Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Metai po rinkimų – su darbų kraičiu

Avatar

Paskelbta

data

2016-ųjų lapkričio viduryje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai prisiekė ir tapo Seimo nariais. Per  metus pradėti esminiai pokyčiai daugelyje svarbių valstybės sričių. Jungiamos neefektyviai dirbančios įmonės, atleidžiami susikompromitavę vadovai švietimo, sveikatos apsaugos sistemose. Kai kurie pradėti darbai grąžą duos ne iš karto. Tačiau turime kuo pasidžiaugti  jau ir dabar.

Augančios ekonomikos lėšos – socialinėms reikmėms ir Lietuvos žmonių gerovei


Bene pirmą kartą Lietuvos istorijoje daugiau nei 600 mln. eurų, kuriuos leido sukaupti auganti ekonomika, paskirstyti socialinei apsaugai, skurdo ir atskirties mažinimui. Nuo 2017-ųjų iki 2018-ųjų vidutinė senatvės pensija išaugs vidutiniškai apie 63 eurus per mėnesį. Tokio spartaus pensijų augimo nėra buvę per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istoriją.

Perteklinis valstybės biudžetas jau ateinantį sausį leis visiems pajausti esminius pokyčius – iki 400 eurų per mėnesį didėja minimalus mėnesinis atlyginimas, 20 eurų auga valstybės remiamos pajamos, o visi  vaikai gaus vienodą 30 eurų mėnesinę išmoką.

Tam tikri pokyčiai skirti skurdžiausiai besiverčiančių šalies gyventojų labui. Prie to prisidėjo ir liepos mėnesio Seimo sprendimas paankstinti pensijų kompensavimą dirbusiems pensininkams.

Išlaidų šildymui kompensavimas – daugiau gavėjų, daugiau realios pagalbos


Jau prasidėjusį šildymo sezoną  pokyčius pajus gerokai didesnė piliečių dalis, nes išlaidos šildymui ir karštam vandeniui bus kompensuojamos didesne apimtimi – kai jos viršys 10 proc. skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų ir gyventojo  pajamų per mėnesį. Anksčiau ši riba siekė 20 proc., tad daugiau šeimų galės džiaugtis sutaupytomis lėšomis.

Nustatytas 9 proc. lengvatinis PVM tarifas centralizuotam šildymui. Jis bus taikomas ir 2018 m.

Auga ir augs mokytojų, gydytojų atlyginimai


Pasirašyti  kolektyviniai susitarimai su mokytojų, sveikatos apsaugos darbuotojų profesinėmis sąjungomis – jau dabar aišku, jog mažiausiai uždirbančių mokslo  įstaigose dirbančių darbuotojų ir tyrėjų apatinės atlyginimų ribos pakilo 50 proc. (nuo 468,6 iki 703,4 eurų per mėnesį), vyresniųjų mokslo darbuotojų – 27 proc. (nuo 553,8 iki 703,4 eurų per mėnesį), mokslinių sekretorių – 8 proc. (nuo 653,2 iki 703,4 eurų per mėnesį).
Sveikatos apsaugos sistemoje dešimtys milijonų eurų skiriama specialistų atlyginimų didinimui. Gydytojų atlyginimai didėja apie 115 eurų per mėnesį, slaugytojų – apie 58 eurus. Nuo liepos iš PSDF biudžeto rezervo tam skirta 24,6 mln. eurų. Dar apie 20 proc. sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimai augs 2018-aisiais.

Pigesni vaistai


Imtasi priemonių mažinant kompensuojamųjų vaistų kainas. Šios kainos peržiūrimos keturis kartus per metus, tai leidžia greičiau reaguoti į kainų pokyčius kaimyninėse valstybėse. Vien šis pakeitimas leido sutaupyti per 2 mln. eurų per ketvirtį. Priėmus sprendimą keisti vaistų kainodarą pacientai turėtų sutaupyti apie 9 mln. eurų  – tiek sumažėjo priemokų suma. Pradėjo veikti platus sąrašas priemonių, kurios sudarys sąlygas užsienio valstybių pavyzdžiu populiarinti generinius vaistus – taip taupomos valstybės lėšos, o sutaupytų lėšų pagrindu atsiveria galimybės įsigyti daugiau vaistų, padaryti juos labiau prieinamus gyventojams.

Esminiai pokyčiai vaiko teisių apsaugoje


Priimti teisės aktų ir struktūriniai pakeitimai, kurie formuoja visiškai naują vaiko teisių apsaugos kokybę. Priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kurio pagrindu sudarytos sąlygos užtikrinti didesnį vaikų ir šeimos narių saugumą, atsakingi pareigūnai gerokai griežčiau vertina vaiko nepriežiūros situacijas, imasi aktyvaus vaidmens saugant juos nuo fizinio ar psichinio smurto.

Vaikų išlaikymo („alimentų“) fondo administravimas ir skolų išieškojimas perduotas „Sodrai“: fondo finansavimas didėja nuo 15 iki 18 mln. eurų, 20 proc. (11, 4 euro) didesnių išmokų sulauks 22,7 tūkst. vaikų.

Universitetų pertvarka


Vykdoma aukštojo mokslo reforma – siekdamos mokslo kokybės aukštosios mokyklos savarankiškai peržiūri savo veiklą, pradėjo derybas dėl susijungimo ir kitų struktūrinių pokyčių.

Savo ruožtu valstybė imasi esminių pokyčių užtikrinant aukštojo mokslo galimybes visiems piliečiams. 2018 metų biudžeto projekte numatyta, kad aukštojo mokslo (bakalauro) studijos bus nemokamos, tam papildomai numatyta 5 mln. eurų, kas užtikrins, kad visi Lietuvoje studijuojantieji, nepriklausomai nuo savo tėvų socialinės ir finansinės padėties, galės siekti mokslo aukštumų.  Kitais metais gerų žinių sulauks mokytojai –ketinama pereiti prie etatinio jų darbo apmokėjimo, tam numatyta skirti 20 mln. eurų.

Stiprinama krašto gynyba


Nors iki šios Seimo kadencijos Lietuvos politinės partijos buvo sutarusios, jog  NATO rekomenduojama lėšų suma – daugiau nei 2 proc. nuo BVP – bus skiriama nuo 2020 metų, tačiau, atsižvelgiant į išorės grėsmes ir strateginius šalies interesus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga priėmė sprendimą, jog šiai sričiai deramas finansavimas turi būti užtikrintas jau 2018 metais. Tokį žingsnį – kai sugebama nepriešinti, o suderinti ir socialinės apsaugos, ir krašto saugumo klausimus – teigiamai įvertintino ir akcentavo pati šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kiti svarbūs pokyčiai


Šiam Seimui per pirmuosius darbo metus po daugelio metų pavyko išjudinti vadinamąją miškų reformą. Ji užtikrins, kad miškas, kaip valstybės turtas, būtų saugomas, auginamas ir naudojamas visos šalies ir jos žmonių labui. Pagreitį įgauna ir kitų valstybės įmonių pertvarkos.

Priimtos ir įgyvendinamos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos. Nuo kitų metų pradžios svaigalus bus galima įsigyti tik sulaukus 20 metų. Visiškai uždrausta alkoholio reklama, padidėjo alkoholinių gėrimų akcizai. Įgyvendintos priemonės jau duoda rezultatų, pavyzdžiui, spirituoto vyno produktų pardavimai sumažėjo beveik perpus (48,9 proc.).

Per metus taip pat pavyko ženkliai padidinti baudas už korupcinius nusikaltimus, jų dydį siejant su nusikaltėlių padarytu žalos dydžiu, išplėstos Specialiųjų tyrimų tarnybos galios, kurios užtikrins efektyvesnį korupcinių nusikaltimų tyrimą ir prevenciją, užkirs kelią bylų vilkinimui. Besislapstantys kaltinamieji galės būti teisiami už akių.

Energetikos srityje būstų renovacijai  skirta 86 mln. eurų, dėl ko kasmet bus galima renovuoti bent po 500 daugiabučių, sudarytos galimybės klientams (gamtinių dujų vartotojams) sklandžiau, greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis prisijungti prie gamtinių dujų skirstymo sistemos bei pradėti vartoti gamtines dujas. Žemės savininkai galės gauti kompensaciją už elektros energijos persiuntimui skirtų linijų ir įrenginių buvimą privačioje žemėje. Buvo palengvintos sąlygos įsirengiant mažos galios (iki 5 kW) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines.

Žemės ūkio srityje pasukta link kompromisinio sprendimo: lieka ta dalis žemės pardavimo saugiklių, kurie proporcingai ribos spekuliavimą Lietuvos žeme ir užtikrins vienodą įstatymo vykdymą. Priimtas naujos redakcijos Poveikio aplinkai vertinimo  (PAV) įstatymas šeimos ūkiams palengvino sąlygos steigti ir plėsti ūkius, sutrumpino PAV procesą.

Kompromiso ir trišalės tarybos derybų rezultatas yra nuo 2017 metų liepos 1 dienos įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas, įtvirtinantis lankstesnį darbo santykių reguliavimą.

Kitais metais kultūros finansavimas didinamas rekordine 28,6 mln. eurų suma, o nuo rugsėjo1 dienos turėtų startuoti „Kultūros paso“ programa, suteiksianti galimybę moksleiviams nemokamai lankytis teatruose, kino teatruose, koncertuose ir muziejuose.

Savivaldybių biudžetų pajamos 2018 metais sudarys 2 761,2 mln. eurų ir, palyginti su 2017 metais, didėja 10,2 proc.

Žengiame į valstybės 100-metį. Gerais darbais susitelkime ir siekime užsibrėžtų tikslų.  Neturi likti vietos neatsakingiems poelgiams ar nepamatuotiems žodžiams. Turime dirbti visų mūsų labui.

Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas

 

 

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Pakalniškių kaime tėvą sumušęs sūnus uždarytas į areštinę

Avatar

Paskelbta

data

Gruodžio 23 d. apie 21:00 val. Radviliškio rajone Pakalniškių kaime, Rozalimo g., namuose sūnus, gim. 1985 m., sumušė tėvą, gim. 1957 m. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Pareiškimas gautas
2020-12-24.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Šeimose – domėjimasis tradicijomis

Avatar

Paskelbta

data

Anksčiau ilgus žiemos vakarus žmonės užpildydavo, kartu dirbdami nesunkius ir neskubius darbus. Radviliškio kraštas nuo seno garsėja savo tautodailininkais, jų darbų gausumu, autentiškumu. Čia organizuojami čempionatai (kojinių mezgimo, pasakų sekimo), konkursai, adventiniai turgūs ir kita.

Viešoji biblioteka, siekdama priminti senąsias tradicijas, ilgesniais rudens ir žiemos vakarais kvietė visus norinčiuosius į Šeimų etnokultūrinę stovyklą – pabūti drauge, pamąstyti apie praeities svarbą dabarčiai. Pagrindinė šio projekto idėja – pristatyti krašto žmonėms lietuvių tautos savitumą: tautodailę, tautosaką (sekamą ir dainuojamąją) bei muzikavimą.

Spalio–gruodžio mėnesiais vyko įvairūs užsiėmimai tautodailės temomis. Juos vedė tautodailininkai Regina Martyšienė, Jadvyga Kurmanskienė, Jolanta Kvedarienė, Eugenijus Arbušauskas, Olė Plungienė. Dalį šių užsiėmimų buvo galima pamatyti Viešosios bibliotekos e. erdvėje – videopamokėlėse, kuriose aiškinta apie riešinių mezgimo ypatumus, šiaudinio paukštelio rišimą, juostų pynimą, tradicinių kanklių gaminimą bei kankliavimą.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laimutė Verbickienė vedė edukacinį užsiėmimą apie pasakas mūsų ir kitų tautų gyvenime, lektorė, etnologė Gražina Kadžytė pristatė švenčių ratą, lektorė, etnomuzikologė, TV laidų vedėja, Vilniaus miesto folkloro ansamblio „Virvytė“ vadovė Loreta Sungailienė pasakojo, kas padeda atverti vaikų balsus ir širdis, patarė, kaip skatinti kūrybiškumą ir kaip visai šeimai prisijaukinti liaudies dainą, šokį, žaidimą, pasaką.

Visus tuos mėnesius Viešosios bibliotekos e. erdvėje buvo pristatomos tautodailininkų darbų parodos: kojinių, pirštinių, keramikos, lėlių, sodų, verpsčių ir kt. Šiaulių televizijos darbuotojai sukūrė videofilmą apie tautodailę ir tautodailininkus mūsų rajone.

Susidomėjimas projekto veiklomis, dalyvavimas jose rodo, kad neblėsta dėmesys mūsų protėvių darbams ir tradicijoms. Projekto veiklų rezultatus (fotonuotraukas, videomedžiagą) savo bendruomenėse pristatė, jais su mokiniais, jaunimu dalijosi mūsų partneriai.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.

Viešosios bibliotekos informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi