Socialiniai tinklai

Aktualijos

Po to, kai rašėme Po mobingo skandalo Baisogalos kultūros centre direktorė nebedirbs

Paskelbta

data

Esame jau rašę, kad Baisogalos kultūros centro darbuotojai yra kreipęsi į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją, prašydami apsaugoti juos nuo direktorės Justės Juškaitės mobingo. Nei meno vadovas Vilimas Malinauskas, nei kultūros centro valytoja Laimutė, prašiusi nenurodyti tikro jos vardo, pagalbos iš savivaldybės vadovų nesulaukė. Direktorė, padedama kultūros centro administratorės, pavaldiniams nenusileido ir ėmėsi atsakomųjų veiksmų – parašė pareiškimą policijai, buvo išplatintas pranešimas socialiniuose tinkluose. Nežinia, kaip ši muilo operą primenanti istorija būtų pasibaigusi, jeigu ne žinia, kad direktorė J. Juškaitė nuo ateinančių metų paliks Baisogalos kultūros centro direktorės postą.

Vietoje direktorės posto – skyriaus vedėjos pareigos

NaujasKultūros, paveldosaugos ir turizmo skyrius vedėjo neturėjo nuo pat veiklos pradžios – 2021 metų rugsėjo 1 dienos. Vedėjo pavaduotoja čia dirbo Lina Mončauskienė, ilgą laiką priklausiusi konservatorių (TS-LKD) partijai, tačiau neseniai iš jos išstojusi. Galbūt šis faktas ir lėmė, kad iš dviejų pretendenčių – Baisogalos kultūros centro direktorės J. Juškaitės ir vedėjo pavaduotojos Linos Mončauskienės – buvo pasirinkta pirmoji. Vedėją rinkosi konservatorė administracijos direktorė Jolanta Margaitienė. Paaiškėjo, kad ji Kultūros, paveldosaugos ir turizmo skyrius vedėjo pareigoms pasirinko J. Juškaitę. Savivaldybės koridoriuose kalbama, kad  savivaldybės administracijos vadovė nusprendė partijai prijaučiančią jauną vadovę pasisodinti arčiau savęs, kad ją lengviau būtų prižiūrėti ir kad nebekrėstų „šposų“.  

Pasirinko dėl „didesnės motyvacijos“

Paklausėme J. Juškaitės, kuo netiko Baisogalos kultūros centro direktorės pareigos, tačiau atsakymo į šį klausimą nesulaukėme. Užtat būsimoji skyriaus vedėja pasigyrė: „Manau, kad turiu pakankamai kompetencijos ir patirties save realizuoti“… Dėl ko pasirinko būtent J. Juškaitę, o ne patirties, dirbant šiame skyriuje, turinčią L. Mončauskienę, paklausėme administracijos direktorės. Pasak J. Margaitienės, kultūros centro direktorė turi didesnę motyvaciją: „Savo motyvacijos pagrindu, pademonstruotomis kompetencijomis lūkesčius labiau atitiko pretendentė Justė Juškaitė.“ Pagal ką direktorė vertino motyvaciją, sunku suprasti, kai ilgametė pavaduotoja neįtiko, o naujokė savivaldybės pastate pasirodė kaip tik.

 „Špagavosi“ su valytoja bei meno vadovu

Maždaug prieš porą mėnesių į savivaldybės merą ir administracijos direktorę J. Margaitienę raštu kreipėsi Baisogalos kultūros centro valytoja Laimutė, prašydama ją apginti nuo direktorės taikomo jai mobingo. Deja, savivaldybės vadovai tik atrašė, kad ji kreiptųsi į Darbo ginčų komisiją. Tuo tarpu, susimokėjusi baudą už necenzūrinių žodžių vartojimą ir prastai pasijutusi, valytoja gavo nedarbingumo pažymėjimą, po to išėjo atostogų bei su baime laukė, kas bus toliau. Ši situacija buvo paviešinta savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ ir netrukus sulaukė atsako – direktorė parašė policijai pareiškimą, kad meno vadovas Vilimas Malinauskas, užstojęs valytoją, ją šmeižia. Skundas baigėsi šnipštu – policija nenustatė, kad būtų padarytas teisės pažeidimas. Netrukus ginčas persikėlė į socialinius tinklus, kur buvo paviešintas raštas apie esą nesugyvenamą meno vadovo maestro V. Malinausko būdą, o žmonės, jį pažįstantys, ėmėsi ginti… Ši direktorės J. Juškaitės bei pavaldinių kova jau kurį buvo viešinama ir laikraščio puslapiuose.

Administracijos direktorė nemano, kad kels problemas

Paklausta, ar negalvoja, kad naujoji pavaldinė gali kelti problemų dėl gebėjimo sutarti su pavaldiniais bei bendradarbiais, administracijos direktorė J. Margaitienė patikino, kad taip nemananti, o tokia situacija, kokia buvo Baisogalos kultūros centre, esą gali susiklostyti kiekvienam. Pasak jos, šią situaciją „Lemia žmonės, sutikti kiekvieno iš mūsų kelyje, jų charakterio savybės, aplinkybės, siekių suderinamumas, veiklos rezultatų siekimas – bendras požiūris į kokybiškai atliekamas pareigas, empatija.“

Ar J. Juškaitei, kuri nuo Naujų metų nebedirbs direktore, o pereis į skyriaus vedėjos pareigas, nebus sunku atitikti administracijos direktorės išvardintus reikalavimus, parodys laikas. Dėl ko Baisogalos kultūros centro direktorė tapo skyriaus vedėja – dėl mobingo skandalo, išskirtinių sugebėjimų ar priklausymo tai pačiai partijai, paliekame spręsti Jums, mūsų skaitytojai.

Rita Grigalienė

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi Lukiškių kalėjimo komplekso ir jo prieigų istorinės atminties įprasminimo darbų

Paskelbta

data

2022 m. sausio 27 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) galimybių studijos ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose‘‘, pristatymas ir diskusijos. LGGRTC(Centro) vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas pristatė numatomą galimybių studiją dėl Lukiškių aikštės istorinės atminties įamžinimo.

,,Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi naujos funkcijos su ryškia visuomenine užduotimi – įprasminti Lietuvos istorinės atminties klausimus Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose. Šios svarbios vizijos sukūrimas ir įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių mūsų įstaigos uždavinių‘‘ – susirinkusiems kalbėjo LGGRTC (Centro) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Rengiant galimybių studiją dėl ,,Istorinės atminties įamžinimo strategijos Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“ LGGRTC (Centre) buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo pakviesti žinomi istorikai, architektai, dailininkai. Jos pirmininku paskirtas LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas, architektas, profesorius A.Vyšniūnas.

Svečiams iš prezidentūros, vyriausybės, LR užsienio reikalų ministerijos ir kitų institucijų, LGGRTC (Centro) darbuojamas buvo pristatyta pirminė galimybių studija ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“.

,,Svarbiausias šios studijos tikslas – Istorinės atminties įamžinimas, Laisvės kovų dalyvių atminties pagerbimas, nacionalinio pasididžiavimo ir savigarbos stiprinimas, nacionalinės tapatybės identifikavimas. Ir labai svarbu suderinti politinius, istorinius, architektūrinius, meninius momentus, suformuoti teisingą Vilniaus miesto tremties ir rezistencijos laikotarpio istorinį įamžinimą ir parodyti šio komplekso daugiafunkcines galimybes‘‘- sakė LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas A.Vyšniūnas.

Prof.A.Vyšniūnas pabrėžė, kad tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės Lietuvos Laisvės kovų istorijos įamžinimo koncepcijos pagrindu siūlome sukurti Istorinės atminties tyrimų ir edukacijos centrą, kuris reziduotų Lukiškių kalėjimo pastatų komplekse. Memorialinių kompleksų (ypač Holokausto) formavimo pasaulinė praktika (Yad Vashem Jeruzalėje, Berlyno holokausto muziejus, Karlago muziejus Dolinkoje. Tai rodo, kad tokie centrai yra nepaprastai gyvybingi, nes atlieka švietėjišką funkciją, sukuria platformą įvairioms meninėms veikloms ir projektams.

Tai yra ilgalaikis projektas, kuris yra būtinas, nes praėjus daugiau kaip 30 metų po Nepriklausomybės atstatymo, Lietuvos visuomenė dar sunkiai  suvokia skirtumo tarp „tremtinių“ ir „politinių kalinių“. Žmonės neturi elementarių žinių apie GULAG‘ą, jo struktūrą, veikimo principus. Visiškai nieko nežinoma apie Ypatinguosius lagerius, nors būtent juose kalėjo didžioji dalis Laisvės kovotojų.Labai mažai žinoma apie pasipriešinimą politinių kalinių lageriuose (Kengyras, Norilskas, Vorkuta).

Studija pagrįsta istorinio informatyvumo ir teritorinės sklaidos principu, kuris leistų dabar veikiančius atsitiktinius istorinės atminties siužetus sujungti į vieną kultūrinę-edukacinę platformą. Labai svarbu prasminant tokias skaudžias ir svarbias istorines temas: Partizanų, Gulago, Holokausto, Tuskulėnų. Iš esmės tai yra vienas kitą papildantys siužetai, kurie gali būti įgyvendinami ir realizuojami skirtinguose kompleksuose.

Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas – diskusija. Nutarta, kad bus tikslinama ši studija. Koncepciją numatoma pristatyti visuomenei 2022 m. balandžio mėn.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Nuotraukos LGGRTC darbuotojų

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kiaules laikantys ūkininkai raginami neprarasti budrumo dėl AKM

Paskelbta

data

Nors Lietuvos kiaulių ūkiuose afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių daugiau kaip 1,5 metų nėra nustatoma, iš Europos šis virusas nesitraukia. Sausio viduryje apie pirmą šiemet AKM židinį ūkyje, laikiusiame 168 kiaules, pranešė Slovakija.

Virusas pasitvirtino ištyrus per trumpą laikotarpį nugaišusių 8 kiaulių mėginius. Toje Slovakijos teritorijoje, kurioje buvo nustatytas AKM protrūkis, fiksuojami ir teigiami ligos atvejai šernams, todėl viena iš keliamų hipotezių – AKM virusas į kiaulių laikymo vietą pateko iš užkrėstos aplinkos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Slovakijoje AKM itin skaudžiai pasireiškė 2021 m. gruodžio mėnesį, kai liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma virš 40 tūkst. kiaulių.

Lietuvoje AKM atvejai vis dar fiksuojami laukinėje gamtoje. 2021 m. virusas nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems. Rizika virusą iš miško pernešti į kiaulių laikymo vietą visada išlieka, todėl mūsų šalies kiaulių augintojai raginami išlaikyti budrumą bei atsargumą, griežtai ir atsakingai taikyti biologinio saugumo priemones savo ūkiuose. Tai vienintelė efektyvi priemonė, galinti padėti apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų ūkius nuo šios ligos atnešamų nuostolių. 

Ypač svarbu užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, o kiaulės būtų šeriamos tik termiškai apdorotais pašarais. Prie įėjimų į kiaulių laikymo vietas turi būti patiesti dezinfekciniai kilimėliai, dėvimi tik darbui tvarte skirti rūbai, persiaunama avalynė ir reguliariai naudojamos dezinfekcinės priemonės.

Ūkininkų prašoma stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę, o kilus net menkiausiam užkrečiamosios ligos įtarimui – nedelsiant informuoti veterinarijos gydytoją, artimiausią regioninį VMVT padalinį arba pranešti bendruoju nemokamu VMVT telefono nr. 8 800 40 403.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi