Ministras susitiko su rajono verslininkais


Vasario 22 d. Radviliškio rajone lankėsi ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius. Savivaldybės salėje susitikti su ministru V. Sinkevičiumi  buvo kviesti rajono verslininkai bei Tarybos nariai, tačiau politikai  aktyvumu nepasižymėjo – susitikti su ministru panoro tik trys Tarybos nariai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija rajono verslininkams nepadės
Susitikimo pradžioje ekonomikos ir inovacijų  ministras V. Sinkevičius sakė, kad lankantis rajono įmonėse didelių problemų iškelta nebuvo ir pakvietė verslininkus užduoti jiems rūpimus klausimus. Pirmasis ministrą klausimais apipylė „Radviliškio verslininkų asociacijos“ vadovas Gediminas Lipnevičius.
„Ar planuojama pagalba iš ministerijos Radviliškio rajono verslininkams?“- buvo pirmasis klausimas. „Valstiečio“ ministro atsakymas nebuvo nuteikiantis optimistiškai: „Konkrečiai Radviliškio rajono verslininkams pagalba nenumatoma. LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija kiekvienam regionui skyrė po 4 mln. eurų. Šiaulių apskričiai taip pat skirta tokia suma, dėl kurios gali konkuruoti apskrities įmonės:  ir Radviliškio, ir Šiaulių. Šias lėšas įmonės gali panaudoti infrastruktūros plėtrai, įrangos atnaujinimui“.
Susitikime dalyvavusiam verslininkui kilo klausimas, kas administruos į Šiaulių regioną ateinančius 4 milijonus ir koks verslas gali juos gauti. „Šie pinigai nebus skirstomi pagal konkrečias paslaugas. Bus vertinami verslininkų pateikti projektai, kokią vertę jie sukurs, kiek darbo vietų, kokį žada užmokestį, gamybos efektyvinimą“,- atsakė V. Sinkevičius.
Kodėl rajoną aplenkia investuotojai?
„Radviliškio verslininkų asociacijos“ vadovas uždavė ministrui dar vieną klausimą: „Nuo 2012 m. į rajoną neatėjo nei vienas stambus investuotojas. Kas, jūsų nuomone, dėl to kaltas?“
Pasak ministro V. Sinkevičiaus, nereikėtų pradėti ieškoti kaltininkų, reikia ieškoti, ką galima padaryti, norint prisitraukti gamybą. „Verslininkai, galvojantys apie investicijas, skaičiuoja, o pagrindinis faktorius – žmonės, reikiami specialistai. Daugeliu atveju regionas netinka, nes nėra specialistų, nėra žmonių. Štai ir šiandien išgirdome, kad rajono įmonėms sunku surasti žmonių. Manau, reikia pasirūpinti dabartinėmis įmonėmis, kad jos savo galimybes išnaudotų 110 proc. ir galvotų apie plėtrą. Čia reikia bendradarbiavimo su Užimtumo tarnyba, savivaldybė taip pat neturėtų nusišalinti. Profesinio rengimo mokykla taip pat  negali ruošti specialistų „pro šoną“, jie turėtų likti regione. O ar reikalingas jums užsienio  investuotojas – klausimas. Jis gali ateiti su dideliu kapitalu, pakelti atlyginimus ir sudaryti konkurencija vietos verslininkams. Savivaldybė turėtų pasirūpinti vietos verslu, taip pat verslininkai turėtų bendradarbiauti su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Savivaldybės pareiga –  vietos verslą maksimaliai informuoti apie ministerijos siūlomas priemones, nes kai kurie verslininkai apie jas nieko nežino“,- sakė ministras V. Sinkevičius.
Kokių „vitaminų“ gavo Akmenė?

Verslininkams kilo klausimų, kokių „vitaminų“ gavo Akmenės rajonas, nes dabar jis gyvena 10 kartų geriau nei Radviliškio.
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministro, Akmenė yra pramoninis miestas su „Akmenės cementu“ bei aplink jį sukurtomis įmonėmis. „Akmenės cementas“ ir privatizuotas liko dirbti, ten įsikūrė „Eternit Baltic“. Įkūrus laisvą ekonominę zoną, ją pasirinko „Vakarų medienos grupė“, tad Akmenei labai pasisekė.
Kodėl tokie stambūs investuotojai neateina į Radviliškio rajoną, aiškino architektas A.Valuckas: „Bendradarbiaujant su „Investuok Lietuvoje“ dažnai investuotojai klausia, ar turime laisvą ekonominę zoną, didesnę nei 200 hektarų. Rajone dėl žemės reformos tokių teritorijų nėra – beveik viskas privatizuota. Didelės investicijos negali ateiti, nes neturime didelių teritorijų“.
Ministras taip pat visus „nuleido ant žemės“ sakydamas, kad  Radviliškio rajonas negali pretenduoti į stambų užsienio investuotoją ne tik dėl didelių sklypų trūkumo, bet ir dėl žmonių. „Stambiai įmonei reikia 1000 – 1500 darbuotojų. Ar  Radviliškio rajone pavyktų tiek surasti? Reikėtų vežtis iš visos apskrities“.
Į pastabą, kad Akmenė darbuotojų randa, vicemeras atsakė: „Lankiausi Akmenėje, ten veža žmones iš  Klaipėdos, Tauragės, Šiaulių, Panevėžio ir dar statosi viešbutukus – priims dirbti ukrainiečius“.
Ar savivaldybė paruošė „namų darbus“?
Diskusijos metu verslininkai sakė, kad rajone niekas jau nesvajoja apie užsienio investuotojus, bėda ta, kad jie neateina nei iš Vilniaus, nei iš Kauno.
„Verslininkai patys renkasi, kur jiems geriau investuoti, mes negalime nurodinėti. Tačiau visada sakau, kad labai svarbu, jog savivaldybė paruoštų „namų darbus“: turėtų suformuotą sklypą, atvestą elektrą, atvestą vandenį, kad investuotojui nereikėtų eiti  per visas tas kančias ir kiekviename kabinete reikiamo parašo reikalauti. Jeigu savivaldybė yra savo „namų darbus“ paruošusi, bus daug paprasčiau ateiti verslui“,- sakė ministras.
Kadangi į Radviliškio rajoną jau septynerius metus neateina investuotojų, rajono savivaldybė galimai nelabai mėgsta ruošti „namų darbus“ ir palyginus su kitomis savivaldybėmis yra prie „antramečių“.
Ar korupcija – kliūtis ateiti investuotojui?
„Radviliškio verslininkų asociacijos“ vadovas Gediminas Lipnevičius pasiteiravo svečio, ar  korupcija savivaldybėje yra problema verslui ateiti, ar ne.
„Korupcija apskritai yra problema, ji negali turėti jokių pozityvių spalvų. Nors ir esu politikas, noriu susilaikyti nuo politinių vertinimų – mes turime institucijas, kurios tuo užsiima. Korupcija yra visada neigiamas dalykas ir kuo greičiau mes ją išgyvendinsime, bus didesnis pliusas. Užsienio investuotojai su tokiomis problemomis nesusiduria, nes šalyje nėra taip paplitusi korupcija kaip Ukrainoje. Korupcijos lygių bei vertinimų aš nenustatinėju“,- sakė V. Sinkevičius.
Priekaištai  netobuliems projektams
Susitikime dalyvavę verslininkai pažėrė priekaištų Užimtumo tarnybos inicijuotiems projektams: „Pagal projektą „Vietinio užimtumo iniciatyvos“ verslininkas gali gauti 15 tūkst. eurų paramą – tai labai gerai, tačiau yra trūkumas. Norint, kad Užimtumo tarnyba patvirtintų sutartį, reikalinga garantija, ją galima gauti iš banko arba iš draudimo bendrovės. Tačiau tą garantiją duoda tik dvi draudimo bendrovės ir duoda įmonėms, dirbančioms ilgiau nei dvejus metus – tai stabdo jaunus žmones, norinčius pradėti verslą. Bankas garantiją  gali suteikti, tačiau pusę pinigų reikia „įšaldyti“ sąskaitoje. Jauni verslininkai, darę projektus, turėjo atnešti draudimo įmonės garantą ir dėl to nemažai jų atkrito – pavyzdžiui, jeigu projektas rengiamas už 50 tūkst. eurų, reikia įšaldyti 25 tūkst. – tai nemaži pinigai. Tai perteklinis reikalavimas“.
„Čia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sritis, tačiau aš šia situacija būtinai pasidomėsiu. Lietuvoje labai įdomi situacija su draudimo įmonėmis – logistika pas mus kenčia. Nesu tokios problemos niekur girdėjęs“,- sakė V. Sinkevičius.  
G. Lipnevičius taip pat  iškėlė problemą dėl „Vietinio užimtumo iniciatyvų“ projekto (VUI): „Siūlyčiau VUI projektus per metus vykdyti ne du mėnesius, tačiau suteikti įmonėms dotaciją su sąlyga suskurti darbo vietas ir pateikti garantiją, kad tos darbo vietos tikrai bus sukurtos. Pavyzdžiui, duoti verslui milijonas eurų su sąlyga, kad bus sukurta 70 darbo vietų ir jos bus išsaugotos ne mažiau kaip 5 metus“.
„Tokia priemonė įmanoma tik iš valstybės biudžeto. VUI projektai yra vykdomi iš ES lėšų ir visos papildomos sąlygos ateina jau su priemone, mes ją tik administruojame. Viskas, kas ateina iš ES paramos, jau būna su sąlygomis, mes jų keisti negalime“,- atsakė ministras.
Konkursai – tik didžiosioms asocijuotoms struktūroms
„Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje vyksta konkursai, skirti tik didžiosioms asocijuotoms struktūroms, kaip Pramonės amatų rūmams, įvairioms konfederacijoms. Reikėtų suformuoti konkursus, kuriuose galėtų dalyvauti vietinės asocijuotos struktūros. Šiaulių pramonės ir amatų rūmai neatstovauja mažesnių asociacijų interesams“,- problemą iškėlė G.Lipnevičius.
„Konkursai pritaikyti „skėtinėms“ struktūroms, kurios vienija didelį įmonių skaičių. Šią problemą pasižymėsiu – jeigu bus galimybė reguliavime, paleisime konkursus ir mažesnėms asocijuotoms struktūroms, skirsime nedidelį gabaliuką pinigų. Mano noras – kuo daugiau verslų įmonių, regioninių asociacijų matyti po „skėtinėmis“, nes paprasčiau kalbėtis. Kai jų daug, neaišku, kas ko nori: pramonininkai nori vieno, Pramonės amatų rūmai – kito, dar yra Verslo konfederacija ir visi skirtingai kalba. Būtų gerai, kad verslas šalyje kalbėtų viena kalba ir būtų jam atstovaujama proporcingai“,- sakė svečias. 
Kiti verslui aktualūs klausimai
Dar verslininkai domėjosi, kas nutiko „Invega“ garantiniam fondui, kad jis nebedengia palūkanų. „Jų funkcija – garantijų palūkanos. Buvo momentas, kai lėšos buvo išnaudotos, bet dabar pervedėm pinigų ir vėl dengiame palūkanas. Šią problemą išspręsime“,- pažadėjo V. Sinkevičius.
„Atsivesdamas prie įmonės elektros kabelį, išleidi 20-30 tūkst. eurų, tačiau jį nusavina „Elektros tinklai“. Kodėl taip yra?“ – domėjosi G. Lipnevičius.
„Taip yra pagal įstatymą, nes elektros galios didinimas kainuoja labai daug, elektros kabelis patenka po strategine infrastruktūrą kaip dujotekis. Niekas nekėlė tokios problemos, kad tai būtų didelis kliuvinys. Didesnė problema būna, kai verslininkai neturi pinigų atsivesti elektros. Ekonomikos ir inovacijų ministerija turi priemonių, pagal kurias investuotojui padedame atsivesti elektrą iki sklypo“,- sakė ministras.
Verslininkai neturi problemų?
Besibaigiant susitikimui su ministru, vicemerui mestelėjus, kad verslininkai mažai domisi politikų organizuotais renginiais, iš salės nuskambėjo replika: „Ko čia eiti? Kol rajono valdžia nepasikeis, nieko gero tikėtis neverta“.

„Radviliškio krašto“ informacija

Total
14
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts