Socialiniai tinklai

Aktualijos

Radviliškietis – automobilių lenktynių čempionas

Paskelbta

data

Praeitų metų gruodžio 10 d. Kaune radviliškietis Marius Kemešys atsiėmė I vietos apdovanojimą už dalyvavimą Lietuvos „Time attack“ čempionate. Šis metinis apdovanojimas iškovotas street plus 3 klasės automobilių kategorijoje, kurioje radviliškietis Marius varžėsi su dar 18 dalyvių. Varžybos, kurių pasiekimai pelnė pirmąją vietą, vyko 2021 m. gegužės 9 d. ir 2021 m. liepos 31 d.

– Mariau, ar varžybose dalyvaujate vienas? Girdėjome, kad automobilių sportu domitės kartu su broliu?

– Mano brolis kol kas varžybose nedalyvauja. Žiedinėse lenktynėse kartais dalyvauju su kolega Deividu Sakalausku, su kuriuo šiais metais dalyvavome Pabaltijo šalių čempionate „Baltic Touring Car Championship“. Važiavome kelis etapus ir savo klasėje buvome pirmi.

– Tai esate pelnęs ir daugiau prizinių apdovanojimų?

– Praeitais metais Lietuvoje „Time attack“ čempionato bendroje metinėje įskaitoje užėmiau antrąją vietą, Taip pat esu daug apdovanojimų pelnęs iš slalomų, track‘ų.

– Kada pradėjote domėtis automobilių sportu?

– Automobilių sportu pradėjau domėtis maždaug prieš penkerius metus, o sėkmė pradėjo lankyti, praėjus dvejiems metams. Pradžioje pasisekė laimėti slalome, vėliau pradėjo sektis „Time attack“ čempionatuose.

– Kokie Jūsų ateities planai automobilių sporte?

– Šių metų tikslas – 1006 km varžybos Palangoje „Aurum 1006 km powered by Hankook“, vyksiančios 2022 m. liepos 13-16 d. Registracija į šį prestižinį automobilių sporto renginį Rytų Europos šalyse jau pradėta.

– Kas iš artimų žmonių Jus labiausiai palaiko, siekiant rezultatų?

– Mane ypatingai palaiko draugė Gerda, kuri kartu važiuoja į kiekvienas varžybas, visada paskatina dalyvauti, taip pat prie pasiekimų prisideda brolis. Mama taip pat džiaugiasi mano laimėjimais, kai grįžtu su taurėmis. Su pasiekimais sveikina draugai, giminės.

– Automobilių lenktynės  – rizikingas sportas dėl įvykių, kai gali būti smarkiai sugadintas automobilis, susižaloti lenktynininkas. Ar Jums pasitaikė tokių atvejų?

– Būna, kad pasitaiko sudėtingos oro sąlygos, būna ekstremalaus vairavimo, bet prie to, laikui bėgant, priprantama. Buvo taip, kad automobilis buvo apgadintas, tačiau ne taip, kad nepataisomai. Teko iš trasos išlėkti, kitas automobilis atsitrenkė į dureles. Buvo ir daugiau panašių situacijų, tačiau jos smarkiai neišgąsdino.

– Lenktynių trasoje važiuojate vienas, be šturmano?

– Dalyvauju žiedinėse lenktynėse, kur šturmanas neleidžiamas. Pabaltijo varžybose kas valandą galima keistis su kolega. Mes naudojamės ta galimybe su Deividu Sakalausku.

– Kuo daugiau užsiimate be automobilių sporto?

– Dviese su broliu užsiimame automobilių pardavimu, turime automobilių pardavimo aikštelę ir esame pasivadinę „Brolių auto“.

– Tai automobiliai Jūsų gyvenime užima didelę dalį. Galbūt jais domėjotės nuo vaikystės?

– Taip, tiesa, automobiliais domėjausi dar būdamas vaikas ir jau tada bandydavau lakstyti žvyrkeliais. Paskui darbas buvo susijęs su automobiliais. Kai labiau ėmiau domėtis automobilių techninėmis galimybėmis, sudomino ir automobilių sportas.

– Tai vairuotojo egzaminą išlaikėte iš pirmo karto?

– Taip, tiek teorijos, tiek praktikos egzaminus B kategorijai išlaikiau iš pirmo karto. Turiu ir A kategorijos pažymėjimą.

 – Kiekvienas sportas turi savo kainą. Tai yra ir išlaidos. Ar brangus yra pomėgis dalyvauti automobilių lenktynėse?

– Manau, kad taip. Kiekvienoms automobilių varžyboms reikalingos naujos padangos. Automobilį iki lenktynių vietos reikia transportuoti. Kainuoja nakvynė, maistas, rėmėjai, mechanikai.

Ar lenktynėms skirtais automobiliais gatvėmis nevažinėjate? Kokie tai yra automobiliai?

  • Lenktynėms skirtais automobiliais paprastai nevažinėju. Lenktyniauju su dviem automobiliais – tai mano „BMW 330“ ir kolegos „Honda Civic“. Su BMW paprastai vykstu į „Time attack“ čempionatus, o „Honda“ skirtas Pabaltijo šalių čempionatams.

Rita Grigalienė

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi Lukiškių kalėjimo komplekso ir jo prieigų istorinės atminties įprasminimo darbų

Paskelbta

data

2022 m. sausio 27 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) galimybių studijos ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose‘‘, pristatymas ir diskusijos. LGGRTC(Centro) vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas pristatė numatomą galimybių studiją dėl Lukiškių aikštės istorinės atminties įamžinimo.

,,Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi naujos funkcijos su ryškia visuomenine užduotimi – įprasminti Lietuvos istorinės atminties klausimus Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose. Šios svarbios vizijos sukūrimas ir įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių mūsų įstaigos uždavinių‘‘ – susirinkusiems kalbėjo LGGRTC (Centro) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Rengiant galimybių studiją dėl ,,Istorinės atminties įamžinimo strategijos Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“ LGGRTC (Centre) buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo pakviesti žinomi istorikai, architektai, dailininkai. Jos pirmininku paskirtas LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas, architektas, profesorius A.Vyšniūnas.

Svečiams iš prezidentūros, vyriausybės, LR užsienio reikalų ministerijos ir kitų institucijų, LGGRTC (Centro) darbuojamas buvo pristatyta pirminė galimybių studija ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“.

,,Svarbiausias šios studijos tikslas – Istorinės atminties įamžinimas, Laisvės kovų dalyvių atminties pagerbimas, nacionalinio pasididžiavimo ir savigarbos stiprinimas, nacionalinės tapatybės identifikavimas. Ir labai svarbu suderinti politinius, istorinius, architektūrinius, meninius momentus, suformuoti teisingą Vilniaus miesto tremties ir rezistencijos laikotarpio istorinį įamžinimą ir parodyti šio komplekso daugiafunkcines galimybes‘‘- sakė LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas A.Vyšniūnas.

Prof.A.Vyšniūnas pabrėžė, kad tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės Lietuvos Laisvės kovų istorijos įamžinimo koncepcijos pagrindu siūlome sukurti Istorinės atminties tyrimų ir edukacijos centrą, kuris reziduotų Lukiškių kalėjimo pastatų komplekse. Memorialinių kompleksų (ypač Holokausto) formavimo pasaulinė praktika (Yad Vashem Jeruzalėje, Berlyno holokausto muziejus, Karlago muziejus Dolinkoje. Tai rodo, kad tokie centrai yra nepaprastai gyvybingi, nes atlieka švietėjišką funkciją, sukuria platformą įvairioms meninėms veikloms ir projektams.

Tai yra ilgalaikis projektas, kuris yra būtinas, nes praėjus daugiau kaip 30 metų po Nepriklausomybės atstatymo, Lietuvos visuomenė dar sunkiai  suvokia skirtumo tarp „tremtinių“ ir „politinių kalinių“. Žmonės neturi elementarių žinių apie GULAG‘ą, jo struktūrą, veikimo principus. Visiškai nieko nežinoma apie Ypatinguosius lagerius, nors būtent juose kalėjo didžioji dalis Laisvės kovotojų.Labai mažai žinoma apie pasipriešinimą politinių kalinių lageriuose (Kengyras, Norilskas, Vorkuta).

Studija pagrįsta istorinio informatyvumo ir teritorinės sklaidos principu, kuris leistų dabar veikiančius atsitiktinius istorinės atminties siužetus sujungti į vieną kultūrinę-edukacinę platformą. Labai svarbu prasminant tokias skaudžias ir svarbias istorines temas: Partizanų, Gulago, Holokausto, Tuskulėnų. Iš esmės tai yra vienas kitą papildantys siužetai, kurie gali būti įgyvendinami ir realizuojami skirtinguose kompleksuose.

Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas – diskusija. Nutarta, kad bus tikslinama ši studija. Koncepciją numatoma pristatyti visuomenei 2022 m. balandžio mėn.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Nuotraukos LGGRTC darbuotojų

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kiaules laikantys ūkininkai raginami neprarasti budrumo dėl AKM

Paskelbta

data

Nors Lietuvos kiaulių ūkiuose afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių daugiau kaip 1,5 metų nėra nustatoma, iš Europos šis virusas nesitraukia. Sausio viduryje apie pirmą šiemet AKM židinį ūkyje, laikiusiame 168 kiaules, pranešė Slovakija.

Virusas pasitvirtino ištyrus per trumpą laikotarpį nugaišusių 8 kiaulių mėginius. Toje Slovakijos teritorijoje, kurioje buvo nustatytas AKM protrūkis, fiksuojami ir teigiami ligos atvejai šernams, todėl viena iš keliamų hipotezių – AKM virusas į kiaulių laikymo vietą pateko iš užkrėstos aplinkos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Slovakijoje AKM itin skaudžiai pasireiškė 2021 m. gruodžio mėnesį, kai liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma virš 40 tūkst. kiaulių.

Lietuvoje AKM atvejai vis dar fiksuojami laukinėje gamtoje. 2021 m. virusas nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems. Rizika virusą iš miško pernešti į kiaulių laikymo vietą visada išlieka, todėl mūsų šalies kiaulių augintojai raginami išlaikyti budrumą bei atsargumą, griežtai ir atsakingai taikyti biologinio saugumo priemones savo ūkiuose. Tai vienintelė efektyvi priemonė, galinti padėti apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų ūkius nuo šios ligos atnešamų nuostolių. 

Ypač svarbu užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, o kiaulės būtų šeriamos tik termiškai apdorotais pašarais. Prie įėjimų į kiaulių laikymo vietas turi būti patiesti dezinfekciniai kilimėliai, dėvimi tik darbui tvarte skirti rūbai, persiaunama avalynė ir reguliariai naudojamos dezinfekcinės priemonės.

Ūkininkų prašoma stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę, o kilus net menkiausiam užkrečiamosios ligos įtarimui – nedelsiant informuoti veterinarijos gydytoją, artimiausią regioninį VMVT padalinį arba pranešti bendruoju nemokamu VMVT telefono nr. 8 800 40 403.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi