2026 metų sausio 21 dieną, antradienį, apie 14.30 val., Radviliškyje, viešbučio–restorano Central Hotel salėje, vyko Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos partijos „Nemuno aušra“ susitikimas su gyventojais. Renginys buvo viešas, iš anksto skelbtas, skirtas politiniam dialogui su rajono gyventojais ir rinkėjais.
Į susitikimą atvyko ne tik gyventojai ir „Nemuno aušros“ atstovai, bet ir keli Radviliškio miesto kultūros centro darbuotojai, taip pat Lizdeikos gimnazijos vyresniųjų klasių mokiniai. Jau renginio metu politinis dialogas peraugo į atvirą konfrontaciją – buvo pertraukinėjami kalbėjusieji, šaukiama. Situacija tapo tokia įtempta, o įsiaudrinusius susitikimo dalyvius, tiksliau Radviliškio miesto kultūros centro darbuotoją Jūratę Levickaitę, raminti teko policijos pareigūnams.
Praėjus mėnesiui po incidento Seimo narys R. Žemaitaitis paskelbė skandalingą žinią – policijos iš renginio išvesdinta, tačiau vėliau sugrįžusi Radviliškio miesto kultūros centro darbuotoja Jūratė Levickaitė už savo elgesį susitikimo metu sulaukė administracinės nuobaudos. Negana to, pasak R. Žemaitaičio, J. Levickaitė savo kūrybinę veiklą reklamuoja Lietuvai priešiškos valstybės – Rusijos – internetiniuose puslapiuose, kur ji pristatoma kaip teatro aktorė iš vadinamojo „artimojo užsienio“.
Mero patarėja – ne stebėtoja, o konflikto dalyvė
Radviliškyje vykusiame politiniame „Nemuno aušros“ susitikime dalyvavo ne tik kultūros centro darbuotojai ar mokiniai, bet ir Radviliškio rajono savivaldybės mero K. Račkauskio politinio pasitikėjimo pareigūnė – patarėja Melita Mikalevičiūtė.
Tai nebuvo tylus buvimas salės gale. Po renginio patarėja aktyviai pasisakė viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose kategoriškai kritikuodama politinio susitikimo organizatorius, tačiau nutylėdama faktą, kad renginys baigėsi policijos įsikišimu ir administracine nuobauda vienai iš dalyvių.
Vėliau savivaldybės meras K. Račkauskis bandė švelninti situaciją, teigdamas, kad jo patarėja esą renginyje dalyvavo „kaip privatus asmuo“. Tačiau politinės realybės tai nekeičia: savivaldybės vadovo patarėja, darbo dieną dalyvavusi konflikte, kuris peraugo į viešosios tvarkos pažeidimą, faktiškai tapo politinio skandalo dalimi.
Kai mero patarėjai leidžiama būti „privačiu asmeniu“ tik tol, kol nereikia prisiimti atsakomybės, kyla klausimas – kur baigiasi asmeniškumas ir prasideda politinė atsakomybė?
Kai „pilietiškumas“ peržengia ribą
Iki šiol dalis sausio 21-osios politinio susitikimo Radviliškyje dalyvių konfliktą bandė aiškinti kaip „pilietinį aktyvumą“ ar „jaunimo kritiką“. Tačiau 2026 m. vasario 19 d. teisėsaugos sprendimas šią interpretaciją iš esmės pakeitė – buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl tyčinio viešosios tvarkos trikdymo.
Apie tai viešai paskelbęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pabrėžė, kad „viešosios tvarkos trikdymas politiniuose renginiuose nebus toleruojamas, nepriklausomai nuo pareigų ar profesinės veiklos“. Jo teigimu, policijos sprendimas patvirtino, jog buvo peržengta riba tarp nuomonės reiškimo ir sąmoningo renginio trikdymo.
Tačiau R. Žemaitaitis savo viešame pareiškime iškėlė ir kitą, politiškai jautrų aspektą. Jis nurodė, kad administracinės atsakomybės sulaukusi kultūros darbuotoja savo kūrybinę veiklą pristato Rusijos internetinėje platformoje, kur ji apibūdinama kaip teatro aktorė iš „artimojo užsienio“.
Jeigu šie duomenys pasitvirtintų, situacija įgyja papildomą politinį ir reputacinį matmenį. Lietuva oficialiai yra pripažinusi Rusiją agresore valstybe, o bet kokie ryšiai ar profesinė reprezentacija šios šalies informacinėje erdvėje neišvengiamai vertinami jautriai – ypač kai kalbama apie savivaldybės biudžetinės įstaigos darbuotoją, dalyvaujančią politiniuose konfliktuose.
Svarbu pabrėžti: pats faktas apie paskyrą ar kūrybinės veiklos pristatymą Rusijos platformoje savaime nėra nusikaltimas. Tačiau viešojo sektoriaus darbuotojų reputacija ir jų veiklos kontekstas, ypač geopolitinės įtampos laikotarpiu, tampa ne vien asmeniniu, bet ir instituciniu klausimu.
Precedentas ne tik dėl elgesio, bet ir dėl reputacijos
Šis atvejis tampa precedentu ne tik dėl administracinės atsakomybės taikymo, bet ir dėl platesnio reputacinio vertinimo. Viešojo sektoriaus darbuotojai atstovauja ne tik sau, bet ir institucijai, kurią finansuoja mokesčių mokėtojai.
Todėl kyla keli esminiai klausimai:
- ar Radviliškio miesto kultūros centras vertins darbuotojos elgesį ne tik teisiniu, bet ir reputaciniu aspektu;
- ar bus aiškiai įvardytos ribos tarp asmeninės kūrybinės veiklos ir institucinio įvaizdžio;
- ir ar savivaldybė turi mechanizmus įvertinti galimas rizikas, kai jos pavaldžių įstaigų darbuotojai veikia politiškai jautrioje erdvėje.
Kai politinis susitikimas baigiasi administracine nuobauda, o viešojoje erdvėje papildomai iškyla klausimai dėl veiklos Rusijos informacinėje platformoje, situacija tampa nebe vien emocinio konflikto, o atsakomybės ir reputacijos klausimu.
Kultūros centras ir jo darbuotoja atsitvėrė tylos siena
Po informacijos apie politiniame renginyje kilusį incidentą, administracinę nuobaudą ir klausimus dėl veiklos pristatymo Rusijos internetinėje platformoje, Radviliškio miesto kultūros centras ir jo darbuotoja Jūratė Levickaitė pasirinko nekomentuoti.
2026 m. vasario 20 d. „Radviliškio krašto“ redakcija raštu kreipėsi į Kultūros centro direktorę Indrę Ginkevičienę ir pačią darbuotoją, pateikdama konkrečius klausimus dėl pareigų, galimo reputacinio poveikio ir vidaus taisyklių. Iki publikacijos parengimo momento nebuvo gautas nė vienas atsakymas.
Emilija Laukagalytė
