. eurų, o palūkanų – 27 tūkst. eurų.

„Ar yra ribos sumos, kurią gali pasiimti antstolis?“,- pasiteiravo bendruomenės pirmininkas.

„Jei išieškoma skola iki 2,90 EUR , tai sėkmės atveju antstolis gali priskaičiuoti iki 20 Eur vykdymo išlaidų, jei išieškoma  skola nuo 2,90 Eur iki 14,48 Eur – 44,00 Eur vykdymo išlaidų, jei išieškoma skola nuo 14,48 Eur iki 57,92 Eur-  80,00 Eur vykdymo išlaidų. Papildomai prie šių sumų gali būti paskaičiuojamas tik išlaidos, sumokamos tretiesiems asmenims (pvz. pašto išlaidos).Yra būtinos vykdymo išlaidos, fiksuota suma, kurią išieškotojas apmoka, bylą užvedame veltui, tačiau neaišku, ar pavyks išieškoti bylos vykdymo išlaidas. Nuo rugpjūčio 1 d.  nuspręsta atsisakyti papildomų vykdymo išlaidų už antstolio atliekamus konkrečius vykdymo veiksmus, paliekant tik objektyviai patiriamas papildomas išlaidas, kurias antstolis apmoka tretiesiems asmenims (pašto išlaidos, bankiniai pervedimai, turto ekspertizės ir t. t.). Jeigu skola nebus išieškota per 6 mėnesius, prie būtinų vykdymo išlaidų būtų pridedama pusę būtinų vykdymo išlaidų dydžio atitinkanti suma (6–110 eurų vienoje vykdomojoje byloje). Išieškant 100 eurų skolą, prie būtinų vykdymo išlaidų būtų pridedama 12 eurų, išieškant 10 tūkst. eurų sumą – 70 eurų. Pavyzdžiui, jeigu reikės važiuoti į Pakruojo rajoną, už tai antstolis nieko negaus, anksčiau būdavo mokama po 40 cnt. už kilometrą.  Tai gaunasi lyg ir priverstinis darbas, kurį reikia atlikti, bet už jį nemokama. Visiems skolininkams startinė pozicija padaryta vienoda. Jeigu skolininkas yra geranoriškas, sutinka mokėti, tiek pat turės sumokėti, kaip ir tas, kuris skundžia kiekvieną antstolių veiksmą. Gal ateityje valstybė vėl antstolių kontoras padarys prie teismų ir mokės atlyginimus. Kai 2003 m. antstoliai tapo savarankiški, reforma labai pasiteisino –  turėjome užsidirbti patys, buvo didelis suinteresuotumas, skolų išieškojimas siekė 70 proc. , praėjusiais metais antstoliai į valstybės biudžetą grąžino 67,7 mln. eurų. Iš tų mūsų sumokėtų mokesčių mokamos pensijos, atlyginimai“,- sakė antstoliai.

„Ar antstoliai praneša žmogui, kad  jis skolingas?“- domėjosi popietės dalyviai.
„Visada žmogui pranešama, išsiunčiamas patvarkymas arba raginimas. Tačiau pas mus per savaitę dėžėmis grįžta neatsiimta dokumentacija – tik 50 proc. yra  tikimybės, kad skolininkas atsiims laiškus.  Visose bylose pradinis dokumentas visada yra siunčiamas – per mėnesį paštui sumokame apie 3 tūkst. eurų. Kartais žmogus reiškia pretenzijas, kad negavo laiško, tačiau paaiškėja, kad savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs kokiame nors kaime, o gyvena Radviliškyje. Žmonių įsivaizdavimu, antstoliai turėtų apie juos žinoti viską, tačiau mes vadovaujamės registro duomenimis – kur deklaruota gyvenamoji vieta, ten korespondencija ir siunčiama. Žmogus pats turėtų domėtis savo skolomis. Skola – pareiga, reikia pačiam domėtis skolos išieškojimo procesu. Skolininkas išieškojime turi būti aktyvus“,- sakė T. Adomaitis.
„Ar antstolis gali pradėti veiksmus, jeigu skolininko nepasiekė laiškas?“,- klausė bendruomenės pirmininkas.

„Pirmiausia žmogui yra siunčiamas raginimas su įteikimu ir laukiama 10 dienų – duodamas terminas geruoju susimokėti skolą (išskyrus administracines baudas ir skolas, neviršijančias 100 Eur). Po 10 dienų prasideda priverstinis vykdymo procesas. Jeigu raginimas grįžta atgal, dedame į internetinę erdvę ir laikoma tinkamai pranešta, nors galbūt žmogus nieko nežino. Skolos išieškojimas negali sustoti, jeigu nerandame žmogaus. Išieškant skolą už administracines baudas,  užvedame bylą ir tą pačią dieną surašome patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei areštuojame sąskaitą. Iš karto tų lėšų neskirstom, laukiame 14 dienų – žmogus gali pristatyti raštą, kad šioje sąskaitoje yra pinigai, į kuriuos negalima nukreipti išieškojimo“- atsakė antstolė R. Adomaitienė.
„Gavus baudą už greičio viršijimą, pavyzdžiui, 40 eurų, kiek kainuos antstolio paslaugos iki rugpjūčio 1 d. ir po rugpjūčio 1 dienos“- klausė G. Lipnevičius.
„Po rugpjūčio 1d. reikės mokėti maždaug 50 proc. mažiau“,- atsakė antstolė.

Bendruomenės nariai domėjosi, kokius dokumentus reikėtų susitvarkyti norint prisiteisti alimentus.
„Pirmiausia reikia eiti į teismą, prisiteisus atsinešti vykdomąjį dokumentą iš teismo. Šiuo metu alimentų bylų turime labai mažai, nes tas, kuris juos prisiteisia, eina į „Sodrą“ ir ji už tą mamytę ar tėvelį kas mėnesį moka 68,40 eurus. Po to ši suma išieškoma iš skolininko, tačiau 97 proc. šių bylų yra „mirtinos“- skolininkai nemoka“,- atsakė R. Adomaitienė.
„Kokį skaičių bylų jūs apdorojate ir koks yra didžiausias kaltininkas, turintis daugiausia bylų?-domėjosi susitikimo dalyviai.
„Šiuo metu administruojame 18 500 bylų – Lietuvoje kas dešimtas žmogus yra skolininkas. Turime skolininkų, turinčių apie 100 bylų. Yra tendencija, kad daugiausia bylų turi ne tie žmonės, kurie vargingai gyvena, o tie, kurie gerai gyvena, o skolų neatidavimas – jų gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, pasiėmė milijono eurų paskolą, jis pats neturi jokio turto, pajamų, tai ir skolos nėra kaip išieškoti“,- atsakė T. Adomaitis.

„Jeigu šeimoje yra skolingas vyras, žmona dirba, ar gali iš jos atskaičiuoti vyro skolą?“- domėjosi radviliškietė.
„Civiliniam kodekse yra įtvirtinta, kad  gyvenant santuokoje turtas ir pajamos yra jungtinė nuosavybė, iš žmonos atlyginimo bus atskaičiuojamos lėšas, kol bus padengta skola“,- atsakė T. Adomaitis.
„Ar nėra  skolininkų registro, kad žmogus, kilus abejonėms, galėtų pasidomėti  asmeniu?“- paklausė bendruomenės pirmininkas.
„Tokio registro nėra – privataus asmens teisės aukštesnės už viešą teisę žinoti, ar žmogus yra skolininkas“,- atsakė T. Adomaitis.
Antstoliai sutiko, kad toks registras būtų  labai naudingas, ypač dėl sukčių, kurie apgaudinėja žmones skolindamiesi pinigus.

Popietės dalyviai domėjosi, kokias paslaugas teikia antstoliai be teismo sprendimo.
Pasak R. Adomaitienės, antstoliai įteikia dokumentus ir konstatuoja faktines aplinkybes – užfiksuoja  atitinkamas aplinkybes, pavyzdžiui, užliejus butą.
„Kiek kainuoja antstolio paslauga, jeigu, įsigijus butą varžytinėse, buvęs savininkas geranoriškai neišsikrausto iš buto?“- teiravosi G. Lipnevičius.
„Tokios paslaugos nėra. Turėsite kreiptis į teismą, teismas buvusiam savininkui turės įteikti dokumentą, tačiau mokesčius už butą jau mokate jūs. Buvęs savininkas bute gali gyventi 2-3 metus, ypatingai, jeigu yra mažamečių vaikų“,- atsakė viešnios.
„Kiek skolos žmogus turi turėti, kad areštuotų butą?“- domėjosi popietės dalyviai.
„Yra skirtumas, ar skolininkas gyvena bute, ar ne. Jeigu skolininkas gyvena bute ir  skolos susidarė už komunalinius patarnavimus, įmonės kreipiasi į teismą, ir jeigu tai yra vienintelis būstas, reikia prašyti teismo nenukreipti išieškojimo į šitą būstą. Teismas atsižvelgs į aplinkybes, kurias nurodys skolininkas, priims nutartį, kuriame nurodys, kad draudžiama nukreipti išieškojimą į būstą ir  bus pateikta nutartis antstoliui, antstolis tuo momentu negalės buto parduoti. Jeigu yra skolos už paskolas ar alimentus, ši taisyklė negalioja. Turi būti susidariusi 4  tūkstančius eurų skola, kad būtų imta pardavinėti paskutinį būstą“,- atsakė viešnios.

„Kas vyksta su skola, jeigu skolininkas, turėjęs dar ir turto, miršta? – teiravosi  G. Lipnevičius.
„Kas paveldi turtą, tas paveldi ir skolas. Turto galima atsisakyti, jis pereina Turto bankui, kuris  pardavinėja turtą ir dengia skolas. Paveldint turtą reikia gerai apsižiūrėti – Linkaičiuose moteris paveldėjo butą, kuris kainuoja gan pigiai, o skola buvo 18 tūkst., kurią turėjo padengti paveldėtoja. Kad taip neatsitiktų, reikia eiti pas notarą, pasiimti pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, po to ateiti pas mus, mes turtą aprašom. Tačiau dažnai paveldėtojai nieko nedaro, skolos lieka „kabėti“, antstoliai turto pardavinėti negali, nes jis – mirusio žmogaus. Buvo atvejis, kai mirus skolininkei sūnus paveldėjo butą, pavertė jį  landyne ir sėkmingai taip pragyveno 10 metų, kol kažkas pajudėjo ir Turto bankas perėmė tą butą“,- sakė  popietės svečiai.

Išsekus klausimams, popietės dalyviai svečiams už išsamius ir aiškius atsakymus padėkojo aplodismentais, o bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius įteikė antstoliams savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumeratą.

Popietės pabaigoje gimtadienio proga buvo pasveikintas „Radviliškio krašto bendruomenės“ Šeduvos skyriaus pavaduotojas Vladas Stauga, bendruomenės narių vardu pirmininkas G. Lipnevičius jam įteikė puokštę gėlių. Sukaktuvininką pasveikino ir kiti bendruomenės nariai bei visi kartu sudainavo „Ilgiausių metų“.

„Kavos popietes“ organizuoja ir jų dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, jam padeda bendruomenės nariai: S. Skorkaitė, O. Kazlovskaja, T. Kojelienė, G. Chodosovskaja, V. Mataitienė, V. Klemčiukienė.

„Radviliškio krašto“ informacija



Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

Bendruomenės nariai keliavo į Jūrmalą

Avatar

Paskelbta

data

Rugpjūčio 4 d.  „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai jau trečią kartą vyko į Latvijos kurortą Jūrmalą. Jūrmalos kurortas poilsiautojus traukia švariais paplūdimiais, kurie atitinka PSO švaros ir saugumo standartus.

Jūrmalos pakrantėje yra įrengtos paplūdimio tinklinio aikštelės, siūlomos plaukiojimo vandens slidėmis bei banglentėmis pamokos. Jūrmalos simboliu tapusi vėžlio skulptūra, lėtai skaičiuojanti poilsiautojų fotoaparatų blykstes Majuorų paplūdimy – ilgaamžiškumo ir pastovumo simbolis.
Kurorte bendruomenės nariai ne tik mėgavosi poilsiu paplūdimyje bei vandens pramogomis, tačiau vaikščiodami kurorto gatvėmis grožėjosi tiek senoviniais, tiek sovietmečio ar dar naujesnės statybos pastatais. Vienas iš dailesnių – bokšteliu pasipuošusi Racenes maudymosi įstaiga, pastatyta XX a. pradžioje.
Esant prastam orui, Jūrmaloje poilsiautojams siūlomas ir kultūrinis laisvalaikis. Jūrmalos muziejuje sukaupta didžiausia Latvijoje maudymosi kostiumų kolekcija, eksponuojami Jūrmalos kurorto istorijos objektai. Jūrmalos Ragakapa gamtos parke įkurtas muziejus po atviru dangumi. Jame eksponuojami autentiški žvejų ūkiai bei jų pastatai, valčių, inkarų kolekcija, galima susipažinti su įvairiais žvejų darbais: virvių rišimu, tinklų adymų.
Ekskursijos dalyviai dėkingi ,,Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui Gediminui Lipnevičiui už organizuotą kelionę bei suteiktą galimybę apsilankyti nuostabiame Latvijos pajūryje.
Kadangi Lietuvoje vasara trumpa, autobusai prie Baltijos jūros veš bendruomenės narius kiekvieną savaitgalį, jei tik bus norinčiųjų.

Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

P. Gražulis: „Esu nuodėmingas ir klystantis žmogus“

Avatar

Paskelbta

data

Rugpjūčio 5 d. „Kavos popietėje“, „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, bendruomenės pirmininko bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi  Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, LR  Seimo narys Petras Gražulis.
„Konservatoriai sunaikino Krikščionių demokratų partiją“
Seime esate pozicijoje ar opozicijoje?“- pokalbio pradžioje svečio paklausė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
„Atsakysiu filosofiškai – kiekvienas politikas turi savo pažiūras. Šiandien galiu pasakyti, kad „valstiečiai“ daro klaidų, tačiau nėra už juos geresnės bei sąžiningesnės politinės jėgos, todėl visuose sprendimuose juos remiu.  Kai „valstiečiai“  Seime gavo daugumą, mano pirmi žodžiai jiems pasakyti buvo: „Jus skaldys, bandys į kelias frakcijas suskaldyti ir tai darys prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su konservatoriais“. Ir tai vyko, vyksta ir šiandien. Jiems pavyko po vieną kitą Seimo narį „atskelti“ – Matelį, dabar ir Bakas išėjo, pas socialdemokratus išėjo Dovilė Šakalienė. Tačiau sudraskyti tos partijos nepavyko. Mačiau, kaip konservatorių buvo sudraskyta Darbo partija, mačiau, kaip Valinsko partiją konservatoriai sudraskė. Konservatoriai sunaikino ir Krikščionių  demokratų partiją. Gaila, kad Radviliškio rajono meras yra konservatorius – jis buvo vienas iš tų, kurie prisidėjo prie Krikščionių demokratų partijos perdavimo konservatoriams. Degutienė, Kubilius, Saudargas, Stundys, Čepononis buvo pagrindiniai Krikščionių demokratų partijos perdavėjai – jie vedė derybas. Matydamas tokią situaciją, gerbiu „valstiečius“, nes juos bando suskaldyti konservatoriai. Pats labai kenčiu, už kiekvieną savo nuodėme esu persekiojimas. Aš juokauju – žmonės apie mane žino daugiau nei aš pats. Išpūstas didžiulis burbulas, nes esu labai neparankus politikas – neprisitaikau prie jokios sistemos – nei prie sovietinės, nei prie Grybauskaitės konservatorių politikos“,- atsakė P. Gražulis. 
Biografijos faktai
„Jūsų biografija įspūdinga, gimėte net 15 vaikų šeimoje“,- P. Gražulio biografijos faktą paviešino bendruomenės pirmininkas.
„Mūsų šeimoje gimė 16 vaikų, vienas mažas mirė, augau gausioje patriotinėje, krikščioniškoje  šeimoje. Brolis Juozapas, buvęs Lietuvos kariuomenės kapelionas, jau miręs, jį numarino konservatoriai, konkrečiai Juknevičienė. Jis buvo jautrios sielos žmogus, vienas iš tų, kurie atkūrė Lietuvos kariuomenės ordinariatą – teikė įstatus, įstatymų pataisas, dėjo dideles pastangas. Mes su juo kartu gyvenome pas mane bendrabutyje Vilniuje. Deja, kai Krašto apsaugos ministre tapo Juknevičienė, prasidėjo užsakomieji straipsniai, brolio puolimas. Jam patariau trauktis, sakiau, kad jį konservatoriai suės. Jis nesitraukė, neatlaikė puolimo ir neatlaikė širdis. Aš esu stipresnis – esu daug daugiau puolamas, bet, kaip matote, esu dar gyvas“,- sakė politikas.
Apie suskystintų dujų terminalą
„Kokia jūsų nuomonė apie mūsų laivą „Independence“ ?“,- pasiteiravo Seimo nario G. Lipnevičius.
„Suskystintų dujų terminalas, manyčiau, yra sveikintinas dalykas, tačiau viską reikėjo daryti skaidriai ir nepastatyti tris kartus brangiau laivo nei jis kainuoja. Suskystintų dujų terminalo idėją atnešė Lubys ir norėjo kartu su valstybe jį statyti, bet yra įvairių versijų ir kalbų. Lubys daug žinojo apie įvairiausias aferas ir šiuo metu yra po žeme, kad nekalbėtų apie suskystintų dujų terminalo daromas įvairias aferas. Aš manau, kad  šio terminalo nuoma kainuoja tiek, kad galėtume pastatyti du naujus laivus. Tokiai politikai negalima pritarti. Reikėjo viską daryti skaidriai. Dabar Mergelių salose atidarytos kažkokios sąskaitos, ten eina pinigai, už dujas kainos yra fiksuotos, mokame už dujas brangiau nei mokėtume be šio terminalo. Šis terminalas yra reikalingas, bet reikėjo dujas pirkti rinkos kaina. Dar praeitą kadenciją Butkevičius bandė persiderėti, kad tos dujos būtų rinkos kaina, bet nepavyko to padaryti – nuperkamų dujų kiekį pavyko išdėstyti ilgesniam laikotarpiui. Laivas – didelė žala mūsų valstybei, iš šio projekto kažkas labai pasipelnė. Šis projektas yra  konservatorių ir buvęs premjeras Kubilius kartu su buvusiu energetikos ministru Sekmoku padarė šitą aferą.  Konservatoriai tada turėjo daugumą. Ir šiuo metu konservatorius palaiko žiniasklaida. Nors kalbama, kad žiniasklaida yra laisva, tai netiesa. Jūs nežinote, kas ją valdo. Sovietmečiu buvo paprasčiau – žinojome, kas valdo žiniasklaidą, buvo KGB, „Glavlitas“. Šiandien viskas pridengta. Kartais   parašo „Respublika“, „Lietuvos rytas“, bet jie turi bylas. „Lietuvos rytas“ nuvarytas į bankrotą, nes negalima turėti kitokios nuomonės kaip konservatoriai. Grybauskaitė per 10 metų sustatė STT vadovus, prokurorus, kurie dar ilgą laiką bus, darys didžiulę įtaką mūsų gyvenimui. Ar nematote, kad daugelis bylų yra kurpiamos? Pavyzdžiui, suskystintų dujų terminalo bylos nėra, už atominės elektrinės uždarymą rusų kompanijai mokėjo 40 mln. eurų vien tik už konsultacijas – bylos nėra. Gyvename „kagėbistinėje“  valstybėje. Esu prastas krikščionis, klystantis žmogus, teko artimai bendrauti su daugeliu kunigų, artimai bendravau su monsinjoru Alfonsu Svarinsku, su arkivyskupu Tamkevičiumi. Tai vienas iš vyskupų ir sako, kad sovietmečiu buvo lengviau gyventi, o šiandien melo daugiau, tik melas rafinuotesnis – viskas pridengta žmogaus teisėmis, laisvėmis. O po tuo slypi  visiškas moralinis supuvimas“,- kritikos konservatoriams negailėjo svečias.
„Lietuva galėjo su Lenkija, Estija, Latvija nusipirkti šitą laivą, kodėl jį reikėjo nuomoti?“- P. Gražulio nuomonės pasiteiravo bendruomenės pirmininkas.
„Lietuvai Europos Sąjunga siūlė kartu su Latvija ir Estija statytis šitą laivą, Europos Sąjunga būtų finansavusi jo statybą. Tačiau Kubilius atsisakė – turbūt nusprendė, kad daug pinigų nepraplausi. Norėjo statytis vieni, kad galėtų kokia nori kaina pirkti dujas, kokią nori dujų kainą užfiksuoti. Šis projektas žalingas mūsų Lietuvai. Šiandien laivas nepilnai apkrautas – Lietuvai nereikia tiek dujų, kiek jis gali pagaminti. Visi brangiai mokame už dujas, nes reikia išlaikyti laivą, mokėti už jo nuomą. Dujas perkame iš „Gaspromo“, tačiau perkame ratu. Nežinau, kaip čia yra – tiek nuostolių valstybei padarė konservatoriai, o juos žmonės vis tiek priima. Esant pasaulinei krizei, Šimonytė su Kubiliumi skolinosi iš bankų dešimčiai metų su 10 proc. palūkanomis – prarandame 2 mlrd. eurų palūkanoms, kuriuos būtų galima investuoti į verslą. Žmonėms mažėjo atlyginimai, buvo sumažintos pensijos, įmonės bankrutavo – tokia konservatorių politika. Tuo metu Šimonytė buvo finansų ministrė, tačiau per prezidento rinkimus už ją žmonės balsavo“,- emocingai kalbėjo LR Seimo narys.
„Visi sako, kad šis laivas „Independence“ turėjo stovėti Latvijoje, nes ten yra požeminės dujų saugyklos, ir dujomis būtų aprūpinęs visą regioną – Latviją, Lietuvą, Estiją bei Lenkiją“,- svečiui paantrino G. Lipnevičius.
Apie korumpuotus teisėjus ir įkalinimą
„Kada bus pasodinti suimti korumpuoti teisėjai ir advokatai ?“ – klausė politiko bendruomenės nariai.
„Apie tai turiu savo nuomonę. Nesakau, kad suimti teisėjai ir advokatai yra dori ir sąžiningi, bet manau, kad tie, kurie daugiau vagia ar suderina sprendimus su konservatoriais, nesodinami. Šituos teisėjus sekė, o „savų“ nesekė. Šiuo metu yra pateikti kažkokie migloti kaltinimai. Manau, kad šie teisėjai ne visada paklusdavo konservatoriams ir priimdavo sprendimus pagal įstatymus. Sovietmečiu buvau nuteistas – buvau paskutinis politinis kalinys Sovietų sąjungoje. Buvau teistas už atsisakymą tarnauti sovietinėje armijoje, nes supratau, kad esame okupuota valstybė. Nuteisė metams laiko. Baltijos kelyje nebuvau, nes buvau įkalintas. Sėdėjau Lukiškių kalėjime, po to Pravėniškių kolonijoje. Susisiekdavau su laisve, net buvo įsteigtas mano išlaisvinimo komitetas,  kalėjime buvau surengęs bado akciją. Kad nedrumsčiau ramybės, buvau išvežtas į Mordoviją, kur baigiau savo kalinimą. Buvau paskutinė Grybauskaitės auka. Grybauskaitė – buvusi komunistė, Brazauskas ją padarė finansų ministre, o Landsbergis – prezidente“,- apie savo teistumo istoriją papasakojo P. Gražulis. 
Blogiau jau nebus…
Susitikimo dalyviams rūpėjo svečio nuomonė apie pokyčius valdžios viršūnėje.
„Manau, kad blogiau jau nebus. Prezidentas neturi didelių galių, jis teikia premjero kandidatūrą tvirtinti Seimui, derina su premjeru veiksmus, skiria teisėjus bei prokurorus. Kol kas vyriausybės nėra. Įvyko takoskyra „valstiečių“ partijoje. Skvernelis norėjo tapti partijos pirmininku, tačiau taip neįvyko. Premjeras gali kurti naują politinę jėgą. Rudenį bus ruošiamas naujas biudžetas. Tada pamatysime, kiek bus indeksuotos pensijos, kiek bus pagerintas žmonėms gyvenimas ir padidės pajamos. Manau, kad skurdo mažinimas vyksta daugiau kalbomis nei veiksmais. Siūliau gaunantiems dideles pajamas nemokėti vaiko pinigų, nekompensuoti vaistų – taip būtų siekiama finansinio teisingumo, socialiai atsakingesnės politikos“,- įžvalgomis pasidalino svečias.

Patyčių kalvė – žiniasklaida
Popietės dalyviams buvo įdomi svečio nuomonė apie patyčias politikoje bei visuomenėje.„Patyčių kalvė yra žiniasklaida. Teikiau pataisas, kad žiniasklaida už patyčias atsakytų. Patys vieni iš kitų tyčiojamės, o norime, kad vaikai nematytų patyčių, rodomų per televiziją. Mokyklose tyčiojamasi iš neturtingesnių vaikų – tokia esame visuomenė, toks lietuvių charakteris“,- sakė politikas.
Pasak P. Gražulio, nemažai patyčių sulaukia ir jis, pastaruoju metu – dėl nesantuokinės dukters: „Analizuoju šitą situaciją. Esu  išsiskyręs vyras, sutikau moterį, pabendraudavome, ji mane pasikvietė į namus. Prašiau neviešinti fakto apie dukrą – vaikas neturės ramybės, turės išvažiuoti iš Lietuvos. Bet Birutė specialiai mane provokavo, gal jai už tai buvo sumokėta. Tai mano klaida, veikas nekaltas, mergaitė sveika graži, reikia tuo džiaugtis. Ne vienas politikas  yra išsiskyręs, žmonomis apsikeitė ir Landsbergis su Sakalu,  tačiau tik apie mane viską paviešino dėl to, kad Landsbergių planui esu rakštis“.
Apie Landsbergių klaną
Seimo narys P.Gražulis negailėjo daug karčių žodžių konservatorių Landsbergių klanui: „Landsbergių tėvas buvo laikinosios 1940 m. vyriausybės narys, atsakingas už komunalinį ūkį, tačiau, kai  visi ministrai pabėgo iš Lietuvos, jam buvo sovietiniais laikais grąžintas turtas. Didžiausias blogis – Landsbergių dinastija, tai intrigantai, supriešinę Lietuvą. Gabrieliaus mokyklos „netikėtai“ tapo pelningesnės už naftos bei narkotikų „biznį“, tai plėšikavimas vaikų sąskaita. Šis biznis nuolat finansuojamas iš „Lietuvos energijos“, o jo pelningumas – 90 proc. Landsbergiai  perka sklypą už 1 eurą, kurio vertė – 1,5 mln. eurų. Dėl to kreipiausi į prokuratūrą, tačiau niekas nieko nepadarė “
Apie koldūnų skandalą
Susitikimo dalyviai domėjosi, kuo baigėsi garsusis „koldūnų skandalas“.
„Jeigu įmonė būtų išvežusi užkrėstą maistą į Rusiją, bylą turėtų kelti Rusija, gindama savo gyventojų interesus. Tačiau šiuo atveju Lietuvos prokuratūra gina Rusijos piliečius – kur  logika? Prokuratūra kaltina, kad už 500 eurų buvo papirktas Rusijos veterinarinės tarnybos vadovas. Ar jūs tikite, kad už tokią juokingą sumą tokį vadovą galima papirkti? Konjako butelis Rusijoje tiek kainuoja. Šią bylą jau tiria 5 metus, tai yra politinė byla“,- sakė P. Gražulis.
Apie politinę prostituciją
Radviliškiečiai paprašė Seimo nario pakomentuoti rajono taryboje susidariusią situaciją – „valstiečiai“ taryboje sudarė koaliciją su konservatoriais, „obuoliauja“ kartu, kai tuo tarpu LR Seime šios partijos – priešai.
„Valstiečiai“, susibičiuliavę su konservatoriais, išsikas sau duobę ir Seimo nario „valstiečio“ rajono žmonės neberinks. Tai trumpalaikė politika. Manau, kad konservatoriai galėjo ką kitą pasiimti  į valdančiąją daugumą, nesuprantu tokios politikos. Tai politinė prostitucija“,- savo nuomonę atvirai išsakė politikas.
Ar dar kas balsuos už „valstiečius“, bendradarbiaujančius su  korupcinę reputaciją turinčiais konservatoriais, parodys laikas.
Kodėl toleruojami gėjai?
P. Gražulis Lietuvoje yra žinomas kovotojas prieš gėjų eitynes, tad buvo užduotas klausimas, kodėl Lietuvoje, katalikiškoje šalyje, toleruojami gėjai.
„Už pederastiją sovietmečiu buvo baudžiama laisvės atėmimu. Petkus kėlė klausimą, kad už asmeninį gyvenimą žmogaus persekioti negalima. Šiandien gėjų jau dauguma. Pats blogiausias dalykas, kai Dievas žmogų ar tautą baudžia – atima protą, kad neskirtų gėrio nuo blogio. Europos Sąjungos imperijos laukia griuvimas, kaip ir Romos imperijos. Laiminti šito blogio negalime prisidengdami įstatymais“- įžvalgomis pasidalino P. Gražulis.
Apie „paskolas“ gėrimų dėžutėse
„Kokia jūsų nuomonė apie paskolas, dalinamas Seimo kieme, gėrimų dėžutėse?“,- pasidomėjo G. Lipnevičius.
„Seime daugelis matėm, kad Masiulis stipriai korumpuotas, bet kad nustatinėtų kyšių sumas, taip dar nebuvo – atsiskleidė  begalinis įžūlumas. Seime niekas negali būti aukštesnis už Landsbergiuką, o Masiulis pradėjo peraugti jį populiarumu. Tie, kurie valdė specialiąsias tarnybas, nušlavė Masiulį, kad jis neužkirstų kelio Landsbergiukui. Tačiau jeigu Masiulis gavo vieną dėžutę, tai Landsbergiukas galimai yra gavęs 5 tokias dėžutes, bet jis neteisiamas“,- karčių žodžių už korupciją   teisiamam E. Masiuliui bei G. Landsbergiui negailėjo svečias.

Apie korupciją
Bendruomenės nariai domėjosi, ką reikėtų daryti, kad šalyje neklestėtų korupcija.
„Prie „valstiečių“ didelių korupcinių projektų, tokių kaip „Mažeikių nafta“, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, suskystintų dujų terminalas, „Snoro“ banko sužlugdymas nebuvo. Siūliau Seime „Snoro“ banką atgaivinti ir parduoti už kokius 5 milijardus eurų. Tačiau banką uždarė ir valstybė patyrė apie 5 mlrd. žalos – tai nusikaltimas. Konservatoriai pasirinko šitą galimai korupcinį kelią, nes vykdė Skandinavijos bankų politiką, kad tik jie vieni liktų rinkoje“,- sakė P. Gražulis. Buvo aptartas ir Vijūnėlės dvaro likimas. Pasak politiko, nuodėmė būtų nugriauti tokį gražų pastatą, jį reikėtų nusavinti visuomenės poveikiams – įsteigti darželį, mokyklą, bendruomenės namus, bet ne griauti.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius paantrino svečiui –  dvaro nugriovimas dar brangiau kainuotų ir už tai turės sumokėti mokesčių mokėtojai.
Apie kaimynystę su Rusija
Susitikimo dalyviai domėjosi, kokia politiko nuomonė apie Lietuvos ir Rusijos santykius.
„Esame su Rusija kaimynai, turime su ja kalbėtis. Turi būti bendra ES politika Rusijos atžvilgiu, o atskiros šalys, tokios kaip Lietuva, turi tylėti. Europos Sąjungos politika per skysta Rusijos atžvilgiu, ES turėtų vykdyti  kietesnę politiką. Turėtume artimiau bendrauti ir su Baltarusija, šiek tiek atstatyti santykiai su Lenkija – tai Skvernelio nuopelnas. Esant geriems santykiams su kaimynais, laimėtų prekybos sektorius“,- atsakė P. Gražulis.
Apie regionų politiką
Popietės metu buvo paliestas visiems skaudus klausimas apie regionų politiką. Pastaruoju metu kaimuose uždarinėjamos mokyklos, sparčiai mažėja gyventojų, daugėja tuščių ir apleistų namų.
Pasak P. Gražulio, turime išlaikyti regionus, infrastruktūrą juose: „Premjeras norėtų teikti pataisas, kad už infrastruktūrą regionuose būtų atsakingos savivaldybės, nes jos arčiau žmogaus nei Seimas. Žmonės iš kaimų emigruoja į miestus, į užsienį. Lankiausi Alytaus r., Butrimonių miestelyje, – žmonių ten  begyvena mažai, o fontanas miestelio centre pastatytas už keliasdešimt tūkstančių – Druskininkuose tokio nėra. Tokie dalykai nekuria darbo vietų. Štai lenkai ES lėšas investavo į verslą ir šiuo metu Lenkijoje namai visi renovuoti, kelių asfaltavimo programa užbaigta. Asfaltas atvestas iki ūkininko kiemo. Gaila Lietuvos, kai grįžti iš ten. Ukrainoje, kurioje vyksta karas, nėra tiek apleistų ir sugriuvusių namų kaip Lietuvoje. Gaila Lietuvos provincijos“.
Skriaudžiamas smulkusis verslas
Popietės metu kalba pakrypo apie smulkųjį verslą, kuris šiuo metu jokios pagalbos iš valdžios nesulaukia. Pasak P. Gražulio, verslas remiamas didžiuosiuose miestuose, o kad lengviau būtų smulkiesiems verslininkams, reikėtų, kad būtų sumažinti „Sodros“ bei pelno mokesčiai, tada kurtųsi daugiau verslo įmonių.
Taupomi socialinės paramos pinigai
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius klausė svečio, kokia jo nuomonė apie lėšų, skirtų socialinei paramai, taupymą ir jų panaudojimą „auksinėms“ aikščių  trinkelėms.
Pasak LR Seimo nario, reikėtų, kad būtų susiaurinti rėmai, kur šios lėšos gali būti panaudojamos. Kol nėra griežto apibrėžimo, valdininkai  apeina įstatymus ir už socialinei paramai skirtas lėšas
perka techniką, remontuoja pastatus.
Apie rinkimų komitetų finansavimą
Tarybos narys ir bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius domėjosi, ar ateityje žadama finansinę paramą skirti ne tik partijoms, bet ir rinkiminiams komitetams.
„Būtų logiška, kad būtų finansuojami ir rinkiminiai komitetai, ne tik partijos. Tačiau partijos turi istoriją, rūpinasi, kad politinė istorija būtų gražesnė, o daugelis komitetų po rinkimų išnyksta, nes būna  įsteigti kaip laikinas darinys, tik rinkimų laikotarpiui. Aišku, reikėtų, kad ir komitetai gautų finansavimą, galėtų kaupti savo politinę istoriją. Rinkėjams geriau, kai yra didesnis pasirinkimas“,- sakė politikas.

Apie Konstitucinį teismą
G. Lipnevičius pasiteiravo svečio, kokia jo nuomonė apie Konstitucinį teismą.„Jėgos, rinktos žmonių, praranda galią, prarandama tikroji demokratija. Nesuprantama, kaip Konstituciniame teisme 12 žmonių gali priimti sprendimą. Siūliau pataisas, kad Konstitucinis teismas priimtų sprendimus tik bendru sutarimu, kad sprendimai įsiteisėtų tik tada, kai  įrašomi į teisės aktus. Manau, tiems teisėjams daro įtaką Europos Sąjungos institucijos“,- atvirai atsakė P. Gražulis.
Pokalbio pabaigoje, bendruomenės pirmininkas svečiui padėkojo už skirtą laiką, o bendruomenės  nariai už įdomų bei atvirą pokalbį padėkojo gausiais aplodismentais.
Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija visiems susitikimo dalyviams padovanojo po naujausią savaitraščio numerį.
Kita „Kavos popietė“ – jau ateinantį pirmadienį, rugpjūčio 12 d. Joje svečiuosis buvęs STT vadovas, šiuo metu LR Seimo narys Povilas Urbšys. Popietės pradžia – 12 val. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose. „Kavos popietes“ organizuoja ir jos dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: V.Aleknienė, S. Skorkaitė, T. Kojelienė, O. Kazlovskaja, G. Chodosovskaja, V. Girštautienė, V. Goštautienė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija




Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019