Kai racionalūs sprendimai turėtų būti prioritetas, Radviliškio rajono savivaldybės meras K. Račkauskis ir kiti valdantieji ir vėl demonstruoja, kad taupumas ar tiesiog gebėjimas racionaliai leisti pinigus – galimai ne jų stiprioji pusė. Šįkart į jų akiratį pateko Šiaulėnai – mažėjanti gyvenvietė Radviliškio rajone, kurioje vėl planuojama statyti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Skambėtų logiškai, jei ne viena „smulkmena“ – 2018 metais ten jau buvo tokia aikštelė ir ji buvo uždaryta, nes ženkliai sumažėjo gyventojų, o tuo pačiu ir poreikis, nors priežasčių buvo įvardinta begalės. Bet politikų nuomonė, kai įsisavinti milijoną eurų aikštelės įrengimui, netikėtai pasikeitė. Jiems vėl prireikė aikštelės.
Beveik milijonas eurų – į ką?
Dabar Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC), didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės Dvaro gatvėje Šiaulėnuose statybai su Radviliškio rajono savivaldybės tarybos pritarimu siūlo išleisti beveik milijoną eurų – 992 tūkst. eurų be PVM. Didžioji dalis lėšų, apie 85 proc., būtų paimta iš Europos Sąjungos fondų, tačiau likusius beveik 149 tūkst. eurų turėtų pridėti ir pati Radviliškio savivaldybė. Visiškai pagrįstai kyla klausimas – ar tai būtinybė, ar eilinis biurokratinis pinigų įsisavinimas? Negana to, manoma, kad vėl gali didėti atliekų surinkimo mokestis, kuris ir taip Radviliškio rajone tikrai didelis.
„Nebėra žmonių – bet yra pinigai“
Kandesnę kritiką aikštelės statybai Šiaulėnuose komiteto posėdžio metu išsakė opozicinės frakcijos lyderis Gediminas Lipnevičius: „Nebėra nei žmonių, nei poreikio – bet vos atsirado finansavimas, iškart atsirado ir sumanymas įsisavinti pinigus.“ Pasak G. Lipnevičiaus, tokia valdančiųjų iš ŠRATC logika pavojingai primena „pinigai dėl pinigų“ mąstyseną, kur rezultatai – antraeiliai, tiesiog svarbiausia panaudoti pinigus, o jau aikštelės likimas ne toks ir svarbus. Komiteto posėdžio metu G. Lipnevičius, vertindamas itin aukštą aikštelės statybų kainą, projektą svarstyti teikusiam merui Kazimierui Račkauskiui uždavė klausimą dėl projekto kainos pagrįstumo: „Gerbiamas mere, kokia aikštelės vieno kvadrato statybos kaina?“ Nepaisant to, meras į G. Lipnevičiaus klausimą komiteto posėdžio metu nesugebėjo atsakyti.
Tarybos narių vertinimai – nevienareikšmiai, tačiau balsavime aikštelei pritarė
Panašias problemas komiteto posėdžio metu išsakė ir kiti Tarybos nariai, tačiau atėjus lemiama balsavimo momentui balsavo „už“ aikštelės statybą. Svarstant aikštelės statymo klausimą savivaldybės Investicijų ir kaimo reikalų komitete tarp Tarybos narių ir valdančiųjų atstovų kilo aršių diskusijų. Net komiteto pirmininkas „valstietis“ Aurimas Gaidžiūnas pripažino, kad panašios aikštelės, pastatytos už europinius pinigus, dažnai stovi tuščios. O kai žmonės vis dėlto atveža atliekas – prasideda popierizmo košmaras, bet jo išsakyta kritika jam pačiam nesutrukdė balsuoti už milijoninį pinigų įsisavinimą.
Konservatorius Romas Kalvaitis taip pat pasipiktino: „Viena aikštelė jau buvo – ją uždarė. Dabar ŠRATC vėl prašo pinigų. Jei aikštelė jiems atrodo reikalinga, tegul patys prisideda prie papildomo finansavimo, o ne prašo savivaldybės lėšų“. Tarybos narys neslėpė pasipiktinimo, kad prieš keletą metų uždarius aikštelę dabar, pasak R. Kalvaičio, įžvelgus Europos Sąjungos fondų pinigų panaudojimo galimybę, nuspręsta statyti aikštelę galbūt tik tam, kad būtų panaudotos lėšos. Redakcijos nuomone, sunku nesutikti su R. Kalvaičio nuomone – gyventojų skaičius Šiaulėnuose neauga, o aikštelės poreikis iki šiol nepagrįstas jokiais svariais argumentais ar skaičiais, tik galimu mero Kazimiero Račkauskio protegavimu. Tačiau nors išsakė pagrįstą kritiką dėl aikštelės reikalingumo, komiteto posėdžio balsavimo metu R. Kalvaitis balsavo už projekto statybą.
„Reikalavimai“ – pretekstas bet kam?
Šio galimai absurdiško plano statyti naują atliekų aikštelę Šiaulėnuose šalininkai, tarp jų ir rajono meras Kazimieras Račkauskis, remiasi ES finansavimu ir tariamai „augančiais reikalavimais“. Komiteto posėdžio metu agituodamas balsuoti už sprendimą pritarti aikštelės Šiaulėnuose statybos projekto teikimą Tarybai, meras Kazimieras Račkauskis teigė, kad dabar naujai statomos aikštelės atitinka didesnės saugos reikalavimus, o tokia, visus reikalavimus atitinkanti aikštelė, bus ir Šiaulėnuose. Bet nuo kada reikalavimai tampa priežastimi beatodairiškai statyti infrastruktūrą ten, kur jos galimai net nereikia?
Nepaisant sveiko proto – sprendimas priimtas
Vis dėlto, nepaisant sveiko proto argumentų, dauguma komiteto narių sprendimui pritarė. Nereikalingas projektas, brangus mokesčių mokėtojams, statomas ten, kur jau kartą buvo uždarytas kaip neefektyvus, – štai tokia yra Radviliškio „investicija į ateitį“? Dar keisčiau, kad iš esmės niekam, išskyrus G. Lipnevičių, nekilo klausimų dėl milžiniškos aikštelės įrengimo kainos. Ar tokia suma kuo nors pagrįsta, nes komitete taip ir liko neaišku, kiek kainuos vienas naujos atliekų surinkimo aikštelės kvadratas.
Aikštelės statybos reikalingumo ir kainos pagrįstumo klausimą redakcija iškėlė ir aikštelės statybų projektą pateikusiam merui K. Račkauskiui bei projekto iniciatoriui ŠRATC, tačiau iki straipsniui pasiekiant spaudą jų atsakymų nesulaukėme. Gavę juos publikuosime artimiausiame savaitraščio numeryje.
Viešųjų pinigų įsisavinimas – virš bendruomenės interesų?
Šis atvejis puikiai atskleidžia, kaip viešieji pinigai gali būti švaistomi, kai sprendimai grindžiami ne duomenimis ar bendruomenės poreikiais, o politine inercija ir biurokratiniu patogumu. Ar tikrai verta statyti aikšteles ten, kur mažėja gyventojų? Galbūt laikas ne tik statyti aikšteles, bet ir peržiūrėti, kas jose „tvarko šiukšles“ iš tikrųjų.
Emilija Laukagalytė
