Socialiniai tinklai

Aktualijos

Mokinių maitinimas su korupcijos prieskoniu

Avatar

Paskelbta

data

Rugsėjis – mokslų pradžia ir mokinių maitinimas mokyklose tampa ne vien tėvų galvos skausmu. Atsakomybė už tai perkelta ant 12 švietimo įstaigų vadovų pečių, kurie buvo įpareigoti pasirašyti 1 mln. 127 tūkst. eurų vertės trejų metų sutartis su skandalingai pagarsėjusia VšĮ „Bruneros“. Bet viešojo pirkimo istorija pakankamai komplikuota ir paini ne tik todėl, kad antrasis dalyvis buvo eliminuotas nepaisant mažesnės pasiūlytos paslaugos tiekimo kainos. Kažkas suinteresuotas, kad prieš kelerius metus į rajoną atėjusi „Bruneros“ jame ir užsiliktų kuo ilgiau.

Ankstesnė sutartis – gerokai pigesnė
2016 metų kovo viduryje net 17 tuometinių mokyklų vadovai pasirašė 167 tūkstančių eurų vertės sutartis su VšĮ „Kretingos maistu“. Po didžiulių skandalų įstaiga persivadino į „Bruneros“. Kadangi mokyklų direktoriai neturi kompetencijų viešųjų pirkimų srityje, o ir įstatymas suteikia tokią galimybę, vadovai pirkimą organizuoti perleido Vaidoto Jakavičiaus vadovaujamam Švietimo ir sporto paslaugų centrui. Net Viešųjų pirkimų tarnybos specialistai neabejoja, kad tuometinis „Kretingos maistas“ maisto tiekimo rinkoje elgėsi ne visai sąžiningai. Dempinguotos kainos, iš savivaldybės politikų gaunamos privilegijos naudotis nemokamai savivaldybės turtu ir kitos priemonės. Tačiau per tuos trejus metus pamaitinti 1399 vaikus rajono biudžetui pagal pasirašytas sąskaitas kainavo 167 tūkst. Dabar 12 mokyklų ir jų skyriuose maitinimo paslauga kainuos per milijono eurų arba beveik 7 kartus daugiau negu prieš trejus metus.

Organizuojamas kitas pirkimas
Šių metų pavasarį mokyklos vėl įpareigojo V. Jakavičiaus ŠSPC atlikti viešojo pirkimo procedūras. Direktoriai neslepia, kad jie edukologijos, o ne viešųjų pirkimų ekspertai. Kovo mėnesį ŠSPC viešųjų pirkimų komisija pradėjo procedūras. CVP IS paskelbtos techninės specifikacijos ne vienam galimam tiekėjui pakėlė antakius. Nors remtinų vaikų skaičius sumažėjo beveik 400, tai yra pasiekė 1003 vaikų ribą, tačiau atsirado reikalavimai tiekti ekologiškus maisto produktus, didesnė kontrolė bei dietologo patirtis, ir, nenustebkite, elektroninis atsiskaitymas. Neabejotina nauda, kad siekiama nupirkti kuo daugiau ekologiško maisto. Šį kartą vertinimo kriterijus buvo ne mažiausia kaina, o ekonominio naudingumo kriterijai. Liaudiškai kalbant, nuspręsta rinktis ne pačią pigiausią paslaugą. Tik gaila, kad dvi nesusijusios paslaugos buvo suplaktos į vieną, todėl konkurencijos ribojimo požymiai daugiau nei akivaizdūs.

Šalinami konkurentai?
Nors kąsnis tikrai didelis, nes numatyta suma viršija milijoną eurų, konkurse dalyvavo tik du tiekėjai. Be „Bruneros“ pasiūlymą pateikė ir UAB „Averita“. Ji tiekia maistą Šiaulių apskrityje įsikūrusioms valstybinėms ir savivaldybių įstaigoms. Vienu žodžiu, ne naujokas maisto gaminimo srityje, o ir sutarčių ne vieną ar dvi įgyvendino. Bet ji neatitiko vienintelio privalomo kriterijaus – nepasiūlė elektroninio atsiskaitymo paslaugos. Tai nesusiję su maisto gaminimo paslauga, o yra patogumas tėveliams kontroliuoti, ką ir kiek suvalgo jų atžalos mokyklos valgykloje. Be to, ir socialiniams pedagogams palengvina darbą – nebereikia sukti galvos dėl popierinių talonų išdavimo nemokamą maitinimą gaunantiems mokiniams. Redakcijos žiniomis, Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis net susitiko su potencialiais tiekėjais ir aptarinėjo sąlygas! Neįsivaizduojamas dalykas, kad su viešuoju pirkimu nieko bendro neturintis politikas tai darytų, tačiau Radviliškio rajone dar ir ne tokių stebuklų būna. Tuo klausimu savivaldybės vadovo nuomonės nepavyko sužinoti, nes į telefono skambučius jis neatsiliepė. Be to, jo darbotvarkėje niekada nebuvo nurodytas susitikimas su privačiu tiekėju, bet, matyt, Viešpaties keliai nežinomi.

Sistema nesinaudojama
Nuo naujų sutarčių pasirašymo praėjo pusantro mėnesio. Kaip ir buvo galima tikėtis, iš 12 mokyklų tik dviejose naudojamasi elektroninėmis priemonėmis, kaip ir buvo reikalauta viešojo pirkimo sąlygose. Tačiau dar iki konkurso V. Kudirkos progimnazija ir Alksniupių pagrindinė mokykla turėjo veikiančias sistemas, kurių pagalba mokiniai galėjo atsiskaityti be grynųjų pinigų. Tiesa, tėveliams reikėjo susimokėti, o remtinų šeimų vaikams apyrankes mokyklos nupirko iš savų lėšų. Kaip gerąją praktiką V. Kudirkos mokyklos direktorė pristatė sistemos privalumus, ir paaiškėjo, kad „Eurofondo“ įdiegta sistema funkcionuoja atskirai nuo maisto gaminimo paslaugos. „Eurofondo“ vienos apyrankės kaina yra apie 2,50 euro, tad aprūpinti išmaniosiomis apyrankėmis socialiai remtinus 1000 mokinių rajono valdžiai kainuotų vos apie 2500 eurų. Beje, kai kurios mokyklos, kaip Gražinos pagrindinė ar Baisogalos gimnazija, net neslėpė esančios pernelyg neturtingos, kad atrastų lėšų įsigyti šioms priemonėms. Kaimo mokyklų vadovai atviravo, kad bendruomenės nėra suinteresuotos. Jų žodžiais, absoliuti kaimo gyventojų dalis daugiausiai naudojasi grynaisiais, tad ir išmaniųjų priemonių naudojimas mokyklų valgyklose jų paprasčiausiai nedomina.

Kalti vadovai?
„Eurofondo“ atstovai, kurie dalyvavo konkurse „Bruneros“ subtiekėjo statusu, tvirtino, kad elektroninė atsiskaitymo sistema įdiegta visose rajono mokyklose ir bet kada galima pradėti ja naudotis. Tiesa, nė vienas direktorius iš dešimties mokyklų to negalėjo patvirtinti. „Bruneros“ marketingo skyriaus vadovė Silva Petrauskienė patvirtina tą patį. Be to, ji teigia, kad tai tikriausiai komunikacijos stoka. Redakcijai atsiųstame rašte ji parašė, kad atsiskaitymas elektroninėmis priemonėmis dar nėra populiarus ir dažniausiai tai – mokyklų vadovų nesugebėjimas  įtikinti bendruomenių šios paslaugos nauda.
Tačiau grįžkime prie viešojo pirkimo konkurso ir po jo sudarytų sutarčių. Nors absoliuti mokyklų dauguma tvirtina, kad poreikio atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis niekas nepareiškė, tačiau viena privalomų sąlygų dalyvauti konkurse buvo elektroninio atsiskaitymo sistemos įdiegimas. Ar tai nėra dirbtiniai sunkumai, kurie garantuoja, kad netinkami tiekėjai „atsisijos“?

Centras atsakomybės neprisiima
Paprašytas pakomentuoti situaciją, centrui vadovaujantis V. Jakavičius be jokių užuolankų sakė, kad nieko nežino. Direktorius teigė, kad buvo sudaryta komisija, kuriai vadovavo pirmininkas Eugenijus Žaromskis, Transporto ir ūkio veiklos skyriaus vedėjas. Jis šiuo metu atostogauja. Susisiekus su Jurgita Čečko, šio konkurso kontaktiniu asmeniu, ji nurodė, kad už sutarčių vykdymą atsakingi patys mokyklų vadovai. Tai jų pareiga prižiūrėti, kaip vykdomos sutartys. Centras, anot jos, atlikto tik perkančiosios organizacijos vaidmenį. Susidaro toks užburtas ratas – mokyklų vadovai negali būti kompetentingi atlikti pirkimus, todėl paveda V. Jakavičiaus vadovaujamo centro darbuotojams atlikti pirkimus. Bet privalo turėti teisinių žinių sutarčių kontrolei ir jų vykdymui. Beje, peržvelgiant CVP IS sistemos duomenis, Lietuvoje mokinių maitinimo paslaugos konkursus nemažai mokyklų organizuoja pačios.

Pabaigai
Radviliškio rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba parengė audito ataskaitą apie 2018 metų savivaldybės biudžetą. Ataskaitos 12 puslapyje rašoma, biudžeto išlaidos mažesnės negu planuota išleisti. Švietimo sektoriuje nepanaudoti liko 534,5 tūkstančiai eurų. 2017 metais ši suma buvo 483,8 tūkstančiai eurų. Įspūdinga? Tikriausiai, kad taip. Šiame kontekste mokyklų administracijų teiginiai dėl lėšų trūkumo ne tik ekskursijoms organizuoti, bet ir vos 2,5 euro kainuojančioms apyrankėms įsigyti atrodo ne tiek keisti, kiek nerimti. Dar komiškiau skamba, kai privatūs tiekėjai reklaminiuose ir kituose lankstinukuose teigia, kad apyrankės iš dalies prisidėtų prie socialinės atskirties mažinimo. Net kaimyninė Kėdainių rajono savivaldybė 5042 mokinių maitinimą trejiems metams nusipirko už 887 tūkst. eurų, kai Radviliškio rajone šiuo metu yra 4188. Mokinių skaičiai paimti iš sutarčių, todėl gali šiek tiek skirtis nuo realios padėties, kuri kinta. Dažniausiai mažėjančia progresija.

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Kopūstas – lietuviška „vicedaržovė“ po bulvės (+ receptai)

Avatar

Paskelbta

data

Kopūstą galima drąsiai tituluoti antra populiariausia daržove Lietuvoje po bulvės. Tai – vienas iš nedaugelio žalumynų, kurį galima sandėliuoti ir išlaikyti praktiškai iki naujo derliaus. Prekybos tinklo „Iki“ ekspertai teigia, kad pavadinti kopūstą paprasta ar eiline daržove netinka – be jo neįsivaizduojama ne tik tradicinė lietuviška virtuvė, bet ir įmantrūs gurmaniški kulinarijos eksperimentai.

„Nors šiandien įvairiausių daržovių, salotų ir žalumynų pasirinkimas yra kur kas įvairesnis nei anksčiau, kopūstai išlaiko tvirtas pozicijas tarp mėgstamiausių lietuvių daržo gėrybių. Kopūstų sodinimas Lietuvoje įprastai prasideda kovą, tad jau vasaros pradžioje galime džiaugtis šviežiu jų derliumi“, pastebi Indrė Baltrušaitienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

Nors kopūstai laikomi nepamainoma daržove tradiciniams lietuviškiems patiekalams, tačiau be jų neapsieina ir kitų šalių virtuvės – tai pastebima atsivertus daugelio restoranų meniu. Įvairiausių kopūstų salotų variacijų galima paragauti visame pasaulyje – nuo Amerikos iki Azijos. Ne ką mažiau populiarios kopūstų sriubos ir troškiniai, iš jų kepama duona, blynai ir net desertai.

Vitamino C daugiau nei apelsinuose

Pasak Vilmos Juodkazienės, „Iki“ maisto ekspertės, kopūstai yra tikra gamtos dovana gyvenantiems vidutinio klimato zonoje, pavyzdžiui, lietuviams. Ši daržovė turi itin veiksmingų antioksidantų.

„Vitamino C kopūstuose yra kur kas daugiau nei apelsinuose. Jo lapuose taip pat gausu sieros, kuri gelbsti kovojant su infekcijomis. Jos trūkumas gali paskatinti mikrobines infekcijas ir sulėtinti žaizdų gijimą. Ne be reikalo kopūstai yra tapę vaistu negaluojant virškinimui – šioje daržovėje randamas ir ypač vertingas vitaminas U, kuris gerina žarnyno veiklą“, – vardija „Iki“ maisto ekspertė.

Ji priduria, kad išsekus kopūstai padeda greičiau atgauti jėgas – suvalgius jų sriubos iš organizmo greičiau pašalinami toksinai ir šlapimo rūgštys. Taip pat daržovėje gausu jodo, kuris padeda funkcionuoti smegenims ir nervų sistemai.

Ir pagrindiniam, ir padažui

„Iki“ maisto ekspertė priduria, kad kopūstų asortimentą sudaro ne tik lietuvių pamėgtieji baltagūžiai. Daugeliui taip pat žinomi raudonieji, mėlynieji, ropiniai, žiediniai, lapiniai, briuselio kopūstai ir dar daugelis kitų, kurie suteikia platų skonių spektrą įvairiausiems patiekalams.

„Mūsų pamėgti gūžiniai kopūstai yra švelnesnio skonio nei kitos rūšys, todėl ypač tinka skaninti salotas, įdaryti pyragėlius. O iš pirmo žvilgsnio tik spalva nuo mums įprastų išsiskiriantys raudonieji ir mėlynieji kopūstai yra aitresni – savo skoniu šiek tiek primena krienus. Tiek spalva, tiek skoniu jie ypač tinka salotoms ir troškiniams paįvairinti“, – palygina V. Juodkazienė. 

Kita lietuvių pamėgta rūšis – savojiniai kopūstai – išsiskiria puria lapų konsistencija ir kiek švelnesniu skoniu. Suplėšius šviežius šio kopūsto lapus ir sumaišius su mėgstamomis daržovėmis, galima pasigaminti pilną dubenį gaivių salotų.

Anot maisto ekspertės, švieži brokolio žiedynai pagardins salotas ir sumuštinius, apvirti taps garnyru prie mėsos ar žuvies patiekalų, o pertrinti – padažu makaronams ar švelnia kremine sriuba. O žiedinio kopūsto žiedynai yra ypač tinkami apkepti tešloje, todėl neretai tampa sveika alternatyva norint pasmaguriauti.

Universalumu ypač pasižymi lapiniai (kale) kopūstai. Jais būtų galima padengti visą vaišių stalą – tamsiai žali ar violetiniai jų lapai tinka tiek sveikų kokteilių pusryčiams, tiek traškiems užkandžiams arba lengvai sriubai pagardinti.

„Visų rūšių kopūstai gali būti valgomi švieži, kepti, troškinti, virti ar marinuoti. Ši daržovė puikai tinka pagardinti salotas ir sumuštinius, paįvairinti garnyrą prie įvairiausių patiekalų ir paskaninti sriubas, o pasitelkus šiek tiek fantazijos – nuostabaus skonio keksiukais“, – vardija V. Juodkazienė. 

Prekybos tinklo „Iki“ ekspertai pateikia azijietiško troškinio ir tailandietiškų kopūstų receptus, kurie puikiai parodo, kokia mėgstama ši daržovė kitų šalių virtuvėse.

Azijietiškas kopūstų ir mėsos „stir fry“

Reikės:

  • 400 g maltos mėsos (tinka įvairios)
  • 0.5 vnt. kopūsto (didelio)
  • 2 vnt. morkų
  • 4  v. š. sojos padažo
  • 3 cm imbiero
  • 3 skiltelės česnako
  • v. š. skrudintų sezamų aliejaus
  • v. š. saldaus aitriųjų paprikų padažo
  • v. š. medaus
  • Aliejaus, druskos, maltų juodųjų pipirų, medaus

Paruošimas:

Kopūstą ir morkas supjaustykite juostelėmis. Jeigu norite, galite naudoti daugiau įvairių daržovių – šparaginių pupelių, žirnių anksčių, pievagrybių, paprikų, brokolių ir kitų šviežių ingredientų. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, dėkite maltą mėsą. Į keptuvę prie mėsos įtarkuokite česnaką, imbierą, pakepinkite maišydami apie minutę. Mėsą atidėkite į lėkštę. Keptuvėje įkaitinkite dar šiek tiek aliejaus, sudėkite daržoves ir kepkite maišydami tol, kol daržovės tik vos vos suminkštės – apie 3–4 minutes. Tada į keptuvę grąžinkite mėsą, pilkite sojos padažą, skrudintų sezamų aliejų, saldų aitriųjų paprikų padažą ir medų. Viską gerai išmaišykite. Patiekite pabarsčius sezamo sėklomis, čili griežinėliais, smulkintais česnako ar svogūno laiškais. Skanaus!

Tailandietiškos kopūstų ir morkų salotos

Reikės:

  • 1/4 vnt, kopūsto
  • 1 vnt. Morkos
  • 1 sauja sezamų
  • Šiek tiek mėtų, kalendros, baziliko, petražolių

Padažui:

  • 2 v. š. žaliųjų citrinų sulčių
  • 2 v. š. žuvies padažo
  • 2 v. š. sezamų aliejaus
  • 1 v. š. imbiero
  • 1 v. š. medaus

Paruošimas:

Kopūstą susmulkinkite pjaudami plonomis juostelėmis. Morką sutarkuokite arba taip pat plonai supjaustykite. Susismulkinkite prieskonines žoleles. Sumaišykite salotas. Galite uždaryti sandariai ir palikti dieną–dvi šaldytuve. Pasigaminkite padažą sumaišydami visus ingredientus. Skaniau, kai padažas pastovi bent kelias valandas ir skoniai susibalansuoja. Prieš valgydami sumaišykite salotas su padažu. Skanaus!

Daugiau informacijos:

Indrė Baltrušaitienė

Komunikacijos vadovė

Mob. tel. +370 676 45334 El. p. indre.baltrusaitiene@iki.lt

Skaityti daugiau

Aktualijos

Automobiliu partrenktas dviratininkas išvežtas į ligoninę

Avatar

Paskelbta

data

Vasario 15 d. 13.30 val. Radviliškyje, Vytauto Landsbergio – Žemkalnio ir Gedimino g. sankryžoje, vyras, gimęs 1993 m., vairuodamas automobilį CITROEN C5, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos susidūrė su neblaiviu (0,29 prom.) dviratininku, gimusiu 1952 m., kuris, nenulipęs nuo dviračio, kirto važiojamąją dalį per pėsčiųjų perėją. Eismo įvykio metu nukentėjęs dviratininkas buvo nuvežtas į Radviliškio ligoninę, vėliau perkeltas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019