Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

Pokalbis su UAB „Mano Būstas Radviliškis“ atstovėmis apie naujoves įmonėje

Avatar

Paskelbta

data

Rugsėjo 9 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, bendruomenės pirmininko ir Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi daugiabučius namus prižiūrinčios įmonės UAB „Mano Būstas“ regiono vadovė Roma Janušonienė, UAB „Mano Būstas Radviliškis“ direktorė Neringa Paulauskienė bei klientų asmeninės vadybininkės Ieva Šukaitienė, Diana Repšienė, Gintarė Jasiukaitienė.
Susitikimo metu buvo atsakyta į gyventojų klausimus, aptartos problemos susijusios su daugiabučiais namais, bei jų aplinka, supažindinta su renovacijos (namo atnaujinimo – modernizavimo) tvarka bei galimybėmis.

Naujovės taikomos įmonėje
Pokalbis prasidėjo nuo regiono vadovės pristatymo apie naujoves įmonėje: „Turbūt daugelis esate mūsų klientai, ir jau esate susipažinę, ar bent girdėję, jog keitėsi įmonės pavadinimas  – UAB „Mano Būstas Radviliškis“, tai ne tik naujasis įmonės pavadinimas, kartu su nauju pavadinimu įmonėje patobulėjo bei atsinaujino tam tikras paslaugų paketas, kuris, tikimės, palengvins bent daliai gyventojų susisiekimą su mumis, namo vadybininku, ar tiesiog pagreitins problemos ar gedimo užregistravimą.
Mūsų vienas iš pagrindinių tikslų ir uždavinių – atsižvelgti į klientų poreikius bei kuo efektyviau juos įgyvendinti.  Atlikti tyrimai rodo, kad daugelis nori lankstesnio bendravimo, patogesnio susisiekimo. Viena iš įmonės naujovių ir būtinų žingsnių –  veiklos skaitmenizavimas.   Daug dėmesio skiriame e-būstas programėlei. Tai pirmoji būsto programėlė telefone, kurios pagalba  galite apmokėti sąskaitas, registruoti gedimus, matyti, kada vykdomi darbai, sekti naujienas, bendrauti, balsuoti, dalyvauti sprendimuose. 
Pastaruoju metu  daugiau laiko skiriame ir gyvam bendravimui su gyventojais: esant svarbiems klausimams, vadybininkai organizuoja susirinkimus prie daugiabučių namų po darbo valandų, kurių metų dauguma savininkų priima svarbius sprendimus namui, nutaria vykdyti reikalingus darbus ir kt. , taip pat vadybininkai eina į daugiabučius namus paprastiems susitikimams su gyventojais:  kviečiame gyventojus pokalbiams bei diskusijoms darbo valandomis, kurių metu padedame įsidiegti būsto programėlę telefonuose, parodome, kaip naudotis programėle ir ką daryti ištikus problemai.  Suprantame, kad dažną gyventoją naujovės gąsdina, tad mūsų tikslas nuraminti klientą ir suteikti kuo daugiau informacijos šių susitikimų metu.
Norime daugiau rangovų įtraukti, kurie turi verslo liudijimus, suteikti jiems galimybę dirbti – jie gali registruotis į programą PortalPRO. PortalPRO – tai „City Service“ įmonių grupei priklausanti atvira ir skaidri darbų dalinimosi platforma, skirta visiems Lietuvos meistrams. Platformoje, kurios veikimo principas pagrįstas dalijimosi ekonomika, skelbiami daugiau kaip 190 tūkst. namų ūkių klientų remonto darbų pasiūlymai. „Tai dar vienas teigiamas pokytis, kurio principas būti kuo skaidresniais  ir socialiai atsakingais organizuojant veiklą, kuriant pridėtinę vertę tiek meistrams, tiek klientams“ – sakė  UAB „Mano Būstas“ regiono vadovė Roma Janušonienė.
Pasak UAB „Mano Būstas Radviliškis“ direktorės Neringos Paulauskienės,  apie pokyčius buvo informuoti ir supažindinti klientai: „Kol kas „gyvas“ klientų aptarnavimas dar veikia, biure siūlome įsidiegti e-būsto programėlę. Su klientais bendrausime elektroniniu būdu, per skambučių centrą, per e-būstas programėlę, o ateityje – per Skype – šiuos būdus ir pristatome klientams.

Prisiskambinti į UAB skambučių centrą sudėtinga
Pasak susitikime dalyvavusių bendruomenės narių, nelengva prisiskambinti į skambučių centrą –  kartais skambinimas užtrunka valandą, liepiama  spausti atitinkamus skaičių mygtukus, specialistai būna užimti ir liepiama palaukti ar perskambinti vėliau.
Anot R. Janušonienės, visos Lietuvos  UAB „Mano Būstas“ padaliniuose  vienu metu pereita prie konsultacijų skaitmeniniu būdu, tad ir skambučių į centrą  padaugėjo – „Galbūt tai įtakojo linijų užimtumą. Pereinamas laikotarpis visada sunkus, tačiau vadybininkai geranoriškai suteikia savo darbinių tel. numerius, kuriais susisiekimas paprastas ir patogus, tad drąsiai kreipkitės į savo vadybininkus ir Jums bus suteiktos vizitinės kortelės“ – patikino regiono vadovė.
Diskusijos apie skambučių centrą metu bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius atliko eksperimentą – pabandė prisiskambinti skambučio centro numeriu 8 700 55 966.  Kuomet buvo atlikti būtini žingsniai identifikuojant kliento skambinimo priežastį, atsakingas darbuotojas atsiliepė po 5 sekundžių. 
„Skambinant į centrą, ne veltui klausiama, dėl kokios problemos skambinama ir nurodoma spausti atitinkamus telefono klaviatūros skaičius. Jeigu skambinama dėl gedimo –  atsakingas konsultantas užregistruoja gedimą, jeigu dėl mokesčių, pasiteiravimo apie sąskaitą – su buhaltere, dėl skolos – su skolų skyriumi. Tokiu būdu centras nori skambučius „išgryninti“,- situaciją su skambučių centru paaiškino N. Paulauskienė.

Gyventojams rūpimi klausimai
Dėl durų Stiklo g. 8, Radviliškis daugiabutyje
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasiteiravo, ar Stiklo g. Nr. 8 dingusios vienos laiptinės durys jau pakeistos naujomis.
Pasak šio namo vadybininkės I. Šukaitienės, vykusio susirinkimo metu buvo aptartas klausimas – opi problema dėl vykdomo vandalizmo name. Durys yra montuojamas nebe pirmą kartą, tad buvo siekiama priimti sprendimą, kuo palankesnį gyventojams, kuris padės sudrausminti, o galbūt ir visai užkirs kelią tokiam elgesiui, kuomet yra niokojamas namo turtas, už kurį pinigus tenka mokėti savininkams. Gyventojams buvo pristatytas UAB „Mano Sauga“ vykdomas projektas: saugos kamerų montavimas name bei priežiūra visą parą. „Džiugu, kad Radviliškyje  suprantama saugios kaimynystės prasmė.  Mūsų mieste tai antras daugiabutis, kuris sutinka sudaryti sutartį su saugos įmone, kad jų daugiabutis namas bei namo kiemas būtų stebimas ir saugomas visą parą. Sumontavus name saugos kameras, išsispręs daug problemų: tikimės, jog sumažės niokojamo turto atvejų, dažnai pasitaikančių vagysčių ar automobilių apgadinimo aikštelėse“ – tikisi regiono vadovė.
Jai pritarė ir  G. Lipnevičius: „Mano mintis yra teikti siūlymą savivaldybės administracijai, kad ant visų viešųjų pastatų būtų sumontuotos stebėjimo kameros – tai nedideli pinigai, kameros kaina nesiekia šimto eurų.  Miesto gyventojai jaustųsi saugesni, policijai būtų lengviau nustatyti viešosios tvarkos pažeidėjus, išaiškinti vagystes“.
Pasak N. Paulauskienės, stebėjimo kameros daugiabučiuose įdiegiamos pilnai su visa įranga (kompiuteris, pultas, interneto ryšys) savininkams yra taikomas pastovus mėnesinis mokestis, kuris tikrai nėra didelis, tačiau jo nauda užtikrinama saugumu, kas yra labai svarbu mums visiems. Užfiksavus įvykį, saugos darbuotojas  skambina policijai ir informuoja apie galimai nusikalstamą veiką. Filmuojama medžiaga archyvuojama 15 dienų, tad prireikus įrašai gali būti suteikti policijos tarnyboms. Dvi kameros namui kainuoja šimtą eurų – 45 butų namui kainuotų du eurus butui. Prisijungimas prie kamerų suteikiamas vadovaujantis duomenų apsaugos įstatymu tik namo atstovui, kuris pasirašo konfidencialumo sutartį.

Problema dėl suolelių

„Prie šimtabučio namo Gedimino g. Nr.1 nėra normalių suolelių“,- pasiskundė bendruomenės narė.
„Namo  gyventojų daugumai reikia parašyti prašymą, kad pageidauja suoliukų prie namo, mes prašymus pateikiame seniūnijai, seniūnija pastato suoliukus nemokamai. Bendradarbiavimas vyksta, tik būtinas savininkų prašymas/sutikimas.  Tačiau klientai ne visada būna patenkinti šia paslauga. Štai prie daugiabučio namo  Kęstučio g. Nr. 11a  buvo pastatytas suoliukas, kurį vėliau gyventojai liepė pašalinti, nes prie jo renkasi jaunimas, garsiai kalba, šiukšlina. Kad  tokia situacija nepasikartotų, reikia namo gyventojų daugumos sutikimo, nurodyti tikslią pastatymo vietą“ ,- problemos sprendimą pasiūlė UAB „Mano Būstas Radviliškis“ direktorė Neringa Paulauskienė.

Kodėl nėra dviračių stovų?

„Kodėl prie daugiabučių namų nėra įrengtų dviračių stovų?“- teiravosi popietės dalyviai.
„Visus pageidavimus „Mano Būstas Radviliškis“ gali padėti  įgyvendinti, tik reikia pristatyti daugumos sutikimą, o mes informuosime, kiek tai kainuotų, gavus pritarimą pasiūlytai kainai, užsakysime ir darbų atlikimą“, – atsakė „Mano Būstas Radviliškis“ direktorė.
Bendruomenės pirmininko G. Lipnevičiaus nuomone, galbūt dviračių stovus būtų galima pagaminti Radviliškio mašinų gamykloje – tai nebūtų dideli finansiniai kaštai.

Problemos dėl elektros instaliacijos

Žaliosios g. Nr. 10 namo rūsyje buvo siūlyta pakeisti elektros laidus ir atlikti kitus su elektros instaliacija reikalingus darbus, tačiau pasiūlymas liko neįgyvendintas, nes nesutiko namo savininkų dauguma. Namas statytas prieš 50 metų, ar nebūtų galima atlikti darbų be gyventojų sutikimo? Baisu, nes gali įvykti nelaimė“,- teiravosi šio namo gyventojai.
„Administratorius gali priimti tokį spendimą, kai mato gaisro ar kt. pavojų. Tokią grėsmę  nustato ugniagesių atstovai ar techninės priežiūros inžinierius. Po 2 metų ši problema Radviliškyje bus opiausia, nes daugumos namų elektros instaliacija pasenusi, neatitinka šiai dienai keliamų energetinės inspekcijos reikalavimų, visi nori didesnio elektros galingumo. Iškyla problema – norint daryti elektros instaliacijos rekonstrukciją, reikalingas projektas, kuris kainuoja didelius pinigus. Elektros remonto darbai taip pat nėra pigūs, o už savavališkas statybas/remonto darbus gresia didelės baudos. Inspekcijos prašo perteklinių dalykų, tačiau vieną kartą investavus į elektros ūkį, išsispręstų daugybę problemų.  Šiandien butai turi po 3- 4 kilovatvalandes, o turint elektrinę viryklę, reikia turėti bent po 5 – 6. Gyventojai įsirengia elektrines virykles savavališkai, prasideda įvairūs elektros gedimai“, – būsimą problemą apibūdino R. Janušonienė.
Daugiabučiuose nebeliks dujų balionų

„Didelė problema artėja dėl esamų dujų balionų, kurie yra daugiabučiuose namuose Naujojoje, Dariaus ir Girėno gatvėse – jų greitai turi nebelikti. Ar yra koks pasistūmėjimas šiuo klausimu?“,- teiravosi bendruomenės pirmininkas.

Pasak N. Paulauskienės, tokių namų yra daugiau, tik Registrų centras pateikia netikslius duomenis: „Mes turime pateikti savivaldybei bei Energetikos ministerijai duomenis, kiek yra dujų vartotojų daugiabučiuose namuose. Bus skiriami ES pinigai, iš kurių Energetikos ministerija planuoja rėmimus. Laukiame jų pradinių planų. Ministerija mus informuos, kokia tvarka ruošiasi kompensuoti gyventojams rekonstrukciją, kuri turi įvykti iki 2020 metų vasaros. Kol kas dar nežinome, ką  pasiūlys Energetikos ministerija –  dujas ar elektrą, o gal dėlios pagal regionus“.
Problemos dėl nuomininkų
Buvo pasiteirauta, ką daryti, kai buto nuomininkai kelia problemų laiptinės senbuviams.
Pasak R. Janušonienės, kai yra gaunamas pranešimas dėl nuomininkų keliamo triukšmo ar kitų viešosios tvarkos pažeidimų, vadybininkas susisiekia su buto savininkais, informuoja apie gaunamus skundus ir pan. Taip pat kaimynai visada turi teisę skambinti policijai, kuri gali taikyti atitinkamas poveikio priemones pažeidėjams.

Daugiabučių gyventojai  pageidavo, kad  UAB  „Mano Būsto“ atstovai parodytų, kur rūsyje užsukti šaltą ir karštą vandenį, kad įvykus avarijai būtų išvengta didesnių nuostolių.
Šaltą vandenį galima nurodyti, kur užsukti, tačiau  karštas vanduo priklauso šilumos punktui, į kurį gali įeiti tik atestuoti specialistai.
Problemos dėl laiptinių valymo
Popietėje dalyvavusios  Žaliosios g. Nr. 10 namo gyventojos pasidžiaugė įmonės UAB „Mano aplinka“ darbuotoja, prižiūrinčią jų kiemo teritoriją. Anot gyventojų moteris labai sąžiningai tvarko  kiemą. Tačiau iškilo problemų su laiptinių valymu – jau 2 ketvirtadienius 5 ir 6 laiptinės niekas neplovė – puse namo išplovė, pusė paliko neplautas. Gyventojai už neatliktą paslaugą mokesčio nenorėtų mokėti. Šią problemą buvo pažadėta išsiaiškinti.
Šio namo gyventojos taip pat skundėsi, kad valydama laiptinę darbuotoja neišvalo šiukšlių po suoleliu, ant kurio padėtos gėlės.
„Pagal įstatymą, laiptinėse negali būti nei vieno daikto: nei gėlės, nei suoliuko ir valytoja neprivalo po juo plauti. Laiptinėse negalima laikyti dviračių, paspirtukų ar savininkams priklausančių daiktų. Jos paskirtis – nueiti iki savo turimo turto, tai yra buto. Rūsiai taip pat negali būti užgriozdinti daiktais, nes kilus gaisrui ugniagesiams gali būti sunku pasiekti gaisro židinį“,- atsakė N. Paulauskienė.
Taip pat buvo teirautasi, kiek kainuotų namo laiptinės langų išvalymas. Pasak „Mano Būstas Radviliškis“ direktorės, vienos laiptinės langų nuvalymas kainuotų apie 60 eurų, jeigu sutinka dauguma gyventojų, langai bus išvalyti.
Žaliosios g. Nr. 10 namo gyventojai  prie laiptinės norėtų turėti  žolyną bei  gėlyną ir pasiteiravo, kas jiems  galėtų padėti šią svajonę įgyvendinti – atvežti žemių, jas išskirstyti.
Pasak viešnių, yra du variantai: kreiptis į seniūniją ir pasiteirauti ar suteiktų pagalbą dėl žemių klausimo, arba kreiptis į „Mano Būstas Radviliškis“, tik tokiu atveju paslauga bus mokama.
Remonto darbai brangs
Jaunystės g. Nr. 37 name buvo atliktas ruloninio stogo dangos smulkus – dalinis remontas, už kurį reikėjo sumokėti savininkams per  6 mėnesius. Jūs atliekate iš karto daug darbų ir imate mokesčius – nuo 19 eurų jie pašoko iki 37, pensininkams sunku išsimokėti. Gal galėtumėte darbus atlikti  ne iš karto visus?“ – piktinosi gyventoja.
„Jaunystės g. Nr. 37 namui reikia atlikti nemažai darbų. Mes atsižvelgiame į senjorus, suteikiame sumoms už remontą išsimokėjimo terminus, kad būtų lengvesnė našta, tačiau esant problemai darbų nukelti negalime, administratorius privalo užtikrinti saugią konstrukcijų būklę, kad jų defektai ar gedimai nekeltų pavojų gyventojams bei negadintų jų turto.  Darbai dažniausiai atliekami su namo savininkų daugumos pritarimu. Jeigu savininkai nubalsavo teigiamai už darbą, mes turime organizuoti jo atlikimą: pakeisti laiptinių langus, hermetizuoti tarpblokines siūles. Suprantame, kad kainos yra nemažos, tačiau pažadėti, kad ateityje jos bus pigesnės, taip pat negalime. Rinka diktuoja sąlygas:  didėjant minimaliam atlyginimui, brangsta ir visos kitos paslaugos, tame tarpe ir rangos darbai. Siūlytume visiems daugiabučių gyventojams pamąstyti apie renovaciją ir naudotis proga, kol valstybė duoda dotacijas. Taip pat  siūlome gyventojams kaupti papildomas lėšas namo atnaujinimui ar pasididinti esamą kaupimo tarifą“,- sakė regiono direktorė.

Kam panaudojamos kaupiamos lėšos?
Popietės dalyviai teiravosi, kam panaudojamos kaupiamosios lėšos. Pasak viešnių, šios lėšos naudojamos taip, kaip numato įstatymas: avariniams darbams likviduoti, taip pat naudojamos namo atnaujinimo darbams. Jeigu namas nėra sukaupęs pakankamai lėšų, gyventojai apmokestinami papildomai.
„Mes gyventojams teikiame ataskaitas, kiek buvo sukaupta lėšų ir kiek jų panaudota – tai  matyti elektroninėje erdvėje. Kiekvieno mėnesio sąskaitoje gyventojai taip pat mato informaciją, koks praėjusį mėnesį name darbas atliktas ir iš kokių lėšų.  Investuojame į paprastą, ūkišką ir lengvai suprantamą gyventojams ataskaitą“,- sakė direktorė.
Namų administratorius dirba vadovaudamasis teisės aktais
Pasak susitikime dalyvavusio DNSB „Giraitė“ bendrijos pirmininko A. Vitarto, daugiabučių namų administratorius dirba vadovaudamasis teisės aktais, o  jeigu kam nors nepatinka šie teisės aktai, pirmininkas patarė  kreiptis į Seimo narį A. Gaidžiūną, kad jie būtų pakeisti.
„Problema dėl paukščių perėjimo yra  Stiklo g. Nr. 4, 2 namuose – reikėtų uždėti ant ventiliacinių angų tinklus ar sumontuoti atbaidomuosius spyglius ir problema, manoma, būtų išspręsta. Tuo galėtų pasirūpinti ir patys gyventojai. Mes Stiklo g. Nr. 10 pridėjome smaigų, kad paukščiai neperėtų, ant ventiliacinių angų taip pat yra uždėti tinkliukai. Ant mūsų bendrijos namo yra 11 stebėjimo kamerų – tai dar viena  pagalbinė priemonė.

Remonto darbams taip pat kaupiame lėšas ir mes renkame daug daugiau nei 5 euro centus už kvadratinį metrą, ir už jas atliekame įvairius darbus. Jau 13 metų turime patalpas dviračiams laikyti“ – savo patirtimi pasidalijo A. Vitartas.
„Netrukus nebeliks bendrijų įstatų, bus sugriežtinta daugiabučių priežiūra, tikrins inspektoriai. Ir inspektoriams bus neįdomu, kad  namas neturi pinigų darbams atlikti – būtini darbai privalės būti atlikti. Už būtinus neatliktus darbus bendrijos pirmininkas bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“,- trumpai būsimas naujoves pristatė R. Janušonienė.

Klausimams išsekus, bendruomenės nariai viešnioms padėkojo gausiais aplodismentais.
Po  dalykinės „Kavos popietės“ dalies buvo pereita prie linksmosios – gimtadienio proga visos bendruomenės vardu senjorų vadovę Rimantę Radavičienę pasveikino bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, linkėdamas laimės, sveikatos, stiprybės bei energijos.
Popietės metu jos dalyvius kava vaišino bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: V. Aleknienė, S. Skorkaitė, G. Chodosovskaja, V. Goštautienė, J. Bagdžiūnienė, A.Litinskas.


„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

„Radviliškio krašto bendruomenės“ kelionė į Briuselį

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 7 d., ankstyvą rytą,  „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai išsiruošė į išskirtinę kelionę.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius kartu su  bendruomenės aktyviausiais nariais: pavaduotoja Vilma Alekniene, senjorų vadove Rimante Radavičiene, gidu Albertu Vitartu, bendruomenės namais besirūpinančia Virgute Goštautiene, gardžiu maistu džiuginančia  Irena Grakauskiene, net dvi šventes šiais metais Vėriškiuose suorganizavusiais Roma ir Rimu Mockais bei  kitais keliauninkais  išvyko į Kauną, kad sėkmingai tęstų savo kelionę į Briuselį, aplankant net penkias valstybes: Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Liuksemburgą, Olandiją.

Iš Kauno 80 vietų beveik nauju autobusu išvykome į Lenkiją. Pravažiavome net 980 km. Lenkijos nuostabiais gerais keliais, grožėjomės gamta. Pirmoji kelionės diena neprailgo, vėlai vakare atvykome į Zgozželecas viešbutį. Džiaugėmės gavę puikius kambarius ir dar puikesnius pusryčius.
Anksti ryte pajudėjome Vokietijos link, grožėjomės vaizdingomis Drezdeno apylinkėmis. Saksonijos Šveicarija vadinamos kalnuotos vietovės išraižytomis uolomis, giliais tarpekliais, besitiesiančios įvairiomis reljefo formomis. Vaizdai nenupasakojami. Nors orą kažkas užsakė patį blogiausią – lietų ir vėją, bet keliautojų nuotaikos tai nesugadino.
Toliau kelionė tęsėsi palei didingomis pilimis garsėjančią Elbės upę. Atvykome į Ratheino uolų, tarpeklių, stačių šlaitų ir akmeninių sienų labirintus. Ėjome akmeniniu 76 m ilgio Bastėjos tiltu ir vis grožėjomės Vokietijos gamtos panorama. Aplankėme Kionigšteino tvirtovę, kurioje Saksonijos kunigaikščiai saugojo meno lobynus. Nuo tvirtovės gynybinės sienos atsiveria nuostabūs vaizdai į Saksonijos Šveicariją. Apžiūrėjome XVI amžiaus kareivines, 142 m gylio šulinį, koplyčią, buvusį ginklų arsenalą.
Trečią dieną atvykome į nykštukinę Liuksemburgo kunigaikštystę. Jos senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai žavus miestas, išvagotas stačių skardžių, o senamiestį supa senovinės pilies sienos su bokštais. Ir šioje kelionėje mus gaivino lietus, bet visur spėjome. Ilgokai užsibuvome įspūdingoje gotikinėje Dievo Motinos katedroje. Lankėmės Konstitucijos aikštėje, miesto simboliu tapusiuose kunigaikščio rūmuose. Stebėjome rūmų sargybos pasikeitimą.
Jau sutemus atvykome į Antverpeną. Miesto pavadinimas reiškia „nukirsta ranka“. Miestas – vienas didžiausių Europos uostų ir pasaulinės reikšmės deimantų sostinė (net 80 proc. visų deimantų sukauptačia) ir didžioji jų dalis priklauso žydams. Aplankėme ir džiaugėmės vaikščiodami senamiesčio Didžiąja aikšte su Brabo fontanu ir renesansiniais gildijų namais.
Iš Antverpeno vykome į Briuselį. Apžiūrėjome miestą, kuriame susimaišė ne tik kalbos, bet ir architektūros stiliai. Stebėjomės didžiuliais parkais ir moderniais dangoraižiais. Grožėjomės miesto rotuše, didžiąja aikšte, apsuptą gildijų namais, karališkaisiais rūmais. 15 val. atvykome į Europos parlamentą, susipažinome su jo veikla. Pabuvojome didžiojoje posėdžių salėje.
Parlamentarai savo darbą buvo baigę, daugybė įvairių šalių delegacijų viena po kitos ėjo į posėdžių salę. Pabuvoję europarlamente, skubėjome į susitikimą-vakarienę su europarlamentaru Viktoru Uspaskich. „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius  kartu su nariais padėkojo V. Uspaskich už tai, kad pažadą, duotą bendruomenės namuose, ištesėjo ir pakvietė bei suteikė galimybę pabuvoti  aktyviausiems bendruomenės nariams Briuselyje. Atsidėkodami  europarlamentarui, radviliškiečiai  įteikė  ant lininės drobės atvežtą Radviliškio krašte užaugintą, barndintą ir iškeptą duoną. Europarlamentaras V. Uspaskich, propaguojantis sveiką gyvenimo būdą, buvo maloniai nustebintas ir iš karto paragavo gardžios duonos, jam vežtos net  2 tūkstančius kilometrų..
Iš Briuselio vykome į Hanoverį – žemutinės Saksonijos sostinę. Aplankėme senamiestį, kuriame daug viduramžiškų pastatų, buvome Kryžiaus bažnyčioje, pastatytoje apie 1300 m. Taip pat pabuvojome rotušėje, Karaliaus rūmuose, kuriuose dabar įsikūręs miesto muziejus. Mieste auga  labai daug didelių, įspūdingai atrodančių platano medžių, o kadangi jų kamienai be žievės, jie dar vadinami paleistuviais.
Pati gražiausia, šilčiausia (net 20°C) diena – grįžimas į Lietuvą bei 890 km per Lenkiją. Važiuodami į namus,  grožėjomės kaimyninės Lenkijos vaizdais, ženkliai pagerėjusia kelių būkle.
Bendruomenės nariai kelionės metu išliko vieningi, visus istorinius objektus lankė kartu ir į namus grįžo šiek tiek pavargę, tačiau kupini gerų įspūdžių. 
Už padovanotą ir sklandžią kelionę „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai dėkingi europarlamentarui V. Uspaskich ir bendruomenės pirmininkui G. Lipnevičiui.

„Radviliškio krašto bendruomenės“  senjorų  vadovė Rimantė Radavičienė




Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė: „Politika turi būti morali“

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 14 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, tradicinėje popietėje, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Lietuvos respublikos Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Popietėje prie R. Baškienės prisijungė LR Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas ir Tarybos narys Jonas Povilaitis.
Viešnia  papasakojo apie savo pareigas LR Seime, atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.

Pagrindinė pareiga – užtikrinti sklandų LR Seimo darbą
„Mano kelias į apygardą Šiaulių rajone, Kuršėnuose, eina per Radviliškį – esame kaimynai. Labai  džiaugiuosi, kad  viename iš verslo renginių jūsų bendruomenės lyderis pakvietė mane atvažiuoti į popietę. Jeigu kiekvienas į gyvenimą pažvelgtumėme iš gerosios pusės, visai kitaip atrodytų mūsų pasaulis, nesklandumus bei problemas imtume spręsti dar uoliau. Dirbu Seime jau ketvirtą kadenciją. 2004 m. mane išrinko Šiaulių rajono žmonės ir prisakė dirbti sąžiningai, tarnauti taip, kaip turi tarnauti kiekvienas politikas. Vienmandatėje apygardoje su visa atsakomybe dirbau žmonėms, po to rinkėjai vėl mane įpareigojo tęsti pradėtus darbus. Buvo toks laikotarpis, kad iš „valstiečių“ LR Seime likau viena, tačiau neperėjau į kitą frakciją. Esu užsispyrusi žemaitė, todėl politikoje nesimėtau į vieną ar kitą pusę. 1996 m. įstojau į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ir visą laiką esu joje, esu su paprastais kaimo žmonėmis“,- sakė viešnia.
Pasak Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos, jos pareigos LR Seime yra labai atsakingos, o pagrindinė užduotis – rengti darbotvarkes,  užtikrinti sklandų Seimo posėdžių darbą. R. Baškienei tenka pirmininkauti Seimo posėdžiams, o tai nėra lengva: reikia gerai išmanyti Statutą, posėdžių vedimo specifiką.
Šiuo metu – vienas sunkiausių etapų
Pasak viešnios, šiuo metu LR Seimo laukia vienas sunkiausių darbo etapų – Valstybės biudžeto tvirtinimas: „LR Seimo laukia pats svarbiausias darbas – Valstybės biudžetas, kurį turime sudėlioti atsakingai . Jis turėtų būti geresnis, nes auga ekonomika, turėsime daugiau pajamų įvairiose srityse. Galėsime pajamas racionaliai padalinti ir švietimui, ir kultūrai, ir socialiniam sektoriui. Anksčiau paimtos skolos dar tebeslegia, skolų aptarnavimui tenka sumokėti daug pinigų. Bet pavyko išlaisvinti „Sodrą“, kuri yra mūsų tėvų, neįgaliųjų maitintoja. Beveik 4 milijardų eurų  skolą turėjo  „Sodra“. Skolų nebėra, „Sodros“ biudžetas pliusinis, sukaupėme nemažą rezervą. Gailime ir toliau didinti pensijas. Jau padidėjo bazinės pensijos dalis, išmokėti priedai už darbo stažą, viršijantį 30 metų.  Pensijos indeksuojamos, o nuo kitų metų sausio mėnesio visos pensijos didės maždaug 8 proc. Krašto apsaugai suradome lėšų – įvykdėme įsipareigojimą skirti 2 proc. Valstybės biudžeto, o tai sudaro beveik 1 mlrd. eurų. Ar turėsime saugią ateitį – labai priklauso nuo NATO.

Pagal patrauklumą verslui mes Europoje esame 14 vietoje. Vadinasi, veikiame teisinga linkme.

Aktualus  klausimas – vaiko pinigai. Vaiko pinigus numatoma didinti nuo 50 eurų iki 70, o tam reikia apie 198 milijono eurų. Skatinant  gimstamumą, padedant šeimoms, kurios turi 3 ir daugiau vaikų, nuo naujųjų metų kiekvienam vaikui bus mokama po 100 eurų, o kur dar parama jaunoms šeimoms įsigyjant būstą“.
Įstatymai kuriami po pokalbių su žmonėmis  
Pasak R. Baškienės, įstatymų projektai gimsta po bendravimo su rinkėjais: „Į Kuršėnus grįžtu kiekvieną savaitgalį, nes noriu girdėti žmonių problemas. Pavyzdžiui, moteris pasiskundė, kad  jos buvęs vyras nemoka alimentų, todėl buvo sukurtas  įstatymo projektas – vaikų išlaikymo fondas. Valstybė moka alimentus vaikams, o iš nemokančiojo vyro lėšas išsireikalauja jau valstybė su palūkanomis. Taip skatinama prisiimti atsakomybę už vaikus – deja, yra net 22 tūkstančiai vaikų, kuriuos pamiršo tėvai. Tokie susitikimai leidžia keisti įstatymus, teikti naujus įstatymų projektus“.
Nesugebi dirbti – užleisk vietą kitam

Susitikimo metu viešnia palietė ir reformų klausimą: „Buvo daromos reformos švietimo, vaikų teisių apsaugos srityse. Mane žavi premjero Sauliaus Skvernelio ryžtingumas – nesugebi dirbti,  užleisk vietą kitam ministrui. Taip atsitiko ir su švietimo ministre – atėjo dirbti kitas.

Svečiai atsakė į popietės dalyvių klausimus
Po viešnios bei  LR Seimo darbo apžvalgos, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė bei LR Seimo narys A. Gaidžiūnas atsakė į popietės dalyvių klausimus.
Koks Seimo nario atlyginimas?

Seimo nario atlyginimas „į rankas“- 2030 eurų. Jeigu Seimo narys yra ir  komiteto pirmininkas – dedasi atitinkamas procentas. Seimo nariams skiriamos vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio lėšos  parlamentinėms išlaidoms. Nepanaudotos parlamentinės išlaidos sugrįžta į biudžetą“,- sakė R. Baškienė.
Kokia nauda Lietuvai iš Seimo narių komandiruočių, kiek lėšų joms išleidžiama?
„Komandiruotės apsprendžia Lietuvos atstovavimą Europos Sąjungos šalyse. Seimo narių delegacijos garsina Lietuvos vardą, parsiveža išminties ir patirties, jos reikalingos. Užsienio  reikalų komiteto nariai turi važiuoti į užsienio komandiruotes. Priimame ir užsienio delegacijas, tad susidaro nemažos lėšos. Per metus komandiruotėms bei delegacijų priėmimui Seimas išleidžia apie  200  tūkst. eurų. Aš pati esu nuvažiavus tik vieną kartą  į komandiruotę, kuri kainavo 230 eurų. Savo veiklą skiriu darbui Lietuvoje “,- į klausimą atsakė  LR Seimo narė  R. Baškienė.
Ar nereikėtų mokiniams pamokų metu, o  Seimo nariams posėdžių metu uždrausti naudotis mobiliaisiais telefonais?
Pasak viešnios, daugelis mokytojų džiaugiasi, kad su mokiniais gali bendrai naudoti mobiliąsias programas. Pačioms švietimo bendruomenėms reikia priimti sprendimą, kaip daryti su mobiliaisiais telefonais. Seimo narius, besikalbančius telefonais posėdžių metu, pastebi žmonės, parodo žiniasklaida – vaizdas nėra geras. Tačiau Seimo narys turi mokėti  ir klausytis, ir atsakyti į žinutę jei skubiai, bet tai turi netrukdyti Seimo darbui.
Ar numatyta, kiek kartų Seimo narys turi susitikti su rinkėjais?

Susitikimas su rinkėjais priklauso nuo Seimo nario sąžinės, pasirengimo ir noro tarnauti žmonėms. Susitikti su gyventojais – būtinybė.

Ar numatoma mažinti lėšas kultūrai?
Pasak viešnios, ši  žinia nepagrįsta, nes 8-9 proc. lėšos didėja visoms sritims – mokytojų, bibliotekininkų atlyginimai augs. Kultūra – „valstiečių“ partijos prioritetas, per  visuomenės švietimą, kultūrą galima sukurti kitokią Lietuvą.
Ar planuojama didinti neapmokestinamą minimumą?

„Neapmokestinamą minimumą reikėtų didinti, tačiau  reikia atsakingai paskaičiuoti. Jeigu į biudžetą nesurenkamos lėšos,  kaip jas paskirstysi kitoms reikmėms ?“,- atsakė R. Baškienė.
Tarybos narys G.Lipnevičius klausė: Spaudoje paviešinta informacija, kad  taršos mokestis automobiliams bus 1,5 tūkst. eurų per metus. Ar tai tiesa?“
Pasak LR seimo nario A. Gaidžiūno, taršos mokestis mokamas tik įsigijus naują taršų automobilį arba jį perregistruojant. Šis įstatymas dar nėra priimtas, tai bus automobilio registracijos mokestis, ne kasmetinis. Šis mokestis skatins Lietuvos gyventojus pirkti mažiau teršiančius, naujus automobilius.
Labiausiai susirinkusius pribloškė, kad Seimo narys A. Gaidžiūnas pasakė, kad jis balsuos už drastišką taršos mokestį automobiliams.
Tarybos narys G. Lipnevičius paklausė, ar nėra svarstoma taikyti PVM atskaitą visiems automobiliams, kuriuos įsigyja įmonės.

Pasak Seimo narių, svarstomi  visi variantai.
Ar bus taikomas nekilnojamo turto pelno mokestis?

„Reikėtų kuo mažiau gąsdinimo politikos. Pelno mokestis yra taikomas nekilnojamajam turtui, kurio vertė – daugiau nei 220 tūkst. eurų. Šis mokestis – po 1 proc. nuo sumos, kuri viršija 220 tūkst. eurų, svarstoma nuleisti šią kartelę iki 100 – 150 eurų  ( dar svarstysime), tai  palies tuos, kurie gyvena prabangiuose namuose – turtingi žmonės turėtų prisidėti prie gėrio kūrimo valstybėje“ – sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja.
Tarybos narys G.Lipnevičius pasiteiravo: Kaip būtų galima paaiškinti faktą, kad Vilniaus apskrityje mažiausiai dirbamų žemių, tačiau daugiausia ūkininkų?“

„LR Seimo kaimo reikalų komitetas pasisako prieš „sofos ūkininkus“. Tokie ūkininkai registruoja ūkius, samdo žmones, kurie dirba. Kiti deklaruoja žemes ir pasiima ES išmokas. Populiarus ir pievų deklaravimas – nušienaujamos pievos ir pasiimamos išmokos. Esame žemės ūkio kraštas, tad visos žemės turi būti dirbamos. Beje,  Radviliškio rajonas neturi nederlingų žemių, priskiriamas prie derlingų žemių“,- į klausimą atsakė  A. Gaidžiūnas.

Ar bus patvirtintas Civilinių išieškojimų įstatymas?

„Šio įstatymo reikia, kad būtų daugiau skaidrumo. Teisės komitete šis įstatymas – svarstymo stadijoje. Įstatymas pareikalaus atsakomybės už nepelnytai įsigytą turtą ir, manau, kad jį priims šitas Seimas. Iš šešėlio išieškomi didžiuliai pinigai – 200-300 mln. eurų jau  atkeliavo papildomai į valstybės biudžetą, optimizuojama valstybinių įmonių veikla“,- sakė R. Baškienė.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius paprašė atkreipti dėmesį, kad  nuo kovos su šešėliu
nukentėjo daug verslininkų, bet nei vienas valdininkas, civilinė atsakomybė turėtų kristi ir ant valdininkų.

Kodėl  „Lietuvos geležinkelio“ padaliniai iš Radviliškio  perkeliami į Vilnių?

Pasak Seimo narės, optimizuojant  įmonių veiklą būtina viską įvertinti. Reikia stiprinti regionus, o ne tik Vilnių.

Pasak G. Lipnevičiaus, geležinkelio darbuotojų skaičius beveik nepasikeitė, jų priimta daugiau į depus, tačiau  administracijos daugelis darbuotojų neteko darbo, o etatai perkelti į Vilnių. Gaila, kad  nei meras, nei kiti tuo metu rajonui atstovavę Seimo nariai net nesipriešino etatų perkėlimui, naikinimui Radviliškio rajone.

Tūkstančiai hektarų miškų priklauso užsieniečiams. Kokią naudą tai duoda?
„Užsienietis Lietuvoje  žemės gali turėti 50 hektarų, miško – 1,5 tūkst.  hektaro. Šis įstatymas priimtas pavėluotai, miškus jau supirkusios kelios įmonės“,- atsakė A. Gaidžiūnas.

Kiek LR Seime yra moterų?

„LR Seime yra 32 moterys iš 141 Seimo narių. Yra moterų parlamentinė grupė. Neturiu Seime priešų. Viskas vyksta draugiškai, dalykiškai bendraujame. Diskusijos neturi tapti žmogiškųjų santykių priešprieša. Žmogiškasis faktorius turi būti aukščiau, politika turi būti morali. Kuo mažiau nesantaikos, kuo mažiau pykčio“,- atsakė R. Baškienė.
Kodėl didinama atskirtis tarp pensininkų – vieniems pensijos didinamos 20 eurų, kitiems – 100?
„Kiekvienas žmogus dirbo skirtingą laikotarpį. Bazinė pensija visiems vienoda, o kintamoji pensijos dalis – pagal darbo stažą ir mokėtas įmokas. Mažas pensijas reikia kelti daugiau, kad žmogus galėtų išgyventi.  Problema ta, kad vieni žmonės dirbo 15 metų, kiti – gal  35 metus ir mokėjo skirtingas įmokas – tad jos vienodos  būti negali.  Pensijas indeksuojame 8 proc. – didiname visiems“,- atsakė LR Seimo narė R. Baškienė.

Ar bus didinamos našlių pensijos?

Pasak R.Baškienės, ši pensija neindeksuojama. Nuspręsta kol kas palikti ją tokią, ar bus didinama – neaišku.

Išsekus klausimams, bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius padėkojo  LR Seimo pirmininko pirmajai pavaduotojai  R. Baškienei bei LR Seimo nariui A. Gaidžiūnui už dalyvavimą popietėje. R. Baškienei buvo  įteiktas „Radviliškio krašto bendruomenės“ suvenyrinis medalis, bendruomenės nariai svečius išlydėjo gausiais aplodismentais.
Tradicines bendruomenės popietės rengia ir jų  dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, o jam padėjo bendruomenės nariai: T. Gaidelienė, V. Girštautienė, B. Tamoševičienė, G. Chodosovskaja, Z. Romarienė, O. Kazlovskaja, S. Skorkaitė, A. Litinskas.
Kitoje popietėje – susitikimas su teatro bei kino aktore Inga Norkute. „Kavos popietės“ vyksta pirmadieniais, 12 valandą, „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, Dariaus ir Girėno g. 30, trečias aukštas. Visi bendruomenės renginiai nemokami.

„Radviliškio krašto“ informacija



Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019