Socialiniai tinklai

Aktualijos

Patikslintas vietovių sąrašas, kur 2020 metais jaunos šeimos gali įsigyti būstą ir gauti subsidiją

Avatar

Paskelbta

data

Registrų centrui patvirtinus nekilnojamojo turto normatyvines vertes 2020 metams, tikslinamas vietovių, kurios nuo 2020 m. sausio 1 d. nepatenka į regiono sąvoką, sąrašas.

Naujos regionui nepriskiriamos vietovės yra Gargždai, įsikūrę Klaipėdos rajone, didžioji Tauragės miesto dalis, taip pat regiono sąvokos nebeatitinka visas Utenos miestas.

Tai reiškia, kad jaunos šeimos, pateikusios prašymus finansinei paskatai gauti nuo 2020 m. sausio 1 d., galės pretenduoti į subsidiją, įsigydamos būstą regione pagal šiems metams patikslintą vietovių sąrašą.

Valstybės subsidijoms pirmam jaunų šeimų būstui regione šiais metais skirta 10 mln. eurų, kaip ir pernai.  Atkreipiame dėmesį, kad jaunos šeimos, kurioms iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyta teisė į finansinę paskatą, galės įsigyti būstą, nurodytą prašyme. Jeigu  jaunos šeimos keis įsigyjamo
būsto adresą savo prašyme, įsigyti būstą galės tik toje teritorijoje, kurioje finansinė paskata teikiama nuo 2020 m. sausio 1 d. (žr. teritorijų žemėlapį, kur jaunos šeimos gali įsigyti būstą ir gauti subsidiją).

Primename, kad pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriuose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje.

Pagal Nekilnojamojo turto registre nustatytą 2020 metais taikomą didžiausią kvadratinio metro normatyvinę vertę, kuri siekia 1465 eurus, į finansinę paskatą galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija 512,75 eurų, nors konkretaus perkamo būsto kvadratinio metro kaina gali būti ir kitokia.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad pagal teisės aktus jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama, kurie yra ne vyresni kaip 36 metų amžiaus.  

Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:
 neauginančioms vaikų – 15 proc.;
 auginančioms 1 vaiką – 20 proc.;
 auginančioms 2 vaikus – 25 proc.;
 auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.

Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis asmuo negali būti vyresni nei 36-erių. Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų (įskaitytinai).

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Subsidija jaunai šeimai būtų išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos.  Kai būsto kreditas yra suteikiamas būstui pirkti ir statyti, arba statyti, subsidija išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių būsto statybos užbaigimą, pateikimo kredito davėjui dienos.

Sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos. Norintys gauti subsidiją turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą.

Subsidija galima ne tik Lietuvos piliečiams ir jų šeimos nariams, bet ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiams bei kitiems užsieniečiams, kurie turi ilgalaikį leidimą gyventi Europos Sąjungoje arba jiems Lietuvoje yra suteiktas prieglobstis.

Jauna šeima, kuriai suteikta subsidija pirmajam būstui regione įsigyti, negali visiškai laisvai disponuoti įsigytu nekilnojamuoju turtu: jeigu per pirmuosius 10 metų nuosavybės teisės būtų perleistos kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą.

Kaip vyksta subsidijos suteikimas – pagrindiniai žingsniai:

  1. Jauna šeima regione susiranda būstą pirkimui arba būstą pirkimui ir statybai, arba sklypą būsto statybai.
  2. Šeima deklaruoja turtą ir užpildo prašymą www.spis.lt arba tiesiogiai savivaldybėje.
  3. Savivaldybė per 10 darbo dienų suformuoja pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma nesuformuojama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Jauna šeima šį statusą turi atitikti tik prašymo pateikimo metu. Tai reiškia, kad jeigu nesant pinigų subsidijoms šeima turi palaukti kitų metų ir sutuoktiniams per tą laiką sueina 37-eri, bet prašymo pateikimo metu sutuoktiniai buvo ne vyresni kaip 36-erių metų, jie atitinka kriterijus.
  4. Kai suformuojama pažyma, jauna šeima per 15 kalendorinių dienų kreipiasi į pasirinktą kredito įstaigą.  Kredito įstaiga per 3 mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su jauna šeima. 
  5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už jauną šeimą kredito įstaigai.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Už „valdiškus“ – asmeninis seimūno laikraštis

Avatar

Paskelbta

data

Lietuviška patarlė „darbas meistrą giria“ negalioja tiems, kurie prieina prie valdiškų ėdžių. Jei rinkėjai negiria, pasigirti galima už „valdiškus“.

Seimo milijonierius „valstietis“ Aurimas Gaidžiūnas, neseniai sėdęs prie prabangaus visureigio vairo, nusprendė pataupyti – „tratina“ Seimo kanceliarijos lėšas. Politikas Radviliškio rajoną nuklojo asmeniniu laikraščiu „Seimo nario Aurimo Gaidžiūno naujienos“.

Artėjant rinkimams išsileido laikraštį

Pastarosiomis savaitėmis rajono „valstiečiai“ sukasi net sušilę. Blaškosi po namus, sukasi po turgų. Artėjant naujiems Seimo rinkimams gyventojams nemokamai dalijamas asmeninis Seimo nario A. Gaidžiūno laikraštis.

Skambiai „naujienomis“ pavadintame aštuonių puslapių laikraštyje liaupsinte liaupsinamas rajono vienmandatėje apylinkėje išrinktas baisogališkis A. Gaidžiūnas. Vien tik politiko nuotraukų – kelios dešimtys.

Leido už mokesčių mokėtojų pinigus

Jeigu atidesnis „naujienų“ skaitytojas ir suras informaciją, už kokias lėšas išleista politiko reklama – gali prireikti didinamojoje stiklo. Pasitelkus pastarąjį galima įskaityti mažytėmis raidėmis skelbiamą žinią – laikraštis išleistas už Seimo kanceliarijos lėšas. Tai yra, už mokesčių mokėtojų pinigus. Tačiau neskelbiama, kiek šis leidinys kainavo, kokiu tiražu išleistas ir kokia įmonė leido.

Visuomenės informavimo įstatymas draudžia tiek valstybės, tiek savivaldybių institucijoms turėti „personalines“ žiniasklaidos priemones. Tačiau Seimo nario padėjėjas Kęstutis Dambrauskas ginasi, girdi tai esanti informacija apie Seimo nario veiklą. Suprask, keli tuzinai politiko nuotraukų – toji informacija apie ketverius metus Seime trukusius darbus, kuriuos rinkėjai trokšte trokšta išvysti.

Politikas nėrė į krūmus

Rinkėjai turi teisę žinoti, kam jų pinigus leidžia politikai. Tačiau A. Gaidžiūnas, regis, mano priešingai.

Redakcijos šaltinių teigimu, Seimo kanceliarijos pinigai galėjo nukeliauti su „valstiečiais“ siejamai įmonei. Todėl redakcija Seimo nario el. paštu nusiuntė paprastus klausimus: kiek kainavo leidinys, kam ir kiek išleista už laikraščio leidybą – parengimą spaudai, spausdinimą, platinimą.

Atsakymo iš paties Seimo nario nesulaukta – vietoje jo sulaukta padėjėjo K. Dambrausko laiško.

„Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas mane įpareigojo Jums pateikti atsakymą į gautus klausimus. Remiantis Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punktu ne politinės kampanijos laikotarpiu skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, jų valdymo organų veiklą,

išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama per būsimą politinę kampaniją balsuoti valstybės politiko, politinės partijos ar jos nario interesais arba už tokius pranešimus yra atsilyginama ar numatoma atsilyginti nėra laikomi politine reklama“, – rašo padėjėjas.

Sužinojote, kiek kainavo politiko laikraštis? Mes irgi – ne. Klausėme apie ratus, atsakė – apie batus. Jeigu viskas atlikta skaidriai, kam slapstytis už bereikšmiškų išvedžiojimų?

 Seimo narys „valstietis“ Aurimas Gaidžiūnas artėjant rinkimams rajoną nuklojo asmeniniu laikraščių, kurį išsileido už Seimo kanceliarijos lėšas.

Panašu, kad ekskliuzyvinį visureigį įsigijęs Seimo narys žaliasis „valstietis“ A. Gaidžiūnas nusprendė pataupyti savo reklamai – jai naudoja mokesčių mokėtojų pinigus.

‚,Radviliškio krašto“ informacija



Skaityti daugiau

Aktualijos

Radviliškio konservatoriai – vėl teismų verpetuose

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio konservatoriai, su meru A.Čepononiu priešakyje, ne vienerius metus mynę teismų slenkstį, vėl atsidūrė teisėsaugos akiratyje. Šį kartą Temidė vėl  kirto ūkininkui G.Žilėnui.

Skundas atmestas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžio ir nuteistųjų kasacinius skundus atmetė.

Aukščiausiasis Teismas buvusį Seimo narį Vitą Matuzą dėl bendrininkavimo, piktnaudžiavimo nuteisė trejų metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

Ir kitiems nuteistiesiems šioje baudžiamojoje byloje laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams. Buvusio Seimo nario sutuoktinė Danutė Matuzienė pripažinta kalta dėl bendrininkavimo, piktnaudžiavimo, jai subendrinus bausmes skirtas 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimas. Moteriai teks sumokėti ir 7980 eurų baudą. Buvusio Seimo nario žmonai bausmės buvo subendrintos, nes tai nebe pirmasis apkaltinamasis nuosprendis. D. Matuzienė jau anksčiau buvo pripažinta kalta dėl pasikėsinimo apgaule gauti subsidiją Žilvyčių kooperatinei bendrovei, kreditinio sukčiavimo, dokumentų klastojimo.

Buvusiam akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ vadovui Vytautui Šidlauskui, pripažintam kaltu dėl piktnaudžiavimo, paskirta dvejų metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

„Žilvyčių“  kooperatinės bendrovės valdybos pirmininkas Gintaras Žilėnas pripažintas kaltu dėl bendrininkavimo, piktnaudžiavimo, jam paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Juridinis asmuo – „Žilvyčių kooperatinė bendrovė“ – pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo, jai paskirtas likvidavimas.

Buvęs „Panevėžio energijos“ darbuotojas Stanislovas Raipa nuosprendžio neskundė. Jis ankstesnių teismų sprendimais buvo pripažintas kaltu dėl bendrininkavimo, piktnaudžiavimo, paskiriant dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Visiems nuteistiesiems teks sumokėti po 376 eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Samdė partietį

Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu valstybinį kaltinimą palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai. STT Panevėžio valdybos pareigūnai išsiaiškino, kad akcinėje bendrovėje „Panevėžio energija“ buvo neskaidriai vykdomi viešieji pirkimai, kurių vertė siekė apie 5 mln. eurų. Teismas konstatavo, kad nuteistieji bendrininkavo piktnaudžiaudami per AB „Panevėžio energija“ organizuotus viešuosius pirkimus, o nusikalstamas veikas organizavo buvęs Seimo narys Vitas Matuzas. Pirkimai buvo suorganizuoti taip, kad juos laimėtų „Žilvyčių kooperatinė bendrovė“.

G. Žilėnas teismuose – ne naujokas

Norime priminti, kad ūkininkas G. Žilėnas teismų slenkstį mina jau ne pirmą kartą. Šiaulių apygardos teisme buvo  nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai korupcija buvo pateikti 9 asmenims ir vienai įmonei. Ši baudžiamoji byla teismui buvo perduota dar 2014 metų balandį, o pradėta nagrinėti kitų metų birželį.

Byloje dėl pastatų rekonstrukcijos kaltinimai buvo pareikšti devyniems fiziniams ir vienam juridiniam asmeniui. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai teigia nustatę, kad vieno iš Radviliškio miesto kultūros centro pastatų rekonstrukcijos bei Radviliškio rajono Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios restauravimo darbų konkursus laimėjo finansinių problemų turėjusi bendrovė. Jos akcininkai konservatoriai Aloyzas Juodis ir Gintaras Žilėnas buvo ir Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariai, turėję kontroliuoti šį juridinį asmenį. Šioje byloje jiems taip pat buvo pateikti kaltinimai.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019