Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

P. Gražulis: „Esu nuodėmingas ir klystantis žmogus“

Avatar

Paskelbta

data

Rugpjūčio 5 d. „Kavos popietėje“, „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, bendruomenės pirmininko bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi  Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, LR  Seimo narys Petras Gražulis.
„Konservatoriai sunaikino Krikščionių demokratų partiją“
Seime esate pozicijoje ar opozicijoje?“- pokalbio pradžioje svečio paklausė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
„Atsakysiu filosofiškai – kiekvienas politikas turi savo pažiūras. Šiandien galiu pasakyti, kad „valstiečiai“ daro klaidų, tačiau nėra už juos geresnės bei sąžiningesnės politinės jėgos, todėl visuose sprendimuose juos remiu.  Kai „valstiečiai“  Seime gavo daugumą, mano pirmi žodžiai jiems pasakyti buvo: „Jus skaldys, bandys į kelias frakcijas suskaldyti ir tai darys prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su konservatoriais“. Ir tai vyko, vyksta ir šiandien. Jiems pavyko po vieną kitą Seimo narį „atskelti“ – Matelį, dabar ir Bakas išėjo, pas socialdemokratus išėjo Dovilė Šakalienė. Tačiau sudraskyti tos partijos nepavyko. Mačiau, kaip konservatorių buvo sudraskyta Darbo partija, mačiau, kaip Valinsko partiją konservatoriai sudraskė. Konservatoriai sunaikino ir Krikščionių  demokratų partiją. Gaila, kad Radviliškio rajono meras yra konservatorius – jis buvo vienas iš tų, kurie prisidėjo prie Krikščionių demokratų partijos perdavimo konservatoriams. Degutienė, Kubilius, Saudargas, Stundys, Čepononis buvo pagrindiniai Krikščionių demokratų partijos perdavėjai – jie vedė derybas. Matydamas tokią situaciją, gerbiu „valstiečius“, nes juos bando suskaldyti konservatoriai. Pats labai kenčiu, už kiekvieną savo nuodėme esu persekiojimas. Aš juokauju – žmonės apie mane žino daugiau nei aš pats. Išpūstas didžiulis burbulas, nes esu labai neparankus politikas – neprisitaikau prie jokios sistemos – nei prie sovietinės, nei prie Grybauskaitės konservatorių politikos“,- atsakė P. Gražulis. 
Biografijos faktai
„Jūsų biografija įspūdinga, gimėte net 15 vaikų šeimoje“,- P. Gražulio biografijos faktą paviešino bendruomenės pirmininkas.
„Mūsų šeimoje gimė 16 vaikų, vienas mažas mirė, augau gausioje patriotinėje, krikščioniškoje  šeimoje. Brolis Juozapas, buvęs Lietuvos kariuomenės kapelionas, jau miręs, jį numarino konservatoriai, konkrečiai Juknevičienė. Jis buvo jautrios sielos žmogus, vienas iš tų, kurie atkūrė Lietuvos kariuomenės ordinariatą – teikė įstatus, įstatymų pataisas, dėjo dideles pastangas. Mes su juo kartu gyvenome pas mane bendrabutyje Vilniuje. Deja, kai Krašto apsaugos ministre tapo Juknevičienė, prasidėjo užsakomieji straipsniai, brolio puolimas. Jam patariau trauktis, sakiau, kad jį konservatoriai suės. Jis nesitraukė, neatlaikė puolimo ir neatlaikė širdis. Aš esu stipresnis – esu daug daugiau puolamas, bet, kaip matote, esu dar gyvas“,- sakė politikas.
Apie suskystintų dujų terminalą
„Kokia jūsų nuomonė apie mūsų laivą „Independence“ ?“,- pasiteiravo Seimo nario G. Lipnevičius.
„Suskystintų dujų terminalas, manyčiau, yra sveikintinas dalykas, tačiau viską reikėjo daryti skaidriai ir nepastatyti tris kartus brangiau laivo nei jis kainuoja. Suskystintų dujų terminalo idėją atnešė Lubys ir norėjo kartu su valstybe jį statyti, bet yra įvairių versijų ir kalbų. Lubys daug žinojo apie įvairiausias aferas ir šiuo metu yra po žeme, kad nekalbėtų apie suskystintų dujų terminalo daromas įvairias aferas. Aš manau, kad  šio terminalo nuoma kainuoja tiek, kad galėtume pastatyti du naujus laivus. Tokiai politikai negalima pritarti. Reikėjo viską daryti skaidriai. Dabar Mergelių salose atidarytos kažkokios sąskaitos, ten eina pinigai, už dujas kainos yra fiksuotos, mokame už dujas brangiau nei mokėtume be šio terminalo. Šis terminalas yra reikalingas, bet reikėjo dujas pirkti rinkos kaina. Dar praeitą kadenciją Butkevičius bandė persiderėti, kad tos dujos būtų rinkos kaina, bet nepavyko to padaryti – nuperkamų dujų kiekį pavyko išdėstyti ilgesniam laikotarpiui. Laivas – didelė žala mūsų valstybei, iš šio projekto kažkas labai pasipelnė. Šis projektas yra  konservatorių ir buvęs premjeras Kubilius kartu su buvusiu energetikos ministru Sekmoku padarė šitą aferą.  Konservatoriai tada turėjo daugumą. Ir šiuo metu konservatorius palaiko žiniasklaida. Nors kalbama, kad žiniasklaida yra laisva, tai netiesa. Jūs nežinote, kas ją valdo. Sovietmečiu buvo paprasčiau – žinojome, kas valdo žiniasklaidą, buvo KGB, „Glavlitas“. Šiandien viskas pridengta. Kartais   parašo „Respublika“, „Lietuvos rytas“, bet jie turi bylas. „Lietuvos rytas“ nuvarytas į bankrotą, nes negalima turėti kitokios nuomonės kaip konservatoriai. Grybauskaitė per 10 metų sustatė STT vadovus, prokurorus, kurie dar ilgą laiką bus, darys didžiulę įtaką mūsų gyvenimui. Ar nematote, kad daugelis bylų yra kurpiamos? Pavyzdžiui, suskystintų dujų terminalo bylos nėra, už atominės elektrinės uždarymą rusų kompanijai mokėjo 40 mln. eurų vien tik už konsultacijas – bylos nėra. Gyvename „kagėbistinėje“  valstybėje. Esu prastas krikščionis, klystantis žmogus, teko artimai bendrauti su daugeliu kunigų, artimai bendravau su monsinjoru Alfonsu Svarinsku, su arkivyskupu Tamkevičiumi. Tai vienas iš vyskupų ir sako, kad sovietmečiu buvo lengviau gyventi, o šiandien melo daugiau, tik melas rafinuotesnis – viskas pridengta žmogaus teisėmis, laisvėmis. O po tuo slypi  visiškas moralinis supuvimas“,- kritikos konservatoriams negailėjo svečias.
„Lietuva galėjo su Lenkija, Estija, Latvija nusipirkti šitą laivą, kodėl jį reikėjo nuomoti?“- P. Gražulio nuomonės pasiteiravo bendruomenės pirmininkas.
„Lietuvai Europos Sąjunga siūlė kartu su Latvija ir Estija statytis šitą laivą, Europos Sąjunga būtų finansavusi jo statybą. Tačiau Kubilius atsisakė – turbūt nusprendė, kad daug pinigų nepraplausi. Norėjo statytis vieni, kad galėtų kokia nori kaina pirkti dujas, kokią nori dujų kainą užfiksuoti. Šis projektas žalingas mūsų Lietuvai. Šiandien laivas nepilnai apkrautas – Lietuvai nereikia tiek dujų, kiek jis gali pagaminti. Visi brangiai mokame už dujas, nes reikia išlaikyti laivą, mokėti už jo nuomą. Dujas perkame iš „Gaspromo“, tačiau perkame ratu. Nežinau, kaip čia yra – tiek nuostolių valstybei padarė konservatoriai, o juos žmonės vis tiek priima. Esant pasaulinei krizei, Šimonytė su Kubiliumi skolinosi iš bankų dešimčiai metų su 10 proc. palūkanomis – prarandame 2 mlrd. eurų palūkanoms, kuriuos būtų galima investuoti į verslą. Žmonėms mažėjo atlyginimai, buvo sumažintos pensijos, įmonės bankrutavo – tokia konservatorių politika. Tuo metu Šimonytė buvo finansų ministrė, tačiau per prezidento rinkimus už ją žmonės balsavo“,- emocingai kalbėjo LR Seimo narys.
„Visi sako, kad šis laivas „Independence“ turėjo stovėti Latvijoje, nes ten yra požeminės dujų saugyklos, ir dujomis būtų aprūpinęs visą regioną – Latviją, Lietuvą, Estiją bei Lenkiją“,- svečiui paantrino G. Lipnevičius.
Apie korumpuotus teisėjus ir įkalinimą
„Kada bus pasodinti suimti korumpuoti teisėjai ir advokatai ?“ – klausė politiko bendruomenės nariai.
„Apie tai turiu savo nuomonę. Nesakau, kad suimti teisėjai ir advokatai yra dori ir sąžiningi, bet manau, kad tie, kurie daugiau vagia ar suderina sprendimus su konservatoriais, nesodinami. Šituos teisėjus sekė, o „savų“ nesekė. Šiuo metu yra pateikti kažkokie migloti kaltinimai. Manau, kad šie teisėjai ne visada paklusdavo konservatoriams ir priimdavo sprendimus pagal įstatymus. Sovietmečiu buvau nuteistas – buvau paskutinis politinis kalinys Sovietų sąjungoje. Buvau teistas už atsisakymą tarnauti sovietinėje armijoje, nes supratau, kad esame okupuota valstybė. Nuteisė metams laiko. Baltijos kelyje nebuvau, nes buvau įkalintas. Sėdėjau Lukiškių kalėjime, po to Pravėniškių kolonijoje. Susisiekdavau su laisve, net buvo įsteigtas mano išlaisvinimo komitetas,  kalėjime buvau surengęs bado akciją. Kad nedrumsčiau ramybės, buvau išvežtas į Mordoviją, kur baigiau savo kalinimą. Buvau paskutinė Grybauskaitės auka. Grybauskaitė – buvusi komunistė, Brazauskas ją padarė finansų ministre, o Landsbergis – prezidente“,- apie savo teistumo istoriją papasakojo P. Gražulis. 
Blogiau jau nebus…
Susitikimo dalyviams rūpėjo svečio nuomonė apie pokyčius valdžios viršūnėje.
„Manau, kad blogiau jau nebus. Prezidentas neturi didelių galių, jis teikia premjero kandidatūrą tvirtinti Seimui, derina su premjeru veiksmus, skiria teisėjus bei prokurorus. Kol kas vyriausybės nėra. Įvyko takoskyra „valstiečių“ partijoje. Skvernelis norėjo tapti partijos pirmininku, tačiau taip neįvyko. Premjeras gali kurti naują politinę jėgą. Rudenį bus ruošiamas naujas biudžetas. Tada pamatysime, kiek bus indeksuotos pensijos, kiek bus pagerintas žmonėms gyvenimas ir padidės pajamos. Manau, kad skurdo mažinimas vyksta daugiau kalbomis nei veiksmais. Siūliau gaunantiems dideles pajamas nemokėti vaiko pinigų, nekompensuoti vaistų – taip būtų siekiama finansinio teisingumo, socialiai atsakingesnės politikos“,- įžvalgomis pasidalino svečias.

Patyčių kalvė – žiniasklaida
Popietės dalyviams buvo įdomi svečio nuomonė apie patyčias politikoje bei visuomenėje.„Patyčių kalvė yra žiniasklaida. Teikiau pataisas, kad žiniasklaida už patyčias atsakytų. Patys vieni iš kitų tyčiojamės, o norime, kad vaikai nematytų patyčių, rodomų per televiziją. Mokyklose tyčiojamasi iš neturtingesnių vaikų – tokia esame visuomenė, toks lietuvių charakteris“,- sakė politikas.
Pasak P. Gražulio, nemažai patyčių sulaukia ir jis, pastaruoju metu – dėl nesantuokinės dukters: „Analizuoju šitą situaciją. Esu  išsiskyręs vyras, sutikau moterį, pabendraudavome, ji mane pasikvietė į namus. Prašiau neviešinti fakto apie dukrą – vaikas neturės ramybės, turės išvažiuoti iš Lietuvos. Bet Birutė specialiai mane provokavo, gal jai už tai buvo sumokėta. Tai mano klaida, veikas nekaltas, mergaitė sveika graži, reikia tuo džiaugtis. Ne vienas politikas  yra išsiskyręs, žmonomis apsikeitė ir Landsbergis su Sakalu,  tačiau tik apie mane viską paviešino dėl to, kad Landsbergių planui esu rakštis“.
Apie Landsbergių klaną
Seimo narys P.Gražulis negailėjo daug karčių žodžių konservatorių Landsbergių klanui: „Landsbergių tėvas buvo laikinosios 1940 m. vyriausybės narys, atsakingas už komunalinį ūkį, tačiau, kai  visi ministrai pabėgo iš Lietuvos, jam buvo sovietiniais laikais grąžintas turtas. Didžiausias blogis – Landsbergių dinastija, tai intrigantai, supriešinę Lietuvą. Gabrieliaus mokyklos „netikėtai“ tapo pelningesnės už naftos bei narkotikų „biznį“, tai plėšikavimas vaikų sąskaita. Šis biznis nuolat finansuojamas iš „Lietuvos energijos“, o jo pelningumas – 90 proc. Landsbergiai  perka sklypą už 1 eurą, kurio vertė – 1,5 mln. eurų. Dėl to kreipiausi į prokuratūrą, tačiau niekas nieko nepadarė “
Apie koldūnų skandalą
Susitikimo dalyviai domėjosi, kuo baigėsi garsusis „koldūnų skandalas“.
„Jeigu įmonė būtų išvežusi užkrėstą maistą į Rusiją, bylą turėtų kelti Rusija, gindama savo gyventojų interesus. Tačiau šiuo atveju Lietuvos prokuratūra gina Rusijos piliečius – kur  logika? Prokuratūra kaltina, kad už 500 eurų buvo papirktas Rusijos veterinarinės tarnybos vadovas. Ar jūs tikite, kad už tokią juokingą sumą tokį vadovą galima papirkti? Konjako butelis Rusijoje tiek kainuoja. Šią bylą jau tiria 5 metus, tai yra politinė byla“,- sakė P. Gražulis.
Apie politinę prostituciją
Radviliškiečiai paprašė Seimo nario pakomentuoti rajono taryboje susidariusią situaciją – „valstiečiai“ taryboje sudarė koaliciją su konservatoriais, „obuoliauja“ kartu, kai tuo tarpu LR Seime šios partijos – priešai.
„Valstiečiai“, susibičiuliavę su konservatoriais, išsikas sau duobę ir Seimo nario „valstiečio“ rajono žmonės neberinks. Tai trumpalaikė politika. Manau, kad konservatoriai galėjo ką kitą pasiimti  į valdančiąją daugumą, nesuprantu tokios politikos. Tai politinė prostitucija“,- savo nuomonę atvirai išsakė politikas.
Ar dar kas balsuos už „valstiečius“, bendradarbiaujančius su  korupcinę reputaciją turinčiais konservatoriais, parodys laikas.
Kodėl toleruojami gėjai?
P. Gražulis Lietuvoje yra žinomas kovotojas prieš gėjų eitynes, tad buvo užduotas klausimas, kodėl Lietuvoje, katalikiškoje šalyje, toleruojami gėjai.
„Už pederastiją sovietmečiu buvo baudžiama laisvės atėmimu. Petkus kėlė klausimą, kad už asmeninį gyvenimą žmogaus persekioti negalima. Šiandien gėjų jau dauguma. Pats blogiausias dalykas, kai Dievas žmogų ar tautą baudžia – atima protą, kad neskirtų gėrio nuo blogio. Europos Sąjungos imperijos laukia griuvimas, kaip ir Romos imperijos. Laiminti šito blogio negalime prisidengdami įstatymais“- įžvalgomis pasidalino P. Gražulis.
Apie „paskolas“ gėrimų dėžutėse
„Kokia jūsų nuomonė apie paskolas, dalinamas Seimo kieme, gėrimų dėžutėse?“,- pasidomėjo G. Lipnevičius.
„Seime daugelis matėm, kad Masiulis stipriai korumpuotas, bet kad nustatinėtų kyšių sumas, taip dar nebuvo – atsiskleidė  begalinis įžūlumas. Seime niekas negali būti aukštesnis už Landsbergiuką, o Masiulis pradėjo peraugti jį populiarumu. Tie, kurie valdė specialiąsias tarnybas, nušlavė Masiulį, kad jis neužkirstų kelio Landsbergiukui. Tačiau jeigu Masiulis gavo vieną dėžutę, tai Landsbergiukas galimai yra gavęs 5 tokias dėžutes, bet jis neteisiamas“,- karčių žodžių už korupciją   teisiamam E. Masiuliui bei G. Landsbergiui negailėjo svečias.

Apie korupciją
Bendruomenės nariai domėjosi, ką reikėtų daryti, kad šalyje neklestėtų korupcija.
„Prie „valstiečių“ didelių korupcinių projektų, tokių kaip „Mažeikių nafta“, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, suskystintų dujų terminalas, „Snoro“ banko sužlugdymas nebuvo. Siūliau Seime „Snoro“ banką atgaivinti ir parduoti už kokius 5 milijardus eurų. Tačiau banką uždarė ir valstybė patyrė apie 5 mlrd. žalos – tai nusikaltimas. Konservatoriai pasirinko šitą galimai korupcinį kelią, nes vykdė Skandinavijos bankų politiką, kad tik jie vieni liktų rinkoje“,- sakė P. Gražulis. Buvo aptartas ir Vijūnėlės dvaro likimas. Pasak politiko, nuodėmė būtų nugriauti tokį gražų pastatą, jį reikėtų nusavinti visuomenės poveikiams – įsteigti darželį, mokyklą, bendruomenės namus, bet ne griauti.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius paantrino svečiui –  dvaro nugriovimas dar brangiau kainuotų ir už tai turės sumokėti mokesčių mokėtojai.
Apie kaimynystę su Rusija
Susitikimo dalyviai domėjosi, kokia politiko nuomonė apie Lietuvos ir Rusijos santykius.
„Esame su Rusija kaimynai, turime su ja kalbėtis. Turi būti bendra ES politika Rusijos atžvilgiu, o atskiros šalys, tokios kaip Lietuva, turi tylėti. Europos Sąjungos politika per skysta Rusijos atžvilgiu, ES turėtų vykdyti  kietesnę politiką. Turėtume artimiau bendrauti ir su Baltarusija, šiek tiek atstatyti santykiai su Lenkija – tai Skvernelio nuopelnas. Esant geriems santykiams su kaimynais, laimėtų prekybos sektorius“,- atsakė P. Gražulis.
Apie regionų politiką
Popietės metu buvo paliestas visiems skaudus klausimas apie regionų politiką. Pastaruoju metu kaimuose uždarinėjamos mokyklos, sparčiai mažėja gyventojų, daugėja tuščių ir apleistų namų.
Pasak P. Gražulio, turime išlaikyti regionus, infrastruktūrą juose: „Premjeras norėtų teikti pataisas, kad už infrastruktūrą regionuose būtų atsakingos savivaldybės, nes jos arčiau žmogaus nei Seimas. Žmonės iš kaimų emigruoja į miestus, į užsienį. Lankiausi Alytaus r., Butrimonių miestelyje, – žmonių ten  begyvena mažai, o fontanas miestelio centre pastatytas už keliasdešimt tūkstančių – Druskininkuose tokio nėra. Tokie dalykai nekuria darbo vietų. Štai lenkai ES lėšas investavo į verslą ir šiuo metu Lenkijoje namai visi renovuoti, kelių asfaltavimo programa užbaigta. Asfaltas atvestas iki ūkininko kiemo. Gaila Lietuvos, kai grįžti iš ten. Ukrainoje, kurioje vyksta karas, nėra tiek apleistų ir sugriuvusių namų kaip Lietuvoje. Gaila Lietuvos provincijos“.
Skriaudžiamas smulkusis verslas
Popietės metu kalba pakrypo apie smulkųjį verslą, kuris šiuo metu jokios pagalbos iš valdžios nesulaukia. Pasak P. Gražulio, verslas remiamas didžiuosiuose miestuose, o kad lengviau būtų smulkiesiems verslininkams, reikėtų, kad būtų sumažinti „Sodros“ bei pelno mokesčiai, tada kurtųsi daugiau verslo įmonių.
Taupomi socialinės paramos pinigai
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius klausė svečio, kokia jo nuomonė apie lėšų, skirtų socialinei paramai, taupymą ir jų panaudojimą „auksinėms“ aikščių  trinkelėms.
Pasak LR Seimo nario, reikėtų, kad būtų susiaurinti rėmai, kur šios lėšos gali būti panaudojamos. Kol nėra griežto apibrėžimo, valdininkai  apeina įstatymus ir už socialinei paramai skirtas lėšas
perka techniką, remontuoja pastatus.
Apie rinkimų komitetų finansavimą
Tarybos narys ir bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius domėjosi, ar ateityje žadama finansinę paramą skirti ne tik partijoms, bet ir rinkiminiams komitetams.
„Būtų logiška, kad būtų finansuojami ir rinkiminiai komitetai, ne tik partijos. Tačiau partijos turi istoriją, rūpinasi, kad politinė istorija būtų gražesnė, o daugelis komitetų po rinkimų išnyksta, nes būna  įsteigti kaip laikinas darinys, tik rinkimų laikotarpiui. Aišku, reikėtų, kad ir komitetai gautų finansavimą, galėtų kaupti savo politinę istoriją. Rinkėjams geriau, kai yra didesnis pasirinkimas“,- sakė politikas.

Apie Konstitucinį teismą
G. Lipnevičius pasiteiravo svečio, kokia jo nuomonė apie Konstitucinį teismą.„Jėgos, rinktos žmonių, praranda galią, prarandama tikroji demokratija. Nesuprantama, kaip Konstituciniame teisme 12 žmonių gali priimti sprendimą. Siūliau pataisas, kad Konstitucinis teismas priimtų sprendimus tik bendru sutarimu, kad sprendimai įsiteisėtų tik tada, kai  įrašomi į teisės aktus. Manau, tiems teisėjams daro įtaką Europos Sąjungos institucijos“,- atvirai atsakė P. Gražulis.
Pokalbio pabaigoje, bendruomenės pirmininkas svečiui padėkojo už skirtą laiką, o bendruomenės  nariai už įdomų bei atvirą pokalbį padėkojo gausiais aplodismentais.
Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija visiems susitikimo dalyviams padovanojo po naujausią savaitraščio numerį.
Kita „Kavos popietė“ – jau ateinantį pirmadienį, rugpjūčio 12 d. Joje svečiuosis buvęs STT vadovas, šiuo metu LR Seimo narys Povilas Urbšys. Popietės pradžia – 12 val. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose. „Kavos popietes“ organizuoja ir jos dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: V.Aleknienė, S. Skorkaitė, T. Kojelienė, O. Kazlovskaja, G. Chodosovskaja, V. Girštautienė, V. Goštautienė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija




Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

Popietės svečiai – Šiaulių atliekų tvarkymo centro vadovai

Avatar

Paskelbta

data

Rugsėjo 16 dieną  „Radviliškio krašto bendruomenės“  popietėje, Tarybos nario ir bendruomenės pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi Šiaulių apskrities atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) atstovai: direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas  bei Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos vadovas Mantas Tamošiūnas.
Bendruomenės nariai svečiams uždavė nemažai klausimų, susijusių su atliekų rinkliavos kainomis bei atliekų tvarkymu ir jų surinkimo tvarka.

ŠRATC veiklos pristatymas
Susitikimo pradžioje Šiaulių apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas pristatė Centro veiklą: „Mūsų įstaigoje dirba per 80 darbuotojų, kiekviename mūsų administruojamame  rajone dirba po tris darbuotojus, sudėjus su rinkliavos savivaldybės padalinyje dirbančiu darbuotoju – 4 darbuotojai. Šie darbuotojai „prisiliečia“ prie atliekų tvarkymo bei rinkliavos,  jūs juos sutinkate pasinaudoję ta paslauga, už kurią mokate. Taip pat ŠRATC dirba 21 administracijos darbuotojas, kurie nesibodi kartais apsimauti pirštines ir „pasiknaisioti“ atliekose. Atrodytų, kad 80 darbuotojai tai yra daug, bet ŠRATC regiono įmonė. Man atrodo, kad darbuotojų nėra daug, mes daug ko nesuspėjame, bet stengiamės, kad mūsų paslaugos būtų kuo kokybiškesnės. Radviliškio rajone, kaip ir visur, atliekos brangs. Ir ne dėl to, kad norėtume didesnių atlyginimų ar nusipirkti geresnių mašinų – brangs atliekų tvarkymo kaštai.
Prieš dvejus metus uždarinėjome objektus, kurie nešė nuostolius. Radviliškio rajone  uždaryti trys atliekų surinkimo punktai, nes jais žmonės nesinaudojo. Paslauga, kuri kainuoja, turi duoti naudą. Buvo pasirinktas  pats pigiausias atliekų tvarkymo būdas – rūšiavimas vietoje, kur susidaro atliekos. Sąvartynas gauna vis mažiau atliekų ir jos nešalinamos. Išrūšiuotos atliekos keliauja kas kur: žaliosios atliekos – į kompostavimą, pakuotės – pas perdirbėjus, kurie atskirai rūšiuoja kartoną, plastiką, popierių ir t. t. – viso į 7-8 frakcijas. Mūsų prašymas gyventojams – rūšiuoti atsakingai, domėtis rūšiavimo naujovėmis. Šiandien Radviliškio savivaldybėje konteinerių ūkis 90 proc.  aprūpina gyventojus reikiamais konteineriais, tad rūšiavimui visos galimybės yra“.
Rūšiavimui sąlygos yra
Pokalbio metu P. Žaltauskas bendruomenės narių paklausė, kas turi  žaliųjų atliekų konteinerius, taip pat konteinerius žolei, plastikui, popieriui  ir stiklui.  Pasirodė, kad dauguma popietės dalyvių, gyvenančių individualiuose namuose, juos turi.
Pasak svečio, jeigu gyventojas neturi šių konteinerių – ne problema. Yra bendro naudojimo konteineriai, į kuriuos galima sumesti pakuotes, tačiau kiekvienas sąmoningas gyventojas stengiasi jau parduotuvėje atsikratyti pakuočių.
Mokykimės vartoti atsakingai
„Pastaruoju metu problema – obuoliai. Žmogus miesto centre turi penkias obelis, o obuolių tris kubus sumetame į konteinerį, reikalauja, kad kasdien išvežtų konteinerius, o po to skundžiasi, jos brangiai moka už atliekas. Pavasarį reikia pagalvoti, kur dėsite obuolius – gal reikia keisti obelų rūšis. Kita vertus, obuolių ar daržovių pertekliumi galima pasidalinti su kaimynais, tai daug geriau nei išmesti į konteinerius“,- kaip atsikratyti sodo gėrybių pertekliumi patarė svečias.
„Nerimą kelia ir tekstilės atliekos – seni rūbai keliauja į konteinerius. Radviliškio savivaldybė jau yra nupirkusi tekstilės konteinerių, kurie greitai bus pastatyti mieste ir žmonės galės jais naudotis.
Besaikiu vartojimu mes patys save nubaudžiame – už atliekų išvežimą sumokame ir dar mokame už jų sutvarkymą. Pirmiausia siūlyčiau suvokti, kad rūšiavimas privalomas, taip pat atsakingiau vartokime ir prieš pirkdami daiktą užduokime sau klausimą „Ar man to reikia?“. Stenkimės gyventi lengviau, neapsikrauti nereikalingais daiktais“,- sakė ŠRATC direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas.
Svečiui paantrino „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius: „Mūsų bendruomenė prisideda prie labai gero darbo – nemetame tekstilės atliekų į konteinerius, o priimame „Radviliškio rajono paramos centre“, krauname į mašinas ir išvežame į  kaimus ar nepasiturintiems gyventojams. Jie mūsų labai laukia“.
Buvo aptartas taros surinkimo klausimas
„Šiuo metu už plastikinius butelius ar skardines parduotuvėje palikdami 10 centų užstatą, priimame žaidimo taisykles – šias atliekas tvarkingai priduodame į taromatą ir pasiimame savo 10 centų. Už šių atliekų tvarkymą jūs jau nebemokėsite – gamintojai jas perdirbs. Tačiau jeigu plastikinį buteliuką įmesite į bendro naudojimo konteinerį, prarasite 10 centų ir dar turėsite susimokėti, kad šiukšlės iš konteinerio bus išrūšiuotos, o sulaužytą plastikinį butelį reikės vežti deginti į Klaipėdą. Jūs šiuo metu mokate už bendro naudojimo atliekų tvarkymą, o tai yra ne pakuotės, ne plastikas, ne popierius, ne tekstilė, ne stambiagabaritės atliekos. Tačiau šiuo metu atvežamuose konteineriuose  būna prikrauta ir plastiko, ir popieriaus, ir tekstilės“,- pastebėjo svečias.
Pasak ŠRATC direktoriaus pavaduotojo, jeigu  išveždami konteinerius iš nuosavų namų vežėjai mato, kad juose yra netinkamos atliekos, jų neveža. Pavyzdžiui, jeigu žaliųjų atliekų konteineryje ant viršaus yra pridėta kartono, jo netuština. Tada paprastai prasideda gyventojų nusiskundimai bei reikalavimai: „Aš moku ir konteineris privalo būti ištuštintas“.  Apie atliekų rūšiavimo būtinumą ir naudą Centro darbuotojai stengiasi kuo daugiau  šviesti visuomenę, kaip rūšiuoti atliekas moko darželinukus, mokinius.
„Iš ŠRATC administracijos darbuotojų atėmiau šiukšliadėžes, kurios būdavo po stalais – juk ne tokie esame užsiėmę, kad  nebereikalingus popierius išmestume į bendrojo naudojimo konteinerį, ant kurio užrašyta „Popierius“.  Jeigu nebūtų atliekų rūšiavimo konteinerių, mes būtume dar didesnėje duobėje, negu šiandien. Prisiminkite ir pasakykite kitiems, kad šie konteineriai turi dirbti“,- sakė P. Žaltauskas.
Apie iššūkius bei problemas
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasiteiravo Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos vadovo M. Tamošiūno, su kokiomis problemomis susiduria, kokius darbus atlieka Centras.

„Reikia pasidžiaugti, kad gyventojai gerai reagavo į rinkliavos tvarkos pasikeitimą. Pasikeitus teisės aktų reikalavimams, turėjo būti įveikti iššūkiai, kilo daug diskusijų. Rinkliavos kaina po truputį padidėjo. Žmonės geranoriškai moka rinkliavą, rūpinasi savo duomenų tikslumu, palaipsniui mažėja skolininkų skaičius. Vienam namų ūkiui per metus tenka apie toną atliekų, tai ar sumokama rinkliava didelė? Tonos atliekų sutvarkymo sąnaudas palyginus su paties atliekų turėtojo laiko sąnaudomis vien šiam kiekiui išnešti iš namų, jas galima būtų prilyginti minimaliu atlyginimu apmokamam darbui“,- sakė M. Tamošiūnas.
„2009 m. Radviliškio savivaldybėje buvo surinkta 15 tūkst. 200 tonų atliekų, praėjusiais metais – 11 tūkst. 220 tonų. Padidėjo didelio gabarito atliekų, žaliųjų atliekų surinkimas. Jeigu bus per metus surenkama apie 6-7 tonas, vadinasi, žmonės išmoko rūšiuoti atliekas ir  reikės žengti kitą žingsnį – keisti vartojimo būdą“ – kolegai paantrino P. Žaltauskas.
Apie stambiagabarites atliekas
Laukiau klausimų apie didžiąsias atliekas. Viską galima padaryti, galima surinkti šias atliekas kasdien, bet tai kainuos. Šių atliekų išvežimas numatytas tris kartus per metus. Radviliškyje per metus buvo 137 apvažiavimai. Prie daugiabučių namų stambiagabaritės atliekos paliekamas kiekvieną savaitę. Vežėjas gauna baudas ir priekaištų, kodėl jų nesurinko, tačiau surinkus jų kitą dieną vėl atsiranda. Ir iš kur tų baldų atsiranda? Su savivaldybe ieškome sprendimų, kaip šią situaciją pagerinti,- sakė Centro direktoriaus pavaduotojas..
Bendruomenės narė teiravosi, kodėl niekas neišveža  Žemaitės gatvėje išmestų dviejų čiužinių ir  spintelės – jie visą savaitę guli lietuje.
Pasak P. Žaltausko, turime klausti, ne kodėl neišveža, bet kodėl ten kažkas padėjo senus baldus, o neišvežė jų į Žiūronų aikštelę.

G. Lipnevičius teiravosi,  kiek reikia mokėti už atliekų pridavimą stambiagabaritinėse aikštelėse.
„Radviliškio savivaldybėje yra Šeduvos, Baisogalos atliekų priėmimo punktai, Žiūronų  didelio gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimo punktas ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Miesto gyventojai – pradedant padangomis, baigiant gyvsidabriu ar žaliosiomis atliekomis, gali vežti atliekas į aikšteles. Atliekų kiekis ribotas atitinkamai pagal atskiras rūšis, mokėti nereikia. Mes dėkingi, kad atvežate išrūšiuotas atliekas, o nepaliekate prie bendro naudojimo konteinerio“- atsakė P. Žaltauskas.

Bendruomenės gidas bei bendrijos pirmininkas Albertas Vitartas teiravosi, ar ŠRATC  su Aplinkos ministerija bendrauja draugiškai.
„Su institucijomis neišeina draugiškai sugyventi. Jeigu nebūtume lankstūs ir nesistengtume, kad Šiaulių regionui būtų naudos, būtų prasčiau. Jau dvejus metus kalbama apie maisto atliekų surinkimą. Maisto atliekos turėtų būti surenkamos atskirai, turėtų atsirasti dar vienas konteineris, tačiau tai kainuotų: atskiras konteineris, atskiras išvežimas, atskira aikštelė. Jeigu nebus skirtas finansavimas, lėšos turėtų būti surandamos iš rinkliavos. Kol kas mes prieš tai, tačiau jeigu bus Aplinkos ministerijos sprendimas, turėsime jį vykdyti“,- atsakė svečias.
Gyventojams rūpimi klausimai
Popietės dalyviai svečiams uždavė nemažai aktualių klausimų, susijusių su atliekų tvarkymu, rūšiavimu bei jų išvežimu.
„Kur pilti pelenus?“- domėjosi popietės dalyviai.
„Pelenus galima pilti į  mišriųjų atliekų konteinerį, tačiau atšalusius,- atsakė Centro atstovas.
„Kas kiek laiko išvežamos žaliosios atliekos“,- nuskambėjo klausimas.
Pasak Centro atstovų, žaliosios atliekos šiltuoju metų laiku išvežamos du kartus per mėnesį.
„Ar reikia mokėti mokestį už sodą, jeigu nevykdo ūkinės veiklos?“,- klausė sodo savininkas.

„Galime visi atsisakyti konteinerių, tačiau yra solidarumo mokestis – mokame už visos infrastruktūros išlaikymą, kad būtų mažiausia kaina visiems. Už sodą per metus moka 5 eurus, nepriklausomai, ar naudoja žaliųjų atliekų kompostavimą. Sodų bendrijoje pastatytais konteineriais taip pat visi sodininkai gali naudotis“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Radvilų gatvėje yra statybinių medžiagų parduotuvė, penktadienį išveža šiukšles, būna konteineriai pilni, atidaryti, aplink mėtosi šiukšlės. Ar nenusimato konteinerius uždengti stogeliu ir aptverti jų teritoriją bei ją užrakinti, kad kiekvienas gyventojas turėtų raktą?“,- klausė popietės dalyvė.
„Pirmas žingsnis buvo nukreiptas į individualių namų šiukšlių mažinimo kiekį. Radviliškyje numatyta 107 atliekų surinkimo aikštelių rekonstrukcija – 71 antžeminė, 36 pusiau požeminės. Užrakinti aikšteles būtų teisinga, bet ne iš karto tai galima atlikti. Aikštelės, kokios buvo, nebeatitinka reikalavimų. Naujų aikštelių priežiūra ir kontrolė bus kitokia“,- atsakė ŠRATC atstovas.
„Keičiu balkoną, kur kreiptis, kad išvežtų seno balkono medieną?“,- teiravosi bendruomenės narė.
„Turėtumėte derintis prie  numatyto stambiagabaričių atliekų išvežimo laiko. Taip pat galima bet kada  šias atliekas nuvežti į Žiūronų aikštelę darbo laiku“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Kieme auga didelis ąžuolas, žaliųjų atliekų konteineris mažas, nukritę medžio lapai netelpa, vežėjai neima nukritusių lapų maišų. Prašau, kad pakeistų žaliųjų atliekų konteinerį didesniu. Galimybių vežti į Žiūronų aikštelę nukritusių lapų neturiu galimybės. Ką daryti?“,- teiravosi moteris.

„Suprantama, kad vežėjai neima maišelių – jų kilnoti neleidžia higienos normos,taip pat jų negalima sumesti į šiukšliavėžę – privalėtų maišelį praplėšti, iškratyti. Vienintelė išeitis dalykas – vežti į Žiūronų kompostavimo aikštelę arba pasikeiti mažą dėžę į 240 kg kompostavimo dėžę. Tokia galimybė atsiranda, jeigu kuris nors gyventojas jos atsisakytų“,- atsakė ŠRATC atstovas.

„Sodų bendrijoje „Obelėlė“ yra žaliųjų atliekų konteineriai rudenį greitai prisipildo, sodininkai atliekas deda į maišus. Ar būtų galima pastatyti  du didelius konteinerius žaliosioms atliekoms?“,- klausė sodininkai. 

„Mes žiūrime, kiek galime išvežti žaliųjų atliekų. Neišvešime jų kasdien ir soduose nepastatysime penkių konteinerių. Jums suteikta paslauga, kurią gaunate. Yra numatyta iš sodų bendrijų sezonų metu išvežti žaliąsias atliekas su didmaišiais. Sodų bendrijų pirmininkai turi atsakyti, kad į tuos maišus būtų dedamos tik žaliosios atliekos“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Šiauliečiai už atliekų rinkliavą moka 20 eurų, radviliškiečiai – 24 eurus. Kodėl mokame brangiau?“- teiravosi radviliškietė.

„Yra daug faktorių. Pirmas – atliekų kiekis gyventojui. Kiek atliekų sukaupia savivaldybė, tiek įsiskaičiuojama į rinkliavą, taip pat rinkliavos dydį lemia atstumas iki sąvartyno. Radviliškio savivaldybėje rinkliavos dedamųjų skirstymas atspindi, kad užteko pinigų ir pavyko kelis tūkstančius sutaupyti, bet  rinkliavos brangimas neišvengiamas. Taršos mokestis šiemet yra 5 eurai, kitąmet bus 10 eurų. Taip pat kilo darbo užmokestis, elektros kaina, už toną atliekų sudeginimo Klaipėdoje  mokėjome 27 eurus, kitąmet šis mokestis gali būti  40 eurų – ateina tokie reikalavimai“,- atsakė P. Žaltauskas.

„ŠRATC vadyba labai silpna. Mieste konteineriai užpildomi netolygiai – gal reikėtų kai kuriuos vežti rečiau, kitus dažniau. Nupjautos žolės maišai ilgai neišvežami“,- priekaištų pažėrė  A.Vitartas.
„Į nusiskundimus, kad laiku neišvežamos atliekos, stengiamasi iš karto reaguoti. Jeigu bendraujate su vežėju ir nepavyksta susitarti, rašykite elektroninę žinutę arba pasiskambinkite mums. Vežėjas visada stengiasi taupyti lėšas, tačiau mes juos kontroliuojame“,- atsakė Centro direktoriaus pavaduotojas.

„Atliekų konteinerį išvežu iš kiemo, išveža ir kaimynas. Ar man nepriskaičiuojamas mokestis už kaimyno konteinerio ištuštinimą?“- klausė bendruomenės narė.

„Radviliškio rajone ant konteinerių yra lipdukai, kiekvieno konteinerio pakėlimas fiksuojamas, tad už kaimyno konteinerio pakėlimą jums tikrai nebus priskaičiuotas mokestis“,-  atsakė P. Žaltauskas.
„Ar negalėtų būti teikiama paslauga – kai nugeni sodo medžius, paskambini ir atvažiuoja transportas jų paimti?“,- klausė sodininkė.
„Radviliškio rajone  yra kelios įmonės, kurios gali medžius nugenėti ir išsivežti šakas už tam tikrą mokestį“,- sakė Centro atstovas.
Vilniuje yra  pakartotino naudojimo aikštelės, ar neplanuojama panašių įrengti ir Radviliškyje“- klausė bendruomenės narė.
„Žiūronų aikštelėje bus įrengta atskira patalpa, kurioje bus renkami daiktai, kuriuos atvažiavę žmonės galės pasiimti. Pirmas žingsnis buvo knygos. Jų didžiuliai keikia važiuoja į šias aikšteles, o iš jų dar geros knygos keliauja į mūsų ofiso pirmąjį aukštą, kur ateina lankytojai ir prasidėjo jų judėjimas, dalinimasis. Per savaitę iš šių aikštelių atkeliavo 6 dviračiai“,- sakė P. Žaltauskas.
„Galiu pasidžiaugti, kad ant mūsų pastato sienos yra knygų namelis, iš kurio radviliškiečių atiduotos knygos keliauja pas kitus skaitytojus. Radviliškiečių dovanojamų naudotų baldų padarome nuotraukas, keliame į internetą ir žmonės pasiima, ko jiems reikia. Tokią veiklą vykdome jau  penkerius metus,- svečiui paantrino bendruomenės pirmininkas.

„Kaip jūs su seniūnija susiderinę atliekų aikštelių tvarkymą, kaip plaunami konteineriai“,-domėjosi A. Vitartas.

„Individualių namų savininkai savo konteineriais rūpinasi patys. Atliekų konteinerių higienos priežiūrą prie daugiabučių namų vykdo paslaugų teikėjas. Kiekvienas konteineris per metus būna du kartus išplautas. 5 metrų spindulių aplinką prie konteinerių sutvarko vežėjas – surenka  kėlimo metu išbirusias atliekas. Jeigu  vežėjas atvažiavo išpilti šiukšlių ir rado „bardaką“, turi sutvarkyti per 24 valandas. Tvarką  konteinerių aikštelėse turi palaikyti patys gyventojai“- atsakė P. Žaltauskas.

„Kur dėti šakas? Ar negalėtų rudenį vieną kartą jų išvežti?“,- nuskambėjo klausimas

„Sukarpytas šakas galima dėti į žaliųjų atliekų konteinerį, arba pristatyti į Žiūronų aikštelę“,- atsakė ŠRATC atstovas.
Išsekus klausimams, „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai už išsamią informaciją svečiams padėkojo gausiais aplodismentais.
„Kavos popiečių“ metu jų dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: V. Aleknienė, S. Skorkaitė, G. Chodosovskaja, V. Girštautienė, V. Goštautienė, E. Siudikienė, I. Pankrašovienė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Bendruomenė miškininkus pasveikino su šimtmečiu

Avatar

Paskelbta

data

Rugsėjo 14 dieną, šeštadienį, visoje Lietuvoje vyko pažintinės ekskursijos po miškus, supažindinančios su  jų augimo ciklais. Šiemet švęsdama svarbią sukaktį – 100 metų Valstybinių miškų urėdijai – VĮ Radviliškio regioninis padalinys pakvietė „Radviliškio krašto bendruomenę“  kartu atšvęsti miškininkų dieną. Šia proga miškininkai  suorganizavo nuostabią  pažintinę ekskursiją.
Ekskursija prasidėjo 11 val. Radviliškio miškų urėdijos medelyne. Bendruomenės narius pasitiko Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio vadovas Gintaras Nemunis, Radviliškio medelyno viršininkas Dainius Dapkus bei vyr. miškininkas Gediminas Povilauskas. Dainius Dapkus papasakojo apie darbus medelyne – nuo sėklos iki medžio, vedžiojo po modernius šiltnamius ir pasakojo apie juose auginamus medelius bei sodinukų  priežiūrą.
Po ekskursijos visi jos dalyviai susėdo į autobusiuką kelionę tęsė Aukštelkų girininkijoje. Aukštelkų girininkas Evaldas Kuodis pasakojo apie miško gyvenimo ciklus, pavedžiojo po jaunuolynus, brandų mišką, sengirę, atsodintus miškų plotus bei kirtavietes. „Radviliškio krašto bendruomenės“  nariai įdėmiai klausėsi girininko pasakojimo, tačiau visų akys krypo į miško gilumą – o gal grybų pamatysim?
„Radviliškio krašto bendruomenės“ narius stebino ne tik miškininko darbų gausa ir įvairovė, bet ir aplankytos  įdomios vietos, pasakojimai, faktai, skaičiai. Tai buvo puiki proga pažinti dar nepažintą ir neatrastą miško gyvenimą, lydint patyrusių gidų – profesionalių miškininkų.
Po ilgos, bet įdomios ekskursijos bendruomenės nariai pasiekė  kelionės tikslą –  laukiantį egzaminą „Atpažink medį“. Užduotis buvo nelengva, bet urėdijos darbuotojai padėjo ją įveikti.
Vėliau bendruomenės narių laukė paruoštos vaišės, kur buvo pasidalinta įdomios ir prasmingos ekskursijos įspūdžiais, aptartas nelengvas miškininkų darbas.
Bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius visos bendruomenės vardu pasveikino miškininkus su šimtmečiu, palinkėjo stiprybės jų nelengvame darbe bei miškininkų kolektyvui įteikė net penkias skaitomiausio Radviliškio miesto ir rajono savaitraščio „Radviliškio kraštas“  prenumeratas.
Visi keliauninkai į namus grįžo geros nuotaikos ir pilni įspūdžių. Nuoširdžiai dėkojame Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio vadovui Gintarui Nemuniui, medelyno vadovui Dainiui Dapkui, vyr. miškininkui Gediminui Povilauskui, Aukštelkų girininkui Evaldui Kuodžiui bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui Gediminui Lipnevičiui už ypač įdomią kelionę.

„Radviliški krašto bendruomenės“ informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019