Rugsėjis – mokslų pradžia ir mokinių maitinimas mokyklose tampa ne vien tėvų galvos skausmu. Atsakomybė už tai perkelta ant 12 švietimo įstaigų vadovų pečių, kurie buvo įpareigoti pasirašyti 1 mln. 127 tūkst. eurų vertės trejų metų sutartis su skandalingai pagarsėjusia VšĮ „Bruneros“. Bet viešojo pirkimo istorija pakankamai komplikuota ir paini ne tik todėl, kad antrasis dalyvis buvo eliminuotas nepaisant mažesnės pasiūlytos paslaugos tiekimo kainos. Kažkas suinteresuotas, kad prieš kelerius metus į rajoną atėjusi „Bruneros“ jame ir užsiliktų kuo ilgiau.
Ankstesnė sutartis – gerokai pigesnė
2016 metų kovo viduryje net 17 tuometinių mokyklų vadovai pasirašė 167
tūkstančių eurų vertės sutartis su VšĮ „Kretingos maistu“. Po didžiulių
skandalų įstaiga persivadino į „Bruneros“. Kadangi mokyklų direktoriai neturi
kompetencijų viešųjų pirkimų srityje, o ir įstatymas suteikia tokią galimybę,
vadovai pirkimą organizuoti perleido Vaidoto Jakavičiaus vadovaujamam Švietimo
ir sporto paslaugų centrui. Net Viešųjų pirkimų tarnybos specialistai
neabejoja, kad tuometinis „Kretingos maistas“ maisto tiekimo rinkoje elgėsi ne
visai sąžiningai. Dempinguotos kainos, iš savivaldybės politikų gaunamos
privilegijos naudotis nemokamai savivaldybės turtu ir kitos priemonės. Tačiau
per tuos trejus metus pamaitinti 1399 vaikus rajono biudžetui pagal pasirašytas
sąskaitas kainavo 167 tūkst. Dabar 12 mokyklų ir jų skyriuose maitinimo
paslauga kainuos per milijono eurų arba beveik 7 kartus daugiau negu prieš
trejus metus.
Organizuojamas kitas pirkimas
Šių metų pavasarį mokyklos vėl įpareigojo V. Jakavičiaus ŠSPC atlikti
viešojo pirkimo procedūras. Direktoriai neslepia, kad jie edukologijos, o ne
viešųjų pirkimų ekspertai. Kovo mėnesį ŠSPC viešųjų pirkimų komisija pradėjo
procedūras. CVP IS paskelbtos techninės specifikacijos ne vienam galimam
tiekėjui pakėlė antakius. Nors remtinų vaikų skaičius sumažėjo beveik 400, tai
yra pasiekė 1003 vaikų ribą, tačiau atsirado reikalavimai tiekti ekologiškus
maisto produktus, didesnė kontrolė bei dietologo patirtis, ir, nenustebkite,
elektroninis atsiskaitymas. Neabejotina nauda, kad siekiama nupirkti kuo
daugiau ekologiško maisto. Šį kartą vertinimo kriterijus buvo ne mažiausia
kaina, o ekonominio naudingumo kriterijai. Liaudiškai kalbant, nuspręsta
rinktis ne pačią pigiausią paslaugą. Tik gaila, kad dvi nesusijusios paslaugos
buvo suplaktos į vieną, todėl konkurencijos ribojimo požymiai daugiau nei
akivaizdūs.
Šalinami konkurentai?
Nors kąsnis tikrai didelis, nes numatyta suma viršija milijoną eurų,
konkurse dalyvavo tik du tiekėjai. Be „Bruneros“ pasiūlymą pateikė ir UAB
„Averita“. Ji tiekia maistą Šiaulių apskrityje įsikūrusioms valstybinėms ir
savivaldybių įstaigoms. Vienu žodžiu, ne naujokas maisto gaminimo srityje, o ir
sutarčių ne vieną ar dvi įgyvendino. Bet ji neatitiko vienintelio privalomo
kriterijaus – nepasiūlė elektroninio atsiskaitymo paslaugos. Tai nesusiję su
maisto gaminimo paslauga, o yra patogumas tėveliams kontroliuoti, ką ir kiek
suvalgo jų atžalos mokyklos valgykloje. Be to, ir socialiniams pedagogams
palengvina darbą – nebereikia sukti galvos dėl popierinių talonų išdavimo
nemokamą maitinimą gaunantiems mokiniams. Redakcijos žiniomis, Radviliškio
rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis net susitiko su potencialiais
tiekėjais ir aptarinėjo sąlygas! Neįsivaizduojamas dalykas, kad su viešuoju
pirkimu nieko bendro neturintis politikas tai darytų, tačiau Radviliškio rajone
dar ir ne tokių stebuklų būna. Tuo klausimu savivaldybės vadovo nuomonės
nepavyko sužinoti, nes į telefono skambučius jis neatsiliepė. Be to, jo
darbotvarkėje niekada nebuvo nurodytas susitikimas su privačiu tiekėju, bet,
matyt, Viešpaties keliai nežinomi.
Sistema nesinaudojama
Nuo naujų sutarčių pasirašymo praėjo pusantro mėnesio. Kaip ir buvo galima
tikėtis, iš 12 mokyklų tik dviejose naudojamasi elektroninėmis priemonėmis,
kaip ir buvo reikalauta viešojo pirkimo sąlygose. Tačiau dar iki konkurso V. Kudirkos
progimnazija ir Alksniupių pagrindinė mokykla turėjo veikiančias sistemas,
kurių pagalba mokiniai galėjo atsiskaityti be grynųjų pinigų. Tiesa, tėveliams
reikėjo susimokėti, o remtinų šeimų vaikams apyrankes mokyklos nupirko iš savų
lėšų. Kaip gerąją praktiką V. Kudirkos mokyklos direktorė pristatė sistemos
privalumus, ir paaiškėjo, kad „Eurofondo“ įdiegta sistema funkcionuoja atskirai
nuo maisto gaminimo paslaugos. „Eurofondo“ vienos apyrankės kaina yra apie 2,50
euro, tad aprūpinti išmaniosiomis apyrankėmis socialiai remtinus 1000 mokinių
rajono valdžiai kainuotų vos apie 2500 eurų. Beje, kai kurios mokyklos, kaip
Gražinos pagrindinė ar Baisogalos gimnazija, net neslėpė esančios pernelyg
neturtingos, kad atrastų lėšų įsigyti šioms priemonėms. Kaimo mokyklų vadovai
atviravo, kad bendruomenės nėra suinteresuotos. Jų žodžiais, absoliuti kaimo
gyventojų dalis daugiausiai naudojasi grynaisiais, tad ir išmaniųjų priemonių
naudojimas mokyklų valgyklose jų paprasčiausiai nedomina.
Kalti vadovai?
„Eurofondo“ atstovai, kurie dalyvavo konkurse „Bruneros“ subtiekėjo
statusu, tvirtino, kad elektroninė atsiskaitymo sistema įdiegta visose rajono
mokyklose ir bet kada galima pradėti ja naudotis. Tiesa, nė vienas direktorius
iš dešimties mokyklų to negalėjo patvirtinti. „Bruneros“ marketingo skyriaus
vadovė Silva Petrauskienė patvirtina tą patį. Be to, ji teigia, kad tai
tikriausiai komunikacijos stoka. Redakcijai atsiųstame rašte ji parašė, kad
atsiskaitymas elektroninėmis priemonėmis dar nėra populiarus ir dažniausiai tai
– mokyklų vadovų nesugebėjimas įtikinti
bendruomenių šios paslaugos nauda.
Tačiau grįžkime prie viešojo pirkimo konkurso ir po jo sudarytų sutarčių. Nors
absoliuti mokyklų dauguma tvirtina, kad poreikio atsiskaityti elektroninėmis
priemonėmis niekas nepareiškė, tačiau viena privalomų sąlygų dalyvauti konkurse
buvo elektroninio atsiskaitymo sistemos įdiegimas. Ar tai nėra dirbtiniai
sunkumai, kurie garantuoja, kad netinkami tiekėjai „atsisijos“?
Centras atsakomybės neprisiima
Paprašytas pakomentuoti situaciją, centrui vadovaujantis V. Jakavičius be
jokių užuolankų sakė, kad nieko nežino. Direktorius teigė, kad buvo sudaryta
komisija, kuriai vadovavo pirmininkas Eugenijus Žaromskis, Transporto ir ūkio
veiklos skyriaus vedėjas. Jis šiuo metu atostogauja. Susisiekus su Jurgita
Čečko, šio konkurso kontaktiniu asmeniu, ji nurodė, kad už sutarčių vykdymą
atsakingi patys mokyklų vadovai. Tai jų pareiga prižiūrėti, kaip vykdomos
sutartys. Centras, anot jos, atlikto tik perkančiosios organizacijos vaidmenį. Susidaro
toks užburtas ratas – mokyklų vadovai negali būti kompetentingi atlikti
pirkimus, todėl paveda V. Jakavičiaus vadovaujamo centro darbuotojams atlikti
pirkimus. Bet privalo turėti teisinių žinių sutarčių kontrolei ir jų vykdymui.
Beje, peržvelgiant CVP IS sistemos duomenis, Lietuvoje mokinių maitinimo
paslaugos konkursus nemažai mokyklų organizuoja pačios.
Pabaigai
Radviliškio rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba parengė audito ataskaitą apie 2018 metų savivaldybės biudžetą. Ataskaitos 12 puslapyje rašoma, biudžeto išlaidos mažesnės negu planuota išleisti. Švietimo sektoriuje nepanaudoti liko 534,5 tūkstančiai eurų. 2017 metais ši suma buvo 483,8 tūkstančiai eurų. Įspūdinga? Tikriausiai, kad taip. Šiame kontekste mokyklų administracijų teiginiai dėl lėšų trūkumo ne tik ekskursijoms organizuoti, bet ir vos 2,5 euro kainuojančioms apyrankėms įsigyti atrodo ne tiek keisti, kiek nerimti. Dar komiškiau skamba, kai privatūs tiekėjai reklaminiuose ir kituose lankstinukuose teigia, kad apyrankės iš dalies prisidėtų prie socialinės atskirties mažinimo. Net kaimyninė Kėdainių rajono savivaldybė 5042 mokinių maitinimą trejiems metams nusipirko už 887 tūkst. eurų, kai Radviliškio rajone šiuo metu yra 4188. Mokinių skaičiai paimti iš sutarčių, todėl gali šiek tiek skirtis nuo realios padėties, kuri kinta. Dažniausiai mažėjančia progresija.
Marius Aleksiūnas
