Socialiniai tinklai

Aktualijos

Po to, kai rašėme „Auksinėje“ Žalgirio ir Maironio gatvių sankryžoje – užstrigę valdininkų sprendimai

Paskelbta

data

Jau rašėme, kad po rekonstrukcijos Žalgirio – Maironio gatvių sankryža tapo sunkiai pravažiuojama didesnėms transporto priemonėms. Nei autobusai, nei didesni gyventojų ir verslininkų automobiliai iš Žalgirio gatvės pasukti į Maironio gatvę nebegali. Baisu ir pagalvoti, kaip šią sankryžą turėtų pravažiuoti specialiųjų tarnybų automobiliai, jeigu nutiktų bėda.

 „Auksinė“ Žalgirio ir Maironio gatvių sankryža

Vairuotojų pasipiktinimą dėl siauros važiuojamosios dalies kelianti Žalgirio ir Maironio gatvių sankryža savivaldybei kainavo 115 tūkst. eurų. Tvarkytos atkarpos ilgis – tik 40 metrų. Jeigu laikytume, kad gatvės plotis čia – 5,5 metro, tai vienas kvadratinis metras gatvės remonto čia kainavo pasakiškus pinigus – 522 eurus, kas yra vos ne dvidešimt kartų daugiau nei, sakykime, Progimnazijos gatvės Šeduvoje sutvarkymas. Aišku, gatvė buvo ne tik asfaltuota, bet įrengta saugumo salelė, iškili sankryža, pora tvorelių, sutvarkyti lietaus nuotekų tinklai…

Dėl aistras keliančios sankryžos kaltų nerasta?

Nors gatvės remonto kaina tikrai neatrodo adekvati, gerai būtų nors tiek, kad sankryža būtų bent įmanoma naudotis. Deja, vairuotojai dalinasi pastebėjimais, kad važiuoti čia tapo tikrai sudėtinga. Ypač didesnėms transporto priemonėms. Dėl Žalgirio ir Maironio gatvių sankryžos patikrinimą atlikusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teigia, kad pažeidimų nenustatė, nes esą gatvės remonto darbai atlikti pagal projektą. Dėl statinio projekto pagrįstumo, pritaikant gatvę sunkiasvoriams automobiliams, bei tolesnių sprendimų Statybos inspekcija patarė kreiptis į statytoją – Radviliškio rajono savivaldybės administraciją arba į projektuotoją UAB „Patvanka“.

Kaip išeitį siūlė naikinti pėsčiųjų salelę

Dar 2021 m. lapkričio 25 d. savivaldybės tarybos posėdyje visuomeninį komitetą UŽ GERESNĮ GYVENIMĄ VISIEMS atstovaujantis Gediminas Lipnevičius paklausė, kodėl Žalgirio ir Maironio gatvių sankryža po darbų tapo nepravažiuojama ir ar daroma kas nors, kad bent prekes į parduotuvę būtų galima nuvežti. Į pateiktą klausimą šiaip ne taip ryžosi atsakyti savivaldybės Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintautas Vičas. Pasak valdininko, vienintelis sprendimas – šioje sankryžoje panaikinti pėsčiųjų salelę, bet tai esą nepadidins pėsčiųjų saugumo, kas buvo šio projekto pagrindinis tikslas.  

Tarybos narys G. Lipnevičius dar kartą paprašė aiškumo

2021 m. gruodžio 22 d. Tarybos posėdyje klausimą dėl itin siauros gatvės bei galimybės ja pravažiuoti didesniems automobiliams, G. Lipnevičius dar kartą uždavė savivaldybės administracijos direktorei Jolantai Margaitienei. Į klausimus J.Margaitienė pažadėjo atsakyti raštu. Nors buvo prašyta atsakyti kiek galima išsamiau, į klausimą, ar sprendžiamas klausimas dėl pravažiavimo Žalgirio ir Maironio g. sankryžoje, kur krovininiai automobiliai negali pravažiuoti iki prekybos centro, pateiktas trumpas atsakymas: „Krovininiam transportui išlieka galimybė pasirinkti kitą privažiavimo maršrutą.“ Atsakymo į klausimus, kaip privažiuotų gelbėjimo tarnybos, susidarius ekstremalioms aplinkybėms (pavyzdžiui, tokioms kaip gaisras) ir kas dėl to būtų atsakingas, jeigu to nepavyktų padaryti, pateikta nebuvo. Mero V. Simelio šios gyventojų problemos nesudomino. Turbūt į šiuos klausimus atsakymo ieškoti palikta patiems gyventojams…

Ieva Kučaitė

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi Lukiškių kalėjimo komplekso ir jo prieigų istorinės atminties įprasminimo darbų

Paskelbta

data

2022 m. sausio 27 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) galimybių studijos ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose‘‘, pristatymas ir diskusijos. LGGRTC(Centro) vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas pristatė numatomą galimybių studiją dėl Lukiškių aikštės istorinės atminties įamžinimo.

,,Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi naujos funkcijos su ryškia visuomenine užduotimi – įprasminti Lietuvos istorinės atminties klausimus Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose. Šios svarbios vizijos sukūrimas ir įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių mūsų įstaigos uždavinių‘‘ – susirinkusiems kalbėjo LGGRTC (Centro) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Rengiant galimybių studiją dėl ,,Istorinės atminties įamžinimo strategijos Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“ LGGRTC (Centre) buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo pakviesti žinomi istorikai, architektai, dailininkai. Jos pirmininku paskirtas LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas, architektas, profesorius A.Vyšniūnas.

Svečiams iš prezidentūros, vyriausybės, LR užsienio reikalų ministerijos ir kitų institucijų, LGGRTC (Centro) darbuojamas buvo pristatyta pirminė galimybių studija ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“.

,,Svarbiausias šios studijos tikslas – Istorinės atminties įamžinimas, Laisvės kovų dalyvių atminties pagerbimas, nacionalinio pasididžiavimo ir savigarbos stiprinimas, nacionalinės tapatybės identifikavimas. Ir labai svarbu suderinti politinius, istorinius, architektūrinius, meninius momentus, suformuoti teisingą Vilniaus miesto tremties ir rezistencijos laikotarpio istorinį įamžinimą ir parodyti šio komplekso daugiafunkcines galimybes‘‘- sakė LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas A.Vyšniūnas.

Prof.A.Vyšniūnas pabrėžė, kad tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės Lietuvos Laisvės kovų istorijos įamžinimo koncepcijos pagrindu siūlome sukurti Istorinės atminties tyrimų ir edukacijos centrą, kuris reziduotų Lukiškių kalėjimo pastatų komplekse. Memorialinių kompleksų (ypač Holokausto) formavimo pasaulinė praktika (Yad Vashem Jeruzalėje, Berlyno holokausto muziejus, Karlago muziejus Dolinkoje. Tai rodo, kad tokie centrai yra nepaprastai gyvybingi, nes atlieka švietėjišką funkciją, sukuria platformą įvairioms meninėms veikloms ir projektams.

Tai yra ilgalaikis projektas, kuris yra būtinas, nes praėjus daugiau kaip 30 metų po Nepriklausomybės atstatymo, Lietuvos visuomenė dar sunkiai  suvokia skirtumo tarp „tremtinių“ ir „politinių kalinių“. Žmonės neturi elementarių žinių apie GULAG‘ą, jo struktūrą, veikimo principus. Visiškai nieko nežinoma apie Ypatinguosius lagerius, nors būtent juose kalėjo didžioji dalis Laisvės kovotojų.Labai mažai žinoma apie pasipriešinimą politinių kalinių lageriuose (Kengyras, Norilskas, Vorkuta).

Studija pagrįsta istorinio informatyvumo ir teritorinės sklaidos principu, kuris leistų dabar veikiančius atsitiktinius istorinės atminties siužetus sujungti į vieną kultūrinę-edukacinę platformą. Labai svarbu prasminant tokias skaudžias ir svarbias istorines temas: Partizanų, Gulago, Holokausto, Tuskulėnų. Iš esmės tai yra vienas kitą papildantys siužetai, kurie gali būti įgyvendinami ir realizuojami skirtinguose kompleksuose.

Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas – diskusija. Nutarta, kad bus tikslinama ši studija. Koncepciją numatoma pristatyti visuomenei 2022 m. balandžio mėn.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Nuotraukos LGGRTC darbuotojų

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kiaules laikantys ūkininkai raginami neprarasti budrumo dėl AKM

Paskelbta

data

Nors Lietuvos kiaulių ūkiuose afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių daugiau kaip 1,5 metų nėra nustatoma, iš Europos šis virusas nesitraukia. Sausio viduryje apie pirmą šiemet AKM židinį ūkyje, laikiusiame 168 kiaules, pranešė Slovakija.

Virusas pasitvirtino ištyrus per trumpą laikotarpį nugaišusių 8 kiaulių mėginius. Toje Slovakijos teritorijoje, kurioje buvo nustatytas AKM protrūkis, fiksuojami ir teigiami ligos atvejai šernams, todėl viena iš keliamų hipotezių – AKM virusas į kiaulių laikymo vietą pateko iš užkrėstos aplinkos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Slovakijoje AKM itin skaudžiai pasireiškė 2021 m. gruodžio mėnesį, kai liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma virš 40 tūkst. kiaulių.

Lietuvoje AKM atvejai vis dar fiksuojami laukinėje gamtoje. 2021 m. virusas nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems. Rizika virusą iš miško pernešti į kiaulių laikymo vietą visada išlieka, todėl mūsų šalies kiaulių augintojai raginami išlaikyti budrumą bei atsargumą, griežtai ir atsakingai taikyti biologinio saugumo priemones savo ūkiuose. Tai vienintelė efektyvi priemonė, galinti padėti apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų ūkius nuo šios ligos atnešamų nuostolių. 

Ypač svarbu užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, o kiaulės būtų šeriamos tik termiškai apdorotais pašarais. Prie įėjimų į kiaulių laikymo vietas turi būti patiesti dezinfekciniai kilimėliai, dėvimi tik darbui tvarte skirti rūbai, persiaunama avalynė ir reguliariai naudojamos dezinfekcinės priemonės.

Ūkininkų prašoma stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę, o kilus net menkiausiam užkrečiamosios ligos įtarimui – nedelsiant informuoti veterinarijos gydytoją, artimiausią regioninį VMVT padalinį arba pranešti bendruoju nemokamu VMVT telefono nr. 8 800 40 403.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi