Susitinka žmonės ir praeina
Žemėj daug kelių ir daug žmonių
Neretai kelyje sutikti žmonės tampa pažįstamais, draugais.
Taip atsitiko ir man. Prieš 39 metus atėjau dirbti į Buitinį gyventojų kombinatą. Ten sutikau Vitaliją J. Nedidelė, labai tvarkinga, visada geros nuotaikos ir besišypsanti Vitalija dirbo vyr. buhaltere. Buitininkai tuo metu gražiai šventė daugelį švenčių. Ypač buitininkų dieną. Tarnautojai buvo aktyvūs šios šventės dalyviai, paklusdavo visiems šventės vedėjų reikalavimams. Šventėse taip pat aktyviai dalyvavo ir Vitalija su vyru Romu. Gražu ir įdomu prisiminti tuos laikus. Buvome jauni (apie 40 metų), todėl šėlti, kvailioti, persirenginėti, įsikūnyti į kokį nors vaidmenį buvo visai normalu.
Atėjus privatizacijos metui mūsų keliai dešimtmečiui išsiskyrė – dirbome atskirose įmonėse. Bet greit atėjo užtarnauto poilsio metas. Tada vėl susitikome pensininkų bendrijoje „Bočiai“. Vitalija nuolat buvo renkama revizijos komisijos pirmininke. Daug organizavome ekskursijų ne tik po Lietuvą, bet ir užsienyje. Lankėme Austriją, Šveicariją, Čekiją, Vokietiją, grožėjomis chrizantemų parodomis. Vitalija ne kartą rengė ir pravedė temines bočių popietes.
Kartu patraukėme ir į Trečiojo amžiaus universitetą (TAU). Tik ten Vitalija studijavo įvairaus meno paslaptis. Jos namuose gausu pagamintų, padarytų, nutapytų darbų. Kartu pasukome ir į Radviliškio krašto bendruomenę. Dalyvavome įvairaus pobūdžio susitikimuose, kelionėse ir vakaronėse. Pablogėjus vyro Romo sveikatai nuo šių metų pradžios Vitalija nebelanko nei Bočių popiečių, nei TAU. Tačiau mes, Bočių nariai, jų nepamiršome. Vasario mėnesį aplankėme ir sveikinome Romą su 85-uoju gimtadieniu, o liepos mėnesį drauge šventėme ir Vitalijos 80-metį. Graži, jauki namų aplinka, Kiemas skendi įvairių spalvų gėlių žieduose, Romo pagaminta nuostabi pavėsinė, apsupta vynuogių šakų.
Labai smagu pabūti senų bičiulių tarpe. O kiek prisiminimų, įspūdžių ir dainų iš praeities! Juk nepastebėjome, kad gyvenimas taip greit prabėgo. Tai pamatome tik pažiūrėję į savo vaikus, anūkus. Ir tegul, juk taip turi būti. Svarbu nepamiršti vieniems kitų, paguosti, palaikyti ir padrąsinti. Nesvarbu, kad mes ir senstelėjome, bet širdys dar plaka jaunai. O dainuojama, kad „nuoširdi mus draugystė – tai brangi dovana, mūsų širdys nesensta, nenutyla daina”.
PB „Bočiai” informacija
