Socialiniai tinklai

Aktualijos

Paauglystė – savęs identiteto krizė. Kaip suprasti paauglius?

Avatar

Paskelbta

data

Paauglystė – sudėtingas vaiko raidos etapas. Maištavimas, savęs pažinimas ir savojo paieškos – psichologai šį gyvenimo tarpsnį vadina identiteto krize. Kuo paauglystė ypatinga, kada ji prasideda, kaip ją išgyvena vaikas, ką turi suprasti ir žinoti tėvai?

Apie (ne)tobulą paauglystę kalbamės su Vaiko teisų apsaugos tarnybos psichologe Zita Aleksandravičiene.

  • Kas yra paauglystė, kuo ypatingas šis laikas?

Šiandien paauglystė stipriai „pajaunėjusi“ tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai – ji prasideda 9–10 ar, vėliausiai, 11-ais vaiko gyvenimo metais.

Šis etapas kelia daug rūpesčių, nes vaiko gyvenime vienu metu vyksta daugybė skirtingų procesų: fiziologinių, psichologinių, socialinių. Kūne vyksta daugybė pakitimų, kurie sukelia ne visada malonius pojūčius – gali pablogėti savijauta, kristi imunitetas, sutrikti hormonų pusiausvyra, vidiniai organai patiria įtampą dėl sparčiai augančio kūno. Šie, ne visada malonūs pojūčiai, paskatina ar paspartina ir psichologines problemas.

Smegenyse taip pat vyksta pakankamai rimti pokyčiai – formuojasi naujos jungtys, aktyvuojasi arba nyksta kitos. Paprastai tariant, įsivaizduokite, kad paauglystėje su smegenimis įvyksta savotiškas perkrovimas – tarsi koks „Lego“ statinys jos išardomos, bet dar nesurinktos iš naujo. Šiuo metu vaikui tampa sunku kritiškai vertinti ar numatyti savo elgesio pasekmes – būtent už prognozavimą, kryptingumą, tikslingumą atsakingos smegenų sritys vystosi lėčiausiai ir sudėtingiausiai.

  • Paauglystė dar skirstoma į keletą etapų, kurių kiekvienas turi tam tikrą skiriamąjį bruožą. Kokie jie?

Paauglystę galima vadinti ir identiteto krize, kada vyksta suvokimas, kas aš esu, kokie mano poreikiai, mano ribos, norai ir vertybės. Visą paauglystės laikotarpį galima suskirstyti į tris etapus.

•   Ankstyvoji paauglystė, arba kitaip – pradžia. Ji prasideda  11-13 vaiko gyvenimo metais. Šiam tarpsniui būdingas sumažėjęs domėjimasis tėvų siūloma veikla, atsiranda elgesio sunkumų. 

•   Vidurinioji paauglystė, arba kitaip – pikas, tai 15-16 gyvenimo metai. Šiuo periodu tarsi užprogramuoti yra konfliktai su tėvais, ryškiai išgyvenami emociniai ir elgesio sunkumai.

•  Vėlyvoji paauglystė, arba kitaip – pabaiga. Ji vidutiniškai apima 16 – 18 gyvenimo metus, tačiau gali tęstis ir iki 21-erių ar ilgiau. Šis periodas – tai tėvų patarimų ir vertybių perkainavimas.

Paauglystė tapatinama su iššūkių laikotarpiu, kurį turi įveikti ir vaikai, ir tėvai. Ką svarbu žinoti ir suprasti?

Paauglystė – pokyčių metas. Vaikui nelengva juos išgyventi, o tėvams – tinkamai reaguoti ir išlaikyti artimą ryšį. Tėvų ir paauglių santykiai tampa tarsi amerikietiški kalneliai – vieną dieną jie patys geriausi draugai, kitą – vienas kitą ignoruoja, o trečią – pykstasi, negalėdami surasti kompromisų. Reikia pripažinti, sunku išlaikyti ryšį su tuo, su kuriuo kuriamas santykis yra paremtas įtampa, baime, nepasitikėjimu ar pagarbos trūkumu. Todėl tėvams svarbu atsisakyti išankstinių nuostatų ir pasistengti į kiekvieną problemą, konfliktinę situaciją žiūrėti iš kelių perspektyvų. Neužmirškite – paauglys tą pačią situaciją gali interpretuoti visiškai kitaip, nei jūs.

Paaugliams reikalingi ne tobuli, o mylintys ir palaikantys tėvai. Kiekvienam suaugusiajam naudinga suprasti, kad tikroji sėkmė auginant vaikus – sukauptų žinių bagažas ir nuolatinis judėjimas pagarbių santykių tarp visų šeimos narių link.

  • Minėjote, kad svarbu išlaikyti tarpusavio ryšį su vaiku. Ką patartumėte tėvams, kaip tai padaryti?

Vienas didžiausių iššūkių tėvų ir vaikų santykiuose – suaugusiųjų pagarbos stoka vaikams. Kartais tėvai pamiršta, kad paauglys jau asmenybė.

Kalbėkitės. Kalbėtis su vaikais būtina! Svarbu ne tik žinoti, ką pasakyti, bet ir kaip kalbėtis. Vieniems geriau kalbėtis prie arbatos puodelio, kitiems – kartu sportuojant, dar kitiems – drauge keliaujant, todėl svarbu atrasti kiekvienam priimtiniausią būdą. Jei visgi susikalbėti nepavyksta, liaukitės smalsauti ir turėkite kantrybės. Galima paaugliui pasakyti, kad nerimaujate ir norėtumėte žinoti, kas vyksta, tačiau jo nespauskite. Tikėtina, ateis laikas, kai pokalbis natūraliai ims rutuliotis. Bendraudami atsisakykite kritikos: gerai – blogai, teisingai – neteisingai. Tapkite klausytoju, o ne vertintoju.

Kartais nutinka taip, kad susikalbėti taip ir nepavyksta, tada svarbu išdrįsti pagalbos kreiptis į specialistus. Jie padės įvertinti situaciją ir rasti reikalingus atsakymus. Svarbu pastebėti, kad specialisto kabinete laukiama visa šeima, nes bendra atmosfera, bendravimo, konfliktų sprendimo būdai lemia paauglio emocinę savijautą ir elgseną. Darbui ir pokyčiams turi ruoštis visi.

  • Bendravimas – gerų santykių su vaiku raktas. Kuo ypatingas bendravimas su paaugliu?

Bendraudami su paaugliu nebijokime pripažinti savo klaidų: nei praeities, nei dabartinių. Tai gali jus suartinti, didinti pasitikėjimą, padėti kurti atvirus santykius. Žinojimas, kad ir tėvams nebuvo lengva, supratimas, kad ir jie išgyveno, panašiai jautėsi, vaikui suteikia vilties – atsiskleisti tampa saugu. Tiesa, pradžioje paauglys linkęs patikrinti atvirumo ribas – ar bus suprastas, ar nesusilauks kritikos, ar bus skirta pakankamai laiko įsigilinti ir suprasti jo situaciją, ar besąlygiškai priims ir palaikys. Tam būtina tapti mylinčiu, smalsiu, kantriu, dėkingu, lanksčiu, ieškančiu, kuriančiu, atleidžiančiu, pasitikinčiu tėvu…

  • Paaugliai linkę pabrėžti, kad jie nebe vaikai. Ar turi likti taisyklės, ar privalo jų laikytis?

Paauglystė – laikotarpis, kai jaunuoliams vis svarbesni tampa draugai. Neapsigaukite, svarbūs išlieka ir tėvai. Pastarųjų užduotis – atsižvelgti į paauglio poreikius, tokius kaip saugumas, pripažinimas, pasitikėjimas. Svarbu suvokti, kad paaugliui reikalingos laisvesnės, lankstesnės taisyklės, tačiau jos turi išlikti ir vaikas turi suprasti, kas gali nutikti, jei jos bus laužomos. Reikėtų nepamiršti, kad paauglys dar nėra suaugęs asmuo ir jam reikalingos ribos, padėsiančios jaustis saugiai.

Tarp paauglių tėvų stipriai paplitę du kraštutinumai – visiška paauglio gyvenimo kontrolė arba visiškas nesikišimas. Kai tėvai tampa kontroliuojančiais, tuomet reikia arba paklusti, arba išmokti gudriai meluoti – prarandama bet kokia galimybė atviram kontaktui.

Kitas kraštutinumas, jei tėvai absoliučiai nereaguoja į vaiko elgesį – mums tas pats, kas su tavimi darosi. Tokiu atveju, kai vaikas jaučiasi blogai ar papuola į pavojų, niekas šeimoje to nepastebi. Kitas beribės laisvės minusas – kai vaikas neturi kontakto ir konfliktų su tėvais, jam nėra aišku, kaip brėžti savo ribas. Paauglys neturi galimybės mokytis pykti, ginčytis, ginti savo nuomonę. O jis turi išmokti laikytis savo, kai nori ne to paties, ko kiti ir dėl to nežlugti. Turi visi mokytis susitarti, elgtis savaip, pasipykti ir rasti sprendimą.

  • Beveik chrestomatinis paauglystės pavyzdys – paauglių maištas prieš tėvus. Kodėl jis kyla?

Supraskime, ateina metas, kai vaikas turi atsiskirti nuo tėvų. Natūralu, jog šis atsiskyrimas yra abipusiai skausmingas. Šiuo laikotarpiu paauglys nustoja idealizuoti tėvus. Jis pradeda į juos žvelgti kitomis akimis. Paaugliui nukrenta idealizmo akiniai ir jis prieš save mato nelabai jaunus, nelabai gražius, dažnai, nelabai išmanančius žmones, kurie neša buities naštą, ne visada išmano naujoves, pasitenkina siauru draugų ratu. Vaikas pradeda skeptiškai žvelgti į tai, kuo ir kaip gyvena jo tėvai. Gali atsirasti net atmetimo, atstūmimo reakcijos. Tuo pačiu paauglys brėžia savo ribas – neprisileidžia tėvų prie savęs, nebesidalina tuo, kas vyksta jo gyvenime, ką galvoja. Tėvams sunku paauglį paveikti emociškai. Anksčiau žinoję kaip savo vaiką pralinksminti ar nuraminti, tėvai priversti susitaikyti su tuo, kad tai nebeveikia. Kai gyvenime vyksta asmeninė drama, paaugliškas maištas, nuotaikų kaita, visi tėvams įprasti būdai pralinksminti, nukreipti mintis nebepadeda. Todėl paaugliui šiuo sunkiu periodu tenka susikoncentruoti arba į save, arba į draugus.

Tėvų užduotis – likti savimi, nepamesti galvos ir vaiko gyvenime palikti vietos rizikai. Egoistiškai norėdami absoliutaus saugumo, tėvai užkerta galimybes bet kokiai savarankiškai vaiko veiklai. Svarbu pabrėžti pagrindinę taisyklę paauglio tėvams – išmokti tvarkytis su savo baimėmis dėl vaikų. Kur kas didesnį dėmesį jūs turėtumėte skirti tam, kad santykiai su vaiku būtų grįsti tarpusavio pasitikėjimu ir tėvai būtų tie, pas ką vaikas skubės, kai jam bus sunku.

Psichologė išskyrė tris esmines taisykles, kurios gali tapti raktu į sėkmingą bendravimą su paaugliu:

• bendraudami visada pasidalinkite argumentais, kodėl vienaip ar kitaip mąstote, jaučiatės ir elgiatės.

• suteikite laisvės paaugliui spręsti, o po to kartu aptarkite patirtį – ką vertingo paauglys suprato, išmoko, kokie klausimai jam kilo.

• stiprinkite tarpusavio ryšį dalyvaudami paaugliui maloniose veiklose, drąsinkite jį siekti savo tikslų ir skirkite individualaus dėmesio veikdami kartu ką nors įdomaus.

Rūta Karčiauskienė

Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Panevėžio ir Utenos apskrityse

Mob. tel. 8 614 71038

El. p. ruta.karciauskiene@vaikoteises.lt

Vasario 16-osios 60, Panevėžys

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Būkime budrūs

Avatar

Paskelbta

data

Lietuviai, vieningi, jau niekada nebebus. Nes mes, vakarų „ demokratijos“ esame suskaldyti ir sugadinti iki koktumo. Tačiau, pabandyti, kažkiek palengvinti savo gyvenimus, nors savo savivaldybėse, galima ir būtina. Pasauliui einant iš proto, vietinė valdžia – eina kartu su juo. Radviliškio aukščiausia valdžia – Meras. Todėl, sakau marš, į jo rinkimus. Kad paskui nereikėtų piktintis, jog ligoninėje, pacientai, ryte randami iškritę iš lovų – negyvi. Ir dar su smurto žymėmis. O prokuratūra, randa tą teisybę… kokią randa.

LR valdžia, vykdo aukščiau stovinčios valdžios: Briuselyje, Vašingtone, Vatikane, nurodymus. Demokratijos širma, pandemija, banguojantis karantinas – tik laikinas akių dūminimas „apatiniams tautos stalčiams“. Kad iš „durnių avilio“, neskausmingai, išimti visą „durnių medų“. Kas šlykščiausia – su šypsenomis politiniuose veiduose. Visi paruošiamieji, tautos egzekucijai darbai, atliekami prisidengiant gerais norais. Tam ir reikalingas, gyventojų judėjimo ribojimas ir kontrolė. Tam ir išleidžiami, sugriežtinti įstatymai, pažeidžiantys visos tautos Konstituciją. Kad pateisinti ir supaprastinti, patekimo į beteisių piliečių namus ir kitas jiems priklausančias patalpas, karinei policijai. O kur dar Stambulo konvencijos „nauda ir grėsmes“?

Komendanto valanda, reikalinga, kad žingeidieji, smalsūs žiopliai, nelįstų ir nematytų to, ko valdžia nenori rodyti. Priedanga – Covid 19. Antsnukis-kaukė – vergo ženklas. Kaip fašizmo laikais, Dovydo žvaigždė – kiekvienam žydui ant krūtinės ir nugaros. Taip, nubrokuotų didvyrių tauta, pratinama būti paklusnia. Kol kas, net dideli ponai, kartu su visais, vaidina BENDROS LYGIAVOS spektaklyje. Kad, iki tam tikro laiko, atrodytų, jog katės – kartu („išvien“) su pelėmis.  

Valstybinis „Osvencimas“ jau vyksta. Kol kas dar saikingai individualiai. Ligoninėse, plaučių ventiliavimo aparatais ir dujomis. Kodėl mirę, tariamai nuo Corono viruso, deginami? Todėl, kad mes, 30 brandaus kapitalizmo metų, esame šeriami „E“ priedais. Tie konservantai ir oksidantai – neleidžia ilgą laiką gesti (pūti) produktui. Todėl, gulėtume, Lietuvos žemėje, 50-80 metų – švieži kaip agurkėliai. Žemė brangi, o pensininkų-kumečių kailiukai – beverčiai. Tam ir sugalvotas greitos likvidacijos būdas. Lietuvoje anksčiau nepraktikuotas. Vakarų sugalvotas ir įgyvendinamas – rezervato tipo valstybių gyventojų sąskaita. Einant į auksinį milijardą – visos priemonės pateisinamos. Kultūros ir papročių nelieka. Tik  iškraipymai, perrašymai, atnaujinimai ir religiniai reliktai. Tariamai turintys įstorinę-politinę vertę.

Valdžia – tai Seimas. Nori dirbti Seime su slapta medžiaga, turi pasirašyti, kad jos neviešinsi. Ratas užsidaro. Tai, kas sukuriama TEN, neturi būti viešinama ČIA. Draugų, kaipo tokių, nebelieka. Kiekvienas politikas stengiasi išsaugoti savo ir savo artimųjų „monopolį“. Grupuojamės į savus ir daugkartiniam panaudojimui tinkamus patarnautojus… Įstojus į ES, buvo įjungtas kontrolės ir susinaikinimo laikrodis. Klestėjusi, savarankiška LTSR – tapo JAV provincija-prostitutė. Vergė, nuosavybė, baudžiauninkė ponų – prieš, ir DTK metu, išbėgusių už Atlanto, kad sugrįžę, – suvestų kapitalistines sąskaitas + su visais dividendais.

Žemė, miškas, vanduo – viskas aišku. Skaudu, kad pasenę, valstybei sveikatą atidavę žmonės – tapo našta. Svetimo daržo sodinukų niekas karšyti nenori. Todėl, „tarybinės sėklos“ – labai nepatogus, sugadintas, idėjinis balastas. Šito rašinio parašymą, paskatino artėjantys Radviliškio miesto mero rinkimai. Dabartinėje, Lietuvos ir lietuvių valdymo situacijoje, strategiškai gudriai, sugalvotas ir patvirtintas: kontroliuojamas balsavimas, vadinamas INTERNETU. Kaip aš mėgstu sakyti: „Nesvietiškai patogu! Visiška šešėlinė spec. tarnybų kontrolė. Visą juodą darbą atlieka serverių administratoriai ir moderatoriai. Rinkiminės komisijos vadovas, tik uždeda, reikalingą valdžiai, planinę rezoliucija… Tai labai panašu į išsilaipinimą Mėnulyje. Kalbų daug, o niekas nieko įrodyti negali. Pakalbės, padiskutuos, virtuvėse pasipiktins, ir nurims. Todėl, mes, pandemiškai kaukėti lietuviai, neabejokime, ir vėl paliksime ant mums užsakyto ledo. Kačių ir pelių – valdžios su rinkėjais, žaidime, kitaip ir nebūna.

Reklaminė demokratija – ta pati pandemija, tik kas keturi metai. Rinksime Merą: internetu, ar atėjęs į apylinkę – „pilietinio apsiplunksnavimo“, politinio subrendimo reikalas. Jeigu būsimai miesto galvai dar tiktai 40-50 metai, vadinasi, jis – naujos lietuvių nulietuvinimo eros išvarža. Toksai, naujai iškeptas buržua, fiziškai nežino, negali ir neturi gyvenimiškos patirties. Be formuliarais sufabrikuoto išankstinio nusistatymo, jam, neįmanoma: sulyginti ir natūraliai įvertinti, visos lietuvių tautos, istorijoje paliktų, tarybinių ir dabartinių provėžų skirtumo. Tokiu atveju, labai sunku, nešališkai lyginti: „To kas buvo, su tuo kas yra“. Neįmanoma matyti visos, pereinamojo laikotarpio naudingumo ir žalingumo paletės. Todėl, bus vadovaujamasi tik ta jos dalimi, kurioje kandidatas išdygo ir priaugo politinio svorio. Vėl gi, – teritorija ta pati. O dirva dirvai – nelygu!

Tai, ką įkalė, Sorošo užprogramuota: ponų-vasalams mokykla – tą tiesą, tas sąvokas, jaunas žmogus ir turi, ir moka, ir žino. Tą, jis į permainų laukiančią aplinką ir spinduliuoja. Tuo jis ir neįdomus. Mobilieji telefonai – blogi sufleriai, bet užtat koks kontrolinis pliusas… Miškas žinoma kertamas, vanduo teršiamas, vaikai atiminėjami ir pradanginami. Seneliai nugydomi, šeimos – pervadinamos į dviejų žmonių bendrą ūkį. Iškrypėliška, tos pačios lyties atstovų meile, niekas nebesibodi. Net ir narkotikų legalizavimas, vienoje iš daugiausiai alkoholio suvartojančioje valstybėje – tapo norma. Marazmas visiškas. Todėl, tiktai SUAUGĘS ir patyręs Meras, keletui metų, dar gali pratęsti Radviliškio ir radviliškiečių agoniją. Bendramoksliai, bendradarbiai, kaimynai, – būkime budrūs. Nors ir esame sugadinti buitinės infrastruktūros patogių privalumų. Užprogramuoti: nepajudinant piršto – tikėtis permainų. Nepatingėkime, rinkimų dieną, nunešti geno modifikuotos civilizacijos pripumpuotų sėdynių – į balsavimo apylinkes. Geriau ma-ažas, nuosavas koziris girioje, negu sufabrikuota rinkiminė kapituliacija internetu.

Antanas Stugys 

2021

Skaityti daugiau

Aktualijos

Radviliškio rajone kuriama nauja verslo struktūra – „kišeniniai“ verslininkai

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pateiki tvirtinti naujo verslo darinio – Radviliškio rajono savivaldybės verslo tarybos nuostatai ir sudėtis. Pagal šiuos nuostatus, į šią Tarybą įeitų: savivaldybės mero vienas deleguotas atstovas; savivaldybės administracijos direktoriaus vienas deleguotas atstovas; visuotinės apklausos būdu išregistruotų savivaldybės duomenų bazėje ir turinčių balso teisę Radviliškio rajono savivaldybės verslo subjektų išrinkti devyni atstovai: 3 labai mažo (iki 10 darbuotojų) verslo atstovai; 3 mažo (10- 49 darbuotojų) verslo atstovai; 3 vidutinio ir stambaus (virš 50 darbuotojų) verslo atstovai.

Kuriama ketvirta struktūra, susijusi su verslu

Ar tokia Verslo taryba reikalinga rajonui, abejonių kilo Tarybos nariui Gediminui Lipnevičiui. „Matau, jog vyksta  nelabai geri dalykai – rajone jau kuriama ketvirtoji struktūra, susijusi su verslu: jau turime Trišalę tarybą, Vietos veiklos grupę, Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo komisiją. O dabar norima įkurti Verslo tarybą prie savivaldybės. Savivaldybės administracija jau dabar  apsistačiusi „kišeniniais“ verslininkais, iš kurių paslaugas perka brangiau nei yra rinkos kaina. Kokia nauda iš to radviliškiečiams?“ – žodžių „į vatą nevyniojo“ Tarybos narys.

Tarybos nariui iškilo klausimas, kodėl į naujai kuriamą Verslo tarybą nėra kviečiamos asocijuotos verslo struktūros kaip juridinis vienetas ir jis pasiūlė šį punktą įtraukti į sprendimo projektą. Jam paantrino Tarybos narė Z. Žvikienė, kurią taip pat nustebino, kodėl  nenorima, kad  oficialiai registruotos verslo struktūros dalyvautų  naujai  kuriamoje Verslo taryboje.

Pasiteiravome ir vicemero M. Pauliuko, kodėl asocijuotos verslo struktūros nėra kviečiamos į Verslo tarybą. Pasirodo, vicemeras apie tokias struktūras nieko nežino, cituojame: „Radviliškio rajono savivaldybės administracija neturi oficialios informacijos apie asocijuotos verslo struktūros narius. Šiuo metu Radviliškio rajono savivaldybės tarybai svarstyti pateikto sprendimo dėl Verslo tarybos projekte numatyta, kad pretenduoti į Verslo tarybą galės visi Radviliškio rajono savivaldybės verslo subjektai ar jų įgalioti atstovai, nepriklausomai nuo to, kokios asociacijos nariai jie yra“. Tokiu savo atsakymo  vicemeras M. Pauliukas nustebino Tarybos narius –  neva jis nežino nei Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, nei „Radviliškio verslininkų asociacijos“. Ar tikrai nežinojime problema? Radviliškio verslininkai mano, jog probema kita –  bijomasi, kad ateis  stiprios  struktūros, kurių nepavyks  „tampyti už virvučių“.

Tarybos nario G. Lipnevičiaus iškeltą klausimą, jog Radviliškio rajono savivaldybės verslo tarybos nuostatai nėra iki galo paruošti tinkamai, savo atsiųstame rašte patvirtino ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius A. Jonuška. Jis nuostatų rengėjams pateikė šiuos pasiūlymus:

1. Siūlome Verslo tarybos sudėtyje numatyti verslo asocijuotų struktūrų, tai yra, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovavimą. To pačiu atsisakyti personalinės sudėties, visos ar dalies, tvirtinimo. Organizacija užtikrina dalyvavimą ir tai nereikalauja sudėties patvirtinimo.

2. Kviečiame numatyti aukščiausių savivaldybės ir verslo organizacijų dalyvavimą Verslo tarybos darbe. Tai svarbu betarpiškam nuomonių išklausymui ir diskusijai.

3. Siūloma nenaudoti balsavimo procedūros Verslo tarybos darbe, o numatyti klausimų aptarimą ir nuomonių formavimą konsensuso pagrindu. Sprendimų priėmimas yra rajono savivaldybės tarybos prievolė.

4. Teikiame siūlymą atsisakyti kai kurių biurokratinių procedūrų, kaip veiklos planai, ataskaitos, apsiribojant pasiūlymų įforminimu ir paviešinimu.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei „Radviliškio verslininkų asociacija“ yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį ir, redakcijos žiniomis, jau daugelį metų sėkmingai kartu dirba.

Kodėl  išstumiami  ir Tarybos nariai?

Tarybos nariui G. Lipnevičiui taip pat iškilo klausimas, kodėl į Verslo tarybą nekviečiami Tarybos nariai – juk jų tarpe taip pat nemažai verslininkų.
„Jeigu Tarybos narys matys, jog svarstomu klausimu kertasi visuomeniniai ir privatūs interesai, jis visada galės nusišalinti, todėl siūlau leisti Verslo taryboje dalyvauti ir Tarybos nariams“,- sakė G. Lipnevičius.

Į šį jo pasiūlymą nebuvo atsižvelgta, nes, pasak nuostatų kūrėjo, taip siekiama šioje verslo struktūroje išvengti politikavimo. Šis jauno administracijos direktorės pavaduotojo Justino Pranio  atsakymas prajuokino Tarybos narius ir nuskambėjo siūlymas, kad tada Verslo taryboje  neturėtų dalyvauti ir partijų nariai.

Nors projekto rengėjas J. Pranys Tarybos narius įtikinėjo, kad Verslo tarybos veikloje galės dalyvauti ir asocijuotos verslo struktūros, tačiau jos į šį sprendimo projektą buvo „pamirštos“  įtraukti.

Tarybos nariai, daugiausia konservatorių ir „valstiečių“ partijų narių balsais, nutarė tvirtinti Verslo tarybos sudėtį be asocijuotų verslo struktūrų.  

Radviliškio rajonas verslui patrauklus, bet investuotojų neatsiranda…

Lieka labai didelis klausimas, ar naujoji Verslo taryba sugebės išjudinti rajone merdintį verslą. Nors vicemero M. Pauliuko nuomone, rajonas verslui yra patrauklus. Redakcijai pasiteiravus, dėl kokios priežasties iki šiol jokia verslo įmonė neįsikūrė laisvoje ekonominėje zonoje Šeduvoje, vicemeras nesugebėjo atsakyti, tik pasakė, jog „numatyta pramonės zona yra potencialiai patraukli verslo įmonėms. Yra skelbiami nuomos aukcionai bei ieškomi potencialūs investuotojai“.

Ilgokai ieškomi tie investuotojai – jau spėjo prabėgti keleri metai. Prieš rinkimus M. Pauliuko kolega konservatorius meras A. Čepononis žadėjo sukurti net 1000 darbo vietų, tačiau, kaip ir reikėjo tikėtis, sukūrė … 0.
Į klausimą, kodėl Radviliškio rajonas verslininkams nėra patrauklus, vicemeras ir vėl galimai „pasekė pasakėlę“, cituojame: „Radviliškio rajonas yra pakankamai patrauklus tiek užsienio, tiek Lietuvos verslininkams.

Galima matyti, kad Radviliškio rajonas užima specifinę verslo sritį, kurią ir vertėtų dar labiau aktyvinti“. Tačiau, kad su verslu yra problemų, patvirtino administracijos direktorė J. Margaitienė, kuri prisipažino, kad per aštuonerius metus jos vadovavimo  savivaldybės administracijai, ji  verslo investuotojų paiešką priskyrė prie nepadarytų darbų.

Manome, aštuoneri metai – pakankamas laiko tarpas  problemai spręsti, bet  problema, pasirodo, buvo  „neįkandama“  nei A. Čepononiui, nei M. Pauliukui, nei J. Margaitienei.

Ar  išsirinkus naują merą pavyks pritraukti investuotojų į rajoną, sukurti naujų darbo vietų, kas nepavyko iki šiol esantiems vadovams, parodys laikas.

Jonas Petrikas

Skaityti daugiau

Skaitomiausi