Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Opozicijos pamokos merui

Avatar

Paskelbta

data

Nieko nenustebins faktas, kad Radviliškio rajono savivaldybės Tarybos posėdžiai vyksta kone kosminiu greičiu. Vietos savivaldos įstatymas nurodo pagrindinę Tarybos veiklos formą – posėdžius. Tačiau Radviliškyje dėl esminių klausimų, panašu, susitariama dar gerokai iki komitetų ar Tarybos posėdžių. Meras Antanas Čepononis gerokai apsiskaičiavo, tad teko nuryti karčių opozicijos pamokų.

Prisiekė nauji Tarybos nariai
Iš VRK atvykusi atstovė priėmė dviejų naujų Tarybos narių priesaiką. Gabrielius Verdingas, 18 – metis gimnazistas, ir Arvydas Budrikas, Šeduvos PSPC gydytojas, pakeitė Ernestą Mončauską ir Vaidą Smalinską. Pirmasis buvo paskirtas Administracijos direktoriaus pavaduotoju, o V.Smalinskas sugrįžo atgal į Radviliškio ligoninės direktoriaus postą. Po iškilmingos procedūros jaunasis politikas G.Verdingas, labiau žinomas dėl savo pasiekimų muzikinėje ir pramoginėje srityse, atviravo: „Tikrai pasistengsiu, nors esu jaunas, daug tikrai čia nieko neišmanau, daug nieko nežinau, bet kaip žinom, su darbu ateina patirtis. Tikiuosi daug ko išmokti iš Jūsų.“ A.Budrikas naudojo standartines frazes: „Aš tikiuosi, kad mes konstruktyviai ir įdomiai bei naudingai dirbsime rajono gyventojams visus tuos metus, kuriuos mums paskyrė tie patys rajono gyventojai.“ Įdomi aplinkybė – abu naujai prisiekę Tarybos nariai buvo pasodinti ne atsilaisvinusiose vietose, o šalia kitų. G.Verdingą kuruos Skaidra Dišlė, o A.Budriką – Irena Palionienė. Atsitiktinai ar ne, bet jei opozicija paprašo persėsti į kitas vietas, meras prašymus arba ignoruoja, arba vilkina keletą mėnesių. Pavyzdžiui, praeitos kadencijos Taryboje Eduardui Martynkinui tik po trijų mėnesių buvo pakeista vieta.

Daug klausimų – atsakymų nulis
Dar iki Tarybos darbotvarkės nagrinėjimo, merui ir Administracijai buvo pateikti keli klausimai. Vieša paslaptis, kad Tarybos pozicija yra paversta kišeniniu A. Čepononio įrankiu. Ypatingai tiksliai tą parodo politikų nusišalinimai – vienas dirba Savivaldybės įmonėje, antro tėvai darbuojasi Administracijoje, trečio vaikai susiję per kitas įmones ir panašiai. Kartais nusišalinimai užima kone pusę laiko nuo vos valandą ar pusantros trunkančių posėdžių.
Nepartinis Tarybos narys Gediminas Lipnevičius pateikė paklausimus administracijai, kuriai atstovavo vienas E. Mončauskas. Politikas domėjosi, kada Radviliškio miesto gyventojams bus vėl tiekiamas karštas vanduo, kokiu tikslu iš rajono biudžeto į konservatorių politikų įsteigtą labdaros fondą pervedami pinigai, kuriuos vėliau rajono valdžia darbo metu dalina. Tarybos narys taip pat klausė, kodėl meras, kaip Pastoracinės tarybos pirmininkas, nesirūpina Radviliškio bažnyčios fasado tvarkymo darbais ir pasiūlė šiems darbams skirti lėšų. Dar buvo teiraujamasi, ar E. Mončauskas turi VSD leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kodėl nėra atsakoma į Tarybos nario ankstesnius paklausimus ir kodėl meras vengia susitikti su Tarybos nariu. Taip pat išaiškėjo galimai skandalinga informacija, kad Administracija ir Savivaldybės įstaigos bei įmonės išnaudoja savo darbuotojus, nes nei apmoka už darbą savaitgaliais ar švenčių dienomis, nei kompensuoja laisvomis dienomis. Deja, meras A. Čepononis „dėjo į krūmus“ ir iš karto visus informavo, kad atsakymų į pateiktus paklausimus Tarybos posėdžio metu nebus, tuo labai nustebindamas Tarybos narius, nes klausimas apie karštą vandenį buvo itin paprastas.

Keistas biudžeto perskirstymas
Sprendimo projektą dėl biudžeto perskirstymo pristatė Finansų skyriaus vedėja Rita Chlebauskienė. „Darbietė“ Zita Žvikienė domėjosi, kokios konkrečios priežastys lėmė, kad Taryba nuėmė pinigus nuo dviračių bei pėsčiųjų tako ir Eibariškių parko. Deja, valdininkė atsakyti negalėjo, o jos gelbėti puolė rajono vadovas. Jis bandė užglaistyti nemalonią tiesą, kad Arimaičių kaimo pagrindinės gatvės išasfaltavimas nebebus finansuojamas iš Kelių direkcijos – tarnybos nuomone, negali būti skiriamos lėšos jau išasfaltuotiems žvyrkeliams. Z. Žvikienės bendrapartietis Jurgis Baublys smalsavo, kokią kelio atkarpą galima išasfaltuoti už 150 tūkstančių eurų. Išsisukinėjimo meistras A.Čepononis tiesiai neatsakė, tik pasitelkęs savo „valstietiškąjį“partnerį Joną Povilaitį pagarsino, kad 1,3 kilometro gatvė jau yra išasfaltuota. Jis patogiai nutylėjo, kad projekto pradinė suma buvo 330 tūkstančių eurų. Ar tai papildomai skiriami pinigai, niekas nebesigilino. Tiesa, kad nebūtų tiek daug neaiškumų posėdžio metu, nepartinis Gediminas Lipnevičius paprašė, kad komitetuose Tarybos nariams leistų susipažinti,  dėl kokių priežasčių yra daromi pakeitimai, kas konkrečiai bus finansuojama. Nemažai kritikos strėlių lėkė į Investicijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininko „valstiečio“Vytauto Krikščiūno pusę, kuris pirmininkaudamas komiteto posėdyje uždraudė Tarybos nariui domėtis, kas ir už kiek bus perkama, kur bus leidžiami biudžeto pinigai.

Nervų karas dėl mokesčio už žemę
Antrasis darbotvarkės klausimas buvo dėl žemės mokesčių dydžių. Pasiūlymų daug, o betvarkės dar daugiau. Posėdžiui pirmininkaujantis A.Čepononis nebesusitvarkė su pareigomis ir pradėjo klysti, nes nebesilaikė nei įstatymo, nei Tarybos darbo reglamento nuostatų. Į sveiką protą jį bandė atvesti „darbietė“Z.Žvikienė. Dvi kadencijas dirbusi Seime, politikė įtikinėjo merą nelaužyti reglamento. Tarybos narys Gediminas Lipnevičius taip pat turėjo merui priekaištų dėl posėdžio vedimo tvarkos ir  akcentavo, kad tai ne jo vieno, o visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ narių grupės  pasiūlymas dėl 1,0 procento dydžio žemės mokesčio. Paskutinę minutę socialdemokratų ir „darbiečių“ atstovas Kazimieras Račkauskis  pateikė pasiūlymą dėl 1,1 procento dydžio, kuris labai panašus į G. Lipnevičiaus pateiktą pasiūlymą – 1 proc. dydžio žemės mokestį. A. Čepononis pasinaudojo tuo ir paskelbė, kad už visus reikės balsuoti alternatyviai. Kol 11 salėje esančių konservatorių politikų tyliai stebėjo savo skyriaus pirmininko blaškymąsi ir nesusigaudymą, Z.Žvikienė ne juokais kibo merui į atlapus jį mokydama laikytis reglamento ir procedūrų: „Mere, aš dėl procedūrų pasisakyti norėjau. Užduosiu tik vieną klausimą. Jei aš teisingai suprantu, Tarybai yra pateiktas tik vienas sprendimo projektas, o keletas siūlymų gali būti arba įtraukti, arba atmesti. Kiekvienas narys turi teisę balsuoti dėl kiekvieno pasiūlymo.“ Deja, Vyriausybės atstovė Asta Jasiūnienė nedalyvavo posėdyje, tad opozicija liko pati viena. Itin patyręs A. Čepononis, nepratęs prie kritikos Tarybos posėdžių metu, pripažino „darbietės“ ir nepartinio išsakytą kritiką ir mestelėjo frazę, kad jam „galai nebesueina“.

Gražbyliavimo meistras
Skęstančiajam gelbėjimosi ratą metė ne savi, o kiti. Kompetencijos stoką 11 Tarybos narių konservatorių slėpė tylėdami. Nuo neatmenamų laikų politikuojantis „valstietis“Jonas Povilaitis iš karto suskubo į pagalbą merui. Savivaldybės įmonėje „Radviliškio vanduo“ dirbantis politikas teigė, kad jie pritars 1,3 procento žemės mokesčio dydžiui. Dar iki Tarybos posėdžio „valstiečiai“galvą guldė, kad nebalsuos už tokio dydžio mokesčius, tačiau konservatorių „Trojos arkliu“išnaudojamas J. Povilaitis pakeitė „valstiečių“frakcijos ir net skyriaus nuomonę. Tiesa, svarstant sprendimo projektą, nedalyvavo nusišalinęs V. Krikščiūnas ir į komandiruotę išvykęs mero pavaduotojas Mindaugas Pauliukas. Tad frakcijos seniūno J. Povilaičio pasisakymas, kad „valstiečiai“ir ūkininkai esą labai patenkinti beveik tris kartus didesniu nei Šiaulių rajone žemės mokesčiu, sulaukė ūkininkų replikų iš salės bei kritikos iš opozicijos. Gediminas Lipnevičius teigė, kad susitikęs su ūkininkų atstovais suderėjo dėl 1,0 procento dydžio. Jam taip pat pritarė ir socdemų frakcijos seniūnas K. Račkauskis, įtikinėdamas, jog ūkininkai nežino apie J.Povilaičio susitarimus su koalicijos partneriais konservatoriais. Tarsi prisimindamas, tarsi pateikdamas kaip kokią nekvestionuojamą gėrybę, J. Povilaitis prašė mero įtraukti į darbotvarkę, kad surinktos papildomos lėšos būtų skirtos kaimo kelių gerinimui. Deja, nelabai kas jo klausėsi.

Pamokos toliau tęsėsi
Posėdžiui pirmininkaujantis meras pradėjo nervintis, kai Z. Žvikienė toliau jį mokė procedūrų. „Darbietė“teiravosi, kodėl sprendimo projekto dėl 1,3 procento dydžio Tarybos nariai net neturi. A. Čepononis aiškino, kad pasiūlymą pateikė administracija ir ji esą turinti teisę pakeisti savo nuomonę. Pasirodo, kad ne Taryba yra aukščiausias valdymo organas rajone, o administracija. Nors Savivaldos įstatymas nurodo Tarybos viršenybę prieš visas kitas Savivaldos institucijas. Aiškėja tai, kas ir taip yra laikoma vieša paslaptimi – administracijai vadovauja ne direktorė Jolanta Margaitienė, o meras Antanas Čepononis. Nepaisant visų pastangų, opozicija privalėjo stebėti, kaip nė vieno klausimo neuždavę, net nesugebėję garsiai pasakyti argumentų ar motyvų, dėl kokių priežasčių reikia didinti žemės mokesčius, 12 konservatorių ir 2 „valstiečiai“ balsavo už 1,3 procento žemės mokesčio dydį, kuris yra beveik tris kartus didesnis negu kaimyniniame Šiaulių rajone.
Svarstytos atliekų rinkliavos mokesčio lengvatos
Vienu iš paskutiniųjų klausimų buvo svarstomos atliekų rinkliavos mokesčių lengvatos.  Tarybos narys G. Lipnevičius siūlė klausimą dėl atliekų rinkliavos mokesčių lengvatų atidėti  kitam posėdžiui, o  per tą laiką peržiūrėti šio mokesčio įkainius bei apmokestinimo tvarką. Pirmininkaujantis meras nenorėjo girdėti tokio siūlymo, neteikė alternatyvaus balsavimo ir davė komandą balsuoti. Prieš šį mokestį balsavo tik trys tarybos nariai: G. Lipnevičius, V. Aleknienė, K. Račkauskis. Kitas šio mokesčio svarstymas bus galimas tik po 6 mėnesių, o gyventojams, ūkininkams, verslininkams ir toliau teks ploninti pinigines.

Kiti projektai nesvarbūs
Jei dėl žemės mokesčio vyko itin aršios diskusijos, vėliau sprendimo projektai nagrinėti kone kosminiu greičiu. Tiksliau, ne nagrinėti, o automatiškai už juos balsuota. Pakeisti ankstesni Tarybos sprendimai, balsuota dėl Peticijų komisijos ir Kontrolės komiteto pirmininko ir pavaduotojo. Peticijų komisijai vadovaus konservatorė Skaidra Dišlė, o jos pavaduotoju bus „valstietis“Kęstutis Dambrauskas. Matyt, valstiečiai daugiau neturi ką deleguoti, tad K. Dambrauskas  bus ir Kontrolės komiteto pirmininko socdemo K.Račkauskio pavaduotoju komitete. Taryboje politikai be didesnių svarstymų nutarė parduoti savivaldybei priklausantį turtą bei perduotas turtą iš privačios įmonės Savivaldybės įmonei ir išspręsti kiti klausimai. Gediminas Lipnevičius posėdžio pabaigoje domėjosi, kodėl už ES lėšas įgyvendintas vandentvarkos projektas Grinkiškio miestelyje buvo vykdomas privačios įmonės veiklos teritorijoje. Atrodo, klausimas paprastas, bet atsakyti aiškiai ir tiksliai, kaip įprasta, valdantieji nesugebėjo.
Bus daugiau.

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Ligoninės direktoriaus atlyginimas – daugiau nei 3000 eurų

Avatar

Paskelbta

data

Paskutiniame Tarybos posėdyje politikai sprendė sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimo klausimą. Didžiausias atlyginimas buvo nustatytas Radviliškio ligoninės direktoriui – Vaidas Smalinskas dabar gaus 3182 eurus. Gilinantis į atlyginimo didinimo peripetijas, aiškėja, kad buvęs Tarybos narys galimai dėjo visas pastangas, kad gautų didesnį atlyginimą.

Įstatymu pakeistas vadovų apmokėjimas
LR Seime 2018 metų gruodžio 13 dieną buvo priimtos sveikatos priežiūros įstatymo pataisos. Pataisose numatyta formulė, pagal kurią apskaičiuojamas sveikatos įstaigų direktorių atlyginimas. Kad vadovai nežiūrėtų atsainiai į personalo atlyginimų kėlimo klausimą, pagal naująją formulę pastoviąją įstaigos vadovo atlyginimo dalį tiesiogiai lems įstaigoje dirbančių gydytojų ir slaugytojų vidutinis darbo užmokestis. Svertinis vidurkis bus dauginamas iš koeficiento, kuris priklausys nuo įstaigos metinių pajamų dydžio bei dirbančiųjų skaičiaus.

Tarybą apsuko „aplink pirštą“
2018 metų pabaigoje vietos politikų verdiktui buvo pateiktas V. Smalinsko prašymas dėl ligoninės struktūros pakeitimo. Tuo metu, kai neteisėtai dirbo direktoriumi, V. Smalinskas prašė leisti nebepirkti valymo paslaugos. Motyvas – ligoninė sutaupys lėšų. Tuometinio Tarybos nario Eduardo Martynkino klausimas, kiek konkrečiai lėšų bus sutaupyta, liko neatsakytas. Gal paskaičiavimų neturėjo, gal buvo kitos priežastys, tačiau panašu, kad V. Smalinskas rūpinosi savo atlyginimo dydžiu.

Daugiau darbuotojų – didesnis atlyginimas
Naujojoje formulėje yra nustatyti koeficientų dydžiai. Jeigu įstaigoje dirba nuo 250 iki 300 darbuotojų, koeficientas 2,4. Jei nuo 300 iki 500 darbuotojų – 2,6. Sodros duomenimis, 2018 metų spalio 9 dieną, apdraustųjų skaičius ligoninėje buvo 294, o sausį –  jau 306. Panašu, kad direktorius stengėsi ne veltui, tad kam skaičiuoti, kiek bus lėšų ligoninėje sutaupoma, jei svarbiau didesnis atlyginimas. Susisiekus su Sveikatos ministerijos teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vedėja Martyna Micke, ji pakomentavo, kad taikant naująją formulę, vadovo atlyginimo skirtumas galėtų būti daugiau nei pora šimtų eurų.

Rūpinamasi savo gerbūviu?
Radviliškio ligoninės 2018 metų veiklos ataskaitoje nurodyta, kad įstaigos pajamos viršija 6 milijonus eurų, todėl koeficientas yra 2,3. Darbuotojų skaičius viršija 300, tad kita koeficiento dalis yra 2,6. Gydytojų darbo užmokesčio vidurkis II ketvirtyje buvo 2881 eurai, o slaugytojų – 957. Nors sveikatos ministras įsakymu skyrė papildomų lėšų slaugytojų atlyginimų kėlimui, deja, ne visos sveikatos įstaigos tai padarė. Ne išimtis ir V.Smalinsko vadovaujama Radviliškio ligoninė. Po žiniasklaidos straipsnių slaugytojos dažnai skundžiasi tokiu vadovo elgesiu. Pats įstaigos vadovas V. Smalinskas atsisakė pateikti paaiškinimą. Tiesa, net rajono meras Antanas Čepononis nežinojo apie savo bendražygio „viražus“ – jis tvirtino, kad V. Smalinskas niekada neminėjo atlyginimo didėjimo klausimo, kai inicijavo struktūros pakeitimą.

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

„Auksiniai“ vamzdžiai – „auksinė“ šilumos kaina?

Avatar

Paskelbta

data

Neseniai savaitraštyje buvo paviešinta, kad Radviliškio šiluminėse trasose klojami „auksiniai“ vamzdžiai. Kas galėtų paneigti, kad tai nesusiję su šilumos brangimu?

Šiais metais šildymo sezonas prasidėjo anksčiau. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) turi gerų žinių – vidutinė šildymo kaina Lietuvoje bus 13 procentų mažesnė negu praeitų metų spalį. Deja, bet gera naujiena plačiu lanku aplenks Radviliškį, nes Savivaldybės įmonės „Radviliškio šilumos“ vartotojams teks plačiau praverti pinigines – kaina šoktels beveik dešimtadaliu, lyginant su pernai spalio mėnesiu.

Sezono pradžioje VERT specialistai paskaičiavo, kad biokuro kaina rinkoje krito apie trečdalį. Biokuro kainos pokyčiai tiesiogiai veikia šildymo kainą. Technologinio kuro sąnaudos sudaro apie trečdalį visos šildymo kainos, tad biokurui atpigus trečdaliu, šildymas pinga dešimčia procentų.

Pernai spalio mėnesį „Radviliškio šiluma“ su 4,89 cnt/kWh kaina buvo šeštoje vietoje – šiemet su 5,29 cnt/kWh prognozuojama kaina nukrito į 19 vietą. Reiktų pažymėti, kad VERT specialistai nedaug suklydo, nes Savivaldybės įmonė interneto tinklalapyje nurodo, kad spalio mėnesio kaina vartotojams bus 5,28 cnt už kilovatvalandę. Galima pastebėti, kad ne tik Radviliškyje didės  šilumos kaina, bet tokių įmonių yra labai nedaug.

2019 metų rugsėjo 24 dieną Administracijos direktorė J. Margaitienė pasirašė įsakymą pradėti šildymo sezoną nuo rugsėjo 25 dienos. Kaina didėja, bet priežastys ir vėl nežinomos. Priežasčių negalėjo pasakyti Savivaldybės administracijos darbuotojai. Įsakymą parengusi Justė Kriuklienė, Investicijų ir vietinio turto skyriaus vyr. specialistė, kuruojanti ir šilumos ūkį, neslėpė, kad nežino. Ji teigė, kad neseka kiekvieną dieną informacijos.
Netikėto šildymo kainos šuolio nesugebėjo pakomentuoti ir įmonės direktorius Pranas Mickaitis. Gal nesugebėjimui bendrauti žodžiu įtakos turėjo gruziniškas vynas – juk šilumininkų vadas neseniai kartu su Savivaldybės delegacija viešėjo Sakartvele (Gruzijoje). Jis paprašė „brūkštelėti“ klausimus raštu. Iki straipsnio atidavimo spaudai, P. Mickaitis nebuvo atsakęs. Kyla abejonė dėl vadovo sugebėjimo valdyti informaciją ir ją pateikti.

Reikia pastebėti, kad praeitų metų šildymo sezonas radviliškiečiams kelia nemalonius prisiminimus. Vartotojai buvo šokiruoti, kai sąskaitos už šildymą išsipūtė du ir daugiau kartų. Tuo metu šilumininkai taip ir nesugebėjo pateikti įtikinamo paaiškinimo, apie išskyrus vėją ir drėgmę.
Jų versijos buvo paneigtos, kai atsakymą davė VERT, atlikęs savo tyrimą – po kelių mėnesių mulkinimo vartotojai buvo priversti kreiptis į šią kompetentingą instituciją. Tada išaiškėjo, kad šilumos energijos prietaisų rodmenys buvo nurašomi skirtingais periodais. Kaip tokio paprasto atsakymo negalėjo surasti direktorius P. Mickaitis ir daugiau nei 20 metų darbo stažą turinti Abonentinio skyriaus viršininkės pareigas einanti Skaidra Dišlė, dabar galima būtų tik spėlioti. Tačiau galimas ir toks paaiškinimas – Tarybos narė darbo metu dažnai užsiima socialiniu darbu. Antradienį ji buvo pastebėta pas Rimvydą Aleknavičių, kuris Savivaldybės administracijoje atsakingas už jaunimo reikalus ir bendruomenių finansavimą ir kurio kabinetas yra antrame aukšte. Gal dabar suprantama, kodėl Šeimos ir paramos fondas, kurio valdybos narė yra S.Dišlė, gauna tūkstantinį finansavimą? Bet vartotojai jai ne už tai moka atlyginimą, kad lakstytų po kabinetus. Tiesa, pati politikė teigia atvedusi garbaus amžiaus žmogų į socialinės rūpybos skyrių, kuris yra pirmame aukšte. Panašu, kad vartotojai bus priversti žiūrėti karčiai tiesai į akis ir kantriai apmokėti vienos partijos „gera lesyklėle“ paverstos Savivaldybės įmonės „Radviliškio šiluma“ „išpūstas“ kainas.

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019