Socialiniai tinklai

Aktualijos

Vitas TOMKUS: Jeigu protesto organizatorius būčiau aš…

Avatar

Paskelbta

data

Visų pirma visus protestuotojus kviesčiau kaukes užsidėti, o ne nusimesti: vien dėl saugumo. Kad VSD ir spec. tarnyboms būtų sunkiau mitingo dalyvius identifikuoti.

Be to, su kaukėmis ar net dujokaukėmis protestuotojai siaubingiau atrodytų ir seimūnus labiau išgąsdintų. Kartu lai jie savo akimis, o ne iš nuogirdų per LRT, pamato, kaip atrodo sukurtos Gerovės valstybės kaukėti ir be darbo likę „laimingi“ piliečiai.

2009 kovo 11 dieną prie LRS susirinkę žmonės Nepriklausomybę pagerbė tylos minute. Tylos minute pagerbtos ir prarastos viltys, tikėjimai bei siekiai išsaugoti Lietuvos valstybę nepriklausomą. Tylos minutės iniciatoriai – K.Smoriginas, V.Tomkus bei R.Paulauskas.

Bet tam, kad Seimo nariai viską pamatytų, organizuočiau mitingą prie Seimo rūmų ne savaitgalį, o paprastą darbo dieną, kuomet tautos labui darbuojasi visas valdžios aparatas. Nes kaip rodo praktika, dar niekam pasaulyje nėra pavykusi akcija prieš tuščią pastatą – nė vienas namas nėra iš gėdos žemėn prasmegęs arba nuo įsiutusios darbo liaudies pabėgęs. Juolab kad šiuo metu karantinas ir darbo laikas jau seniai susimaišęs su nedarbu…

O svarbiausia, jokiu būdu nekviesčiau į kovą už savo teises ir laisves piliečių, apsimetęs anonimu, ką jau esu su Kostu Smoriginu per „Tylos minutės” akciją kažkada įrodęs. Tą kartą irgi visus agitavau geriau likti vieną kartą be pietų pertraukos, nei visą likusį gyvenimą neprivalgius… Deja, dauguma nutarė tąkart mieliau papietauti. Užtat šiandien ir gyvename iš ES paskolų ir valdininkų išmaldos, nes didžiąją dalį biudžeto pinigų suryja mūsų NEPRIKLAUSOMYBĖ, kuri šiuolaikinio jaunimo kalba išdidžiai vadinasi  „INDEPENDENCE“.

Ta proga visus įspėju: labai rizikinga eiti į žūtbūtinę kovą prieš korumpuotą valdžią, kuomet nėra tikro lyderio, kuris savo Tautą vienytų, o ne skaldytų arba dar blogiau – už svetimų nugarų slapstytųsi. Bailys – ne pats geriausias pasirinkimas. Juk kai į namus įsiveržia plėšikai, vagia ir grobia mūsų turtą bei santaupas, prievartauja dukras ar seseris, normalus šeimos galva nesėdi už galvos susiėmęs ir graudžiai nerypuoja į šalis: „Ak, ką man daryti? Kas man patars, ką man dabar daryti?” O ką tokiais atvejais reikia daryti, atsakau labai paprastai: pradžiai apsispręsti, ar Lietuva dar yra mūsų namai? O jau tada sąžiningai bent sau prisipažinti, ar mes dar esame vyrai mūrai, ar tik žmonių masė, kurią valdžia kaip nori, taip ir minko.
Pabaigai noriu padėkoti visiems komentatoriams, ypač piktiems ir tulžingiems, nes jie mane labai paguodė ir nuramino. Įsitikinau, kad Lietuvoje dar ne viskas prarasta, ir žmonės nėra jos likimui visai abejingi. Nes labiausiai nemėgstu abejingų ištižėlių, kvailių bei vagių, kaip konservai, ir bailių, kurie lemtingais istoriniais momentais nei patys drįsta, nei kitiems leidžia ką nors daryti. Tokiems linkiu dar stipriau ant manęs išsikeikti, o kai pasitreniruos iki valios ir po truputį įsidrąsins, galės eiti drąsiai ir su valdžia koliotis. Tik svarbu, kad žinotų ko nori ir aiškiai savo reikalavimus suformuluotų. Negana patiems nusimesti kaukes, svarbiau jas nuplėšti nuo veidmainių valdžioje. O tam būtina ištirti jų visas aferas, kad žinotų, jog niekas niekada nepabėgs nuo atsakomybės ir neliks už padarytus nusikaltimus nenubaustas. O tam reikia sąžiningų teisėjų, kuriems nebūtų tarnybinės kėdės prie sėdynių prilipusios, ir garantijos, kad jais nebus tik pasinaudota, o po to, kaip pas mus dažnai būna… viskas užmiršta. Gana steigti ir kurti jėgos spec. tarnybas, kurios dažniausiai tik valdžiai tarnauja, persekiojant jai neįtikusius asmenis. Reikalingas autoritetingas teismas su garbingais teisėjais, kuriais visuomenė pasitikėtų. Ir aukščiausioji instancija. Pavyzdžiui – Liaudies Tribunolas, kuris sugebėtų realizuoti Seimo komisijų surinktą medžiagą dėl „Mažeikių naftos” išvogtos gamyklos, užgrobtų ir apiplėštų bankų bei neteisėtai nuversto žmonių išrinkto Prezidento. O jau tada bus galima ir apie „INDEPENDENCE“ pakalbėti…
Ačiū už parodytą dėmesį ir kantrybę, bendraujant su manimi per spaudą. Patikėkit, kad man su savimi gyventi irgi nelengva: Tamstos pasirodote akiratyje tik retsykiais ir, kai pabostu su savo rašliavomis, pradingstate, o aš su savimi kankinuosi visą gyvenimą. Ir nieko sau negaliu padaryti. Matyt, koks gimiau – toks ir mirsiu. Bet gal duos Dievas ir valdžia, ilgai mes nebesikankinsim – ką nepribaigs „koronovirusas”, pribaigs idiotiški valdžios ir globalistų sprendimai. Iki naujų susitikimų!

Vito Tomkaus retoriniai klausimai:

Brangūs Tautiečiai! Kad žinotumėte, kaip aš Tamstas puikiai suprantu, kai savo gausiais, piktais ir, tikiu, itin nuoširdžiais komentarais drąsiai puolėte ginti artimuosius, tuo pačiu išreikšdami širdgėlą ir žmogišką susirūpinimą dėl mirtino viruso, kuris gali dar labiau išplisti tarp piketuotojų. Žemai lenkiu prieš Tamstas savo ryžą galvą… Bet nesuprantu kitko: kodėl Tamstos taip nekenčiate Vytauto Landsbergio ir Dalios Grybauskaitės? Kodėl nebemylite Širdžių prezidento Valdo Adamkaus ir neseniai pasirinktos Gitanos? Pagaliau – kodėl anksčiau laiko norite nusiųsti į pragarą visus iki vieno konservatorius ir liberalus? O kuo Tamstoms prasikalto Andrius Tapinas su pajacais? Kur Tamstos visi buvote, kai per pirmosios „koronoviruso“ bangos įkarštį kažkoks asilas ar provokatorius privertė juos visus ne tik krūvoj susirinkti, bet dar ir rankomis su baltarusiais susikabinti – kad greičiau virusas paplistų? Kodėl tada jiems komentarų nerašėte? Štai ko aš nesuprantu. O šiaip viskas man aišku!

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildytas naujais vaistais, pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas pacientams

Avatar

Paskelbta

data

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praplėtė Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašą naujais kompensuojamaisiais vaistais. Nuo balandžio 22 d. pacientams bus prieinama daugiau kompensuojamųjų vaistų, o nuo liepos 1 d. – pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas.

Nauji kompensuojamieji vaistai tapo prieinami didesniam pacientų ratui, kuriems nustatytas plaučių ar kasos vėžys, nestabili krūtinės angina, skydliaukės karcinoma, psoriazė ir inkstų ląstelių karcinoma.  

Šie vaistai, išskyrus vaistus, skirtus skydliaukės karcinomai ir psoriazės gydymui, bus pilnai prieinami pacientams nuo šių metų balandžio 22 d., įsigaliojus Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimui. Juos pacientai galės įsigyti vaistinėse.

Vaistą, skirtą skydliaukės karcinomos gydymui, yra planuojama įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimą artimiausiu metu, o naujus vaistus pirmos eilės psoriazės gydymui gydytojai galės pradėti skirti kaip kompensuojamuosius, patvirtinus psoriazės gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo pakeitimą.

Šiuo metu iš Rezervinio vaistų sąrašo nėra perkelti 3 vaistiniai preparatai, kuriems kompensuoti šiais metais nepakako numatytų papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, tačiau nuolat ieškoma finansinių galimybių šiuos vaistus pradėti kompensuoti dar šiais metais.

Kainyno pakeitime, kuris įsigalioja balandžio 22 d., yra įrašytos levonorgestrelio spiralės (Fleree 13,5 mg vartojimo į gimdos ertmę sistema). Šis vaistinis preparatas galės būti skiriamas tik pilnametėms merginoms (18–20 metų amžiaus), kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos.

Parengus ir patvirtinus Ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų pakeitimo projektą, levonorgestrelis galėtų būti skiriamas ir lytiškai aktyvioms 15–17 metų amžiaus pacientėms.

Nuo liepos 1 d. priimtas sprendimas padidinti kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių – sauskelnių kiekį iki 60 vnt. per mėnesį asmenims, esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui. Iki šiol buvo kompensuojama 45 vnt. sauskelnių per mėnesį. 

Taip pat bus kompensuojamos insulino pompų keičiamosios dalys vyresniems nei 24 metų amžiaus pacientams. Šiuo metu jos kompensuojamos tik asmenims iki 24 metų amžiaus.

Šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės. Be to, tokiu būdu bus taupomos šių pacientų lėšos, kurias jie išleistų sauskelnių ir insulino pompų keičiamųjų dalių papildomam kiekiui įsigyti.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti daugiau

Aktualijos

Ilma Skuodienė: ką turime žinoti apie vaiko nuomonės svarbą

Avatar

Paskelbta

data

Vaikas turi teisę išsakyti savo nuomonę dėl visų su jo gyvenimu susijusių klausimų. O vaiko gynėjams ji ypatingai svarbi tam, kad galėtų priimti geriausius jo interesus atliepiančius sprendimus. Tik išgirdus paties vaiko mintis svarbiu klausimu, tampa aišku, kaip jam padėti.

„Neužmirškime pasikalbėti su vaiku dėl įvairių permainų šeimoje, taip apsaugosime jį nuo bereikalingų išgyvenimų. Vaikas kur kas jautriau nei suaugęs žmogus reaguoja į pokyčius, aiškumas ir atvirumas jam suteikia saugumo jausmą. Renkantis mokyklą, keičiant gyvenamąją vietą ir panašiais klausimais išgirskime ir vaiko lūkesčius“, –kviečiaIlma Skuodienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Dėmesio centre visada yra paties vaiko žodžiai  

Dažniausiai vaiko teisių gynėjai su nepilnamečiais kalbasi, kai reaguoja į galimą vaiko teisių pažeidimą ir išsiaiškinti aplinkybių vyksta į šeimą.

„Su vaiku bendraujame priklausomai nuo gauto pranešimo turinio, jis apsprendžia, kiek gilus pokalbis bus reikalingas. Gynėjas padeda vaikui atsiverti ir taip siekia išsiaiškti tikrą informaciją. Pokalbis su vaiku padeda suprasti, ar yra problema, jeigu taip, tai kiek ji vaiką palietusi, kaip skubiai ir kokio specialisto pagalba yra reikalinga“,  – paaiškina I. Skuodienė.

Galutinis pokalbio su vaiku tikslas – sprendimas dėl pagalbos. Pasikalbėjęs su vaiku ir sužinojęs jo poziciją apie konkretų įvykį arba situaciją šeimoje, taip pat išklausęs jo tėvų arba globėjų, gynėjas inicijuoja pagalbą. Tai gali būti tiesiog rekomendacijos, galbūt patarimas į kokį specialistą kreiptis, atvejo vadybos inicijavimas, o kai iškyla grėsmė vaiko saugumui – laikinas  perkėlimas į saugią aplinką.

Nors specialistų dėmesio centre visada yra vaiko išsakytos mintys, priimant sprendimą, pasitelkiama ir mokyklos atstovų, šeimos gydytojo, socialinio darbuotojo informacija.     

I.Skuodienė atkreipia dėmesį, kad dėl vaiko amžiaus, sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių kartais nėra galimybės išgirsti jo nuomonės. Tarkime, mažamečio vaiko nuomonės negalima išklausyti, bet galima matyti, kaip jis jaučiasi šeimos aplinkoje, koks jo ryšys su šeimos nariais, atmosfera, neverbalinė kalba.

Vaiko nuomonė fiksuojama prieš priimant svarbius sprendimus

Vaiko nuomonė yra svarbi visais su jo interesais susijusiais klausimais. I. Skuodienė apžvelgia svarbiausius momentus, kada vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, tiesioginės nuomonės išklausymas yra būtinas.

Vaiko nuomonė reikšminga tėvų skyrybų procese. Šeimai skiriantis, teismas nustato vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu/motina tvarką, apsprendžia išlaikymo ir kitus klausimus. Vaiko teisių atstovai užtikrina, kad vaiko nuomonė visais jam rūpimais klausimais būtų išgirsta: susitinka su juo, išsiaiškina jo norus, fiksuoja nuomonę ir pateikia ją teismui. Teismas, priimdamas galutinį sprendimą, į vaiko nuomonę atsižvelgia. 

Vaikas išreiškia sutikimą dėl būsimo globėjo. Be tėvų globos likęs vaikas gali būti apgyvendintas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar institucijoje. Į nepilnamečio nuomonę dėl globėjo skyrimo turi būti atsižvelgta. Nepilnamečio nuomonė reikšminga visose globos formose, o ypač svarbi dėl nuolatinio globėjo, juk greičiausiai kartu gyvens iki sulauks pilnametystės. Sėkmingai globai turi įtakos ne tik šeimos pasirengimas priimti vaiką, bet ir su kokia nuostata vaikas ateis į šeimą. Gal globėjo šeimoje vaikas nepritapo arba kilo kitų sunkumų ir jų išspręsti nepavyko – vaiko argumentuotu prašymu, globėjas gali būti keičiamas. Pažymėtina, kad tokių atvejų pasitaiko retai.

Vaiko nuomonė yra lemiama įvaikinant. Paties vaiko nuomonė vienas svarbiausių aspektų įvaikinimo procese. Net jeigu ir nėra teisinių kliūčių, gali būti, kad įvaikinimo procedūra vaikui nesutikus nebus pradėta. Mažojo piliečio brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę vertinamas individualiai. Nustatyta, kad nuo dešimties metų ir vyresni vaikai raštu patvirtina sutikimą būti įvaikinti konkrečios šeimos. Iki 10  metų amžiaus vaiko, gebančio išreikšti nuomonę, ji išklausoma. Kai akivaizdu, kad ši nuomonė neatitinka geriausių vaiko interesų, pasitelkiamas psichologas, jis padeda mažamečiui geriau suvokti, ką reiškia įvaikinimas bei priimti sprendimą.     

Vaikas gali atsisakyti grįžti į biologinę šeimą. Nepilnametis gali nuspręsti, ar grįžti į biologinę šeimą. Pasitaiko, kad patirti išgyvenimai šeimoje verčia priimti kitokį sprendimą – negrįžti pas tėvus. Kai gynėjai įvertina vaiko situaciją šeimoje ir nustato apsaugos poreikį, vaikui skiriama laikinoji priežiūra. Jeigu tėvai nededa pakankamai pastangų keistis arba vaikai praranda pasitikėjimą tėvų gerais ketinimais ir dėl to nebenori grįžti į šeimą, išklausius jo motyvuotą nuomonę, gali būti inicijuojamas laikinosios globos (rūpybos) nustatymas.

Padėtivaikui suprasti save kartais pasitelkiamas psichologas

I. Skuodienė atkreipia dėmesį, kaditin svarbi vaiko teisių atstovų užduotis yra įvertinti, ar vaiko nuomonė neprieštarauja geriausiems jo interesams. Vaiko amžius išreikšti nuomonei dažnu atveju reikšmės neturi, o nuomonė įvertinama pagal vaiko gebėjimą ją reikšti, psichologinę brandą. 

Vaiko nuomonės išklausymas nėra paprasta procedūra. Specialistas turi būti gerai pasirengęs šiam darbui, išmanyti vaiko psichologiją. Pokalbis su vaiku dažniausiai vyksta jo namuose, vaiko kambaryje, kur jis geriausiai jaučiasi. Vaikas turi teisę atsisakyti kalbėtis, ši jo teisė yra gerbiama. Jeigu gynėjas mato, kad vaikui skaudu kalbėti arba pastebi priešiškumą, gerbia vaiko pasirinkimą ir laikinai atsitraukia.

„Su sprendimą turinčiu priimti vaiku susitikęs specialistas pasitelkia tam tikras psichologines praktikas: kalba tik ramiu tonu, išlaiko pauzes, neužduoda daug klausimų, atsakymų neskubina. Vaikas jaučiasi saugiau, kai turi erdvės ir patylėti, ir  apgalvoti savo atsakymą. Specialistai pabrėžia akių kontakto reikšmę ir dėmesį vaiko kūno kalbai – kartais iškalbingesni ne žodžiai, bet neverbalinė kalba“, – apie darbo subtilybes pasakoja Tarnybos vadovė.

Su vaikais dirbantys specialistai pastebi, kad dažnai net patys mažiausieji turi savo aiškią nuomonę ir drąsiai ją gina. Būna, kad tenka paskatinti ir padrąsinti savo sprendimą išreikšti. Yra situacijų, kai tenka padėti susivokti mintyse ir jausmuose, o pokalbiui susitikti ir ne vieną kartą. Kaip specialistui seksis pasiekti rezultatą ir išsiaiškinti vaiko nuomonę, priklauso nuo užmegzto pirminio ryšio.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos komentare sakoma, kad „valstybės dalyvės turėtų skatinti vaiką sukurti laisvą nuomonę ir sukurti aplinką, kuri leistų vaikui pasinaudoti savo teise būti išklausytam“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, kad vaiko nuomonė yra vienas iš reikšmingų įrodymų. LR Vaiko teisių pagrindų įstatymas užtikrina nepilnamečio teisę išreikšti savo nuomonę.

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi