Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Opozicijos pamokos merui

Avatar

Paskelbta

data

Nieko nenustebins faktas, kad Radviliškio rajono savivaldybės Tarybos posėdžiai vyksta kone kosminiu greičiu. Vietos savivaldos įstatymas nurodo pagrindinę Tarybos veiklos formą – posėdžius. Tačiau Radviliškyje dėl esminių klausimų, panašu, susitariama dar gerokai iki komitetų ar Tarybos posėdžių. Meras Antanas Čepononis gerokai apsiskaičiavo, tad teko nuryti karčių opozicijos pamokų.

Prisiekė nauji Tarybos nariai
Iš VRK atvykusi atstovė priėmė dviejų naujų Tarybos narių priesaiką. Gabrielius Verdingas, 18 – metis gimnazistas, ir Arvydas Budrikas, Šeduvos PSPC gydytojas, pakeitė Ernestą Mončauską ir Vaidą Smalinską. Pirmasis buvo paskirtas Administracijos direktoriaus pavaduotoju, o V.Smalinskas sugrįžo atgal į Radviliškio ligoninės direktoriaus postą. Po iškilmingos procedūros jaunasis politikas G.Verdingas, labiau žinomas dėl savo pasiekimų muzikinėje ir pramoginėje srityse, atviravo: „Tikrai pasistengsiu, nors esu jaunas, daug tikrai čia nieko neišmanau, daug nieko nežinau, bet kaip žinom, su darbu ateina patirtis. Tikiuosi daug ko išmokti iš Jūsų.“ A.Budrikas naudojo standartines frazes: „Aš tikiuosi, kad mes konstruktyviai ir įdomiai bei naudingai dirbsime rajono gyventojams visus tuos metus, kuriuos mums paskyrė tie patys rajono gyventojai.“ Įdomi aplinkybė – abu naujai prisiekę Tarybos nariai buvo pasodinti ne atsilaisvinusiose vietose, o šalia kitų. G.Verdingą kuruos Skaidra Dišlė, o A.Budriką – Irena Palionienė. Atsitiktinai ar ne, bet jei opozicija paprašo persėsti į kitas vietas, meras prašymus arba ignoruoja, arba vilkina keletą mėnesių. Pavyzdžiui, praeitos kadencijos Taryboje Eduardui Martynkinui tik po trijų mėnesių buvo pakeista vieta.

Daug klausimų – atsakymų nulis
Dar iki Tarybos darbotvarkės nagrinėjimo, merui ir Administracijai buvo pateikti keli klausimai. Vieša paslaptis, kad Tarybos pozicija yra paversta kišeniniu A. Čepononio įrankiu. Ypatingai tiksliai tą parodo politikų nusišalinimai – vienas dirba Savivaldybės įmonėje, antro tėvai darbuojasi Administracijoje, trečio vaikai susiję per kitas įmones ir panašiai. Kartais nusišalinimai užima kone pusę laiko nuo vos valandą ar pusantros trunkančių posėdžių.
Nepartinis Tarybos narys Gediminas Lipnevičius pateikė paklausimus administracijai, kuriai atstovavo vienas E. Mončauskas. Politikas domėjosi, kada Radviliškio miesto gyventojams bus vėl tiekiamas karštas vanduo, kokiu tikslu iš rajono biudžeto į konservatorių politikų įsteigtą labdaros fondą pervedami pinigai, kuriuos vėliau rajono valdžia darbo metu dalina. Tarybos narys taip pat klausė, kodėl meras, kaip Pastoracinės tarybos pirmininkas, nesirūpina Radviliškio bažnyčios fasado tvarkymo darbais ir pasiūlė šiems darbams skirti lėšų. Dar buvo teiraujamasi, ar E. Mončauskas turi VSD leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kodėl nėra atsakoma į Tarybos nario ankstesnius paklausimus ir kodėl meras vengia susitikti su Tarybos nariu. Taip pat išaiškėjo galimai skandalinga informacija, kad Administracija ir Savivaldybės įstaigos bei įmonės išnaudoja savo darbuotojus, nes nei apmoka už darbą savaitgaliais ar švenčių dienomis, nei kompensuoja laisvomis dienomis. Deja, meras A. Čepononis „dėjo į krūmus“ ir iš karto visus informavo, kad atsakymų į pateiktus paklausimus Tarybos posėdžio metu nebus, tuo labai nustebindamas Tarybos narius, nes klausimas apie karštą vandenį buvo itin paprastas.

Keistas biudžeto perskirstymas
Sprendimo projektą dėl biudžeto perskirstymo pristatė Finansų skyriaus vedėja Rita Chlebauskienė. „Darbietė“ Zita Žvikienė domėjosi, kokios konkrečios priežastys lėmė, kad Taryba nuėmė pinigus nuo dviračių bei pėsčiųjų tako ir Eibariškių parko. Deja, valdininkė atsakyti negalėjo, o jos gelbėti puolė rajono vadovas. Jis bandė užglaistyti nemalonią tiesą, kad Arimaičių kaimo pagrindinės gatvės išasfaltavimas nebebus finansuojamas iš Kelių direkcijos – tarnybos nuomone, negali būti skiriamos lėšos jau išasfaltuotiems žvyrkeliams. Z. Žvikienės bendrapartietis Jurgis Baublys smalsavo, kokią kelio atkarpą galima išasfaltuoti už 150 tūkstančių eurų. Išsisukinėjimo meistras A.Čepononis tiesiai neatsakė, tik pasitelkęs savo „valstietiškąjį“partnerį Joną Povilaitį pagarsino, kad 1,3 kilometro gatvė jau yra išasfaltuota. Jis patogiai nutylėjo, kad projekto pradinė suma buvo 330 tūkstančių eurų. Ar tai papildomai skiriami pinigai, niekas nebesigilino. Tiesa, kad nebūtų tiek daug neaiškumų posėdžio metu, nepartinis Gediminas Lipnevičius paprašė, kad komitetuose Tarybos nariams leistų susipažinti,  dėl kokių priežasčių yra daromi pakeitimai, kas konkrečiai bus finansuojama. Nemažai kritikos strėlių lėkė į Investicijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininko „valstiečio“Vytauto Krikščiūno pusę, kuris pirmininkaudamas komiteto posėdyje uždraudė Tarybos nariui domėtis, kas ir už kiek bus perkama, kur bus leidžiami biudžeto pinigai.

Nervų karas dėl mokesčio už žemę
Antrasis darbotvarkės klausimas buvo dėl žemės mokesčių dydžių. Pasiūlymų daug, o betvarkės dar daugiau. Posėdžiui pirmininkaujantis A.Čepononis nebesusitvarkė su pareigomis ir pradėjo klysti, nes nebesilaikė nei įstatymo, nei Tarybos darbo reglamento nuostatų. Į sveiką protą jį bandė atvesti „darbietė“Z.Žvikienė. Dvi kadencijas dirbusi Seime, politikė įtikinėjo merą nelaužyti reglamento. Tarybos narys Gediminas Lipnevičius taip pat turėjo merui priekaištų dėl posėdžio vedimo tvarkos ir  akcentavo, kad tai ne jo vieno, o visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ narių grupės  pasiūlymas dėl 1,0 procento dydžio žemės mokesčio. Paskutinę minutę socialdemokratų ir „darbiečių“ atstovas Kazimieras Račkauskis  pateikė pasiūlymą dėl 1,1 procento dydžio, kuris labai panašus į G. Lipnevičiaus pateiktą pasiūlymą – 1 proc. dydžio žemės mokestį. A. Čepononis pasinaudojo tuo ir paskelbė, kad už visus reikės balsuoti alternatyviai. Kol 11 salėje esančių konservatorių politikų tyliai stebėjo savo skyriaus pirmininko blaškymąsi ir nesusigaudymą, Z.Žvikienė ne juokais kibo merui į atlapus jį mokydama laikytis reglamento ir procedūrų: „Mere, aš dėl procedūrų pasisakyti norėjau. Užduosiu tik vieną klausimą. Jei aš teisingai suprantu, Tarybai yra pateiktas tik vienas sprendimo projektas, o keletas siūlymų gali būti arba įtraukti, arba atmesti. Kiekvienas narys turi teisę balsuoti dėl kiekvieno pasiūlymo.“ Deja, Vyriausybės atstovė Asta Jasiūnienė nedalyvavo posėdyje, tad opozicija liko pati viena. Itin patyręs A. Čepononis, nepratęs prie kritikos Tarybos posėdžių metu, pripažino „darbietės“ ir nepartinio išsakytą kritiką ir mestelėjo frazę, kad jam „galai nebesueina“.

Gražbyliavimo meistras
Skęstančiajam gelbėjimosi ratą metė ne savi, o kiti. Kompetencijos stoką 11 Tarybos narių konservatorių slėpė tylėdami. Nuo neatmenamų laikų politikuojantis „valstietis“Jonas Povilaitis iš karto suskubo į pagalbą merui. Savivaldybės įmonėje „Radviliškio vanduo“ dirbantis politikas teigė, kad jie pritars 1,3 procento žemės mokesčio dydžiui. Dar iki Tarybos posėdžio „valstiečiai“galvą guldė, kad nebalsuos už tokio dydžio mokesčius, tačiau konservatorių „Trojos arkliu“išnaudojamas J. Povilaitis pakeitė „valstiečių“frakcijos ir net skyriaus nuomonę. Tiesa, svarstant sprendimo projektą, nedalyvavo nusišalinęs V. Krikščiūnas ir į komandiruotę išvykęs mero pavaduotojas Mindaugas Pauliukas. Tad frakcijos seniūno J. Povilaičio pasisakymas, kad „valstiečiai“ir ūkininkai esą labai patenkinti beveik tris kartus didesniu nei Šiaulių rajone žemės mokesčiu, sulaukė ūkininkų replikų iš salės bei kritikos iš opozicijos. Gediminas Lipnevičius teigė, kad susitikęs su ūkininkų atstovais suderėjo dėl 1,0 procento dydžio. Jam taip pat pritarė ir socdemų frakcijos seniūnas K. Račkauskis, įtikinėdamas, jog ūkininkai nežino apie J.Povilaičio susitarimus su koalicijos partneriais konservatoriais. Tarsi prisimindamas, tarsi pateikdamas kaip kokią nekvestionuojamą gėrybę, J. Povilaitis prašė mero įtraukti į darbotvarkę, kad surinktos papildomos lėšos būtų skirtos kaimo kelių gerinimui. Deja, nelabai kas jo klausėsi.

Pamokos toliau tęsėsi
Posėdžiui pirmininkaujantis meras pradėjo nervintis, kai Z. Žvikienė toliau jį mokė procedūrų. „Darbietė“teiravosi, kodėl sprendimo projekto dėl 1,3 procento dydžio Tarybos nariai net neturi. A. Čepononis aiškino, kad pasiūlymą pateikė administracija ir ji esą turinti teisę pakeisti savo nuomonę. Pasirodo, kad ne Taryba yra aukščiausias valdymo organas rajone, o administracija. Nors Savivaldos įstatymas nurodo Tarybos viršenybę prieš visas kitas Savivaldos institucijas. Aiškėja tai, kas ir taip yra laikoma vieša paslaptimi – administracijai vadovauja ne direktorė Jolanta Margaitienė, o meras Antanas Čepononis. Nepaisant visų pastangų, opozicija privalėjo stebėti, kaip nė vieno klausimo neuždavę, net nesugebėję garsiai pasakyti argumentų ar motyvų, dėl kokių priežasčių reikia didinti žemės mokesčius, 12 konservatorių ir 2 „valstiečiai“ balsavo už 1,3 procento žemės mokesčio dydį, kuris yra beveik tris kartus didesnis negu kaimyniniame Šiaulių rajone.
Svarstytos atliekų rinkliavos mokesčio lengvatos
Vienu iš paskutiniųjų klausimų buvo svarstomos atliekų rinkliavos mokesčių lengvatos.  Tarybos narys G. Lipnevičius siūlė klausimą dėl atliekų rinkliavos mokesčių lengvatų atidėti  kitam posėdžiui, o  per tą laiką peržiūrėti šio mokesčio įkainius bei apmokestinimo tvarką. Pirmininkaujantis meras nenorėjo girdėti tokio siūlymo, neteikė alternatyvaus balsavimo ir davė komandą balsuoti. Prieš šį mokestį balsavo tik trys tarybos nariai: G. Lipnevičius, V. Aleknienė, K. Račkauskis. Kitas šio mokesčio svarstymas bus galimas tik po 6 mėnesių, o gyventojams, ūkininkams, verslininkams ir toliau teks ploninti pinigines.

Kiti projektai nesvarbūs
Jei dėl žemės mokesčio vyko itin aršios diskusijos, vėliau sprendimo projektai nagrinėti kone kosminiu greičiu. Tiksliau, ne nagrinėti, o automatiškai už juos balsuota. Pakeisti ankstesni Tarybos sprendimai, balsuota dėl Peticijų komisijos ir Kontrolės komiteto pirmininko ir pavaduotojo. Peticijų komisijai vadovaus konservatorė Skaidra Dišlė, o jos pavaduotoju bus „valstietis“Kęstutis Dambrauskas. Matyt, valstiečiai daugiau neturi ką deleguoti, tad K. Dambrauskas  bus ir Kontrolės komiteto pirmininko socdemo K.Račkauskio pavaduotoju komitete. Taryboje politikai be didesnių svarstymų nutarė parduoti savivaldybei priklausantį turtą bei perduotas turtą iš privačios įmonės Savivaldybės įmonei ir išspręsti kiti klausimai. Gediminas Lipnevičius posėdžio pabaigoje domėjosi, kodėl už ES lėšas įgyvendintas vandentvarkos projektas Grinkiškio miestelyje buvo vykdomas privačios įmonės veiklos teritorijoje. Atrodo, klausimas paprastas, bet atsakyti aiškiai ir tiksliai, kaip įprasta, valdantieji nesugebėjo.
Bus daugiau.

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Baisogalos ir Pakiršinio gyventojams brangs šiluma

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 24 d. vykusiame Tarybos posėdyje be kitų klausimų buvo svarstomas ir klausimas dėl šilumos branginimo Baisogalos bei Pakiršinio gyventojams. Posėdžio metu kilo daug diskusijų – ar būtų galima šilumos kainos nedidinti baisogaliams bei pakiršiniečiams, paieškoti kitų būdų.

UAB „Baisogalos bioenergija“ šiuo metu galioja pirmiems bazinės kainos galiojimo metams perskaičiuota vienanarė šilumos kaina, kurios pastovioji dedamoji yra 3,34 ct/kWh ir perskaičiuota dvinarė šilumos kaina, kurios pastovioji dedamoji yra 24,35 Eur/kW per mėnesį. Sprendimo projekte teigiama, kad šilumos kaina didėja dėl sumažėjusio realizuoto šilumos kiekio ir infliacijos, tad naujai apskaičiuota šilumos vienanarės kainos pastovioji dedamoji sudaro 3,48 ct/kWh, dvinarės kainos pastovioji dedamoji sudaro 25,33 Eur/kW per mėnesį. Palyginus su bazinėmis šilumos kainomis, šilumos kainos pastoviosios dedamosios didėja: vienanarės kainos – 4,20 proc., dvinarės kainos – 4,02 proc.

Tarybos narių balsavimu buvo nutarta branginti šilumą UAB „Baisogalos bioenergija“ klientams, tai yra Baisogalos ir Pakiršinio gyventojams.
Situacija paradoksali – šilumos tiekėjai junta infliaciją ir prašo didinti šilumos kainą, o mokesčio mokėtojai, kad ir jausdami infliaciją piniginėse, privalės mokėti už šilumą ženkliai daugiau. Už tai, kad Baisogalos ir Pakiršinio gyventojai gerokai paplonintų savo pinigines mokėdami
daugiau už šilumą, balsavo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (konservatoriai) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos („valstiečiai“) partijų nariai. Prieš įkainių didinimą balsavo nepartinio visuomeninio komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ atstovai.

Kadangi, kaip jūs žinote, partijoms atstovauja Tarybos nariai, tai už šilumos kainos didinimą baisogaliams bei Pakiršinio gyventojams balsavo Tarybos nariai: A. Čepononis, S. Dišlė, A. Grabauskas , T. Januševičius, I. Palionienė, J. Kvėglys, S. Nakutis, A. Budrikas, G. Verdingas, K. Dambrauskas, J. Povilaitis, V. Krikščiūnas. Prieš šilumos kainos didinimą balsavo nepartiniai Tarybos nariai V. Aleknienė ir G. Lipnevičius.
Kiti Tarybos nariai neapsisprendė, ar didinti mokesčius baisogaliečiams bei Pakiršinio gyventojams už šilumą, ar ne.

Apie kitus Tarybos narių sprendimus informuosime kituose savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeriuose.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Demokratijos pamokos Radviliškio poliklinikoje

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 24 d. (ketvirtadienį) VšĮ Radviliškio r. PSPC (poliklinikoje) įvyko darbuotojų susirinkimas. Reikia pridurti, jog jie (susirinkimai) vyksta reguliariai, o esant reikalui sušaukiami skubos tvarka.

Šį kartą dienotvarkėje: atlyginimų padidinimas, galimi priedai suderinti su  Darbo taryba, naujų gydytojų priėmimas. Apsvarstytos žurnalisto Mariaus Aleksiūnio pastabos dėl registratūros darbo, taip pat pietų pertraukos derinimas atsižvelgiant į pacientų srautus. Aštriai svarstytas nepanaudotų atostogų klausimas, eilių į procedūrinį kabinetą mažinimas, teikiant itin sunkiems ligoniams šias paslaugas namuose.

Dėl sudėtingos rajono demografinės padėties (metai iš metų nuosekliai mažėja gyventojų skaičius, daugėja vyresnio amžiaus asmenų), todėl numatoma pakoreguoti medicinos punktų darbą. Ir apie tai, kad poliklinikos remonto darbai bus pradėti tik po naujų metų.
Visi poliklinikos darbuotojai turėjo galimybę nebijodami, kaip kai kuriose sveikatos įstaigose administracijos persekiojimo, išreikšti savo nuomonę, pageidavimus, pateikti dalykinius pasiūlymus.

Pasibaigus susirinkimui, „Radviliškio kraštas“ pakalbino direktoriaus pavaduotoją medicinai Aloyzą Juodį ir paprašė trumpai apibūdinti stipriąsias poliklinikos puses, kurios padėtų išgyventi šiuo sudėtingu laikotarpiu. Pasak A. Juodžio, tai struktūra. Visi reikalingiausi sveikatos priežiūros specialistai sutelkti vienoje vietoje. Yra trys ginekologui, tiek pat chirurgų, 5 odontologai (jų, tikėtina, bus daugiau) ir visi kiti profesionalai, be kurių joks darbas sveikatos priežiūros srityje būtų neįmanomas. Be to, prie struktūros galima priskirti tris ambulatorijas ( Šaukoto, Šiaulėnų, Tyrulių) ir med. punktų tinklas, tad  kaimų gyventojai turėtų gerai pagalvoti apie prisirašymą privačiose gydymo įstaigose. Ir štai kodėl. Visų pirma privačios gydymo įstaigos neteikia paslaugų namuose (poliklinika turi transportą ir gydytojai vyksta į iškvietimus pas ligonius). Privačios struktūros neturi nei ambulatorijų, nei med. punktų  ir kaimų gyventojams šios srities paslaugų neteikia. Kadangi Radviliškio poliklinika yra ne pelno siekianti organizacija, visi pinigai už medicinines paslaugas nukreipiami pacientų reikmėm ir nereikia skirti lėšų savininkų dividendams ar panašiems dalykams.
Jei neliktų poliklinikos, būtų uždarytos ambulatorijos, med. punktai, o nemedicininių paslaugų kainos neabejotinai išaugtų ( nemedicininės paslaugos, tai profilaktiniai sveikatos patikrinimai, pažymų išdavimas ir pan.). Tad niekad nederėtų pamiršti, jog pagrindinis privatininkų siekis – pelnas, o ne kokybiškesnis, pigesnis, prieinamesnis gydymas, ypač kaimo vietovėse. Ar supras šias paprastas tiesas gyventojai, parodys laikas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019