Praėję dar vieneri prieštaringai vertinamo mero Kazimieras Račkauskis vadovavimo Radviliškio rajono savivaldybei metai galutinai išryškino tendenciją, kurios jau nebeįmanoma paslėpti už optimistinių formuluočių. Strateginių, rajono veidą keičiančių projektų rezultatas – nulinis.
Tai ne opozicijos interpretacija ir ne publicistinis hiperbolizavimas. Tai – oficialus savivaldybės administracijos atsakymas, nuskambėjęs viešame tarybos komiteto posėdyje. Faktas užfiksuotas protokole.
Kai strateginių projektų rezultatas įvardijamas kaip „nė vieno“, kalbėti apie proveržį tampa nebe politine diskusija, o faktų neigimu.
Turint omenyje, kad 2025 metų savivaldybės biudžeto pajamos siekė 81 mln. 175 tūkst. eurų, situacija neatrodo kaip laikinas stabtelėjimas. Ji labiau primena sisteminį strateginės krypties nebuvimą, kai dešimtys milijonų paskirstomi einamosioms išlaidoms, tačiau rajone nelieka ilgalaikės, apčiuopiamos vertės.
Vienas klausimas – vienas atsakymas
Svarstant 2026 metų biudžetą Kultūros, švietimo ir sporto komitete, vadovaujamame Tarybos nario Vytauto Simelio, Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjui Gintarui Pilypui buvo užduotas tiesus klausimas:
Kokie strateginiai projektai buvo užbaigti 2025 metais?
Atsakymas – trumpas ir neginčijamas: nė vieno.
Tai nuskambėjo oficialiame komiteto posėdyje, kur administracija privalo remtis faktais, o pats posėdis yra filmuojamas ir įrašomas.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą savivaldybė privalo užtikrinti efektyvų ir racionalų biudžeto lėšų naudojimą bei strateginį teritorijos vystymą. Kai strateginių projektų rezultatas – nulis, kyla klausimas, ar šie principai realiai įgyvendinami.
Apie ką nekalbama
Nekalbama apie gatvių asfaltavimą, lopymą, vandens tinklų tiesimą, smulkius remontus ar kitus darbus. Tai kasmetinės funkcijos, kurios būtų vykdomos nepriklausomai nuo to, kas eina mero pareigas.
Šią situaciją savo socialiniame tinkle „Facebook“ išsamiai aprašė Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys G. Lipnevičius, cituojame: „Nekalbama ir apie privačių investuotojų projektus – „Rheinmetall“, „JPackaging“ ar fermas Miežaičių apylinkėse. Tai privataus kapitalo investicijos, kurios negali būti pateikiamos kaip savivaldybės strateginės politikos rezultatas. Kalbama apie milijoninės vertės projektus, kurie buvo pristatyti kaip kadencijos proveržis.“
Pažadų sąrašas – nulių suvestinė
Toliau savo įraše Tarybos narys neslepė nuostabos ir nusivylimo, kuris aplanko vertinant ir sumuojant valdančiųjų darbus, kurių, pasak G. Lipnevičiaus, iš tiesų 2025 metais nematyti. Gediminas Lipnevičius paviešino mero žadėtų darbų suvestinę, kurioje per trejus metus, pasirodo, niekas nepadaryta. Pasak jo, 2025 metų pabaigoje situacija tokia:
Šeduvos autobusų stotis – 0
Šeduvos pėsčiųjų takas – 0
Verslo centras Šeduvoje – 0
Antaniškių parkas – 0
Psichiatrijos dienos centras – 0
Ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtra – 0
Burbiškių dvaro aikštelė ir kiti projektai – 0
Ligoninės priimamojo remontas – 0
Radviliškio miesto Kęstučio ir Žalgirio gatvių atnaujinimas – 0
Baisogalos mokyklos stadionas šiandien labiau primena žemių sąvartyną nei sporto infrastruktūrą. „Vagono restorano“ projektas už pusę milijono eurų – neužbaigtas ir neveikiantis.
Trys metai – ir strateginių rezultatų grafike dominuoja nuliai.
Asfaltavimas – ar tai strategija?
Vienintelė sritis, kurioje savivaldybė gali parodyti apčiuopiamą skaičių, yra vietinės reikšmės
kelių asfaltavimas. 2025 metais deklaruojama, kad rajone išasfaltuota beveik 11 kilometrų. Šiam skyriui vadovauja Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas G. Vičas, kuris ženkliai prisidėjo, kad visi šie darbai būtų padaryti.
Būtent tai akcentuoja meras K. Račkauskis tiek žiniasklaidai, tiek Tarybos nariams aiškindamas,
kad savivaldybės atlikti asfaltavimo darbai yra esminis metų proveržis ir vardindamas
išasfaltuotų kelių atkarpų sąrašą, iš kurio išskirti būtų galima nebent privažiavimo įrengimą prie
„JPackaging“ gamyklos Šeduvoje.
Strateginiai nuliai ir skolinimosi šešėlis
Situaciją dar labiau komplikuoja finansinė realybė. 2026 metų biudžeto projekte nenumatytas finansinis rezervas – visos planuojamos biudžeto pajamos paskirstytos. Jokio finansinės pagalbos, išskyrus skolinimąsi, nepalikta.
Tuo pačiu savivaldybė turi daugiau nei 2,5 mln. eurų įsipareigojimų prisidėti prie Europos Sąjungos projektų. Finansų skyriaus vedėja Lina Baškevičienė komitetuose aiškiai įvardijo: prasidėjus projektams, savivaldybei gali tekti skolintis.
Tai reiškia, kad skolinimasis tampa ne galimybe, o planu.
Pagal Fiskalinės drausmės įstatymo principus savivaldybės privalo užtikrinti tvarų finansų valdymą ir nekurti perteklinės skolos naštos. Kai strateginių rezultatų nėra, o skolinimasis tampa neišvengiamas, kyla klausimas – ar tai atsakingas finansų planavimas?
Po trejų metų vadovavimo savivaldybė atsiduria situacijoje, kai:
2025 metais nėra užbaigtų strateginių projektų;
nėra finansinio rezervo;
numatomas skolinimasis.
Metų išvada: kai skaičiai nebeauga į pažangą
Dešimtys milijonų išleistų pinigų. Dešimtys viešų pažadų. Nė vieno užbaigto strateginio projekto 2025 metais. Tai ne pavienė klaida. Tai valdymo modelio rezultatas.
Merui ir Tarybai liko paskutiniai šios kadencijos metai. Klausimas paprastas ir labai praktiškas, ar jie bus skirti realiems darbams, ar tik dar vienam pažadų sezonui, po kurio liks dar viena nulių suvestinė ir papildoma skolos eilutė biudžete?
Emilija Laukagalytė
