Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

P. Gražulis: „Esu nuodėmingas ir klystantis žmogus“

Avatar

Paskelbta

data

Rugpjūčio 5 d. „Kavos popietėje“, „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, bendruomenės pirmininko bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi  Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, LR  Seimo narys Petras Gražulis.
„Konservatoriai sunaikino Krikščionių demokratų partiją“
Seime esate pozicijoje ar opozicijoje?“- pokalbio pradžioje svečio paklausė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
„Atsakysiu filosofiškai – kiekvienas politikas turi savo pažiūras. Šiandien galiu pasakyti, kad „valstiečiai“ daro klaidų, tačiau nėra už juos geresnės bei sąžiningesnės politinės jėgos, todėl visuose sprendimuose juos remiu.  Kai „valstiečiai“  Seime gavo daugumą, mano pirmi žodžiai jiems pasakyti buvo: „Jus skaldys, bandys į kelias frakcijas suskaldyti ir tai darys prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su konservatoriais“. Ir tai vyko, vyksta ir šiandien. Jiems pavyko po vieną kitą Seimo narį „atskelti“ – Matelį, dabar ir Bakas išėjo, pas socialdemokratus išėjo Dovilė Šakalienė. Tačiau sudraskyti tos partijos nepavyko. Mačiau, kaip konservatorių buvo sudraskyta Darbo partija, mačiau, kaip Valinsko partiją konservatoriai sudraskė. Konservatoriai sunaikino ir Krikščionių  demokratų partiją. Gaila, kad Radviliškio rajono meras yra konservatorius – jis buvo vienas iš tų, kurie prisidėjo prie Krikščionių demokratų partijos perdavimo konservatoriams. Degutienė, Kubilius, Saudargas, Stundys, Čepononis buvo pagrindiniai Krikščionių demokratų partijos perdavėjai – jie vedė derybas. Matydamas tokią situaciją, gerbiu „valstiečius“, nes juos bando suskaldyti konservatoriai. Pats labai kenčiu, už kiekvieną savo nuodėme esu persekiojimas. Aš juokauju – žmonės apie mane žino daugiau nei aš pats. Išpūstas didžiulis burbulas, nes esu labai neparankus politikas – neprisitaikau prie jokios sistemos – nei prie sovietinės, nei prie Grybauskaitės konservatorių politikos“,- atsakė P. Gražulis. 
Biografijos faktai
„Jūsų biografija įspūdinga, gimėte net 15 vaikų šeimoje“,- P. Gražulio biografijos faktą paviešino bendruomenės pirmininkas.
„Mūsų šeimoje gimė 16 vaikų, vienas mažas mirė, augau gausioje patriotinėje, krikščioniškoje  šeimoje. Brolis Juozapas, buvęs Lietuvos kariuomenės kapelionas, jau miręs, jį numarino konservatoriai, konkrečiai Juknevičienė. Jis buvo jautrios sielos žmogus, vienas iš tų, kurie atkūrė Lietuvos kariuomenės ordinariatą – teikė įstatus, įstatymų pataisas, dėjo dideles pastangas. Mes su juo kartu gyvenome pas mane bendrabutyje Vilniuje. Deja, kai Krašto apsaugos ministre tapo Juknevičienė, prasidėjo užsakomieji straipsniai, brolio puolimas. Jam patariau trauktis, sakiau, kad jį konservatoriai suės. Jis nesitraukė, neatlaikė puolimo ir neatlaikė širdis. Aš esu stipresnis – esu daug daugiau puolamas, bet, kaip matote, esu dar gyvas“,- sakė politikas.
Apie suskystintų dujų terminalą
„Kokia jūsų nuomonė apie mūsų laivą „Independence“ ?“,- pasiteiravo Seimo nario G. Lipnevičius.
„Suskystintų dujų terminalas, manyčiau, yra sveikintinas dalykas, tačiau viską reikėjo daryti skaidriai ir nepastatyti tris kartus brangiau laivo nei jis kainuoja. Suskystintų dujų terminalo idėją atnešė Lubys ir norėjo kartu su valstybe jį statyti, bet yra įvairių versijų ir kalbų. Lubys daug žinojo apie įvairiausias aferas ir šiuo metu yra po žeme, kad nekalbėtų apie suskystintų dujų terminalo daromas įvairias aferas. Aš manau, kad  šio terminalo nuoma kainuoja tiek, kad galėtume pastatyti du naujus laivus. Tokiai politikai negalima pritarti. Reikėjo viską daryti skaidriai. Dabar Mergelių salose atidarytos kažkokios sąskaitos, ten eina pinigai, už dujas kainos yra fiksuotos, mokame už dujas brangiau nei mokėtume be šio terminalo. Šis terminalas yra reikalingas, bet reikėjo dujas pirkti rinkos kaina. Dar praeitą kadenciją Butkevičius bandė persiderėti, kad tos dujos būtų rinkos kaina, bet nepavyko to padaryti – nuperkamų dujų kiekį pavyko išdėstyti ilgesniam laikotarpiui. Laivas – didelė žala mūsų valstybei, iš šio projekto kažkas labai pasipelnė. Šis projektas yra  konservatorių ir buvęs premjeras Kubilius kartu su buvusiu energetikos ministru Sekmoku padarė šitą aferą.  Konservatoriai tada turėjo daugumą. Ir šiuo metu konservatorius palaiko žiniasklaida. Nors kalbama, kad žiniasklaida yra laisva, tai netiesa. Jūs nežinote, kas ją valdo. Sovietmečiu buvo paprasčiau – žinojome, kas valdo žiniasklaidą, buvo KGB, „Glavlitas“. Šiandien viskas pridengta. Kartais   parašo „Respublika“, „Lietuvos rytas“, bet jie turi bylas. „Lietuvos rytas“ nuvarytas į bankrotą, nes negalima turėti kitokios nuomonės kaip konservatoriai. Grybauskaitė per 10 metų sustatė STT vadovus, prokurorus, kurie dar ilgą laiką bus, darys didžiulę įtaką mūsų gyvenimui. Ar nematote, kad daugelis bylų yra kurpiamos? Pavyzdžiui, suskystintų dujų terminalo bylos nėra, už atominės elektrinės uždarymą rusų kompanijai mokėjo 40 mln. eurų vien tik už konsultacijas – bylos nėra. Gyvename „kagėbistinėje“  valstybėje. Esu prastas krikščionis, klystantis žmogus, teko artimai bendrauti su daugeliu kunigų, artimai bendravau su monsinjoru Alfonsu Svarinsku, su arkivyskupu Tamkevičiumi. Tai vienas iš vyskupų ir sako, kad sovietmečiu buvo lengviau gyventi, o šiandien melo daugiau, tik melas rafinuotesnis – viskas pridengta žmogaus teisėmis, laisvėmis. O po tuo slypi  visiškas moralinis supuvimas“,- kritikos konservatoriams negailėjo svečias.
„Lietuva galėjo su Lenkija, Estija, Latvija nusipirkti šitą laivą, kodėl jį reikėjo nuomoti?“- P. Gražulio nuomonės pasiteiravo bendruomenės pirmininkas.
„Lietuvai Europos Sąjunga siūlė kartu su Latvija ir Estija statytis šitą laivą, Europos Sąjunga būtų finansavusi jo statybą. Tačiau Kubilius atsisakė – turbūt nusprendė, kad daug pinigų nepraplausi. Norėjo statytis vieni, kad galėtų kokia nori kaina pirkti dujas, kokią nori dujų kainą užfiksuoti. Šis projektas žalingas mūsų Lietuvai. Šiandien laivas nepilnai apkrautas – Lietuvai nereikia tiek dujų, kiek jis gali pagaminti. Visi brangiai mokame už dujas, nes reikia išlaikyti laivą, mokėti už jo nuomą. Dujas perkame iš „Gaspromo“, tačiau perkame ratu. Nežinau, kaip čia yra – tiek nuostolių valstybei padarė konservatoriai, o juos žmonės vis tiek priima. Esant pasaulinei krizei, Šimonytė su Kubiliumi skolinosi iš bankų dešimčiai metų su 10 proc. palūkanomis – prarandame 2 mlrd. eurų palūkanoms, kuriuos būtų galima investuoti į verslą. Žmonėms mažėjo atlyginimai, buvo sumažintos pensijos, įmonės bankrutavo – tokia konservatorių politika. Tuo metu Šimonytė buvo finansų ministrė, tačiau per prezidento rinkimus už ją žmonės balsavo“,- emocingai kalbėjo LR Seimo narys.
„Visi sako, kad šis laivas „Independence“ turėjo stovėti Latvijoje, nes ten yra požeminės dujų saugyklos, ir dujomis būtų aprūpinęs visą regioną – Latviją, Lietuvą, Estiją bei Lenkiją“,- svečiui paantrino G. Lipnevičius.
Apie korumpuotus teisėjus ir įkalinimą
„Kada bus pasodinti suimti korumpuoti teisėjai ir advokatai ?“ – klausė politiko bendruomenės nariai.
„Apie tai turiu savo nuomonę. Nesakau, kad suimti teisėjai ir advokatai yra dori ir sąžiningi, bet manau, kad tie, kurie daugiau vagia ar suderina sprendimus su konservatoriais, nesodinami. Šituos teisėjus sekė, o „savų“ nesekė. Šiuo metu yra pateikti kažkokie migloti kaltinimai. Manau, kad šie teisėjai ne visada paklusdavo konservatoriams ir priimdavo sprendimus pagal įstatymus. Sovietmečiu buvau nuteistas – buvau paskutinis politinis kalinys Sovietų sąjungoje. Buvau teistas už atsisakymą tarnauti sovietinėje armijoje, nes supratau, kad esame okupuota valstybė. Nuteisė metams laiko. Baltijos kelyje nebuvau, nes buvau įkalintas. Sėdėjau Lukiškių kalėjime, po to Pravėniškių kolonijoje. Susisiekdavau su laisve, net buvo įsteigtas mano išlaisvinimo komitetas,  kalėjime buvau surengęs bado akciją. Kad nedrumsčiau ramybės, buvau išvežtas į Mordoviją, kur baigiau savo kalinimą. Buvau paskutinė Grybauskaitės auka. Grybauskaitė – buvusi komunistė, Brazauskas ją padarė finansų ministre, o Landsbergis – prezidente“,- apie savo teistumo istoriją papasakojo P. Gražulis. 
Blogiau jau nebus…
Susitikimo dalyviams rūpėjo svečio nuomonė apie pokyčius valdžios viršūnėje.
„Manau, kad blogiau jau nebus. Prezidentas neturi didelių galių, jis teikia premjero kandidatūrą tvirtinti Seimui, derina su premjeru veiksmus, skiria teisėjus bei prokurorus. Kol kas vyriausybės nėra. Įvyko takoskyra „valstiečių“ partijoje. Skvernelis norėjo tapti partijos pirmininku, tačiau taip neįvyko. Premjeras gali kurti naują politinę jėgą. Rudenį bus ruošiamas naujas biudžetas. Tada pamatysime, kiek bus indeksuotos pensijos, kiek bus pagerintas žmonėms gyvenimas ir padidės pajamos. Manau, kad skurdo mažinimas vyksta daugiau kalbomis nei veiksmais. Siūliau gaunantiems dideles pajamas nemokėti vaiko pinigų, nekompensuoti vaistų – taip būtų siekiama finansinio teisingumo, socialiai atsakingesnės politikos“,- įžvalgomis pasidalino svečias.

Patyčių kalvė – žiniasklaida
Popietės dalyviams buvo įdomi svečio nuomonė apie patyčias politikoje bei visuomenėje.„Patyčių kalvė yra žiniasklaida. Teikiau pataisas, kad žiniasklaida už patyčias atsakytų. Patys vieni iš kitų tyčiojamės, o norime, kad vaikai nematytų patyčių, rodomų per televiziją. Mokyklose tyčiojamasi iš neturtingesnių vaikų – tokia esame visuomenė, toks lietuvių charakteris“,- sakė politikas.
Pasak P. Gražulio, nemažai patyčių sulaukia ir jis, pastaruoju metu – dėl nesantuokinės dukters: „Analizuoju šitą situaciją. Esu  išsiskyręs vyras, sutikau moterį, pabendraudavome, ji mane pasikvietė į namus. Prašiau neviešinti fakto apie dukrą – vaikas neturės ramybės, turės išvažiuoti iš Lietuvos. Bet Birutė specialiai mane provokavo, gal jai už tai buvo sumokėta. Tai mano klaida, veikas nekaltas, mergaitė sveika graži, reikia tuo džiaugtis. Ne vienas politikas  yra išsiskyręs, žmonomis apsikeitė ir Landsbergis su Sakalu,  tačiau tik apie mane viską paviešino dėl to, kad Landsbergių planui esu rakštis“.
Apie Landsbergių klaną
Seimo narys P.Gražulis negailėjo daug karčių žodžių konservatorių Landsbergių klanui: „Landsbergių tėvas buvo laikinosios 1940 m. vyriausybės narys, atsakingas už komunalinį ūkį, tačiau, kai  visi ministrai pabėgo iš Lietuvos, jam buvo sovietiniais laikais grąžintas turtas. Didžiausias blogis – Landsbergių dinastija, tai intrigantai, supriešinę Lietuvą. Gabrieliaus mokyklos „netikėtai“ tapo pelningesnės už naftos bei narkotikų „biznį“, tai plėšikavimas vaikų sąskaita. Šis biznis nuolat finansuojamas iš „Lietuvos energijos“, o jo pelningumas – 90 proc. Landsbergiai  perka sklypą už 1 eurą, kurio vertė – 1,5 mln. eurų. Dėl to kreipiausi į prokuratūrą, tačiau niekas nieko nepadarė “
Apie koldūnų skandalą
Susitikimo dalyviai domėjosi, kuo baigėsi garsusis „koldūnų skandalas“.
„Jeigu įmonė būtų išvežusi užkrėstą maistą į Rusiją, bylą turėtų kelti Rusija, gindama savo gyventojų interesus. Tačiau šiuo atveju Lietuvos prokuratūra gina Rusijos piliečius – kur  logika? Prokuratūra kaltina, kad už 500 eurų buvo papirktas Rusijos veterinarinės tarnybos vadovas. Ar jūs tikite, kad už tokią juokingą sumą tokį vadovą galima papirkti? Konjako butelis Rusijoje tiek kainuoja. Šią bylą jau tiria 5 metus, tai yra politinė byla“,- sakė P. Gražulis.
Apie politinę prostituciją
Radviliškiečiai paprašė Seimo nario pakomentuoti rajono taryboje susidariusią situaciją – „valstiečiai“ taryboje sudarė koaliciją su konservatoriais, „obuoliauja“ kartu, kai tuo tarpu LR Seime šios partijos – priešai.
„Valstiečiai“, susibičiuliavę su konservatoriais, išsikas sau duobę ir Seimo nario „valstiečio“ rajono žmonės neberinks. Tai trumpalaikė politika. Manau, kad konservatoriai galėjo ką kitą pasiimti  į valdančiąją daugumą, nesuprantu tokios politikos. Tai politinė prostitucija“,- savo nuomonę atvirai išsakė politikas.
Ar dar kas balsuos už „valstiečius“, bendradarbiaujančius su  korupcinę reputaciją turinčiais konservatoriais, parodys laikas.
Kodėl toleruojami gėjai?
P. Gražulis Lietuvoje yra žinomas kovotojas prieš gėjų eitynes, tad buvo užduotas klausimas, kodėl Lietuvoje, katalikiškoje šalyje, toleruojami gėjai.
„Už pederastiją sovietmečiu buvo baudžiama laisvės atėmimu. Petkus kėlė klausimą, kad už asmeninį gyvenimą žmogaus persekioti negalima. Šiandien gėjų jau dauguma. Pats blogiausias dalykas, kai Dievas žmogų ar tautą baudžia – atima protą, kad neskirtų gėrio nuo blogio. Europos Sąjungos imperijos laukia griuvimas, kaip ir Romos imperijos. Laiminti šito blogio negalime prisidengdami įstatymais“- įžvalgomis pasidalino P. Gražulis.
Apie „paskolas“ gėrimų dėžutėse
„Kokia jūsų nuomonė apie paskolas, dalinamas Seimo kieme, gėrimų dėžutėse?“,- pasidomėjo G. Lipnevičius.
„Seime daugelis matėm, kad Masiulis stipriai korumpuotas, bet kad nustatinėtų kyšių sumas, taip dar nebuvo – atsiskleidė  begalinis įžūlumas. Seime niekas negali būti aukštesnis už Landsbergiuką, o Masiulis pradėjo peraugti jį populiarumu. Tie, kurie valdė specialiąsias tarnybas, nušlavė Masiulį, kad jis neužkirstų kelio Landsbergiukui. Tačiau jeigu Masiulis gavo vieną dėžutę, tai Landsbergiukas galimai yra gavęs 5 tokias dėžutes, bet jis neteisiamas“,- karčių žodžių už korupciją   teisiamam E. Masiuliui bei G. Landsbergiui negailėjo svečias.

Apie korupciją
Bendruomenės nariai domėjosi, ką reikėtų daryti, kad šalyje neklestėtų korupcija.
„Prie „valstiečių“ didelių korupcinių projektų, tokių kaip „Mažeikių nafta“, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, suskystintų dujų terminalas, „Snoro“ banko sužlugdymas nebuvo. Siūliau Seime „Snoro“ banką atgaivinti ir parduoti už kokius 5 milijardus eurų. Tačiau banką uždarė ir valstybė patyrė apie 5 mlrd. žalos – tai nusikaltimas. Konservatoriai pasirinko šitą galimai korupcinį kelią, nes vykdė Skandinavijos bankų politiką, kad tik jie vieni liktų rinkoje“,- sakė P. Gražulis. Buvo aptartas ir Vijūnėlės dvaro likimas. Pasak politiko, nuodėmė būtų nugriauti tokį gražų pastatą, jį reikėtų nusavinti visuomenės poveikiams – įsteigti darželį, mokyklą, bendruomenės namus, bet ne griauti.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius paantrino svečiui –  dvaro nugriovimas dar brangiau kainuotų ir už tai turės sumokėti mokesčių mokėtojai.
Apie kaimynystę su Rusija
Susitikimo dalyviai domėjosi, kokia politiko nuomonė apie Lietuvos ir Rusijos santykius.
„Esame su Rusija kaimynai, turime su ja kalbėtis. Turi būti bendra ES politika Rusijos atžvilgiu, o atskiros šalys, tokios kaip Lietuva, turi tylėti. Europos Sąjungos politika per skysta Rusijos atžvilgiu, ES turėtų vykdyti  kietesnę politiką. Turėtume artimiau bendrauti ir su Baltarusija, šiek tiek atstatyti santykiai su Lenkija – tai Skvernelio nuopelnas. Esant geriems santykiams su kaimynais, laimėtų prekybos sektorius“,- atsakė P. Gražulis.
Apie regionų politiką
Popietės metu buvo paliestas visiems skaudus klausimas apie regionų politiką. Pastaruoju metu kaimuose uždarinėjamos mokyklos, sparčiai mažėja gyventojų, daugėja tuščių ir apleistų namų.
Pasak P. Gražulio, turime išlaikyti regionus, infrastruktūrą juose: „Premjeras norėtų teikti pataisas, kad už infrastruktūrą regionuose būtų atsakingos savivaldybės, nes jos arčiau žmogaus nei Seimas. Žmonės iš kaimų emigruoja į miestus, į užsienį. Lankiausi Alytaus r., Butrimonių miestelyje, – žmonių ten  begyvena mažai, o fontanas miestelio centre pastatytas už keliasdešimt tūkstančių – Druskininkuose tokio nėra. Tokie dalykai nekuria darbo vietų. Štai lenkai ES lėšas investavo į verslą ir šiuo metu Lenkijoje namai visi renovuoti, kelių asfaltavimo programa užbaigta. Asfaltas atvestas iki ūkininko kiemo. Gaila Lietuvos, kai grįžti iš ten. Ukrainoje, kurioje vyksta karas, nėra tiek apleistų ir sugriuvusių namų kaip Lietuvoje. Gaila Lietuvos provincijos“.
Skriaudžiamas smulkusis verslas
Popietės metu kalba pakrypo apie smulkųjį verslą, kuris šiuo metu jokios pagalbos iš valdžios nesulaukia. Pasak P. Gražulio, verslas remiamas didžiuosiuose miestuose, o kad lengviau būtų smulkiesiems verslininkams, reikėtų, kad būtų sumažinti „Sodros“ bei pelno mokesčiai, tada kurtųsi daugiau verslo įmonių.
Taupomi socialinės paramos pinigai
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius klausė svečio, kokia jo nuomonė apie lėšų, skirtų socialinei paramai, taupymą ir jų panaudojimą „auksinėms“ aikščių  trinkelėms.
Pasak LR Seimo nario, reikėtų, kad būtų susiaurinti rėmai, kur šios lėšos gali būti panaudojamos. Kol nėra griežto apibrėžimo, valdininkai  apeina įstatymus ir už socialinei paramai skirtas lėšas
perka techniką, remontuoja pastatus.
Apie rinkimų komitetų finansavimą
Tarybos narys ir bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius domėjosi, ar ateityje žadama finansinę paramą skirti ne tik partijoms, bet ir rinkiminiams komitetams.
„Būtų logiška, kad būtų finansuojami ir rinkiminiai komitetai, ne tik partijos. Tačiau partijos turi istoriją, rūpinasi, kad politinė istorija būtų gražesnė, o daugelis komitetų po rinkimų išnyksta, nes būna  įsteigti kaip laikinas darinys, tik rinkimų laikotarpiui. Aišku, reikėtų, kad ir komitetai gautų finansavimą, galėtų kaupti savo politinę istoriją. Rinkėjams geriau, kai yra didesnis pasirinkimas“,- sakė politikas.

Apie Konstitucinį teismą
G. Lipnevičius pasiteiravo svečio, kokia jo nuomonė apie Konstitucinį teismą.„Jėgos, rinktos žmonių, praranda galią, prarandama tikroji demokratija. Nesuprantama, kaip Konstituciniame teisme 12 žmonių gali priimti sprendimą. Siūliau pataisas, kad Konstitucinis teismas priimtų sprendimus tik bendru sutarimu, kad sprendimai įsiteisėtų tik tada, kai  įrašomi į teisės aktus. Manau, tiems teisėjams daro įtaką Europos Sąjungos institucijos“,- atvirai atsakė P. Gražulis.
Pokalbio pabaigoje, bendruomenės pirmininkas svečiui padėkojo už skirtą laiką, o bendruomenės  nariai už įdomų bei atvirą pokalbį padėkojo gausiais aplodismentais.
Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija visiems susitikimo dalyviams padovanojo po naujausią savaitraščio numerį.
Kita „Kavos popietė“ – jau ateinantį pirmadienį, rugpjūčio 12 d. Joje svečiuosis buvęs STT vadovas, šiuo metu LR Seimo narys Povilas Urbšys. Popietės pradžia – 12 val. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose. „Kavos popietes“ organizuoja ir jos dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: V.Aleknienė, S. Skorkaitė, T. Kojelienė, O. Kazlovskaja, G. Chodosovskaja, V. Girštautienė, V. Goštautienė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija




Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

Aktorė Inga Norkutė: „Už mus gražias ir juos raguotus“

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 28 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“  namuose, tradicinėje „Kavos popietėje, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi  kino bei teatro aktorė Inga Norkutė. Linksmas pokalbis sukosi apie teatrą, televiziją, aktorinį gyvenimą.

Apie serialą „Moterys meluoja geriau“
Kadangi aktorė I. Norkutė  daugeliui Lietuvos televizijos žiūrovų žinoma iš populiaraus televizijos serialo „Moterys meluoja geriau“, sulaukė nemažai klausimų, susijusių su šiuo serialu.

Popietės dalyviai domėjosi, ar, aktorės nuomone, serialas išsisėmė.

„Serialas keitėsi, nes per 12 metų pasikeitė  6 režisieriai, kiekvienas ateidavo su savo režisūriniu sprendimu. Serialo pradžia buvo arčiau gyvenimo, bet vėliau kai kurie aktoriai nebegalėjo vaidinti,   reikėjo keisti personažus, situacijas. Šį sezoną „mirė“ Kostia, o jo „mirtis“ – perėjimas į LNK televiziją. Aš  seriale vaidinu nuo pirmos serijos, labai džiaugiuosi, kad prodiuseris Rolandas Skaistgirys tiki manimi, leidžia vaidinti. Sutinku, kad serialas buvo išsiderinęs“,- atsakė viešnia.

Ar  jums emociškai artimas Medos vaidmuo?

„Emociškai šis vaidmuo artimas. Iš pradžių  Medą turėjo vaidinti Jūratė Budriūnaitė, o  aš – Margaritą, abi buvome kviečiamos į atranką. Po to mus sukeitė, aš likau Meda. Gal režisierius taip įsivaizdavo personažą, tiko mano artistiškumas. Man labai patinka tas personažas, norėčiau turėti tokią draugę“,- į klausimą atsakė I. Norkutė.

Ar bendraujate su kolegomis iš serialo?

Pasak viešnios, su kai kuriais kolegomis bendrauja, tačiau kolegiškai, gimtadienių kartu nešvenčia. Aktorė sakė, kad su visais partneriais seriale gerai sutarė – ir su vyrais, ir su moterimis.

Kas sugalvojo pavadinimą „Moterys meluoja geriau“?

„Serialo scenarijus buvo parašytas pagal  Daivos Vaitkevičiūtės romaną „Moterys meluoja geriau“. Buvo bandymų ispanų melodramos scenarijų pritaikyti mūsų serialui“- atsakė į klausimą viešnia.
Popietės dalyviai domėjosi, ar pačiai aktorei I. Norkutei tenka dažnai meluoti.

„Gyvenime tenka meluoti, tačiau svarbu, kad tai būtų geras melas. Aš asmeniškai pameluoju, manau, kartais reikia pameluoti mylimam žmogui, ligoniui, vaikui, kad viskas išeitų į gerą.  Reikia būti protingam ir gudriam, kad melas išeitų į gerą. Blogo melo nemėgstu“,- apie  situacijas su melu sakė aktorė.

„Kaip renkami aktoriai vaidinti serialuose? Kodėl  priimami  nebaigę aktorinio, tiesiog iš gatvės?“- domėjosi bendruomenės nariai.

„Su kolegomis pakalbame apie tai – mus renka, duoda darbą. Žinoma, skaudu, kai pereini visą pragarą, o ateina vaidinti kieno nors giminaitis. Dėl  neprofesionalų nukenčia produktas. Bemoksles mergužėles bruka, kiša, kad jos išgarsėtų, o tai  nėra labai gerai“,- sakė viešnia.

Apie  aktorinio kelio pradžią ir aktorinį kelią
Popietės dalyviams buvo įdomu, kodėl Inga Norkutė pasirinko aktorės kelią.

„Esu kilusi iš Klaipėdos, ketvirtoje klasėje pradėjau lankyti vaikų dramos teatrą. Visą  laiką buvau labai tyli, nebendraudavau su kitais vaikais. Pirmoje klasėje suvaidinau lapę, visi pamatė mano aktorinius gabumus, tad tėvai nukreipė į vaikų dramos teatrą. 9 klasėje man buvo uždėti „rožiniai akiniai“, atrodė, kad aktorių visas gyvenimas – gražiai rengtis ir gražiai atrodyti. Kai stojau į aktorinį, Dalia Tamulevičiūtė ir  Vladas Bagdonas sakė: „Nieko neturėsite, badausite, aktoriaus duona labai sunki, jeigu iš kurso bus du geri aktoriai, tai labai daug“. Mūsų kursas buvo surinktas  iš darbininkų vaikų, tad ir badavome, buvo nelengva. Baigus akademiją, visas kursas buvo pakviestas į Šiaulių dramos teatrą, aš buvau kviesta į Klaipėdos teatrą, bet negalėjau išsiskirti. Šiauliuose pradėjome sėkmingai dirbti. Nors Šiauliuose galvojau dirbti tik metus, likau ilgam. Mane  pastebėjo ir Vilniuje, pakvietė dirbti į televiziją. Dabar sakau, jog mano mėgstamiausias miestas – Lietuva. Gyvenu Šiauliuose, tačiau nemažai laiko praleidžiu Vilniuje, nes sostinėje atsirado daugiau darbo, lankau makiažo kursus – noriu puošti moteris“,- sakė aktorė.

„Kokie buvo stojamieji egzaminai į konservatoriją? Apie stojimą į aktorinį išgirstame daug įvairių kuriozinių situacijų ?“- klausė popietės dalyviai.

„Į aktorinį įstojau iš antro karto, pirmą kartą neįstojau. Po dvejų metų atvažiavusi stoti į konservatoriją mokėjau eilėraštį ir dainą. Koridoriuje stojantieji manęs paklausė, ar nebijau, o aš pajuokaudama kažkodėl pasakiau, kad  pažįstu Landsbergį, todėl  tik nueisiu ir viskas. Atsistojusi prieš komisiją   galvojau, kad reikia elgtis drąsiai  ir pasakiau „Etiudas“ – buvau girdėjusi tą žodį. Komisija pasiruošė klausytis. Matau, kad sėdi paniurę ir pasakiau: „Ne etiudas, eilėraštis“. Ir eilėraščio nesakiau, pagalvojau, kad geriau padainuosiu. Po to vėl persigalvojau, pasakiau, kad nedainuosiu. Matau, kad  visi lūžta iš juoko, man pasakė nieko nebedaryti, išeiti. Buvau įsitikinusi, kad neįstosiu, tačiau nei dainavusi, nei eilėraščio nepasakiusi perėjau į antrą turą – tikriausiai tai buvo mano metai. Kai įstojau,  daugelis patikėjo, kad Landsbergis man padėjo įstoti.

Kur labiau patinka vaidinti – kine ar teatre?

„Vaidinti labiau patinka teatre. Televizijoje darbas įdomus, nors sunkus. Televizijos seriale duoda lapą,  perskaitai tekstą ir suvaidini su partneriu“,- sakė viešnia.

Ar neerzina asmeniniame gyvenime žiniasklaidos dėmesys?

„Tai duoklė žinomumui. Apie  apie tave turi žinoti, galvoti, kalbėti.  Būna skaudžiausia, kai atvirai pasikalbi su žurnalistais, o jie sukuria skandalą, po skandalingo straipsnio telefonu nebeatsiliepia. Tik pakalbėjau apie skyrybas, apie dietas ir iš visko išpučiamas burbulas“,- atviravo viešnia.

Ar nežadate Šiaulių dramos teatro iškeisti į sostinės teatrus?

„Šiaulių dramos teatras – teatro gimtinė, nenoriu su juo skirtis, jį myliu. Yra komerciniai teatrai, galiu sudalyvauti spektakliuose, kai reikia tokios aktorės, tačiau tam neturiu daug laiko. Netrukus į Šiaulių dramos teatrą  atvažiuoja jaunas režisierius statyti spektaklio, prasidės naujas darbas, žinau, kad būsiu užimta“,- planais dalinosi I. Norkutė.

Ar nenusibosta, kai  gerbėjai prašo fotografuotis?

„Tu privalai skirti dėmesio gerbėjams, kol žmogui tavęs reikia, tave myli. Su kolegomis pajuokaujam, kad  besifotografuodami atidirbame kaip beždžionėlė  Palangoje. Kartais atėję vaikai prašo pasirašyti ant pramušto talonėlio, ant nuplėštos skiautės. Kartais būna ir pikta – ką tik pasirašei, o tą skiautę tuoj išmeta“,-  apie duoklę žinomumui atsakė viešnia.

„Anksčiau teatras būdavo šventė, o šiuo metu tokio požiūrio nebėra: žiūrovai neišjungia telefonų, ateina  bet kaip apsirengia. Kaip jus tai veikia?“,-  domėjosi bendruomenės narė J. Kaučikienė.

Pasak viešnios, šiandienos teatras yra pagadintas europietiškos tendencijos, nebėra to, kad žmonės ateitų į teatrą ir savęs parodyti, ir kitų pažiūrėti: „Žiūrovas stengdavosi išgirsti aktorių kalbą, aktoriai  atrodė lyg Dievai. Spektaklis paklibindavo širdį, po gero spektaklio norisi paverkti, pakalbėti, padiskutuoti, kas vyko scenoje. Šiuo metu to nebėra, turim eiti su mada. Man asmeniškai  nėra malonu ateiti į sceną „prišikti“, aptarinėti tą „šūdą“, kaip jis kvepia. Tačiau daugeliui tai įdomu, nes tai kažkas naujo. Einame su šiuolaikinėmis tendencijomis, tai paveiku jaunimui, tokiu teatru auginame jaunąją kartą“.

„Kiekvienas aktorius svajoja  apie gyvenimo vaidmenį. Ar jūs jau suvaidinote savo gyvenimo vaidmenį?“- domėjosi popietės dalyviai.

„Dar yra nesuvaidintų vaidmenų, aš  stengiuosi apsivilkti kiekvieno personažo rūbą, su  juo išbūti, o  išėjus iš teatro gyventi savo gyvenimą. Visų personažų kostiumai, visos pjesės man yra brangūs. Tai yra mano turtas, su kiekvienu darbu pradedi nuo nulio, stengiesi pasiekti maksimumą, kad patiktų žmogui. Nesu vieno vaidmens aktorė, šie mano metai yra brandūs ir gyvenime, ir scenoje. Galėčiau sukurti brandų vaidmenį, jo labai laukiu ir linkiu sau sėkmės“,- atsakė aktorė.

„Ar buvo vaidmuo, kurio norėjote, bet nepasiūlė?“,- domėjosi popietės dalyviai.

„Kai neįstojau į aktorinį, eidavau į teatrą ir galvodavau, kad aš suvaidinčiau geriau. Reikia save mylėti, reikia siūlytis, rodytis. Režisieriams per atrankas sakau: „Paimkite mane ir jūs nenusivilsite“. Kitais metais bus rodomas kino filmas, buvo atranka, kurioje pasakiau: „Paimkite mane, aš padarysiu viską“. Ir paėmė, ir suvaidinau“,- sakė viešnia.

„Jeigu negalėtumėte vaidinti, ką dirbtumėte?“,- teiravosi radviliškiečiai.

Pasak viešnios, jeigu ji nebūtų aktore, rašytų, pieštų: „Norėčiau parašyti pjesę, teko dėstyti Šiaulių universitete, dėstyti estrados meną, dirbau konservatorijoje. Mėgstu dirbti su jaunimu, su vaikais, dirbčiau edukacinėje veikloje“.

Popietės dalyviai domėjosi, iš kur aktorė semiasi įkvėpimo, kas yra jos mūza.

Pasak I. Norkutės, įkvėpimo suteikia meilė, geros emocijos. Kiekvienas aktorius turi savo priėjimą prie medžiagos, darbo – tai priklauso nuo vaidmens. Vienam vaidmeniui reikia tragedijos, kitam – kitokios emocijos.

„Ar mokoma aktorius išeiti iš vaidmens?“,- teiravosi susitikimo dalyviai.

„Yra aktorių, kurie neišeina iš vaidmens – kalbama, kad tokia buvo Rūta Staliliūnaitė.  Išeiti iš vaidmens studijų metais mūsų nemokė – tai yra  darbas su savimi. Po spektaklio turi išeiti iš suvaidinto vaidmens, turi būti žmogumi kolegoms, šeimai, draugams“,- sakė aktorė.

Ką daro aktoriai, kai pamiršta tekstą? Ar yra suflerių?

„Visko teatre pasitaiko.  Štai spektaklyje „Vardan tos“ vaidinu  Liubą, kalbančią su rusišku akcentu, o mano tarnaitės vardas Ona. Spektaklyje Oną pavadinau savo vardu – Liuba.  Žiūrovai atleidžia aktoriams apsirikimus – juk visi mes žmonės. Viename spektaklyje turime suflerį ausyje, nes labai sunkus tekstas.  Tokių suflerių kaip anksčiau būdavo teatruose – kriauklės formos – nebėra. Aktorius Sigitas Jakubauskas spektaklyje „Baltaragio malūnas“ pamiršo dukros vardą, užkulisiuose klausia: „Kaip mano dukros vardas?“ Jam atsakome, kad Sigutė. „Ne gyvenime, o spektaklyje“- rėkia Sigitas. Tada pasakėme, kad Jurga. Pamiršus tekstą svarbu nesutrikti ir suktis iš padėties“,-  kurioziškas situacijas prisiminė viešnia.

„Ar turite mylimų aktorių iš vyresnės kartos?“,- teiravosi  radviliškiečiai.

Pasak viešnios, tokia aktorė – Kristina Kazlauzkaitė: „ Kristina Kazlauskaitė  buvo mano pedagogė, prisidėjusi prie to,  kad tapau aktore. Kai neįstojau į aktorinį, įstojau į Kultūros technikumą  Vilniuje, į laisvalaikio renginių organizavimą. Technikume dėstė Kristina Kazlauskaitė, kuri man pasakė: „Ką tu čia, vaikeli, veiki?“ Jeigu ji manęs nebūtų palaikiusi psichologiškai, gal nebūčiau įstojusi į konservatoriją. Visą laiką tarp aktorių yra sveika konkurencija, norisi siekti gerų rezultatų, o sėkmingai  įvertinti darbai skatina siekti dar geresnių rezultatų“,- sakė viešnia.

Apie televizijos laidą

Aktorė I. Norkutė vedė televizijos laidą „Būk mano meile“, susitikimo dalyviai pasidomėjo, kodėl laidos nebeliko, ar viešniai patiko vesti šią laidą.
Pasak viešnios, vesti šią laidą patiko, nes buvo gera kompaniją – Vaiva Budraitytė, Vytenis Pauliukaitis: „Buvo labai smagūs užkulisiai, per dieną nufilmuodavome po tris pažinčių laidas. Laida baigėsi, nes Lietuvoje per mažai žmonių. Visko pasitaikydavo, būdavo, kad jaunikis neatvažiuodavo, reikėdavo suktis iš padėties. Buvo atvejis, kai neatvažiavus jaunikiui laidos redaktorė ėjo į prekybos centrą  ieškoti vyro, tinkančio pagal metus. Suradusios tinkamą „personažą“, moterys jį griebė, atsitempė nieko nesuprantantį į studiją, pradėjo grimuoti ir liepė nesirinkti nei vienos iš trijų moterų. Vyriškis nei vienos neišsirinko, moterys buvo pasipiktinusios. Po laidos vyrą į namus vežėme namo, nes jis bijojo grįžti: ką tik gimė antras vaikas, o jis ieško nuotakos… Kitą kartą vietoje neatvykusio jaunikio laidoje dalyvavo operatorius, tai pat sulaukęs moterų nepasitenkinimo.  „Prikepiau duonos, o jis net neparagavo, kaip duosiu – parodykit, kur jis“- studijoje „jaunikio“ ieškojo atstumtoji. Geriausios laidos būdavo, kai dalyvaudavo žmonės per 40 metų. Po vienos laidos moteris iš karto vežėsi  vyrą į kaimą aprodyti savo didelio ūkio. Smagu, kad buvo kelios poros, kurios suėjo“,- apie buvusios laidos užkulisius smagiai papasakojo viešnia.

Apie asmeninį gyvenimą

Be abejo, susitikime neapseita be klausimų apie aktorės asmeninį gyvenimą.

Kodėl sakėte, kad  „Mano vedybos buvo blefas“ ? – aktorės asmeniniu gyvenimu domėjosi bendruomenės nariai.

„O ką atsakyti žurnalistams? Mūsų skyrybose nebuvo plėšymosi, draskymosi. Tačiau po skyrybų vyrai ir moterys turi  užantyje „akmenuką“: „Kad tik būtų prastesnė ar prastesnis už mane“. Tik išsiskyrėme ir jau buvęs vyras sako, kad kita išmintingesnė. Tai  aš ir pasakiau, kad jeigu taip greitai susiradai kitą, meilės nebuvo. Šis mano pasakymas buvo kerštukas buvusiam sutuoktiniams“,-atviravo viešnia.

Susitikimo metu paprašyta suvaidinti etiudą, aktorė I. Norkutė  pasakė savo personažo Medos mėgstamą tostą: „Už mus gražias ir juos raguotus“.
Pasibaigus susitikimui už nuoširdų, emocingą bei linksmą pokalbį „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius  bendruomenės vardu padėkojo viešniai aktorei Ingai Norkutei  ir įteikė gėlių bei medaus. Atsidėkodami viešniai  už emocingą susitikimą, bendruomenės  nariai plojo atsistoję.

„Kavos popietes“  organizuoja ir jų dalyvius kava vaišina  bendruomenės pirmininkas bei Tarybos narys G. Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: G. Chodosovskaja, T. Kojelienė, V. Goštautienė, Z. Romarienė, I. Pankrašovienė, O. Kazlovskaja, B. Tamoševičienė, I. Grakauskienė, S. Skorkaitė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Popietėje bendruomenės nariai aptarė rajono problemas

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 21 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose vyko tradicinė „Kavos popietė“. Susirgus į popietę kviestai viešniai – aktorei Ingai Norkutei, su kuria susitikimas atidėtas pirmadieniui, vyko atviras pokalbis su  Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariu bei bendruomenės pirmininku Gediminu Lipnevičiumi apie gyventojams aktualias problemas Radviliškio mieste ir rajone.
Popietės metu buvo iškelta daug klausimų bei balsavimu priimti sprendimai, įpareigojant Tarybos narį kreiptis į rajono Tarybą dėl jų sprendimo.
Siūloma nauja tvarka Radviliškio miesto kapinėse
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius  pasiūlė bendruomenės nariams teikti siūlymą Tarybai dėl naujos tvarkos  įvedimo Radviliškio miesto kapinėse –  skirti teritoriją laidojimo vietoms, kurioje nebūtų įprastų kapų kauburėlių, apsodintų gėlėmis, o tik paminklai ir užsėta žolė. „Tai ne naujiena, užsienio šalyse tokių kapinių dauguma. Ši naujovė atėjo ir į Radviliškio rajoną – tokia  teritorija jau yra Baisogalos kapinėse. Žmonės leidžiama pasirinkti – laidoti artimuosius įprastinėje kapinių dalyje ar naujoviškoje – su paminklu ir tvarkinga pieva, kurią prižiūrės seniūnija, o artimiesiems nereikės rūpintis kapų priežiūra. Manau, tai bus puiki alternatyva  išvykusiems ar neturintiems galimybės prižiūrėti artimųjų kapus“,- sakė G. Lipnevičius.
Bendruomenės pirmininkas ir Tarybos narys G. Lipnevičius pasiūlė bendruomenei teikti šį pasiūlymą Tarybai – kad žmonėms būtų galima pasirinkti artimųjų laidojimo būdą – su gėlynu ar be jo. Dauguma „Radviliškio krašto bendruomenės“ narių šiam pasiūlymui pritarė ir įpareigojo Tarybos narį dėl jo kreiptis į Radviliškio rajono savivaldybę.
Vingėliškio gatvei – šaligatvį ir apšvietimą

Antrasis aptartas klausimas buvoVingėliškio gatvės saugumas. „Vingėliškio gatvė – pagrindinė einant į kapines, tačiau joje nėra šaligatvių. Buvau nuvažiavęs įvertinti situacijos – šaligatvių nėra, žmonės eina gatve arba jos pakraščiu, eismas šioje gatvėje, ypač savaitgaliais, būna gana intensyvus. Siūlau teikti Tarybai pasiūlymą, kad šioje gatvėje vienoje pusėje būtų įrengti šaligatviai su apšvietimu“,- sakė G. Lipnevičius.
Šiam pasiūlymui bendruomenės nariai vienbalsiai pritarė.
Kalbai pasisukus apie tvarką kapinėse, buvo išsakyta ir daugiau problemų. Pasak bendruomenės narių, artėjant lapkričio šventėms reikėtų  prašyti seniūnijos darbuotojų, kad  dažniau būtų išvežamos šiukšlės. Daug toliau gyvenančiųjų prieš šventes atvažiuoja tvarkyti artimųjų kapų ir šiukšlės nebetelpa į konteinerius.

Dar viena problema – įrankinių nebuvimas prie kapinių. „Šiuo metu kapinėse prikritę daug lapų ir su mažais grėbliukais neįmanoma visų jų sugrėbti, reikia didelių grėblių, kuriuos tenka autobusu vežtis iš namų. Artėjant  Vėlinėms reikia aptvarkyti ne tik artimųjų kapus, tačiau ir apleistus bei neprižiūrimus – įrankiai tikrai praverstų“,- sakė bendruomenės  moterys.

„Tarybai teikiau siūlymą dėl įrankinės įrengimo prie centrinių miesto kapinių, tačiau savivaldybės administracija tokio gero pasiūlymo nepatvirtino ir tik viena Šeduvos seniūnija pasinaudojo mano siūlymu ir prie kapinių įrengė įrankinę. Viso projekto vertė – tik šimtas eurų. Kai pasiūliau  pats už savo lėšas įrengti įrankinę Radviliškyje, valdininkai sakė, kad negalima – bus savivaliavimas ir teks mokėti baudą. Šiuo metu tokia situacija – nei patys daro, nei kitiems leidžia“,- sakė G. Lipnevičius.
Už šių siūlymų teikimą savivaldybei bendruomenės nariai balsavo vienbalsiai.
Rajone  – brangymetis

Kalbant apie Radviliškio problemas, manau, kad negeri dalykai dedasi Radviliškio ligoninėje – jos direktorius beveik į kiekvieną Tarybos posėdį ateina su prašymu ką nors brangiai pirkti ar branginti.  Ir ne procentais, o kartais. Už  parą ligoninėje  praėjusiais metais mokestis buvo 6 eurai, o dabar norima branginti iki 14 eurų. Direktoriaus motyvas – paslauga ilgai nebuvo branginama. Taip pat norima 3,5 karto branginti kraujo tyrimus. Dar priminsiu, kad Radviliškio ligoninė perka operacinį stalą už 70 tūkst. eurų, o Šiaulių ligoninė pirko beveik tokį pat stalą už 27 tūkst. eurų. Dėl tokių brangių apsipirkinėjimų tiek mero, tiek administracijos direktorės, tiek Radviliškio ligoninės vadovo kalbėjausi su Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovu ir mane jo atsakymas nustebino: „Lietuvoje brangiai pirkti ne nusikaltimas“, bet sako, jog verta atkreipti dėmesį, kokios konkurso sąlygas ir ar nevyksta pirkimas „vienas iš vieno“, kas dažniausiai baigiasi ypač brangiu pirkiniu,- sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
Pasak G. Lipnevičiuas, komiteto posėdyje ligoninės direktoriui V. Smalinskui jis uždavė klausimą apie rentgeno aparatą, kurį pirko ligoninė net už beveik 200 tūkst. eurų. Klausimas akivaizdžiai nepatiko V. Smalinskui ir jis bandė  išsisukti nuo atsakymo. „Manau, kad tiek šio rentgeno aparato pirkimą, tiek kitus brangius pirkinius turėtų patikrinti teisėsauga, kad nekiltų net menkiausios abejonės, jog už mokesčių mokėtojų lėšas neperkama „auksinė“ įranga  “,-  sakė bendruomenės pirmininkas.
„Pas mus kažkodėl viską norima pirkti brangiai. Pavyzdžiui, kyla daug klausimų, kodėl „Radviliškio šiluma“ Radviliškyje šilumos vamzdžius klojo žymiai brangiau nei kai kurios kitų rajonų įmonės. Ir tai  viskas dažniausiai yra perkama iš mokesčių už šilumą mokėtojų kišenės, tai yra už viską sumoka tiek pensininkai, neįgalieji ir kiti šilumos vartotojai. Labiausiai nustebino, kad buvo pirktos medienos atliekos iš įmonės, kurioje vyko didelis gaisras. Kokios būklės buvo medžio atliekos, už kurias sumokėjo šilumos vartotojai, galite spręsti patys. Beje, darbininkai skundėsi, kad pjuvenos labai blogai degė. Visi šie nepigūs pirkimai padengi iš mokesčių mokėtojų kišenių“,- sakė bendruomenės pirmininkas.

Bendruomenės nariai skundėsi, kad  Radviliškio ligoninėje labai prastas maistas: „Ligoninėje ir per pusryčius, ir per  pietus visada neša juodos duonos, nors ligoniai sako, kad jos nevalgys. Slaugytoja niekada nepaklausia, ar ligoniai valgys duoną, visą po to tenka  išmesti – gal atiduoda kokiam ūkininkui?“

Bendruomenės narių pastabų sulaukė ir maitinimas mokyklose: „Anūkai nevalgo mokyklų valgyklose, sako, kad maistas neskanus, neįmanoma valgyti“.
Tarybos narys G. Lipnevičius informavo, kad šią problemą žino ir artimiausiu metu domėsis mokyklose tiekiamo maisto kokybe.
Radviliškio miesto problemos

Kaip vieną iš problemų  popietės dalyviai įvardijo negalėjimą neįgaliesiems patekti į centrinės „Norfos“ antrą aukštą – yra tik laiptai. „Beje, tokia problema ir Radviliškio rajono savivaldybėje. Šiuo klausimu buvau susitikęs susitikęs su meru ir jis pažadėjo, kad šią problemą spręs. Tačiau nors jau praėjo beveik pusė metų, darbų pradžios nematyti“,- sakė  G.Lipnevičius.
„Aš kaip vieną iš problemų įvardinčiau šaligatvių nebuvimą gan judriose gatvėse. Vienos iš tokių gatvių būtų Stadiono, Liepų gatvės, Maironio gatvės pabaigoje taip pat nėra šaligatvių. Taip pat aktuali problema – duobėti daugiabučių kiemai“,- spręstinas problemas pasižymėjo bendruomenės pirmininkas.

Buvo paminėta dar viena aktuali problema – miesto parke labai mažai apšvietimo,žmonės bijo sutemus eiti per tamsų parką.
„Kreipiausi dėl kelių asfaltavimo, artimiausiu metu bus tvarkomos Basanavičiaus, Daukanto ir Daujočių gatvės – bus vedamos nuotekos, o vėliau jos bus asfaltuojamos. Mieste bus asfaltuojama ir daugiau gatvių, apie jas informuosiu vėliau“,- sakė  bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
Dar buvo aptarta ypač aktuali  aplinkosaugos problema – sekmadienį Aukštelkuose išsiliejusios srutos, kurios dideliais kiekiais tekėjo iš kiaulių fermos į Kruojos upę. Pasak aplinkosaugininkų, buvo trukęs  vamzdis, dabar bandoma atsekti, kur tekėjo srutos.
Dėl savivaldybės turto pardavimo
Popietės metu buvo aptartas klausimas ir dėl savivaldybės turto pardavimo. „Buvo pateiktas klausimas dėl savivaldybės parduodamo turto gyventojams, tačiau nustebino, kad savivaldybė perka butus už 20 tūkst. eurų, o parduota už 5 tūkst. Paklausus, kodėl toks kainų skirtumas, buvo atsakyta: „Taip įvertino“. Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo G. Pilypo klausiau, ar buvo nuėjęs apžiūrėti to būsto – pasirodo, jog nebuvo. Prašiau, kad būtų išimta iš aukciono Antaniškių parko estrada ir atiduota visuomenės reikmėms, vėl atsakė, kad  parkas bus Eibariškių mikrorajone“,-  keistus pardavimus  pakomentavo G. Lipnevičius.
„Teikiau siūlymą dėl Muziejau gatvės įrengimo. Šiam pasiūlymui pritarė ir meras, ir susirinkusi darbo grupė, bet vėl  į aukcioną įtraukė rašytojo  J. Marcinkevičiaus namo pardavimą. Jeigu jau ruošiamės daryti Muziejaus gatvę, reikėtų išimti šį namą iš aukciono, nes jis reikalingas – kito žymaus rašytojo Radviliškyje neturime. Taip išeina, kad  valdininkai sako, jog reikia Muziejaus gatvės, o kita ranka išparduoda muziejaus turtą“,- apie miglotas perspektyvas Radviliškyje turėti jeigu ne Muziejų gatvę, tai nors muziejų kalbėjo G. Lipnevičius.
Dėl žemės mokesčio
Buvo aptartas ir žemės mokestis, nes Radviliškio rajonas – žemdirbių kraštas. „Mums Taryboje pavyko sumažinti žemės ūkio paskirties žemės mokestį. 2020 m. žemės mokestis sumažintas nuo 1,7 proc. iki 1,3 proc., tačiau dar bus galima teikti prašymą sumažinti žemės mokestį dėl nepalankų oro sąlygų, o 2019 m. mokestis sumažintas nuo 1,7 iki 1,1 proc. Kai kurie žemdirbiai už žemę gavo didesnes sąskaitas dėl padidėjusios žemės vertės, kurią 2012 metais benueinantys konservatoriai, vadovaujami A. Kubiliaus, LR Seime patvirtino, kad kas penkerius metus žemės vertė būtų indeksuojama, tai yra, perskaičiuojama pagal rinkos kainą. Gaila, kad kiti Tarybos nariai nepritarė žemės mokesčio sumažinimui nei gyventojams, sodininkams ar verslininkams“,- sakė Tarybos narys G. Lipnevičius.
Dėl higienos priemonių švietimo įstaigose
Buvo iškeltas klausimas dėl lėšų rinkimo švietimo įstaigose. „Darželiuose, mokyklose iš tėvų renkami pinigai tualetiniam popieriui, muilui bei kitoms priemonėms pirkti. Manau, kad tai neturėtų būti – Vilniaus meras griežtai uždraudė tokias rinkliavas. Kreipsiuosi į Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėją, kad išsiaiškintų situaciją ir teiksiu siūlymą Tarybai, jog skirtų pinigų šioms priemonėms“,- sakė bendruomenės pirmininkas.
Bendruomenės nariai vienbalsiai pritarė, kad mokyklose bei darželiuose nebūtų rinkliavų higienos priemonėms ir įpareigojo Tarybos narį dėl jo kreiptis į Radviliškio rajono savivaldybę.
Išsekus klausimams bei pastebėjimams apie  rajono problemas, buvo aptartos artimiausios bendruomenių kelionės bei šventės.
Kitoje „Kavos popietėje“ dalyvaus  aktorė Inga Norkutė.
„Kavos popietes“, vykstančias „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, organizuoja ir jų dalyvius kavai vaišina bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: G. Chodosovskaja, O. Kazlovskaja, B. Tamoševičienė, E. Siudikienė, S. Skorkaitė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija



Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019