Socialiniai tinklai

Aktualijos

Ne vien ginklu, bet ir laisvu spausdintu žodžiu kovojęs už Tėvynės laisvę

Avatar

Paskelbta

data

(Tęsinys. Pradžia Nr. 41)

Rugpjūčio 1 d. saulei patekėjus atsikėlėme ir, paėję dar porą kvartalų, išsirinkome stovyklą ir apsigyvenome liekningo kvartalo švendrynėje prie kanalo. Viską susitvarkę, pradėjome spausdinti laikraštuką.

Rugpjūčio 2 d. irgi spausdinome.

Rugpjūčio 3 d. persikėlėme stovyklą į kitą vietą tame pačiame kvartale, nes tenai per arti buvo linija, ir persikėlę vėl ėmėme spausdinti. Vakare išėjome į kaimą pas Brbuliukus (nenustatyti rėmėjai – V. K. ) maisto. Gavę maisto, grįžome atgal į mišką“.

Toliau dienoraštyje trūksta dviejų lapų.

„Rugpjūčio 21 d. pietų laike išėjome į susitikimą su Burbuliukais ir Uošviu (nenustatytas rėmėjas – V. K. ). Nuėjus į susitikimo vietą, už valandėlės mūsų laukiami svečiai atėjo. Visi paėjome į kvartalą ir susėdome ratu tarp maskuojančių eglaičių. Talkininkai mus pradėjo vaišinti alučiu ir užkandžiais. Taip mums besikalbant ir išgeriant po burnelę, atskubėjo ir vakaras. Mūsų talkininkai rengėsi į namus. Išleidę svečius į liniją atsisveikinome, o mes grįžome atgal į stovyklą.

Rugpjūčio 22 – 23 d. rašėme mašinėle laikraštukus.

Rugpjūčio 24 d. po pietų ėjome vėl į susitikimą su Uošviu laukti jo dovanos atvežant į mišką. Pavakarėje Uošvis atvažiavo su talkininke savo kaimyne ir atvežė duoną. Susėdome netoli linijos trumpam laikui pasikalbėti. Iš talkininkų pusės greitai išdygo puštuopis ant žemėn pakloto brezento. Puštuopį išgėrę, persipakavome duoną į savo kuprines ir, padėkoję talkininkams už vargą ir maistą, išleidome juos į namus, o mes grįžome su maistu į stovyklą.

Rugpjūčio 25 – 26 ir 27 d. rašėme laikraštuką. Vakare Žvainys išėjo į kaimą pas Burbuliuką. Rugpjūčio 28 d. Patašonas su Erdvilu pasilikę stovykloje spausdino laikraštuką.

Rugpjūčio 29 d. rytą sugrįžo Žvainys į stovyklą.

Rugpjūčio 30 d. vėl ėjome į susitikimą su Uošviu. Jis mums atvežė į mišką dar papildomai maisto. Paskui vėl grįžome į savo stovyklą.

Rugpjūčio 31 d. užbaigėme spausdinti laikraštuką ir sulūžo mašinka.
Rugsėjo 1 – 2 d. tvarkėme išspausdintus laikraštukus ir purškėme jiems viršelius.

Rugsėjo 3 d. pakavojome su dokumentais kaną, užmaskavome stovyklą, užkasėme šulinį ir, po pietų paėmę likusį maistą ir mašinėlę, pradėjome traukti į J (Jurdaičių – V. K. ) mišką linijomis, palengva pailsėdami, pasėdėdami. Pavakare perėjome į T (Tyrelio – V. K.) mišką. Perėję pelkes ir Nemuną (Mūšą – V. K.) , perėjome į lėktuvo (tikriausiai stovyklavietės pavadinimas – V. K.) stovyklą.

Rugsėjo 4 d. rytą atsikėlę ėjome pas Vėtrą ir nešėme jam suremontuoti mašinėlę. Nuėję Vėtrą radome bemiegantį. Jis, močios pavadintas, greitai išbėgo iš trobos į krūmokšnius pas mus. Paėję giliau į mišką, susėdome ir apkalbėjome, kas reikalinga mašinėlei pataisyti. Po to mes nuėjome į stovykliukę, o Vėtra nuėjo pas Uošvienę paprašyti mums maisto. Vėtra ateidamas su maistu į stovykliukę atsinešė Žvainiui nupirkęs batus“. ( 58 )
Čia dienoraštis nutrūksta.

Kas gi atsitiko tą 1955 m. rugsėjo 4 dieną ? O atsitiko tai, ko laisvės kovotojai iš A. Šliažo – Vėtros mažiausia tikėjosi. Dar vakarykštis jų draugas tądien tapo partizanų mirtinų priešų bendrininku. A. Šliažas – Vėtra laisvės kovotojams tąkart atnešė septynis medumi teptus blynus. Deja, blynai buvo užnuodyti spec. preparatu „Neptun“.

Tiek J. Adomaitis – Erdvilas, tiek St. Erstikis – Papartis, Patašonas bei K. Liuberskis – Žvainys tąkart tragiškos lemties tik per plauką išvengė. Bevaišindamas blynais, užnuodytais spec. preparatu, apsinuodijo ir pats vaišintojas. Tačiau partizanai, pasijutę apnuodyti, kol dar turėjo jėgų, bėgo tolyn nuo jiems pavojingos vietos, jiems sutriko regėjimas, pradėjo reikštis įvairios haliucinacijos, besiblaškydami jie išmėtė daiktus bei ginklus. Mažiausiai užnuodyto maisto valgęs J. Adomaitis – Erdvilas lyg katė savo kačiukus vilkte vilko tolyn nuo pavojingos vietos sąmonę beprarandančius savo ginklo brolius, kol ir pats sukniubo.

Spec preparatu „ Neptun’’, kaip jau minėjau, apsinuodijo ir pats A. Šliažas – Vėtra. Skubėdamas apie sėkmingai įvykdytą užduotį pranešti atokiau laukusiems saugumiečiams, šis nukrypo į priešingą pusę ir neteko sąmonės, tad po kurio laiko buvo rastas ir nuvežtas į Meškuičių (dabartinis Šiaulių rajonas) ligoninę. Kol atgavo sąmonę ir iš ligoninės išsikrapštė, kol pranešė saugumiečiams, praėjo kelios paros. Specialiai apnuodytų laisvės kovoms iškviestas dalinys, bešukuodamas visas aplinkines apylinkes, Žagarės valsčiaus Ražių kaimo miške terado tik išmėtytus partizanų daiktus: aprangą, laikraštėliams paruoštą medžiagą, spausdinimo priemones, laikrodį, užrašų knygutes, rankraščius, kurie su ginklais kurį laiką buvo eksponuojami KGB būstinėje.

Ši istorija nutylėta nebuvo. Apie ją K. Liuberskis – Žvainys rašė vėlesniais metais leistame „Partizanų šūvių aide“. ( 59, 60 ) Apie tai jis nežinomam asmeniui laiške rašė:

„… Aš, užkandęs blynų ir išgėręs degtinėlės, dar tam šėtonui bebūnant pasijaučiau kažkaip keistai negerai. Bet manydamas, jog šiaip užėjo koks blogumėlis, prie laužo pasirėmęs, rymodamas vis šluosčiausi akis, gainiodamas tamsėjančias miglas. Pagaliau prakeiktam žmogeliui nuėjus, vyresnysis brolis Patašonas pradėjo šaukti: „Kas čia per velniava, juk aš nieko nebematau“. Tuomet ir aš lyg angies įgeltas pašokau.

– Bėkime iš šios prakeiktos vietos, mes apnuodyti ir greitai čia bus saugumiečiai! – ragino nuo rašomosios mašinėlės nutraukdamas brezentą ir užsimesdamas ant pečių automatą vyresnysis brolis. Ir štai mes visi trys, lyg kokių piktų dvasių vejami, pasileidome gilyn į mišką. Man kas kartą vis sunkiau ėjosi (…). Jaunesnysis brolis, paėmęs mane po ranka, vis ragino, tempė tolyn, tolyn ir tolyn (…) . Tris dienas ir tris naktis išsiblaškiau lyg koks beprotis, atsiskyręs nuo draugų, vienmarškinis ir be ginklo. Po trijų baisių parų blaškymosi pagaliau palengvėjo, lyg miglos nuslinko nuo smegenų, ir aš sugrįžau į protingųjų gyvenimą…“ (61)

Pravartu pažymėti tai, jog po klastingo J. Adomaičio – Erdvilo, St. Erstikio – Paparčio, Patašono ir K. Liuberskio – Žvainio apnuodijimo, jų keliai laikinai išsiskyrė. St. Erstikis – Papartis, Patašonas daugiau glaudėsi netoli savo tėviškės, Kruopių (Akmenės rajonas) bei aplinkiniuose miškuose ir kaimuose, tai pas vieną, tai pas kitą patikimą žmogų užeidamas. 1955 metų rudenį, po lemtingo apnuodijimo, St. Erstikis – Papartis, Patašonas buvo užėjęs į Rudausių kaimą (Akmenės rajonas) pas Serapinus. Buvęs apibintuota galva ir sublogęs. Pagyvenęs jų daržinėje apie 10 dienų ir nieko nesakęs išėjo. Paulinos Serapinienės teigimu, St. Erstikis – Papartis, Patašonas minėjęs, jog užkasęs butelyje apie save žinutę. (62) 1957 metų pabaigoje KGB agentų buvo pranešta, kad St. Erstikio – Paparčio, Patašono bunkeris esąs anuometinio Žagarės rajono, Tautgailių (dabartinis Šiaulių rajonas ) kaimo, vieno gyventojo namuose. Toje sodyboje netrukus saugumiečiai atliko nuodugnią kratą ir nieko jos metu nebuvo rasta, kas domino juos. (63) 1959 metų gruodį KGB agentai – smogikai nustatė, kad St. Erstikio – Paparčio, Patašono bunkeris yra Mntoriškių miško 68 – ajame kvartale. Buvo vėl ieškoma šio laisvės kovotojo, tačiau ir ši paieška saugumiečiams nedavė jokių rezultatų (64), o žmonės, jei ką apie šio partizano buvimo vietą ir žinojo, tai tylėjo.

Kai minėtų laisvės kovotojų keliai laikinai išsiskyrė, po apnuodijimo K. Liuberskis – Žvainys atėjo pas rėmėją V. Džiugytę – Undinę į Reibinių kaimą (dabartinis Joniškio rajonas) ir buvo išslaugytas. Gyvendamas šiuose namuose, laisvės kovą tęsti K. Liuberskis – Žvainys ketino ir toliau. Tai matyti ir iš jo rašyto laiško nežinomam asmeniui. Jame rašoma:

„… O dabar, gerasis broliuk, prašysiu Tavęs surasti man dalykėlį, kuris daro triukšmą, rodo ugnį ir meta šviną (ginklą – V. K.). Šio patarnavimo nei aš, nei mūsų gimtoji tėviškėlė neužmirš (…) . Taigi kariauju, brolau, žygiuoju per serijų ugnis ir nuodų miglas į pergalę. Jau šešti metai, berniuk, per juodžiausius vargus nešu garbingą partizano vardą (…). Bet kaip ten buvo, kaip bus, bet lietuvis nepražus! Mes visi bendromis jėgomis priveiksime, nugalėsime Kremliaus smaką. Ir tai, mano protu, jau suvis nebetoli. Tiktai daugiau ryžto, ištvermės, tvirtumo“. (65)

Begyvendamas V. Džiugytės – Undinės namuose, kartą K. Liuberskis – Žvainys susitiko J. Adomaitį – Erdvilą. Atgavę jėgas, jiedu ketino susirasti ir St. Erstikį – Papartį, Patašoną, kad vėl galėtų tęsti laikraštėlio leidimą. Jį jiedu susitiko tik 1956 metų pavasarį, kai išėję iš V. Džiugytės – Undinės namų, apsigyveno Latvijoje, Duobelės rajono, Ukrių kaimo Ilgos vienkiemyje, pas ilgamečius ir bebaimius savo rėmėjus Liuciją ir Vincentą Lukošius. (66)

St. Erstikiui – Paparčiui, Patašonui atsisakius dalyvauti tolimesniame leidybiniame darbe, šis laikėsi nuo J. Adomaičio – Erdvilo ir K. Liuberskio – Žvainio atskirai, kai tuo tarpu jiedu čia praleido 1955 – 1956 metų bei 1956 – 1957 metų žiemas. Vasaromis šie partizanai išeidavo į miškus, kartas nuo karto apsilankydavo pas rėmėjus, apsirūpindavo maistu ir kitais būtinais dalykais. Tuo tarpu žiemomis, tam tikslui iš Rygos, Lukošių šeimos draugui, eiguliui Artūrui Gietui parvežus rašomąją mašinėlę, leido „Partizanų šūvių aidą“. Taip buvo pokario metų ginkluoto pasipriešinimo periodinio leidinio išleisti keturi numeriai, kurie savo forma ir turiniu beveik nesiskyrė nuo iki šių laisvės kovotojų apnuodijimo leisto laikraštėlio. „Partizanų šūvių aide“, be K. Liuberskio – Žvainio ir V. Džiugytės – Undinės kūrinių, buvo paskelbtas ir vienas kitas eilėraštis, pasirašytas jau anksčiau žuvusių laisvės kovotojų vardu. Tačiau didžioji eilėraščių, poemų ir apybraižų dalis buvo parašyta paties K. Liuberskio – Žvainio. Tai buvo bene pats produktyviausias poetas ir publicistas, reiškęsis pokario laisvės kovotojų periodinėje spaudoje. Kad K. Liuberskio – Žvainio visos pastangos anuomet buvo sutelktos šiam laikraštėliui leisti ir kad bene vienintelė tai buvo jo kova, viename savo eilėraščių jis rašė:

Kiek kančių, nedateklių, vargo
Šie laikraštėliai sugėrė,
Kiekvienas jų puslapis margas
Skausmu ir kitokiu mus gėlė.

Ir dar čia šie laikraštėliai
Prieš akis lyg saulė žvilgėjo –
Tai buvo tiesos spindulėliai
Lietuviams prieš pavergėją.

Juk jie mums neleido užmiršti,
Tiesos suminti purvynan.
Jie rodė tarytum su pirštu,
Kad kelsis laisva vėl Tėvynė… (67)



58. Erdvilo dienoraštis. – Okupacijos ir laisvės kovų muziejus. – GEK 2387.

59. Partizanų šūvių aidas. – 19563. – Nr. 1. – L. 4 – 15.

60. Partizanų šūvių aidas. – 1956. – Nr. 2. – L. 6 – 19.

61. K. Liuberskio – Žvainio laiškas nežinomam asmeniui. – Kn.: Nenugalėtoji Lietuva. – Sud. Algimantas Liekis. – T. 5. – V, 2002. – P. 616 – 617.

62. LYA. – Bb. 47416/3. – T. 3. – L. 428.

63. Ten pat. – L. 430 – 431.

64. Ten pat. – L. 432.

65. K. Liuberskio – Žvainio laiškas nežinomam asmeniui. – Kn. : Nenugalėtoji Lietuva. – Sud. Algimantas Liekis. – T. 5. – V, 2002. – P. 616 – 617.

66. Pagal autoriaus pokalbį su Edita Lukošiūte – Igaune. – Menčiai, Akmenės raj. – 2017 m. vasario 25 d. 67. Žvainys. Kelsis vėl Tėvynė // Partizanų šūvių aidas. – 1956. – Nr. 2. – L.4.

Vilmantas Krikštaponis



Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Nuoširdžiai džiaugsimės, kad šiais iššūkių kupinais 2020 metais įsiliesite į margą Spalvoto meduolio dieną ir kartu tęsime tradiciją VIRTUALIAI !

Avatar

Paskelbta

data

SPALVOTO MEDUOLIO DIENA – tai iniciatyva, suartinanti šeimą ir draugus, padedanti susitikti globotiniems vaikams ir būsimiems įtėviams, skatinanti globotinų vaikų savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. SPALVOTO MEDUOLIO DIENA visoje Lietuvoje vyksta nuo 2008 metų. 

Šiemet tęsime tradiciją nuotoliniu būdu. Kepsime ir marginsime meduolius spalvotais cukraus glaistais, dalinsimės receptais, patarimais ir jaukiausiomis akimirkomis Spalvoto meduolio facebook paskyroje Spalvoto meduolio diena.

Renginio transliacijos su linkėjimais globotiniems vaikams iš bendruomenių namų, šeimynų, žinomų žmonių namų vyks nemokamai. Partneriams padedant, padovanosime ir pristatysime globotiniems vaikams SPALVOTO MEDUOLIO DIENOS meduolių marginimo rinkinius/ dirbtuvėles dovanų Kalėdoms.

Siunčiame trumpą sąrašą žingsnių – juos atlikus, šventė taps dar labiau visų mūsų:

  1. Iki gruodžio 5 d. 15 val. nufilmuokite neilgą, pageidautina iki 3 min. trukmės, vaizdo įrašą, kaip kepate, marginate ar dalinatės meduoliais  su savo bendruomene. Vaizdo siužete gali būti užfiksuotas tiek marginimo procesas, tiek rezultatas.
  2. Vaizdo įrašą užbaikite palinkėjimais visiems, šiemet dalyvaujantiems Spalvoto meduolio dienoje. Priminsime, kad šių metų Spalvoto meduolio dienos tikslas – džiaugtis bendryste.
  3. Atsiųskite savo vaizdo įrašą el. paštu renginiai@verslimama.lt. Jei vaizdo įrašas būtų per didelis siųsti tiesiogiai, maloniai prašome pasinaudoti nemokama perdavimo platforma wetransfer.com. Jūsų šeimos ar bendruomenės meduoliai ir linkėjimai gruodžio 4-5 dienomis bus paskelbti feisbuko paskyroje Spalvoto meduolio diena. 
  4. Apie tai kaip ketinate prisijungti praneškite užpildę anketą online iki gruodžio 3 d. https://docs.google.com/forms/d/1bknchdM7icThVhuQ2PxyWUtGhp4aO6URaCUl8epMDxQ/edit  (Pasitarimui – Donata 8 684/47824/)
  5. DALINKITĖS informacija apie savo dalyvavimą Spalvoto meduolio dienoje su savo bendruomenės, savivaldybės, rato žmonėmis pridėkite nukreipimą į SPALVOTO MEDUOLIO DIENOS Facebook paskyrą https://www.facebook.com/Spalvoto-meduolio-diena-121430321250655
  6. Vizualai yra čia:
https://drive.google.com/drive/folders/1JfHCHitrUNZYXJGAdoxQLvNvKtsysG-K?usp=sharing

DĖKUI UŽ DALYVAVIMĄ ir TRADICIJOS PUOSELĖJIMĄ.

Kartu su jumis 2019 metų renginys

Įvyko 18-oje Lietuvos miestų, 28-iose kepyklėlėse;

Savanoriavo 153 žmonės(iš jų – 42 globotini vaikai);

Meduolius margino vaikai iš 35 vaikų globa besirūpinančių įstaigų

(VGN, Šeimynos, Dienos centrai);

Renginys suteikė gerų emocijų DEŠIMTIMS TŪKSTANČIŲ ŽMONIŲ

ir buvo gerai matomas žiniasklaidoje.

SPALVOTO MEDUOLIO DIENA suartina šeimą ir draugus – tapkite jos dalimi!

Organizatoriai:

VŠĮ „GMM Projektai” | Violeta Masteikienė |Idėjos ir atlikimas

Mob. tel. +370 655 04777, el. paštas violeta@gmmagency.com

INICIATYVA NĖRA IR NETURI BŪTI SIEJAMA SU JOKIA POLITINE PARTIJA AR ATSKIRŲ ŽMONIŲ POLITINE VEIKLA, VIENA ĮMONE AR JOS VEIKLA.

INICIATYVOS TIKSLAS – APJUNGTI, SUARTINTI, ĮTRAUKTI.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Maisto ekspertė pataria: gudrybės, kaip pagardinti parduotuvėje įsigytus jau paruoštus kulinarijos gaminius?

Avatar

Paskelbta

data

Dėl karantino daugiausia laiko praleidžiame namuose, tačiau čia tenka ne tik užsiimti mėgstama veikla, bet ir dirbti nuotoliniu būdu. Tad ne visada norisi laisvą laiką praleisti virtuvėje. Skubantys žmonės keičia ir valgymo įpročius bei daug dažniau renkasi jau paruoštus kulinarijos gaminius. Anot Vilmos Juodkazienės, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertės, tereikia trupučio fantazijos, kad šie gaminiai virstų restoranams nenusileidžiančiais kulinariniais šedevrais.

„Įsigiję parduotuvėje jau paruoštus patiekalus pagardinkite mėgstamu garnyru, nepamirškite pasiruošti padažo – taip suteiksite namuose gaminto maisto prieskonį. Kulinarijos gaminiai ruošiami iš aukščiausios rūšies ingredientų, todėl jų skonis nenusileidžia su meile namie ar restorane pagamintiems patiekalams. Įsigiję kulinarijos gaminių ne tik sutaupysite laiko, kurį galėsite skirti šeimai, bet ir be ypatingų pastangų nustebinsite artimuosius išskirtiniais patiekalais“, – sako V. Juodkazienė.

Pasak maisto ekspertės, atšalus orams norisi grįžti prie vaikystėje pamėgto vadinamojo jaukaus maisto. Taip pat ir šventinis laikotarpis skatina ieškoti įmantresnių patiekalų, o laiko suktis virtuvėje lieka vis mažiau. Vis dėlto pasitelkus vaizduotę galima nesudėtingai praturtinti valgiaraštį.

Padažai ir garnyras – neatsiejama patiekalo dalis

V. Juodkazienė teigia, kad europiečių itin mėgstami padažai lietuvių neretai nepelnytai pamirštami. Tačiau padažas yra puiki galimybė atrasti vis naujų mėgstamo patiekalo poskonių. Be to, padažus nesudėtinga pasiruošti pagal mėgstamą skonį – pavyzdžiui, su grybais ar prieskoninėmis žolelėmis. „Dažnai kaip padažą žmonės renkasi grietinę, tačiau vos per kelias minutes galima sukurti gardų padažą. Žinoma, svarbu nepersistengti su ingredientais, kad padažas neužgožtų patiekalo, o kaip tik papildytų ir atskleistų skonius“, – pataria maisto ekspertė.

Ne mažiau svarbu paruošti ir garnyrą. Jis papildys pagrindinį patiekalą, suteiks ilgesnį sotumo jausmą. Taip pat garnyras – puikus būdas valgyti daugiau daržovių ir ypač pratinti jas valgyti vaikus, kurie kartais atsisako daržovių patiekalų. Daržovės itin naudingos virškinimui ir yra puikus skaidulų šaltinis, o sunkesniam maistui suteikia lengvumo.

Maisto ekspertė siūlo kelis paprastus būdus, kaip paruošti garnyrą ar padažą.

Kijevo kotletas su grietinėlės padaže troškintomis daržovėmis

Garnyrui Jums reikės:

šaldytų daržovių mišinio arba mėgstamų šviežių daržovių

30 g sviesto

žiupsnelio druskos

žiupsnelio pipirų

150 ml grietinėlės

Paruošimas:

Keptuvėje ištirpinkite sviestą ir sudėkite pasirinktas daržoves. Daržoves kelias minutes pakepinkite ant vidutinės ugnies. Joms suminkštėjus supilkite grietinėlę, įdėkite druskos, pipirų ir patroškinkite dar 5 minutes. Patiekalą galite pagardinti mėgstamomis prieskoninėmis žolelėmis.

Blyneliai su kumpiu ir sūriu grietinėlės ir pievagrybių padaže

Padažui Jums reikės:

300 ml grietinėlės

30 g sviesto

pievagrybių

svogūno

žiupsnelio druskos

žiupsnelio pipirų

Paruošimas:

Supjaustykite svogūną ir pievagrybius. Įkaitintoje keptuvėje ištirpdykite sviestą, tuomet ant vidutinės ugnies kelias minutes pakepinkite svogūną, jam įgavus auksinį atspalvį sudėkite pievagrybius ir juos taip pat pakepinkite kelias minutes. Pievagrybiams apkepus supilkite grietinėlę, sudėkite druską, pipirus ir padažą patroškinkite kelias minutes. Jeigu mėgstate, galite pagardinti šviežiais krapais.

Keptos vištienos šlaunelės su kuskuso ir fetos salotomis

Salotoms Jums reikės:

175 g kuskuso

250 ml vandens

1 vnt. agurko

saujos vynuoginių  pomidoriukų

2 valg. š. alyvuogių aliejaus

1 vnt. citrinos

270 g fetos sūrio

granatų sėklų

žiupsnelio druskos

žiupsnelio pipirų

Paruošimas:

Nedideliame puode užvirkite vandenį. Jam užvirus suberkite kuskusą ir įdėkite žiupsnelį druskos. Pamaišykite ir  išjunkite ugnį, puodą uždenkite dangčiu ir 10 min palikite pastovėti. Tuomet šaukštu pamaišykite išbrinkusias kuopas ir leiskite joms atvėsti. Kol kuskusas vėsta pasiruoškite daržoves. Nedideliais gabaliukais supjaustykite agurką ir pomidorus.

Į dubenį suberkite atvėsusį kuskusą, suberkite paruoštas daržoves. Viską apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pagal skonį įspauskite citrinos sulčių. Salotas pagardinkite druska, pipirais, suberkite pjaustytą fetą. Viską gerai sumaišykite. Patiekalą galite pagardinti mėgstamais žalumynais ir granatų sėklomis.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019