Tai, kad Konstitucija tapo tualetiniu popieriumi šitai chuntai, akivaizdu bet kam. Teisės, laisvės yra niekiniai postulatai be kompetencijos valdžią uzurpavusiai klikai.
Nebeverta šaipytis iš Gudijos, ją pranokome didesniu azartu ir cinizmu.
Turbūt net sapne nebuvo galima pamatyti reginio, koks vyko rugsėjo 10-ąją sostinėje.
Seimas užtvertas kaip Reichstagas prieš sovietinį šturmą, ten nespėja važinėti santechnikai dėl užkimštų nuo viduriavimo tualetų, apsaugos darbuotojai įtempti, kaip bardo gitaros stygos.
Net vieno kilometro spinduliu Gedimino prospektas, Goštauto gatvė užtverta, policijos daugiau negu susirinkusiųjų. Gintaro Lunskio sulaikymas buvo perliukas teisinėje sistemoje.
Pilietis filmavo aikštę, nepažeidė jokios tvarkos, normų. Paklaikusiomis akimis įmitę ,,robocopai“ puolė, kaip maitvanagiai ant jo, atėmė dviratį, įgrūdo narvan.
Už ką? O šalia vaikščiojo šypsodamiesi influenceriai, žurnalistėliai net nebuvo įspėti trauktis.
Lobovas atseit mėtė akmenis, civiliais rūbais apsirengę saugumiečiai pasibeldė į Astrauskaitės mokytojos namo duris.
Pasibels į bet kurio duris, nes teisi istorikė Rasa Čepaitienė, sugrįžo 1940-ieji bolševikinio teroro metai su vienos partijos ir ideologijos dominavimu.
Universitetai nuolat privalo užsiimti testavimu, agitavimu skiepytis, komunistinio kinų paso tikrinimu, ugdymo įstaigose tik išmaniosios technologijos be diskusijų, disputų, nuomonių įvairovės, TV laidos skirtos tik Shwabo sukurtam virusui apžvelgti.
LRT net neapžvelgiama kultūrinė spauda. Provincijoje nebeliko kioskelių.
Kam baudžiauninkui reikia šviesos ir tikėjimo? Armonaitė ir Zemlys – Balevičius yra mūsų mantra ir dievai.
Ruslanas Baranauskas – mokslo atstovas
