Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Mero ataskaitos šou arba „alternatyvi tikrovė“

Avatar

Paskelbta

data

Kelias pastarąsias savaites Radviliškio rajono vadovai važinėjo po seniūnijas ir pristatė metinę savo  veiklos ataskaitą. Į šiuos susitikimus kartu vyko ir Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnai, kurie pateikdavo atskirų seniūnijų gyventojams duomenis apie rajono kriminogeninę situaciją, pagrindines problemas, susijusias su teisės pažeidimais. Taip pat dalyvaudavo ir kiekvienos seniūnijos seniūnas. Radviliškio miesto seniūnija buvo pasirinkta paskutinė ir ataskaita pristatyta balandžio 21 d., iš karto po valdininkų darbo laiko pabaigos, tai yra 16 val. didžiojoje savivaldybės salėje.

Nežinia, kaip buvo viešinamas pats renginys kitose seniūnijose, bet mėgstantis savo veiklą tik teigiamai nušviesti Radviliškio rajono meras A. Čepononis „pamiršo“ pasirūpinti šio renginio viešinimu. Pasirinktas laikas neatrodė pats tinkamiausias, nes net ir prasidėjus savaitgaliui, didžioji miesto gyventojų dalis po 16 valandos dirba. Be trijų Tarybos narių, kurių viena buvo iš valdančiosios koalicijos, atėjusi kaip „Radviliškio šiluma“ atstovė, salėje absoliučią daugumą sudarė savivaldybės ir jai priklausančių įstaigų ir įmonių vadovai bei dirbantieji. Suinteresuotas gyventojas buvo tik vienas.

Ataskaitos pristatymui meras A. Čepononis šį kartą pasirinko kitokį formatą. Vietoj tradicinio, kai savivaldybės vadovai sėdasi prieš dalyvaujančiuosius ir jiems atsiskaitinėja už nuveiktus darbus, buvo pasirinktas sėdėjimo kartu su klausytojais būdas. Ar instinktyvus pasąmoninis politikų ir valdininkų noras įsimaišyti tarp tų rinkėjų, žinant, kad didžioji dalis balsavo tik už juos, ar gėdos jausmas, neleidęs pažvelgti į akis rinkėjams, kuriems turėjo atsiskaityti, nes nėra ką realiai pademonstruoti praėjus pusei kadencijos. Galima tik paspėlioti, tačiau ataskaitos pristatymas buvo paversta tiesiog pigiu šou. Prastai demonstruojamas solidarumas su besiklausančiaisiais bandė užslėpti senosios nomenklatūros turinį.

Matydamas salėje tik vieną suinteresuotą gyventoją, apsikarstęs narciziškumo elementais bei elgdamasis kaip savo ribų nejaučiantis „macho“, meras A. Čepononis pradėjo kelių minučių kalbelę, kaltinančią miesto gyventojus! Jo ištarti žodžiai, kad mieste nėra problemų, nes ataskaitos pristatyme nedalyvauja gyventojai, iš nuostabos tikriausiai atvertų daugeliui rinkėjų apatinį žandikaulį. Politikas, kuris dalyvauja teisme baudžiamosios bylos posėdžiuose bent po du kartus per mėnesį, nebesuvokia, kad gyventojai ir dėl objektyvių priežasčių neatvyko, nes nežinojo, kad vyks tokios ataskaitos pristatymas. O mintis, kad rinkėjai gal nebelinkę klausytis nuolatinių pusiau nušalinto mero gražbyliavimų apie jo neva  realiai padarytus darbus bendruomenės labui, nesutampa su dominuojančio „alfa patino“ ego. Galima tik spėti, kokia dalimi jo įsivaizduojamą rožinių spalvų tikrovę sukuria nuolat pataikaujantys konservatorių partijos vietinio skyriaus nariai ar neišsilaisvinantys iš „vergo“ mentaliteto gniaužtų kitų partijų atstovai, tačiau akivaizdu, kad mero A. Čepononio siūlymas visiems, kurie nesugeba pastebėti jo padarytų konkrečių darbų, užsidėti rožinius akinius rodo jo neadekvatų požiūrį į vietines rajono problemas bei jų sprendimo būdus. Tai jau akivaizdūs požymiai, kad „Caru“ laikomas politikas nebeturi tikrojo ryšio su rinkėjais, jo nebesieja vietinių bendruomenių aktualijos ir problemos.

Po miesto seniūno pareigas laikinai einančios V. Dževečkienės, kuri yra administracijos direktorės J. Margaitienės sesuo, ir Radviliškio rajono policijos komisariato atstovo A. Kardašiaus pasisakymų, atėjo eilė ir „diskusijai“. Nors meras A. Čepononis ragino į ją aktyviai įsitraukti salėje esančius asmenis, tačiau mano pateikiami klausimai merą akivaizdžiai išmušė iš „vėžių“. „Diskusija“, turėjusi atskleisti opiausias rajono ar bent jau Radviliškio miesto seniūnijos problemas, virto farsu. Didėjanti socialinė atskirtis, senstanti rajono bendruomenė, mažėjantis gyventojų skaičius, verslo aplinkos sąlygos, viešųjų paslaugų nepilnas prieinamumas, mokinių skaičiaus mažėjimas ir iš to išplaukianti rajono mokyklų sistemos būtina restruktūrizacija tapo tokiomis nereikšmingomis palyginus su problemomis, kurias M. Aleksiūnas kelia savivaldybės ir jos įstaigose dirbantiesiems.

Inscenizuotas šou pasiekė apogėjų, kai besiblaškantį scenoje šou „Režisierių“ pasiekia „pensininko“ vardu pasirašytas anoniminis raštelis. Jame asmuo prašo „Caro“ apsaugoti savivaldybės darbuotojus nuo jų garbę ir orumą žeminančio Aleksiūno elgesio. Kad parašiusieji raštelį nesusipažinę su teisinės valstybės principu daugiau nei akivaizdu, tačiau kai rajono mero pareigas einantis A. Čepononis, turėdamas ir viešojo administravimo magistro laipsnį, nesugeba logiškai ir aiškiai pasakyti, kad kiekvienas asmuo turi teisę ginti garbę ir orumą teisme,o  teisės pažeidimus tiria teisėsaugos institucijos, kyla abejonių ne tik jo išsilavinimu, bet ir jo, kaip mokytojo, sugebėjimu aiškiai atsakyti paklausėjui. Belieka spėlioti, kaip į kai kuriuos klausimus jis būtų galėjęs atsakyti.

Suprantamas vietinio „Caro“ noras „pabėgti“ į komfortiškesnę jo asmeniui aplinką, nes po susitikimo su miesto gyventojais Radviliškio kultūros rūmuose 17 val. vyko konservatorių partijos Radviliškio skyriaus ataskaitinis susirinkimas. Čia jam niekas neuždavinės nepatogių klausimų, nevers jaustis nepatogiai ir atsiskaitinėti pagal politiko turimus įsipareigojimus rinkėjams. Į pamatinį klausimą, ką jis nuveikė per pusę kadencijos, atsakė paniekinamai ir lakoniškai: „Nebendrauju su tais, kurie nieko nemato; tokiems neuždėsiu rožinių akinių, kad pamatytų, kas padaryta ir kiek padaryta“. Atsakė, tarsi bendrautų su kokiais apsišik…liais, nenorėdamas viešo dialogo su kad ir vienu aktyviu miesto gyventoju. Tiesa, pamiršo paminėti, kad būdamas nušalintu nuo tarybos nario pareigų, jis nesugeba jų vykdyti ir kaip meras, nes dažnai rajono gyventojams reikia kreiptis į kitas institucijas, kad jam primintų atlikti vieną ar kitą veiksmą. O daugybę kitų neveikimo atvejų iliustruoja jo sukurtos ir valdomos sistemos politinio nepotizmo ir kleptokratijos mišinys. Pavyzdžiui, kodėl bendrapartiečiui Sidabravo seniūnui V. Blužui, kuris pernai metais darbe buvo neblaivus, padidintas atlyginimas? Nes šio valstybės tarnautojo, pažeminusio savo poelgiu valstybės tarnybos vardą, metinė veikla įvertinta labai gerai? Kodėl nebuvo nubausta jo bendrapartietė Baisogalos PSPC direktorė A. Juškienė, nors teritorinė ligonių kasa, atlikusi neplaninį patikrinimą, nustatė pažeidimus, kurie net kelia grėsmę jos vadovaujamos įstaigos pacientų sveikatai? Kodėl nei karto nenubausta jos bendrapartietė administracijos direktorė, nors tris kartus Seimo kontrolieriai ir du kartus teismai nustatė, kad ji kaip administracijos vadovė pažeidė piliečio teises į gerą viešą administravimą? Kodėl  mero „pasišokinėjimas“ per „Joninių laužus“ buvo įvertintas medaliu, bet ekstremalių situacijų komisija už savo neveiklumą liko nenubausta ir „Gairelitos“ vadovų veiksmai sukėlė žalą aplinkai ir gamtai? Kodėl rajono vadovas „iškasė“ karo kirvį Radviliškio rajone tiesiogiai išrinktam Seimo nariui A. Gaidžiūnui? Kiek Radviliškio mieste yra įrengta vaikų žaidimo aikštelių ar suremontuota sporto aikščių? Kodėl liko nenubausti 125 tūkstančių eurų baseino papildomų darbų „aferos“ vykdytojai? Kodėl du kartus nuteistas buvęs Radviliškio gimnazijos direktorius J. Varkulevičius iš karto „gavo“ darbą „Radviliškio vanduo“ įmonėje ir t.t.

Kelis kartus minėdamas, kad naudodamasis savo smegenų kairiąja puse geba rasti atsakymus į visą Lietuvą supurčiusių žiaurių nusikaltimų virtinę, meras A. Čepononis ataskaitos pristatyme net nesitikslino, kodėl rajone didėja socialinė atskirtis. Bet kuriam akylesniam bei neapsvaigusiam nuo besąlygiško paklusnumo besiformuojančiam mero personaliniam kultui turėtų išlikti abejonės dėl A. Čepononio sugebėjimo analizuoti. Merui būtina konstruktyvi kritika kaip išmestai žuviai ant kranto reikalingas vanduo. Neabejotinai didėjančiai socialinei atskirčiai rajone turi įtakos valdančiosios koalicijos priimami veiksmai ir ypač sprendimai seniūnijų darbuotojus paversti „sekliais“, kad tik būtų „sutaupomos“ socialinei paramai skirtos lėšos. Meras retoriškai klausia, kodėl jau laisvoje Lietuvoje gimusieji daro tokius nusikaltimus, nesuvokdamas, kad tai vis didėjančios prarajos tarp neturtingiausių ir turtingiausių pasekmės. Ir tikriausiai jau reikia dėkoti Apvaizdai, kad tokiame viename tamsiausių Lietuvos „akivarų“  neatsitinka tokios socialinės tragedijos kaip Kėdainiuose. Vis dar suspėja vaikų teisių apsaugos, socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai įsikišti ir paimti iš socialinės rizikos šeimų vaikus dešimtimis…

Marius Aleksiūnas

 

Rajono aktualijos

Pakalniškių kaime tėvą sumušęs sūnus uždarytas į areštinę

Avatar

Paskelbta

data

Gruodžio 23 d. apie 21:00 val. Radviliškio rajone Pakalniškių kaime, Rozalimo g., namuose sūnus, gim. 1985 m., sumušė tėvą, gim. 1957 m. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Pareiškimas gautas
2020-12-24.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Šeimose – domėjimasis tradicijomis

Avatar

Paskelbta

data

Anksčiau ilgus žiemos vakarus žmonės užpildydavo, kartu dirbdami nesunkius ir neskubius darbus. Radviliškio kraštas nuo seno garsėja savo tautodailininkais, jų darbų gausumu, autentiškumu. Čia organizuojami čempionatai (kojinių mezgimo, pasakų sekimo), konkursai, adventiniai turgūs ir kita.

Viešoji biblioteka, siekdama priminti senąsias tradicijas, ilgesniais rudens ir žiemos vakarais kvietė visus norinčiuosius į Šeimų etnokultūrinę stovyklą – pabūti drauge, pamąstyti apie praeities svarbą dabarčiai. Pagrindinė šio projekto idėja – pristatyti krašto žmonėms lietuvių tautos savitumą: tautodailę, tautosaką (sekamą ir dainuojamąją) bei muzikavimą.

Spalio–gruodžio mėnesiais vyko įvairūs užsiėmimai tautodailės temomis. Juos vedė tautodailininkai Regina Martyšienė, Jadvyga Kurmanskienė, Jolanta Kvedarienė, Eugenijus Arbušauskas, Olė Plungienė. Dalį šių užsiėmimų buvo galima pamatyti Viešosios bibliotekos e. erdvėje – videopamokėlėse, kuriose aiškinta apie riešinių mezgimo ypatumus, šiaudinio paukštelio rišimą, juostų pynimą, tradicinių kanklių gaminimą bei kankliavimą.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laimutė Verbickienė vedė edukacinį užsiėmimą apie pasakas mūsų ir kitų tautų gyvenime, lektorė, etnologė Gražina Kadžytė pristatė švenčių ratą, lektorė, etnomuzikologė, TV laidų vedėja, Vilniaus miesto folkloro ansamblio „Virvytė“ vadovė Loreta Sungailienė pasakojo, kas padeda atverti vaikų balsus ir širdis, patarė, kaip skatinti kūrybiškumą ir kaip visai šeimai prisijaukinti liaudies dainą, šokį, žaidimą, pasaką.

Visus tuos mėnesius Viešosios bibliotekos e. erdvėje buvo pristatomos tautodailininkų darbų parodos: kojinių, pirštinių, keramikos, lėlių, sodų, verpsčių ir kt. Šiaulių televizijos darbuotojai sukūrė videofilmą apie tautodailę ir tautodailininkus mūsų rajone.

Susidomėjimas projekto veiklomis, dalyvavimas jose rodo, kad neblėsta dėmesys mūsų protėvių darbams ir tradicijoms. Projekto veiklų rezultatus (fotonuotraukas, videomedžiagą) savo bendruomenėse pristatė, jais su mokiniais, jaunimu dalijosi mūsų partneriai.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.

Viešosios bibliotekos informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi