Kartą vakare krokodilas Gena pirmas atėjo į statybvietę ir pamatė užrašą ant tvoros „Atsargiai, piktas šuo!“
E. Uspenskis
Manau, kad dalis skaitytojų nežino, kas per vienas tas krokodilas Gena. Tai penkiasdešimties sulaukęs vyriškos lyties atstovas. Kiekvieną rytą it koks senbernis jis pabunda savo mažame bute, prausiasi, pusryčiauja ir vyksta į darbą zoologijos sode, kur dirba krokodilu. Dar turi ir draugą – įdomų žvėrelį iš tropinių miškų, kurį žmonės pavadino Čeburaška. Na, kas daugiau, jei ne žmonės, sukuria pavadinimus, vardus, pavardes ar pravardes. Tik dar norėčiau sugrįžti prie užrašo apie rūstų šunį, kuris galbūt nekanda, kaip mėgsta sakyti kai kurie šeimininkai, bet tikėtina yra silpnų nervų ir susijaudinęs gali nukąsti koją iki kelio. Taigi vieną dieną užsukęs į miesto centrą išvydau aibę politreklaminių plakatų, kuriuos puošė asmenys, nepanašūs į policijos paieškomus tipus. Priešingai, tokios kokybės pagražintas nuotraukas galima nešti laidotuvių procesijos priekyje. Permainoms, tikiuosi, ne šeimos ar lytinėje orientacijoje, kvietė socdemai. Konservatoriai, kaip ir dera „kregždiniams“, vėl apdergė miesto simbolį – freską su garvežiu. Unikalų, Anapilin iškeliavusio menininko darbą. Kaip kitaip vertinti šio beribio cinizmo apraišką net nežinau, o dar kviečiajudėti pirmyn. Žaliavalstiečiai ir jų statytinis į merus savo rimtais veidais man panašėjo į skrabalų kvartetą. Skrabalai – tai toks tautinio instrumentas – rėme sukabintos dėžutės, į kurias barbenama lazdele. Jų lozungas „eikime kartu“ man kažkodėl priminė patarlę „Neik su velniu riešutauti“, t.y. būk atsargus.
It grybai sudygę plakatai ir į juos sušokę politikai atrodė originaliai, o jų kabojimas, pasak nuogirdų, kainuoja mokesčių mokėtojams apie keturis tūkstančius eurų mėnesiui, o tokių stebuklų vien centrinėje miesto dalyje – septyni, na, bet mes ne protingieji kurmiai, tad neskaičiuokime. Tarp kitko, įdomiai apie originalus kadaise rašė mąstytojas, psichiatras N.Krainskis, kažkada dirbęs Lietuvoje. Pasak jo, „ visuomenė mėgsta originalumą. Ją traukia tai, kas neįprasta. Pagrindinis originalų bruožas – nuostabus jų veiklos nevaisingumas ir neįgalumas“.(Kaip dabartinės rajono tarybos).
Manau, jog daugiau originalumo vietos partijoms suteiktų šokiai ir grybai. Socdemai galėtų šokti tvistą, konservatoriai – letkį (tokį suomių išrastą šokį), ir nesvarbu, kad viename plakate vien „kregždinai“,mes tolerantiški. Žaliaagrarininkai su savo rimtais veidais atitiktų tango reikalavimus. Na, o visi drauge galėtų atlikti bendrą rinkėjų viliotinį – pumpotaukšlių kankaną.
Sausio pabaigoje miesto centre nemačiau politinių atliekų ar kitų smulkių partijų bei komitetų reklamos. Ką tai galėtų reiškti, nežinau, tad nuo komentarų susilaikysiu. Asmeniškai aš ne politikas, jokių valdžios postų nesiekiu ,honorarų už straipsnius neimu, bet noriu normalaus gyvenimo gimtajame mieste. Ko nori kiti rinkėjai, parodys laikas. Pabaigai – kompozicija pagal seną lietuvišką kinofilmą.
Čeburaška:
-Tai balsuoti ar nebalsuoti?
Gena:
-Jei nenori, gali nebalsuoti.
Čeburašaka:
-O normalų gyvenimą savivaldybėje duosi?
Gena:
Duosiu senus originalius politikus ir merą.
Čeburaška:
-…..(nebūtinai pagal kinofilmą).
Vytautas MIKALAUSKIS
