Socialiniai tinklai

Aktualijos

Norima drastiškai didinti rinkliavą už atliekas

Avatar

Paskelbta

data

Lapkričio 15 d. Radviliškio rajono savivaldybėje vyko darbo grupės posėdis, kuriame nagrinėta  Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) pateikta medžiaga dėl komunalinių atliekų rinkliavos didėjimo Radviliškio rajone. Darbo grupė svarstė, ką daryti, kad rinkliava Radviliškio rajone, ŠRATC pateiktais duomenimis, gyventojams nedidėtų  net 30 procentų.

Darbo grupė, kurią sudaro  pirmininkas J. Povilaitis, pavaduotoja J. Margaitienė, tarybos nariai G. Lipnevičius, E. Pranevičius, K. Račkauskis, verslininkai  A. Sipavičius  bei  V. Stasiukynas, administracijos darbuotojas  V. Varanavičius, pasikvietę ŠRATC  direktorę J. Šalkauskinę, jos pavaduotoją P. Žaltauską bei finansininkę I. Porfirjevą, paprašė jų įrodyti tokio didelio rinkliavos šuolio reikalingumą.

ŠRTC atstovai kvietė nežiūrėti į praeitį

Darbo grupės nariams papriekaištavus, kodėl ŠRATC atstovai nepateikė įkainių  duomenų  už 2016-2017 metus, o tik 2018-2019 metus, jiems buvo pasiūlyta  „nežiūrėti į praeitį, nes buvusieji teisės aktai nebeturi galios, keičiasi kainos“.

Pasak ŠRATC atstovų, rinkliavos didėjimui nemažos įtakos turi taršos mokesčio, kurį nustato LR Aplinkos ministerija, didėjimas. Šiuo metu taršos mokestis už toną atliekų yra 5 eurai, 2020 metais planuojama, kad jis sieks 27,51 eurą (Beje, Aplinkos ministerija šį mokestį siūlo 2020 metais didinti iki 15 eurų).

Rinkliavos kainą dar kelia ir deginimo kaštai – jeigu šiuo metu tonos atliekų sudeginimas Klaipėdos UAB „Fortum“  kainuoja 38,5  eurai, nuo kitų metų šį paslauga brangs iki 49 eurų už toną.

„Deginimo kaina padidėjo dėl įmonei reikalingo papildomo taršos leidimo, mes be atliekų deginimo neišsiversime, tad turime mokėti tokią kainą. Kitų įmonių, kuriose atliekos būtų deginamos pigiau, nėra“,- sakė J. Šalkauskienė.

Į darbo grupės narių pasiūlymus, kad gal reikėtų tartis su greitai pradėsiančiomis dirbti atliekų deginimo įmonėmis Kaune bei Vilniuje – juk atsiradus konkurencijai kaina mažėja, buvo atsakyta: „Ten tikrai nebus pigiau, kitos alternatyvos kaip Klaipėdos „Fortum“ neturime.

Beje, ŠRATC atstovai teigė, kad  jie atliekų deginti kitąmet veš dar daugiau, nes padidėjus taršos mokesčiui, jas pigiau vežti deginti nei šalinti.

Apetitas kyla bevalgant?

Darbo grupės nariams vartant ŠRATC atstovų pateiktus dokumentus  beliko tik stebėtis šio Centro apetitu pinigams.

Centras 2020 – 2022 metasi planuoja  įsisavinti net 1,7 milijono eurų investicijų, tik klausimas, ar visos jos pagrįstos? Štai planuojamas pirkti naujas sunkvežimis atliekų transportavimui už 200 tūkst. eurų. Nors  posėdyje dalyvavę verslininkai Centro atstovams įrodinėjo, kad šiuo metu lėtėjant  ekonominiam augimui pigiau būtų automobilį samdyti – tai sudarytų 10 -15 proc. ekonomijos, svečiai nesutiko. Pasak jų, mašina atsipirktų per  trejus metus, o per metus atliktų per 700 reisų.

Kitas būtinas dalykas – pastatas už 870 tūkst. eurų, kuriame būtų atvežti iš atliekų surinkimo aikštelėse pastatytų namelių dar tinkami naudojimui daiktai. Jie čia būtų remontuojami ir prikeliami „antram gyvenimui“. Darbo grupės nariams mestelėjus repliką: „Per rinkliavą iš gyventojų kuriate sau turtą“, ŠRATC atstovai atrėžė – „tai regioninė priemonė“. Vadinasi, ginčytis neverta.

Toliau – dar gražiau. „Ar realu, kad jūsų darbuotojų darbo užmokestis nuo 2018 metų iki 2020 metais išaugs 15 procentų, degalų kaina kyla 5 procentais ir viskas didėja dešimtimis procentų: turto nusidėvėjimas ir amortizacija – 37 proc.,  mechanizmų nuoma – 98 proc., transporto nuoma – 63 proc. , patalpų nuoma – 52 proc.,  monitoringas – 65 proc. , telekomunikacijos – 32 proc., kitos sąnaudos – 9 proc., viešinimas – per 200 proc. ir taip toliau ? ” –  klausė Tarybos narys J. Povilaitis.

ŠRATC atstovų teigimu, tokie yra įstatymai: „Mums reikia kvalifikuotų, sveikatos pažymas turinčių darbuotojų, tad ir atlyginimai turi būti atitinkami. Šiuo metu priėmė 10 naujų darbuotojų, todėl ir kilo darbo užmokesčio sąnaudos. Beje, rajono gyventojams norime priminti, kad vidutinis ŠRSTC darbuotojų atlyginimas – 1068 eurai.

Paslaugos dar nėra, tačiau jau už ją mokėsime

Darbo grupės narių pasipiktinimą sukėlė ir tai, kad ŠRATC į rinkliavos mokestį jau pridėjo ir maisto atliekų tvarkymą, kai ši paslauga atsiras tik  2023 metais. Jau šios kompanijos viešinimui nuo kitų metų bus skiriama 96 tūkst. eurų. „Jau dabar reikia daryti investicijas į įrangą maisto atliekų šalinimui, gal gausime lėšų iš Europos Sąjungos“,- sakė J. Šalkauskienė.

„Objektas dar neveikia, o jau turėsime mokėti bankines palūkanas, už šią paslaugą įkalkuliuotas beveik milijonas“,- piktinosi Tarybos nariai.   

Kiek ir kodėl didės rinkliava  Radviliškio rajono gyventojams?

Įstatymai keičiasi, ŠRATC darbuotojai nori šiltai ir patogiai gyventi, tačiau visa tai – rajono gyventojų sąskaita. Darbo grupės nariai pasidomėjo, kiek konkrečiai rajono gyventojams didės komunalinių atliekų rinkliava. Pasirodo, ne tiek ir mažai – 30,96 proc. Jeigu 2019 metais už atliekas mokėjome 24 eurus, tai kitąmet ši suma gali išaugti iki 31,43 euro.

Darbo grupės nariai paklausė, kodėl radviliškiečiams taip drastiškai didėjo rinkliavos mokestis. Pasirodo, kad dėl padidėjusio vartų mokesčio (dėl patiriamų sąnaudų tvarkant atliekas) – jeigu šiuo metu šis mokestis yra 42 eurai, kitąmet jis šoktels iki 72 eurų. Taip pat rinkliavos didėjimui įtakos turi vežėjo kaina. Pasak ŠRATC atstovų, pigiau šios paslaugos neįmanoma nupirkti kaip už 484 tūkst. eurų (prieš kelerius metu buvo nupirkta už 353 tūkst. eurų).

Darbo grupės nariams paklausus, kaip būtų galima gyventojams sumažinti rinkliavos dydį, ŠRATC atstovai atsakė: „Reikia  mažinti mišriųjų atliekų kiekį, gyventojai turėtų rūšiuoti atliekas“.

Rūšiuoti, atliekas, be  abejo, būtina, tačiau rajono gyventojus turėtų šokiruoti faktas, kad ŠRATC vienam gyventojui per metus priskaičiuoja 400 kilogramų atliekų, už kurių sutvarkymą jis sumoka.

Pagalvokime, ar vienas žmogus per mėnesį „padaro“ 33  kilogramų atliekų?

Pasak Tarybos nario G. Lipnevičiaus, jį pribloškė toks ŠRATC atstovų apetitas didinti mokesčius. „Reikia neatidėliotinai ieškoti resursų, kad rinkliavos kaina neaugtų. Kreipiausi į Aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, nes noriu sužinoti ministerijos nuomonę, o tokiam drastiškam rinkliavos kainos didinimui Radviliškio rajone aš nepritarsiu. Juk pensijas planuojama didinti tik trim eurais, o rinkliavą už atliekas, neskaitant šilumos, vandens bei elektros kainų didėjimo, – net 7 eurais,“- sakė  Tarybos narys G. Lipnevičius.

Yra ir gerų  naujienų

Posėdyje nuskambėjo ir viena gera naujiena – nuo 2021 metų komunalinių atliekų tvarkymo tarifas bus nustatomas pagal Valstybinės energetinio reguliavimo tarnybos (VERT) patvirtintas Komunalinių atliekų tvarkymo tarifų nustatytas taisykles, taikant nustatytą regioninę kainą. Gal ši nauja tvarka pažabos ŠRATC atstovų apetitą.

Kai šis straipsnis jau buvo paruoštas, lapkričio 18 d. susirinkę  visi apskrities merai ar jų atstovai, priėmė sprendimą atidėti šio klausimo svarstymą ir peržiūrėti ŠRATC pateiktus įkainius.

Agnė Dapkutė

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Antrajame mero rinkimų ture konservatoriai susikaus su „žaliaisiais“

Avatar

Paskelbta

data

Balandžio 11 d. įvyko Radviliškio rajono savivaldybės mero rinkimų pirmasis turas. Jame dalyvavo 7 kandidatai. Į antrą rinkimų turą pateko savivaldybės administracijos direktorė, Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė bei savivaldybės Turizmo ir paveldosaugos poskyrio vedėjas, buvęs meras Vytautas Simelis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (konservatorių) kandidatė Jolanta Margaitienė surinko 30,66 proc. visų rinkimuose balsavusių rajono gyventojų balsų, o V. Simelis, rinkimuose dalyvaujantis su Lietuvos žaliųjų partija, surinko 22,30 proc. visų rinkimuose balsavusiųjų rajono gyventojų balsų.

Apie praėjusius rinkimus bei kandidatus:

Jolanta Margaitienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) partijos kandidatė

Į antrą turą patekusi kandidatė  J.Margaitienė  priklauso  konservatorių partijai, kurios nariai rajone pagarsėjo, kai kartu su meru A.Čepononiu buvo teisiami dėl korupcijos net aštuonerius metus…  J. Margaitienė  rinkimų metu stengėsi pelnyti rinkėjų palankumą rajono seniūnijose dalindama saldainius ir zefyrus su pasibaigusiu galiojimo terminu bei lakstydama po įvairias statybvietes – neva apžiūrėti objektų. Ši konservatorė  rajono gyventojams žinoma kaip uoli buvusio mero A. Čepononio įsakymų vykdytoja. Kad J. Margaitienė neturi lyderio savybių bei savo, kaip merės, veiklos strategijos, radviliškiečiai galėjo įsitikinti debatų metu – ji lyg užsukta vis kartojo „Tęsiu Antano pradėtus darbus“. Ir tęsia – įsigijo butus Vilniuje ir Palangoje, visai kaip anksčiau Antanas.

Beje, J. Margaitienė jau du kartus buvo išrinkta į Tarybą, tačiau atsisakė Tarybos nario mandato – apgavo savo rinkėjus. Konservatoriams A.Čepononiui bei J.Margaitienei valdant Radviliškio savivaldybę, rajonas nusirito beveik į paskutinę vietą pagal atlyginimų vidurkį, lyginant su kitomis 59  Lietuvos savivaldybėmis.

Vytautas Simelis, Lietuvos Žaliųjų partijos kandidatas

Į antrą turą taip pat pateko V. Simelis, kurį daugelis rajono gyventojų prisimena kaip buvusį merą, tad patirties, kaip vadovauti rajonui, šis kandidatas turi. V. Simelis rinkimuose į mero postą dalyvavo su Lietuvos žaliųjų partija, nors daugelį metų buvo socialdemokratų partijos narys – kaip sakoma, iš raudono tapo žaliu. Kadangi ši mero kadencija bus trumpesnė, truks tik dvejus metus, belieka tikėtis, jog išrinktas meru V. Simelis gal ir nepakels rajono iš bedugnės, tačiau ir jam nepakenks.

Kazimieras Račkauskis, Socialdemokratų partijos kandidatas

Rinkimų  metu bene daugiausia plakatų bei skrajučių buvo su K. Račkauskio atvaizdu, sukurtas net filmukas, tačiau tai jam  nepadėjo net patekti į antrą turą. Tai ambicingas, pasipūtęs politikas, savo oponentams dažnai rašantis labai piktus laiškus. K. Račkauskis rajone žinomas kaip posėdžius praleidinėjantis politikas bei kaip Kontrolės komiteto neveiklus pirmininkas. Tiesa, K. Račkauskis siūlė atidaryti Vaikų ligų skyrių, kurį  konservatoriai ir  jo bendrapartiečiai socialdemokratai prieš kelerius metus  uždarė.

Tai jau treti  iš eilės šio kandidato pralaimėti rinkimai, kai jis antrame ture pralaimėjo konservatorių kandidatui, o paskutinius du  kartus – Seimo nario  ir mero rinkimuose –  net  nepateko į antrą turą. Radviliškio skyriaus socialdemokratų partijos nariai kalba, jog dėl prastų rezultatų rinkimuose, K. Račkauskis gali netekti ir Socialdemokratų partijos Radviliškio rajono skyriaus pirmininko pareigų.

K. Račkauskis sulaukė 17,14 proc. rinkėjų palaikymo.

Gediminas Lipnevičius, nepartinis

Vienintelis rinkimuose dalyvavęs nepartinis G. Lipnevičius pirmajame  ture surinko balsų tiek, kiek dvi parlamentinės partijos – „valstiečiai“ ir liberalai ar Darbo partija kartu sudėjus. Prieš dvejus metus pirmą kartą dalyvavęs mero rinkimuose šis kandidatas sulaukė 10,9 proc. balsų, o šį kartą gerokai daugiau – net 12,86 proc. balsų  nuo visų atėjusiųjų į rinkimus.

Kaip niekas kitas G. Lipnevičius  sulaukė  trukdymų, apie jį buvo aktyviai skleidžiama dezinformacija. Šie rinkimai, daugelio radviliškiečių nuomone, nebuvo švarūs. Rinkimų komisija elgėsi tendencingai, atokiai nuo balsavimo apylinkių gyvenantiems piliečiams nebuvo sudaryta galimybė atiduoti savo balsą. Todėl dalyvavusių rinkimuose kraštiečių šiemet buvo kaip niekad mažai. Visa tai tarnavo sisteminių partijų atstovams. Nepartinis Tarybos narys G. Lipnevičius pasiryžęs toliau dirbti Radviliškio krašto žmonėms ir tęsti savo pradėtus darbus bei duotus pažadus būdamas  Radviliškio rajono gyventojų  atstovu Radviliškio rajono savivaldybės taryboje.  

Aurimas Gaidžiūnas, Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjungos kandidatas

„Valstietis“ A. Gaidžiūnas pirmajame rinkimų ture į Radviliškio rajono savivaldybės merus liko penktas – nepadėjo net darbo Seime patirtis. Ką ir bekalbėti, kai už Baisogaloje gyvenantį kandidatą aktyviai nebalsavo net patys baisogaliai. Kalbama, jog dėl tokio skaudaus pralaimėjimo rinkimuose A. Gaidžiūnas gali netekti ir skyriaus pirmininko posto. Beje, ketverius metus sėdėjęs Seime, A. Gaidžiūnas ne kartą pašieptas LNK KK2 laidoje, o rajone išgarsėjo ne aktyvumu kaip Seimo narys, o tuo, kad įsigijo itin prabangų BMW automobilį beveik už 100  tūkst. eurų, kuriuo sugebėjo  numušti  net dvi stirnas. Labiausiai nustebino  šio kandidato kolega „valstietis“  M. Pauliukas, einantis mero pareigas, kuris labai  nenoriai agitavo už savo bendrapartietį.

A. Gaidžiūnas surinko 10,11 proc. rinkėjų balsų.

Mantas Reutas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas

Priešpaskutinis  liko M. Reutas, kuris  rinkimų į merus kampanijos metu taip pat norėjo būti matomas bei žinomas, tačiau radviliškiečiai vis tiek vieni kitų klausinėjo „Kas tas Mantas Reutas?“ Šiam jaunam politikui dar trūksta patirties susiremti su patyrusiais kandidatais. Gal jaunam kandidatui koją pakišo ir tai, kad jis yra  liberalų partijos, kurios idėjos daugeliui piliečių svetimos dėl požiūrio į šeimą ir homoseksualias santuokas, atstovas.

M. Reutas surinko tik 3,23 proc. rinkėjų balsų.

Jurgis Baublys, Darbo partijos kandidatas

Kaip ir buvo galima tikėtis, paskutiniu rinkimuose  liko Darbo partijos Radviliškio skyriaus pirmininkas Jurgis Baublys. J. Baublys jau ne pirmą kadenciją dirba savivaldybės Taryboje ir posėdžiuose dažniausiai tyli. Tiesa, pasisako, kai sprendimai liečia jo, kaip verslininko, interesus, o šio kandidato pagyvėjimas posėdžiuose pasimatė prieš savivaldybės mero rinkimus – ir jis panoro būti žinomas.

J. Baublys surinko 3,03 proc. rinkėjų balsų.

Balandžio 25 d. antrame rinkimų ture susikaus buvęs meras, „žaliasis“ Vytautas Simelis ir administracijos direktorė, konservatorė Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė.

„Radviliškio krašto“ informacija


Skaityti daugiau

Aktualijos

Žmonių gyvenimą pakeitusi pandemija koregavo ir kriminogeninę situaciją

Avatar

Paskelbta

data

Pandeminiu laikotarpiu policijos pareigūnams buvo deleguota daug papildomų funkcijų, tarp kurių – įvairių Lietuvos vyriausybės sprendimų vykdymas, organizuojant kontrolės priemones karantino situacijai valdyti. Tam teko skirti nemažai tarnybos laiko ir buvo baiminamasi, ar užteks žmogiškųjų išteklių tiesioginėms savo uždaviniams vykdyti – operatyviai reaguoti į iškvietimus, užtikrinti viešąją tvarką ir nusikalstamų veikų tyrimą,  šalinti nusikalstamas veikas įtakojančius rizikos veiksnius. Šiaulių apskrities  policijos  kolektyvui tai pavyko. Suokalbininkas šioje situacijoje buvo ir pati pandemija bei su ja susijęs visuomenės gyvenimas karantino sąlygomis.

Pagrindinė žinutė gyventojams – nusikalstamumas  sumažėjo

Pirmojo ketvirčio rodikliai byloja, kad kriminogeninė situacija tiek šalyje, tiek Šiaulių apskrityje keitėsi į gerąją pusę. Šiaulių apskrities policijos kolektyvą džiugina šio laikotarpio  nusikalstamumo rodikliai su minuso ženklu.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Šiaulių apskrityje nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 21 proc. ir jų buvo užfiksuota 787. Trečdaliu sumažėjo nusikalstamų veikų, padarytų viešosiose vietose, tarp jų ir gatvėse. Mažiausiai nusikalstamų veikų viešosiose vietose užfiksuota Joniškio (4), Pakruojo (6) ir Raseinių (8) rajonuose.

Ikiteisminių tyrimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų aptarnaujamoje teritorijoje  sumažėjo nuo pernai buvusių 33 iki 13, vagysčių – nuo 173 iki 91. Tokiuose rajonuose, kaip Pakruojo ir Raseinių, šių nusikalstamų veikų sumažėjo keturis kartusi, Joniškio rajone  – tris kartus. Mažiau buvo pavogta transporto priemonių, mažiau įsibrauta į gyvenamąsias patalpas. Turto sunaikinimo atvejų apskrityje šiemet registruota 22, kai per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį jų buvo 42.

Bendras nusikalstamų veikų skaičius turi tendenciją mažėti, tačiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius bei jų lyginamasis svoris bendroje nusikalstamumo statistikoje didėja. Šios kategorijos nusikaltimų per  pirmąjį ketvirtį registruota 48 (pernai per tą laikotarpį – 42) ir jų lyginamasis svoris išaugo nuo 4,2 proc. iki 6 proc. Nužudymų užregistruota 4 (pernai – 2), sunkių sveikatos sutrikdymų – 3 (pernai – 1), plėšimų 8 (pernai -6). Tačiau  sunkių nusikaltimų šiemet daugiau ir atskleista. Bendru nusikalstamų veikų atskleidimo rodikliu Šiaulių apskrities policijos komisariatas pirmauja tarp didžiųjų  šalies apskričių komisariatų.  Kolektyvas atskleidė 86,6 proc. visų registuotų nusikalstamų veikų. O Telšių apskrities policijos kolektyvas, su kuriuo nuo rudens Šiaulių AVPK dirba eksperimento sąlygomis, kaip vienas administracinis vienetas, pasiekė net 97 proc. nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Geriausiais nusikalstamų veikų ištyrimo rodikliais Šiaulių AVPK gali pasigirti Šiaulių miesto ir rajono PK kolektyvas, atskleidęs 91 proc. nusikalstamų veikų, ir Joniškio PK kolektyvas, pasiekęs 94.6 proc.  nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Atskleistų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad sumažėjo nusikalstamumo keliu pasukančių nepilnamečių skaičius. 2020 m. 1 ketv. jie įvykdė 70 nusikalstamų veikų, šiais  metais – 41.  Anksčiau teistų asmenų ir girtų asmenų padarytų nusikaltimų skaičius taip pat sumažėjo, tik padaugėjo nusikalstamų veikų, kurias įvykdė asmenys, apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Kadangi karantino sąlygomis prekyba didžiule dalimi persikėlė į interneto erdvę, tai šių metų pirmą ketvirtį buvo stebimas sukčiavimo atvejų (2020 m. 1 ketv. – 33, 2021 m. 1 ketv. – 41) dažnėjimas. 

Šiaulių apskrities policijos pareigūnai per 1 ketv. ieškojo 63 dingusių be žinios žmonių. 78 proc. jų surasta, kitų paieška tebetęsiama. Šiaulių miesto ir rajono PK ieškojo 34 asmenų (surasta 28), Radviliškio PK – 12 (surasta 12), Raseinių r. PK – 8 (surasta 5), Pakruojo PK -3 (surastas 1), Joniškio r. PK – 1 (surastas 1).

Eismo dalyviai buvo atsargesni ar tiesiog mažiau keliavo?

Optimistinė avaringumo statistika  Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamos teritorijos keliuose pasiekta intensyvia policijos pareigūnų kontrole. Ribojant judėjimą tarp savivaldybių, natūraliai sumažėjo ir eismo dalyvių. O išvykusiuosius į kelionę  drausmino žinia apie padidintų pareigūnų pajėgų budėjimą keliuose. 

Per 1 šių metų ketvirtį įskaitinių eismo įvykių (kuriuose sužaloti ar žuvo žmonės) sumažėjo daugiau, negu per pusę (2020 m. 1 ketv. – 68, 2021 m. 1 ketv. – 27).

                               2020 m. 1 ketv.                                        2021 m. 1 ketv.                                       

Šiauliuose                                    34                                                             12

Radviliškio rajone 13                                                             5

Šiaulių rajone                               10                                                             3

Raseinių rajone       7                                                               3

Joniškio rajone       3                                                               0

Tik  Pakruojo rajone stebimas įskaitinių eismo įvykių augimas (2020 m. 1 ketv. – 1, 2021 m. 1 ketv. – 4).

Žuvusiųjų eismo įvykiuose sumažėjo nuo pernai buvusių 3 iki 1 šiemet (mirtis eismo įvykyje fiksuota Šiaulių rajone), sužalotųjų – nuo 81 iki  31. Sumažėjo ir įskaitinių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės: 2020 m. 1 ketv. – 5, 2021 m. 1 ketv. – 2. Abu girtų asmenų sukelti eismo įvykiai fiksuoti Pakruojo rajone.

Šiaulių apskrities keliuose pareigūnai per šių metų 1 ketv. sulaikė 196 neblaivius vairuotojus, kurių 58-iems buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nes jų girtumas siekė per 1,5 prom. Vidutinio ir sunkaus girtumo vairuotojų daugiausia sulaikyta Šiaulių mieste ir rajone (22), Raseinių rajone (13) ir Radviliškio rajone (11), mažiau – Joniškio rajone (6) ir Pakruojo rajone (5).

Kritika – grūdina, o padėka – motyvuoja

Policijos pareigūnai džiaugiasi vis daugiau pilietiškėjančia visuomene. Nuolat jaučiamas jos palaikymas  ir pagalba, dalinantis savo pastebėjimais apie jų aplinkoje vykstančius abejotinus procesus, teisės ir saugaus eismo pažeidimus. Visuomenės pastabumas padeda policijai, ieškant nusikalstama veika įtariamų asmenų. Pareigūnai dėkingi visiems, kurie aktyviais savo veiksmais įsitraukia į dingusiųjų be žinios paiešką.  Tik tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas  sudaro terpę saugios aplinkos kūrimui. Kritinės gyventojų pastabos policijos kolektyvą grūdina ir priverčia keistis, o padėkos, kurių irgi netrūksta, motyvuoja dirbti.

                      Atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi